Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. P. ieškinį atsakovui A. G. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Atsakovui neatvykus į 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdį, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Atsakovas neatvyko į 2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdį, nepateikė prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nenurodė priežasčių, pateisinančių jo neatvykimą. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas transporto priemonės pirkimo metu tikino, kad automobilis be defektų, kad jo draugas pravažiavęs apie 1 000 kilometrų. Ieškovės sužadėtinis, T. P., prieš pirkdamas automobilį, kartu su atsakovu pravažiavo automobiliu, tačiau jokių pašalinių garsų nesigirdėjo, trukdžių nebuvo. Atsakovas parduodamas automobilį labai gražiai kalbėjo, kad defektų jokių nėra. Ieškovė nurodė, kad pasitikėjo atsakovu, nes iš jo pirko jau antrą automobilį. Kiek jai žinoma, atsakovas užsiima automobilių prekyba iš Prancūzijos. Už automobilį ji sumokėjo 3 600 Eur, tačiau atsakovas paprašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę sumą t. y. 2 100 Eur, ir ieškovė sutiko, mokėjo grynais. Tačiau jau tą pačią dieną sužinojo, kad automobilis veikia ne taip, kaip turėtų. Praėjus gal 20 minučių po pardavimo jie jau skambino atsakovui pasakyti, kad automobilis netvarkingas, tačiau atsakovas patikino, kad taip tik atrodo, nes vairuoja Audi o dabar Opel markę. Pavažinėjus dar pusvalandį, situacija nepasikeitė, dar tik atsirado garsas iš variklio. Įsiregistravę automobilį savo vardu, jie iš karto nuvažiavo į autoservisą. Serviso darbuotojas ieškovę informavo, kad tokiu automobiliu apskritai negalima važiuoti, nes pavojinga, kadangi tinkamai neveikia sankaba. Ieškovei autoserviso darbuotojas paaiškino, kad važiuojant sankaba gali apskirtai tiesiog nebeveikti. Po kelių dienų pastebėjo, kad automobilis ir neužsiveda. Pakartotinai paskambinus atsakovui, jis pripažino, kad gedimas yra ir sutiko remonto išlaidas padengti per pusę, tačiau, kai reikėjo tvarkyti automobilį, atsakovas dingo ir galiausiai sutiko padengti tik 100 Eur. dėl užimtumo jie vietą automobilio remontui gavo tik praėjus savaitei. Atlikus remonto darbus servise, darbuotojas informavo, kad matyti, jog sankaba buvo tvarkyta, nes dalys užsakytos Lietuvoje, tačiau ji net nebuvo tinkamai sukomplektuota, kadangi ten kur reikėjo trijų varžtų, buvo įsuktas tik vienas, o dalys buvo visiškai nekokybiškos ir remontas buvo atliktas tik dėl akių tam, kad būtų galima kuo skubiau parduoti.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės

byloje kilo ginčas dėl to, ar parduotas nenaujas kilnojamasis daiktas – automobilis – turėjo trūkumų (defektų), dėl kurių nebuvo galima naudoti pagal paskirtį bei išviešinimo fakto.

Bylos duomenimis, ieškovės, liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. sausio 21 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas A. G. už 3 600,00 Eur pardavė ieškovei D. P. 2010 metų gamybos, naudotą, lengvąjį automobilį Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis). Ieškovės paaiškinimais teisme, liudytojo parodymais nustatyta, kad, atsakovo prašymu, pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina 2 100 Eur. Sutartyje deklaruota, jog parduodamo automobilio rida - nenurodyta, galiojo transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, sutartyje eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti.

2021 m. vasario 26 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą rašytine pretenzija dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų ir parduoto automobilio neatitikimo įprastiems reikalavimams, nurodydama, jog automobilio paslėpti trūkumai – sankabos sistemos ir pakaitinimo žvakės defektai. Dėl paslėptų trūkumų negalima naudoti automobilio pagal paskirtį.

