- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-647-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. J. (A. J.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 431,63 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., 9,95 Eur delspinigių, iš viso 441,58 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 105 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 29 d. priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei butas priklausė 2015 m. spalio 22 d. paveldėjimo tesės liudijimo pagrindu, t. y. ji priėmė palikimą, jai atsakomybė už butą atsirado nuo palikimo priėmimo. Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina. Pagal Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo 2015 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. KG019572 9.4 punktą mokami 0,02 procento delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl atsakovė yra skolinga 9,95 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas, pareikštas netinkamam atsakovui, todėl turi būti atmestas. Butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki mirties priklausė mamai M. J., o atsakovei nuosavybės teise priklausė nuo 2015m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 29 d., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. M. J. nuosavybės teise priklausiusį butą pagal 2014 m. birželio 24 d. Buto panaudos sutartį išnuomojo A. J. Panaudos sutartis įsigaliojo nuo 2014 m. spalio 15 d., Nekilnojamojo turto registre panaudos sutartis įregistruota 2014 m. saplio 16 d. Panaudos sutarties šalims joje numatytos sąlygos privalomos nuo sutarties pasirašymo. Pagal Buto panaudos sutarties sąlygas pareiga sumokėti už elektrą, dujas, karštą ir šaltą vandenį, buto šildymą, komunalinius patarnavimus, interneto bei kabelinės ryšio paslaugas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. pagal pateiktas sąskaitas tenka A. J. (buto panaudos sutarties 6.3. punktas). Atsakovė pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Buto panaudos sutartis buvo galiojanti, nutraukta 2016 m. balandžio 25 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau A. J. ir toliau (iki priverstinio iškeldinimo, t. y. iki 2017 m. sausio 5 d.) buvo faktinis šilumos energijos naudotojas, o kiekvienas šilumos vartotojas atsiskaito už jo faktiškai suvartotą šilumos energiją. Atsakovė mano, kad už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. mokėti neprivalo, kadangi, nors skolos susidarymo laikotarpiu ir buvo buto savininkė, tačiau nebuvo šilumos energijos faktinis gavėjas ir/ar naudotojas. Dėl neteisėtų A. J. veiksmų iki 2017 m. sausio 5 d. į butą patekti negalėjo. Gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, dviem pranešimais dėl panaudos sutarties nutraukimo kreipėsi į A. J. bei 2017 m. kovo 24 d. ieškiniu kreipėsi į teismą. Tačiau, teisę laisvai disponuoti butu gavo tik 2017 m. sausio 5 d.. Tik tada, kai teismas panaudos sutartį nutraukė teismine tvarka ir panaudos gavėjas A. J. iš buto buvo iškeldintas priverstinai, Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą panaudos sutartį. Atsakovės nuomone, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, o atsakovu šioje byloje turi būti patrauktas A. J., kuris ginčo laikotarpiu bute gyveno panaudos sutarties pagrindu ir kuriam pagal panaudos sutartį kyla pareiga sumokėti už buto šildymą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su R. R. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nustatytas bei viešai paskelbtas LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“ (Aprašo 6 punktas), o nuo 2015 m. lapkričio 6 d. pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsakovė, įgijusi nuosavybės teisę į butą, nesikreipė į AB „Klaipėdos energija“ dėl sąskaitų rašymo subabonentui, net neįtraukė AB „Klaipėdos energija“ į bylą dėl iškeldinimo, todėl vykstanti iškeldinimo byla negalėjo sukurti nedalyvavusiai byloje AB „Klaipėdos energija“ teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės R. R.431,63 Eur skolą, 9,95 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 441,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“.
4.1. Teismas nustatė, jog šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, nustatytas LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“ (toliau- Aprašas) (Aprašo 6 punktas), o nuo 2015 m. lapkričio 6 d., kai šalys sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
4.2. Teismas sprendė, jog duomenų, kad trečiasis asmuo būtų sudaręs šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė su AB „Klaipėdos energija“ būtų sudariusi susitarimą dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniam naudotojui, todėl nusprendė, jog būtent atsakovei kyla pareiga mokėti mokesčius už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas kaip buto savininkei.
