- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-276-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00452-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.6Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų
- 2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal D. P. ieškinį atsakovui A. G. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 830 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidų.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Atsakovas ieškovei 2021 m. sausio 21 d. pardavė pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų neatitinkančios kokybės transporto priemonę „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami). Teigė, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo vos pradėjus automobilį eksploatuoti paaiškėjo, jog automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, dėl kurių automobilio pagal paskirtį nebebuvo galima naudoti.
2.2. Atsakovas parduodamas automobilį nesuteikė ieškovei jam žinomos informacijos apie tai, jog yra sankabos gedimas. Šis sankabos defektas buvo pastebėtas, nepravažiavus net 20 km. Sankabos pedalą įmynus, negrįždavo į pradinę padėtį. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 29 d. automobilis dėl sankabos gedimo buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves, adresu: (duomenys neskelbiami) (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokeka“), kur patikros metu buvo patvirtintas sankabos gedimas.
2.3. 2021 m. vasario 2 d. dėl sunkiai besivedančio automobilio ryte jis dar kartą buvo pristatytas į minėtas automobilių remonto dirbtuves. Papildomai buvo nustatytas pakaitinimo žvakės defektas. Pakaitinimo žvakės defektas buvo pašalintas ir sumokėta už paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovei 830 Eur žalos atlyginimą ir 319 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovės iš atsakovo nupirktas ginčo automobilis turėjo kokybės trūkumų, patvirtina ieškovės į bylą pateikti įrodymai: ieškovės paaiškinimai, pretenzija; autoserviso UAB „Autokeka“ pateikta informacija atlikus transporto priemonės diagnostiką, jog automobilio apžiūros metu nustatyta, kad variklis nemontuotas, matėsi neoriginalaus hermetiko likučiai; ne visi varžtai susukti, pavarų dėžė bei starteris taip pat prisukti ne su visais varžtais. Nuėmus pavarų dėžę nustatyti smagračio, sankabos, išminamojo guolio defektai. Taip pat teismo posėdžio metu duoti liudytojo T. P. parodymai, jog jis kartu su ieškove dalyvavo perkant ieškovei automobilį, bendravo su atsakovu, su juo derino galimas padengti remonto išlaidas.
4.2. Nurodė, kad sprendime įvardyti įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo automobilis turėjo sankabos gedimo defektą, kuris atsirado iki 2021 m. sausio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo ir dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei momento. Pažymėjo, kad būtent ginčo automobilyje iki pardavimo ieškovei momento buvo atliktas nekokybiškas ir techniškai blogai vertinamas sankabos remontas, dėl to ginčo automobilio jau nebebuvo galima eksploatuoti pagal paskirtį praėjus vos kelioms valandoms po jo įsigijimo momento. Darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog iki ginčo automobilio perdavimo ieškovei šiame automobilyje jau buvo atliktas nekokybiškas sankabos remontas ir šis defektas pardavėjo buvo paslėptas sąmoningai siekiant sutaupyti lėšų automobilio remontui ir apie šį defektą atsakovas pardavimo metu jau žinojo, tačiau nutylėjo.
4.3. Teismas laikė reikšmingu skelbime atsakovo išviešintą faktą, jog ginčo automobilis buvo parduodamas be defektų. Teigė, kad atsižvelgiant į skelbimo komentaruose įdėtą teksto prasmę, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog pirkėjas pats turi prisiimti riziką įsigydamas naudotą transporto priemonę iš pardavėjo, kadangi jos techninės būklės prieš pirkimą nepatikrino autoservise, t. y. dėl ieškovės, kaip pirkėjos, didelio nerūpestingumo ir atidumo stokos.
4.4. Nurodė, kad įvertinęs ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. defekto pobūdį (sankabos nekokybiškas remontas), serviso darbuotojo išvados duomenis, liudytojo T. P. parodymus (jog siekiant nustatyti, kokias detales reikia keisti netinkamai veikiančiame ginčo automobilyje, tuo metu, kai buvo keičiama sankaba, jį reikėjo meistrui išardyti ir tik tada meistras teigė galįs įvertinti, ką reikia remontuoti), 2021 m. sausio 29 d. diagnostikos duomenis, kurie užfiksavo sankabos defektą, teismas darė išvadą, jog nustatytas ginčo automobilio defektas nebuvo akivaizdus, o priešingai, reikalavo specialaus jo tyrimo, todėl laikė, kad trūkumas negalėjo būti nustatytas ne tik ieškovei vizualiai apžiūrėjus automobilį ar pavažiavus trumpą atstumą, tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovė, kaip pirkėja, prieš pirkdama automobilį, būtų pasirūpinusi jo išorine patikra autoservise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovas nurodė, kad pardavė automobilį, kuris atitiko parduodamo daikto reikalavimus: būdamas 11 metų senumo ir turėdamas 290 000 km ridą buvo tinkamos būklės pardavimo metu, t. y. tokios būklės automobiliui galėjo sugesti dalys, kurios yra susidėvinčios, iš jų ir sankaba. Pažymėjo, kad ieškovė, pirkdama tokio tipo automobilį, turėjo įvertinti jo amžių, ridą ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, pvz., paprašyti leisti automobilį apžiūrėti autoservise specialistams iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir toks jos veikimas atitiktų Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo reikalavimą.