Iš 2021 m. sausio 29 d. transporto priemonės apžiūros akto matyti, jog UAB „Autokeka“ buvo atlikta diagnostika, kurios metu nustatyti sankabos ir pakaitinimo žvakės defektai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. į internetinę svetainę www.autoplius.lt buvo patalpintas skelbimas Nr. (ID) A12947267 dėl ginčo automobilio Opel Insignia, pagaminto 2010 m. spalio mėn. ir pirmą kartą registruoto Prancūzijoje (290 000 km ridos, 1956 cm³, 131 AG (96 kW) variklio, varomo dyzelinu, hačbeko kėbulo tipo, 4/5 durų, priekinių varančiųjų ratų, mechaninės pavarų dėžės, pilkos/sidabrinės spalvos, be defektų, su vairo padėtimi kairėje pusėje, galiojant techninei apžiūrai iki 2022 m. lapkričio mėn.,) pardavimo už 3 600,00 Eur kainą. Skelbimo komentaruose nurodyta informacija, jog: automobilis tvarkingas, prižiūrėtas; važiuoja gerai, praeita techninė apžiūra; pakeistas pagrindinis diržas; multifunkcinis vairas, autopilotas, spalvota multimedija, usb, aux, šešios pavaros.

Iš 2021 m. sausio 29 d. atliktų darbų akto matyti, jog smagračio kaina 330,00 Eur; sankabos komplekto kaina 193,00 Eur; išminamojo guolio kaina 81,00 Eur, serviso paslaugų kaina 130,00 Eur.

Iš 2021 m. vasaros 2 d. atliktų darbų akto matyti, jog pakaitinimo žvakės kaina 98,00 Eur, lemputės kaina 2,00 Eur, serviso paslaugų kaina 120,00 Eur.

Dėl automobilio defektų

pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai yra išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskrita nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už jus tiek sumokėjęs (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-695-267/2017). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Jeigu parduodamas naudotas daiktas, jis dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti (pvz. važiuoti transporto priemone), nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Taigi parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį: važiuoti, atitikti techninius reikalavimus, smarkiai neviršyti įprastinių eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių.

Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Aplinkybę, jog ieškovės iš atsakovo nupirktas ginčo automobilis turėjo kokybės trūkumų patvirtina ieškovės į bylą pateikti įrodymai: ieškovės paaiškinimai, pretenzija; autoserviso UAB „Autokeka“ pateikta informacija atlikus transporto priemonės diagnostiką, jog automobilio apžiūros metu nustatyta, kad variklis nemontuotas, matėsi neoriginalaus hermetiko likučiai; ne visi varžtai susukti, pavarų dėžė bei starteris taip pat prisukti ne su visais varžtais. Nuėmus pavarų dėžę nustatyti smagračio, sankabos, išminamojo guolio defektai. Taip pat teismo posėdžio metu duoti liudytojo T. P. parodymai, jog jis kartu su ieškove dalyvavo perkant ieškovei automobilį, bendravo su atsakovu, su juo derino galimas padengti remonto išlaidas. Liudytojas nurodė, jog važiuodamas automobiliu kartu su atsakovu, negirdėjo jokių pašalinių garsų, tačiau kai tik sumokėjo pinigus už transporto priemonę ir pravažiavo vos kelis kilometrus, pastebėjo, kad automobilio sankabos pedalas sunkiai veikia, pasidarė sudėtinga jį išminti. Kuomet paskambino atsakovui, jis patikino, kad toks jausmas jaučiasi todėl, kad tai ne Audi o Opel markės automobilis ir jis kitaip važiuoja. Kadangi atsakovas pardavė jam ne pirmą automobilį, liudytojas iš pradžių juo patikėjo ir tikėjosi geranoriškai susitarti, tačiau nuvažiavus pas meistrus paaiškėjo, kad atsakovas galimai tvarkė sankabą prieš pardavimą , bet tik tiek, kad pavyktų kuo skubiau jį parduoti, t.y. tam momentui.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas laiko, jog sprendime įvardinti įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ginčo automobilis turėjo sankabos gedimo defektą, kuris atsirado iki 2021 m. sausio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo ir dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei momento. O būtent, jog ginčo automobilyje iki pardavimo ieškovei momento, buvo atliktas nekokybiškas ir techniškai blogai vertinamas sankabos remontas, ko pasėkoje ginčo automobilio jau nebebuvo galima eksploatuoti pagal paskirtį praėjus vos kelioms valandoms po jo įsigijimo momento.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad pardavimo metu buvo automobilio defektai, teigdamas, jog pirkėja pati turi prisiimti riziką įsigydama naudotą transporto priemonę iš pardavėjo, kadangi jos techninės būklės prieš pirkimą nepatikrino autoservise.