4.3. Teismas konstatavo kad nors pagal Buto panaudos sutarties 6.3 punktą pareiga sumokėti už elektrą, dujas, karštą ir šaltą vandenį, buto šildymą, komunalinius patarnavimus, interneto bei kabelinės ryšio paslaugas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. pagal pateiktas sąskaitas tenka trečiajam asmeniui, tačiau ši aplinkybė nepanaikina abonento (atsakovės) prievolių pagal šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju (ieškove) už patiektą šilumos energiją ir neperkelia šių prievolių panaudos gavėjui (trečiajam asmeniui). Sudaryta Panaudos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma, yra skirta panaudos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti.
4.4. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovei yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, sumokėti netesybas, dėl to ieškinio reikalavimą dėl 431,63 Eur skolos už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. tenkino.
4.5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 9,95 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl šį reikalavimą tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė procesines teisės normas, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą, jog apeliantė (atsakovė) privalo sumokėti skolą už ieškovės tiektą šilumos energiją už ieškinyje nurodytą laikotarpį. Teismas neįsigilino į bylos esmę, ignoravo apeliantės (atsakovės) argumentus, klaidingai vertino pateiktus įrodymus, dėl to priėmė teisiškai nepagrįstą ir prieštaraujantį suformuotai teismų praktikai sprendimą.
5.2. Buto panaudos sutartis, 2014 m. birželio 24 d. sudaryta tarp M. J. (buvusi buto savininkė) ir A. J. Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2014 m. spalio 16 d. Taigi, po panaudos sutarties išviešinimo viešajame registre faktiniu buto naudotoju buvo A. J., todėl skola gali būti priteisiama tik iš jo. Priešingu atveju, t. y. pagal skundžiamą teismo sprendimą susiklosto ydinga situacija, nes už prievolę sumokėti reikalaujama apeliantės (atsakovės), kuri skolos susidarymo laikotarpiu turtu nesinaudojo, o tapusi buto savininke, į turtą (butą) negalėjo patekti dėl A. J. neteisėtų veiksmų (į butą pateko tik 2017 m. sausio 5 d.) .
5.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. liepos 13 d. buto panaudos sutartis buvo galiojanti, tačiau ir po to, kai buvo išregistruotas juridinis faktas, faktinis šilumos vartotojas iki 2017 m. sausio 5 d. buvo A. J.. Pagal panaudos sutarties sąlygas visus komunalinius mokesčius už ginčo butą, tame tarpe ir buto šildymą, nuo 2014 m. spalio 15 d. turėjo mokėti panaudos gavėjas A. J. (Buto panaudos sutarties 6.3. punktas).
5.4. M. J. mirties momentu ieškovei buvo žinoma, kad yra sudaryta buto panaudos sutartis (išviešinta viešajame registre), todėl ieškovės teiginiai, jog iki 2015 m. lapkričio 6 d. apeliantė (atsakovė) su ieškove sutartį buvo sudariusios konkliudentiniais veiksmais neturi teisinės reikšmės. Apeliantė (atsakovė) ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. sudariusi rašytinę šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį (2015 m. lapkričio 6 d. sutartį sudarė laikydamasi įstatymų), ne kartą lankėsi AB „Klaipėdos energija“, informavo darbuotojus, kad turtu (butu) pagal panaudos sutartį naudojasi A. J., kad gali susidaryti skola už tiekiamą šilumos energiją, prašė imtis priemonių (atjungti šildymą ar pan.), tačiau įmonės darbuotojai nereagavo, be to apeliantė (atsakovė) 2016 m. kovo 24 d. ieškiniu dėl panaudos sutarties nutraukimo kreipėsi į teismą. Tuo tarpu, ieškovė, žinodama, kad bute pagal panaudos sutartį gyvena trečiasis asmuo A. J., nepasiūlė apeliantei (atsakovei) sąskaitas perrašyti subabonentui, dėl to veikė nesąžiningai atsakovės atžvilgiu. Nesutiktina su teismo išvada, jog apeliantė (atsakovė), nesumokėjusi ieškovei skolos, pažeidė jai sutarties pagrindu atsiradusią prievolę.