6.2. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog trūkumai atsirado iki automobilio pardavimo. Teismas nevertino, kokio tipo automobilį įsigijo ieškovė, kokias pastangas dėjo išsiaiškinti jo būklę iki pirkimo ir tai, kaip vertino galimą riziką po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teigia, jog tai lemia ieškovės atsakomybės už įsigytą automobilį apimtį, t. y. jo kokybę.
6.3. Teigia, kad teismas rezoliucine sprendimo dalimi nurodė, jog iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 830 Eur žalos atlyginimą, tačiau sprendime nieko nenurodė apie įrodytą žalą, t. y. ieškovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo padariniai, ir tų padarinių kilimo priežastinį ryšį CK 6.246–6.249 straipsnių atžvilgiu. Darė išvadą, kad teismas sprendimo rezoliucine dalimi peržengė ieškinio ribas, o sprendimas priskiriamas prie siurprizinių sprendimų.
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti galioti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad apelianto pateikta nuomonė apeliaciniame skunde kartoja tas pačias aplinkybes, kurias atsakovas teikė 1-osios instancijos teismui, tačiau jų nepatvirtina jokiais rašytiniais įrodymais ar žodiniais parodymais, kuriuos galėjo teikti teismui. Pažymi, jog apeliantas sąmoningai nepasinaudojo savo turimomis teisėmis teismo posėdžio metu teikti parodymus, paaiškinimus ir kitaip apginti savo teises ir patvirtinti įrodymais savo teikiamą nuomonę.
8.2. Teigia, kad apelianto nuomonė yra melaginga, nes ginčo automobilio patikros metu buvo nustatyta, jog ginčo automobilio perdavimo ieškovei metu šiame automobilyje jau buvo atliktas nekokybiškas sankabos remontas ir šis defektas pardavėjo buvo paslėptas sąmoningai siekiant sutaupyti lėšų automobilio remontui ir apie šį defektą atsakovas pardavimo metu jau žinojo, tačiau nutylėjo. Nurodė, kad tokio paslėpto defekto negalima priskirti prie natūralaus nusidėvėjimo.
8.3. Ieškovė pažymėjo, kad po ginčo automobilio įsigijimo, praėjus iki 20 minučių, ginčo automobilis sugedo ir apie gedimą apeliantas buvo informuotas skambučiu. Mano, kad tai patvirtina faktą, kad paslėptas defektas paaiškėjo per itin trumpą laiką. Teigia, jog UAB „Autokeka“ akte esančiais duomenimis patvirtinama, kad ginčo automobilis buvo netinkamai remontuotas, siekiant nuslėpti sankabos defektą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o atsakovas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaidų, susijusių automobilio paslėptų trūkumų šalinimu priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. sausio 21 d. Transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartimi atsakovas už 3 600 Eur pardavė ieškovei 2010 metų gamybos naudotą lengvąjį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami), VIN kodas (duomenys neskelbiami). Sutartyje deklaruota, jog parduodamo automobilio rida nenurodyta, galiojo transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, sutartyje eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti. 2021 m. vasario 26 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su rašytine pretenzija dėl parduoto ginčo automobilio neatitikties pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų ir parduoto automobilio neatitikties įprastiems reikalavimams, nurodydama, jog automobilio paslėpti trūkumai – sankabos sistemos ir pakaitinimo žvakės defektai. Dėl paslėptų trūkumų negalima naudoti automobilio pagal paskirtį. 2021 m. sausio 29 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, jog UAB „Autokeka“ buvo atlikta diagnostika, kurios metu nustatyti sankabos ir pakaitinimo žvakės defektai. Iš 2021 m. sausio 29 d. atliktų darbų akto matyti, jog smagračio kaina – 330 Eur; sankabos komplekto kaina – 193 Eur; išminamojo guolio kaina – 81 Eur, serviso paslaugų kaina – 130 Eur. Iš 2021 m. vasaros 2 d. atliktų darbų akto matyti, jog pakaitinimo žvakės kaina – 98 Eur, lemputės kaina – 2 Eur, serviso paslaugų kaina – 120 Eur.
13. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. į interneto svetainę www.autoplius.lt buvo įdėtas skelbimas Nr. (ID) A12947267 dėl ginčo automobilio „Opel Insignia“, pagaminto 2010 m. spalio mėn. ir pirmą kartą registruoto Prancūzijoje (290 000 km ridos, 1956 cm³, 131 AG (96 kW) variklio, varomo dyzelinu, hečbeko kėbulo tipo, 4/5 durų, priekinių varomųjų ratų, mechaninės pavarų dėžės, pilkos / sidabrinės spalvos, be defektų, su vairo padėtimi kairėje pusėje, galiojant techninei apžiūrai iki 2022 m. lapkričio mėn.), pardavimo už 3 600 Eur kainą. Skelbimo komentaruose nurodyta informacija, jog: automobilis tvarkingas, prižiūrėtas; važiuoja gerai, pereita techninė apžiūra; pakeistas pagrindinis diržas; multifunkcinis vairas, autopilotas, spalvota multimedija, USB, AUX, šešios pavaros.
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškovui teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trūkumų negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovas nurodo, kad ginčo automobilio trūkumai atsirado po automobilio pardavimo dėl natūralaus nusidėvėjimo.
15. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
16. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
17. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog pardavė automobilį, kuris atitiko parduodamo daikto reikalavimus, bei akcentavo, kad 11 metų senumo automobilio, turinčio 290 000 km ridą, galėjo sugesti dalys, kurios yra susidėvinčios, kartu ir sankaba. Nors apeliacinės instancijos teismas neneigia argumentų, kad atskiros susidėvinčios dalys (pvz., automobilio sankaba) automobiliui esant 11 metų senumo bei nuvažiavus 290 000 km gali sugesti, tačiau šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo automobilis pardavimo metu atitiko parduodamo daikto reikalavimus.
18. Iš į bylą pateikto UAB „Autokeka“ 2021 m. sausio 29 d. atlikto transporto priemonės apžiūros akto matyti, jog atlikus ginčo automobilio diagnostiką nustatyta, kad variklis nemontuotas, matėsi neoriginalaus hermetiko likučiai; ne visi varžtai susukti, pavarų dėžė bei starteris taip pat prisukti ne su visais varžtais. Nuėmus pavarų dėžę nustatyti smagračio, sankabos, išminamojo guolio defektai. Taip pat teismo posėdžio metu liudytojas T. P. paaiškino, kad jis kartu su ieškove dalyvavo perkant ieškovei automobilį, važiuodamas automobiliu kartu su atsakovu, negirdėjo jokių pašalinių garsų, tačiau kai tik sumokėjo pinigus už transporto priemonę ir pavažiavo vos kelis kilometrus, pastebėjo, kad automobilio sankabos pedalas sunkiai veikia, pasidarė sudėtinga jį išminti.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 18 punkte nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad jau ginčo automobilio pardavimo metu jis neatitiko tokiam automobiliui keliamų techninių reikalavimų ir naudoti jį pagal paskirtį nebuvo galima.
20. Akcentuotina, kad atsakovas nei atsiliepimu į ieškinį, nei apeliaciniu skundu neneigė aplinkybių dėl nustatyto sankabos gedimo ar kad minėtas gedimas paaiškėjo netrukus po automobilio pardavimo. Atsakovas taip pat nedalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir papildomų paaiškinimų neteikė, tačiau viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad nesutinka, jog pardavimo metu buvo automobilio defektai, teigdamas, jog pirkėja pati turi prisiimti riziką įsigydama naudotą transporto priemonę iš pardavėjo, kadangi jos techninės būklės prieš pirkimą nepatikrino autoservise. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
21. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
22. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė ir atsakovas parduodamo ginčo automobilio trūkumų neaptarė, priešingai, tiek interneto puslapyje esančiame skelbime, tiek ir viso proceso metu atsakovas teigė, kad parduodamas tvarkingas automobilis be trūkumų. Be to, ginčo automobilis turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, t. y. valstybinės įstaigos buvo pripažinta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, jog sudarant pirkimo–pardavimo sutartį automobilis kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė bendrąja / plačiąja prasme atitiko techninius reikalavimus, nes jai galiojo techninė apžiūra. Dar daugiau, būtina įvertinti ir tai, kad ieškovei perdavus ginčo automobilį į autoservisą, išorinės apžiūros metu gedimas nebuvo nustatytas, t. y. automobilį apžiūrint specialistui, smagračio, sankabos bei išminamojo guolio defektai buvo nustatyti tik nuėmus pavarų dėžę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie defektai negali būti laikomi kaip akivaizdūs ir normaliomis aplinkybėmis lengvai pastebimi, todėl atsakovo argumentai, kad pirkėja pati turi prisiimti riziką įsigydama naudotą transporto priemonę, atmestini kaip nepagrįsti.
