- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e1S-32-954/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40678-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Renaldos Kučinskaitės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorei dėl netinkamai surašyto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2024 m. gruodžio 11 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40678-24, kurioje J. B. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu ir jam prašoma skirti 90 parų arešto bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmės dydį mažinti vienu trečdaliu paskiriant 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 3 metus uždrausti vairuoti transporto priemonę ir konfiskuoti kelių (motorinę) transporto priemonę – keturratį, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti paskirtas kardomąsias priemones. Pripažinti keturračio transportavimo ir saugojimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo J. B. Alytaus apskrities VPK naudai (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT887044060007907118, AB SEB bankas, įm. k. 191008762).
2. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorei, kai surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 5 dalyje reikalavimų neatitinkantis prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris trukdo nagrinėti bylą, ir nustatyti vieno mėnesio terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad nustatyta, jog J. B. nėra atlikęs 2022 m. liepos 7 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo jam buvo paskirta 50 MGL (3 750 Eur) bauda. Ši aplinkybė prokurorės pareiškime nėra nurodyta, neprašoma subendrinti skiriant bausmę, kaip ir nėra nurodyta kaltinamojo nuomonė dėl to (BPK 419 straipsnio 5 punktas). Nustatyti pareikšto kaltinimo trūkumai dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio iš esmės apsunkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nes tai suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, teisę žinoti kokia jam siūloma bausmės rūšis ir dydis, kurios yra neatsiejamos nuo teisingo (sąžiningo) teismo proceso principo.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su 2024 m. gruodžio 16 d. apylinkės teismo nutartimi, skundu apygardos teismui prokurorė prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduodant nagrinėti apylinkės teismui.
3.1. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka visus formaliuosius BPK 419 straipsnyje numatytus reikalavimus. Byloje buvo pateikti duomenys, jog 2022 m. liepos 7 d. priimtas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo J. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (3750 Eur) bauda, yra įsiteisėjęs ir pateiktas vykdymui. Teismo argumentas, kad turi būti įtariamojo pozicija ir dėl bausmių bendrinimo su bausme, kuri yra vykdymo stadijoje, prieštarauja teisiniam reglamentavimui, numatytam BK 419 straipsnyje. Pažymi, jog bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl subendrintos bausmės nei rūšis, nei dydis šiuo atveju nekis.
3.2. Skunde pažymima, jog teisinis reglamentavimas išimtinę teisę skirti bausmę suteikia teismui ir teismas nėra saistomas prokuroro siūloma bausme, todėl teismo argumentas, jog tai trukdo nagrinėti bylą, yra deklaratyvaus pobūdžio.
3.3. Prokurorės teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-1-696/2016). Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui prieštarauja proceso operatyvumo principui bei pažeidžia kaltinamojo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.
3.4. Pažymima, kad BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis teismo sprendimų priėmimo, gavus teisme prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas. Jeigu teismui bylos aplinkybės nebuvo pakankamai aiškios, ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi turėjo perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip tai numatyta BPK 423 straipsnyje, o ne grąžinti ją prokurorui, konstatuojant procesinius pažeidimus, su kuriais nesutiktina.
Motyvuojamoji dalis
4. Prokurorės skundas tenkinamas.
5. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms, nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 420 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju nustatytas baigtinis teismo sprendimų priėmimo, gavus teisme prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas. Jeigu teismui bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pačiu išsiunčiant kaltinamajam prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą (BPK 423 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi apylinkės teismas baudžiamąją bylą perdavė prokurorei BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. konstatavus, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant BPK 419 straipsnyje numatytus jo turiniui keliamus reikalavimus. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo perduoti (grąžinti) bylos prokurorui, nes tokia teismo teisė nėra numatyta BPK, o procese dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo negali būti taikoma įstatymo analogija ir vadovaujamasi bendraisiais bylos perdavimo prokurorui pagrindais, nustatytais BPK 234 straipsnio 2 dalyje.
7. Sutiktina su prokurorės argumentu, kad BPK 420 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta galimybės teismui perduoti baudžiamąją bylą prokurorui pareiškimo dėl baudžiamojo įsakymo trūkumams ištaisyti, tačiau aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nustatęs BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindus, siekdamas užtikrinti proceso greitumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pirminėje proceso stadijoje, t. y. iki BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytų sprendimų priėmimo, gali bylą perduoti prokurorui (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-4-806/2025, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-16-1020/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020 ir kt.). Tačiau tokiame procese teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui gali būti pateisinamas tik tiek, kiek jis atspindi įstatymų leidėjo siekį paspartinti procesą ir nesudaro prielaidų jį vilkinti.
8. Pagal BPK 419 straipsnio nuostatas, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti, be kita ko, nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.
9. Nagrinėjamu atveju prokurorė 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasiūlė skirti 90 parų arešto bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmės dydį mažinti vienu trečdaliu, paskiriant 60 parų arešto bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei baudžiamojo poveikio priemones. Susipažinęs su gauta byla, apylinkės teismas nustatė, kad kaltinamasis nėra atlikęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 MGL (3 750 Eur) baudos bausmės, tačiau pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ši aplinkybė nėra nurodyta, neprašoma subendrinti skiriant bausmę, taip pat nežinoma ar kaltinamasis yra supažindintas su šia bausme, nenurodyta jo nuomonė. Šie trūkumai, apylinkės teismo vertinimu, iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą teisme, taip pat suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, teisę žinoti kokia jam siūloma bausmės rūšis ir dydis, kurios yra neatsiejamos nuo teisingo (sąžiningo) teismo proceso principo. Tačiau tokia apylinkės teismo pozicija laikytina nepagrįsta.
10. Prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis yra informuojamas ir sutinka su prokuroro siūloma skirti bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau galutinę bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų skiria baudžiamą bylą išnagrinėjęs teismas (BK 54 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas išimtinę teisę skirti bausmę suteikia teismui ir teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos bausmės. Aptariamu atveju matyti, kad pareiškime yra aiškiai nurodyta siūloma kaltinamajam skirti bausmė, su jos rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutinka. Taigi nei BPK 419 straipsnio nuostatos, nei kaltinamojo teisė žinoti prokuroro pareiškimu jam siūlomos skirti bausmės rūšį ir dydį nėra pažeista. Kitų pareiškimo turinio trūkumų ar baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, apylinkės teismas nenustatė, todėl vien tai, kad neprašoma subendrinti šiuo baudžiamuoju įsakymu pasiūlytos skirti bausmės su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta ir galimai neįvykdyta baudos bausme, negali būti laikoma esminiu proceso pažeidimu, iš esmės apsunkinančiu baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju apylinkės teismas gali surašyti baudžiamąjį įsakymą ir skirti bausmę, ją subendrinant su neįvykdyta baudos bausme. Tokiu atveju kaltinamojo teisės iš esmės pažeistos nebus, kadangi nesutikdamas su bausmės paskyrimu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 straipsnio1 dalis). Vis tik spręsdamas, kad aptariamos aplinkybės trukdo surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, teismas gali perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 419 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkantis prokurorės pareiškimas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina, o baudžiamoji byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Renaldos Kučinskaitės skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. e1-1189-445/2024, teisminio proceso Nr. 1-01-1-40678-2024-6, su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.