5.5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo formuojama teismų praktika, pagal kurią, jei, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, naujasis savininkas faktiškai nėra pradėjęs naudotis savo turtu ir (ar) jo valdyti, senajam savininkui faktinį valdymą tebetęsiant neteisėtais veiksmais, kas reiškia, kad naujasis savininkas neįgyja teisės naudotis butu ne dėl savo sutikimo, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - neteisėtų senojo savininko veiksmų, prievolė sumokėti už senojo savininko nekilnojamojo daikto neteisėto disponavimo laikotarpiu suvartotą šilumos energiją tenka senajam buto savininkui (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2459-656/15, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014).
5.6. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės (atsakovės) prašymo pakeisti ją (netinkamą atsakovą) tinkamu atsakovu - trečiuoju asmeniu A. J.
5.7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės (atsakovės) skolą, netinkamai taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 str., 177 str., 185 str.), nesilaikė įstatyme nustatytos teismo pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 str.).
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atsakovė buto (duomenys neskelbtini), savininke tapo 2015 m. liepos 10 d., todėl jai, savininkei, kilo pareiga mokėti už jo butui patiektą šilumos energiją nuo 2015 m. liepos 10 d.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos – savininkės priteisė skolą už šilumos energiją, nes pagal formuojamą teismų praktiką, savininkas, o ne valdytojas privalo mokėti už pateiktą šilumos energiją.
Šalies argumentai
6.2. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovei Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. papildomu sprendimu yra priteisti iš trečiojo asmens A. J. nuostoliai, kurių 221,55 Eur dalis yra neapmokėta skola ieškovei AB „Klaipėdos energija”. Taigi atsakovė teismine tvarka įgyvendino savo, kaip buto savininkės teisę išieškoti skolą iš už šilumą nemokančio buto valdytojo, todėl ieškovė AB „Klaipėdos energija” pakartotinai prisiteisti skolos iš valdytojo nebeturi pagrindo, todėl pagrįstai prašė ją priteisti iš savininko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei R. R. nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 9644 pagrindu nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto 2014 m. birželio 24 d. panaudos sutarties pagrindu atsakovės motina R. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)) neatlygintinai nuo 2014 m. spalio 15 d. perdavė naudotis butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. J. (Buto panaudos sutarties 1 punktas). Buto panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2014 m. spalio 16 d. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. lapkričio 6 d. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KG019572 (toliau – Sutartis). Ieškovė nurodė, jog už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. susidarė 431,63 Eur skola.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Ieškovė pateikė 2020 m. kovo 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020 pateikė išaiškinimą, kuris patvirtina pareikšto ieškinio pagrįstumą.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai yra vėlesnės datos, negu priimtas skundžiamas sprendimas, pateikti įrodymai yra vieši, žinomi, pažymėtina, kad šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami rašytiniai paaiškinimai kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Ginčas byloje kilo dėl prievolės sumokėti šilumos tiekėjui už į daugiabučiame gyvenamajame name esantį butą centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, kai šis butas (ne)teisėtai valdomas kito asmens.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė, buto savininkė pažeidė prievolę ieškovei sumokėti už tiektą šilumos energiją. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. mokėti neprivalo, kadangi, nors skolos susidarymo laikotarpiu ir buvo buto savininkė, tačiau nebuvo šilumos energijos faktinė gavėja ir / ar naudotoja; butu naudojosi Panaudos sutarties pagrindu trečiasis asmuo, kuris ir turi sumokėti skolą. Ji pažymi, kad dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų iki 2017 m. sausio 5 d. į butą patekti negalėjo. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka.
16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog nagrinėjamos bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.
17. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
18. Kitas aspektas tas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrinantis vienodos teismų praktikos formavimą, yra konstatavęs, kad kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, inter alia (be kita ko), gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, perėmusi nuosavybės teisę į butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į butą šilumos energiją. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (CK 6.200–6.201 straipsniai). Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens, negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020).
19. Anksčiau aptartas reglamentavimas ir nurodyta teismų praktika vienareikšmiškai leidžia nuspręsti, kad nepaisant to, kad, pirma, skolos susidarymo laikotarpiu buto panaudos sutartis nuo 2014 m. birželio 24 d. buvo galiojanti, išviešinta, antra, kad panaudos sutartis nutraukta 2016 m. balandžio 25 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau A. J. ir toliau (iki priverstinio iškeldinimo, t. y. iki 2017 m. sausio 5 d.) gyveno atsakovei priklaususiame bute ir buvo faktinis šilumos energijos naudotojas, būtent atsakovei kyla pareiga (prievolė) atsiskaityti ieškovei už šios ginčo laikotarpiu tiektą į butą šilumos energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovės argumentai dėl trečiojo asmens prievolės ieškovei vadovaujantis Panaudos sutarties nuostatomis (Buto panaudos sutarties 6.3. punktas) bei jo, kaip faktinio šilumos energijos gavėjo (Panaudos sutartį nutraukus) atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
20. Pastebėtina tai, jog kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, atsakovei Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. J. dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra priteisti iš trečiojo asmens nuostoliai, jų dalis (221,55 Eur) yra neapmokėta skola ieškovei AB „Klaipėdos energija”. Taigi atsakovė teismine tvarka įgyvendino savo, buto savininkės, teisę išieškoti skolą iš už šilumą nemokėjusio buto valdytojo, todėl ieškovė AB „Klaipėdos energija” pakartotinai prisiteisti skolos iš valdytojo, kaip to nori atsakovė, neturi pagrindo, todėl pagrįstai prašė ją priteisti iš savininkės.
21. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo formuojama teismų praktika, pagal kurią, jei, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, naujasis savininkas faktiškai nėra pradėjęs naudotis savo turtu ir (ar) jo valdyti, senajam savininkui faktinį valdymą tebetęsiant neteisėtais veiksmais, kas reiškia, kad naujasis savininkas neįgyja teisės naudotis butu ne dėl savo sutikimo, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - neteisėtų senojo savininko veiksmų, prievolė sumokėti už senojo savininko nekilnojamojo daikto neteisėto disponavimo laikotarpiu suvartotą šilumos energiją tenka senajam buto savininkui (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2459-656/15, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bylos Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodoma aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje atsakovas (naujasis savininkas) turtą buvo įgijęs varžytynėse, todėl įgijęs nuosavybę, valdymo neturėjo be savo valios. Šioje byloje mirusi M. J. valdymą trečiajam asmeniui A. J. buvo perdavusi savo valia pagal Panaudos sutartį, o kaip minėta, atsakovė R. R., priėmusi palikimą ir esant universaliam teisių perėmimui, perėmė ir visas teises ir pareigas pagal panaudos sutartį. Pritartina ieškovei, kad tokiu atveju laikoma, kad R. R. yra panaudos sutarties šalis, taigi ji ir perėmė mirusiosios valią pagal panaudos sutartį perduoti valdyti butą trečiajam asmeniui. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018 ir kt.). Tačiau šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 išnagrinėtos bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Dėl minėtų priežasčių šiai bylai neturi būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 pateikiami išaiškinimai,
22. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apeliantės (atsakovės) skolą, netinkamai taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 str., 177 str., 185 str.), nesilaikė įstatyme nustatytos teismo pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 str.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, buto savininkė, atsakinga ieškovei už energijos tiekimą ir pagrįstai ieškinį tenkino. Iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, teisiškai motyvuoti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo sprendime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
23. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Teisėjų kolegijai atmetus esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad atsakovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Ieškovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jos atžvilgiu bylinėjimosi išlaidų klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.