23. Tačiau vertinant aplinkybes, susijusias su pakaitinimo žvakių defektu, apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir turėjo galimybę suprasti, kad įsigyja automobilį su pakaitinimo žvakių defektu. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teikdama paaiškinimus teisme nurodė, kad 2021 m. vasario 2 d. dėl sunkiai besivedančio automobilio ryte dar kartą kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves, adresu: (duomenys neskelbiami), UAB „Autokeka“, kur papildomai buvo nustatytas pakaitinimo žvakės defektas. Pakaitinimo žvakės defektas buvo pašalintas ir sumokėta už paslaugas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog, kaip nurodė pati ieškovė, apie pakaitinimo žvakės defektą indikavo lemputė prietaisų skydelyje. Ieškovė nurodė, kad ji pirkdama automobilį šio indikatoriaus nesureikšmino, nes atsakovas paminėjo, kad ji įsijungė, nes „pakeisti tepalai ir reikia atnaujinti sistemą“. Pažymėtina, kad, siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, būtina išmanyti ne tik Kelių eismo taisykles, tačiau kartu yra mokoma ir naudotis transporto priemone, kad būtų galima suprasti joje vykstančius procesus. Vienas iš šių mokymų tikslų yra atpažinti automobilio skydelyje užsižiebiančius ženklus (lemputes). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kokia prietaisų skydelyje užsižiebianti lemputė privalo atkreipti automobilį valdantį vairuotoją ir į šiuos automobilio siunčiamus pranešimus būtina reaguoti tinkamai. Tai reiškia, jog automobilį įsigyjantis asmuo, pamatęs prietaisų skydelyje užsižiebiančias lemputes, privalo į jas reaguoti tinkamai ir jam turėtų kilti klausimų dėl tokių pranešimų priežasčių, todėl ieškovės argumentai, kad ji minėto indikatoriaus nesureikšmino, negali būti laikomi kaip tinkami atidaus ir rūpestingo pirkėjo elgesiu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo automobilio pirkimo metu prietaisų skydelyje užsižiebianti lemputė indikavo apie galimą pakaitinimo žvakių defektą, ieškovė šį informacinį pranešimą privalėjo suprasti, o jį ignoruodama privalo prisiimti galimas pasekmes, todėl šiuo atveju laikytina, jog pakaitinimo žvakių defektas negali būti laikomas paslėptu trūkumu ir ši ieškinio reikalavimo dalis netenkintina.
24. Ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 830 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidų. Iš į bylą pateikto 2021 m. vasario 2 d. atliktų darbų akto matyti, jog ieškovė už pakaitinimo žvakės keitimo darbus iš viso sumokėjo 120 Eur. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su pakaitinimo žvakių defekto šalinimu, netenkinamas, todėl iš atsakovo priteista suma mažintina iki 710 Eur (830 Eur – 120 Eur = 710 Eur).
25. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovės veiksmais, pastebėjus galimą pakaitinimo žvakių defektą, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris keistinas mažinant ieškovės patirtų nuostolių dydį iki 730 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
28. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
29. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. netenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaidų, patirtų šalinant pakaitinimo žvakių defektą, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju iš viso buvo patenkinta 85,54 procentai ieškinio reikalavimų ((710 Eur (priteista suma) * 100 procentų) / 830 Eur (iš viso pareikštų reikalavimų = 85,54 procentai).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur konsultavimo išlaidų ruošiant pretenzijas ir kitus dokumentus atsakovui, kaip būdą susitarti taikiai ir konsultuojantis ruošiant ieškinį. Kartu su ieškiniu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2021 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį ieškovė sumokėjo UAB „Autopretenzija“ 100 Eur už konsultacijas, taip pat pateikė 2021 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį ieškovė sumokėjo UAB „Autopretenzija“ 200 Eur už konsultacijas. Ieškovės prašymas dėl 300 Eur už UAB „Autopretenzija“ suteiktas teisines paslaugas atmetamas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; kt.).
31. Taip pat ieškovė sumokėjo 19 Eur žyminio mokesčio bei pateikė šias išlaidas patvirtinantį įrodymą, t. y. 2021 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymą. Kadangi iš viso buvo tenkinta 85,54 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 16,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas reiškė reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, tenkinta 14,46 procentai apeliacinio skundo argumentų (100 – 85,54 = 14,46), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 2,89 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Kitų duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta.
34. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 300 Eur, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. 2021 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pranešimą Nr. AUT 20455, pagal kurį ieškovė privalėjo sumokėti UAB „Autopretenzija“ 300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kaip minėta šios nutarties 30 punkte, atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
35. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti:
Sumažinti iš atsakovo A. G. ieškovei D. P. priteistą automobilio trūkumų šalinimo išlaidų sumą iki 710 Eur (septynių šimtų dešimt eurų).
Sumažinti iš atsakovo A. G. ieškovei D. P. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme iki 16,25 Eur (šešiolikos eurų 25 ct).
Priteisti iš ieškovės D. P. atsakovui A. G. 2,89 Eur (du eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.