Teismas pažymi, jog byloje ieškovės duoti paaiškinimai, liudytojo T. P. parodymai ir juos papildantys ir patvirtinantys UAB „Autokeka“ akte esantys duomenys, leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad iki ginčo automobilio perdavimo ieškovei šiame automobilyje jau buvo atliktas nekokybiškas sankabos remontas ir šis defektas pardavėjo buvo paslėptas sąmoningai siekiant sutaupyti lėšų automobilio remontui ir apie šį defektą atsakovas pardavimo metu jau žinojo, tačiau nutylėjo.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo, neteikė paaiškinimų, neprašė skirti ekspertizės ir kitokiu būdu nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų visumos.

Nustačius, jog jau pardavimo momentu ginčo automobilis neatitiko techninių reikalavimų bei, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 punkte yra įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ginčo automobilis tiek iki pardavimo, tiek jo įsigijimo momentu negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

Nors byloje nustatytos aplinkybės, kad prieš perkant ginčo automobilį ieškovė išoriškai savarankiškai jį apžiūrėjo, liudytojas atliko kartu su atsakovu bandomąjį važiavimą, kurio metu jokių kokybės trūkumų nepastebėjo, tačiau aplinkybė, jog nepraėjus nei valandai nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilio defektai išaiškėjo, o automobilį apžiūrėjęs meistras patvirtino, jog remontas buvo atliktas tik dėl akių, kad kuo skubiau jį parduoti, patvirtina ieškovės poziciją, jog automobilis buvo su paslėptais defektais.

Sprendime nustatyta aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė įrodė ginčo automobilio kokybės trūkumą – iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo techniškai netinkamai veikiančią sankabą ir pakaitinimo žvakes – sąlygojusius: automobilio neatitikimą techniniams reikalavimas, komplikuotą jo veikimą ir jo nesavalaikį sugedimą. Teismas daro išvadą, kad šio ieškovei atsakovo parduoto automobilio trūkumo negalima laikyti mažareikšmiu, o patį automobilį – atitinkančiu kokybės reikalavimus, todėl, atsižvelgdamas yra byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas ginčo automobilio defekto faktą laiko įrodytu.

Dėl automobilio kokybės trūkumų atskleidimo

kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas). Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-6862016). Be to, pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį, pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui, dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu, jo saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Teismas pažymi, jog atsakovas kitų jo atsakomybę šalinančių pagrindų – daikto trūkumų atsiradimo dėl ieškovės netinkamo naudojimosi daiktu, jo saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos – neįrodinėjo, todėl teismas jų atskirai neanalizuoja.

Byloje nustatyta, jog ginčo automobilis buvo parduodamas paskelbiant skelbimą internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Minėta, skelbimo turinyje be kitų parduodamą ginčo automobilį apibūdinančių savybių buvo paskelbta informacija, jog šis automobilis yra be defektų, o komentaruose detaliau įvardinta, jog: automobilis tvarkingas, prižiūrėtas; važiuoja gerai, praeita techninė apžiūra; pakeistas pagrindinis diržas; multifunkcinis vairas, autopilotas, spalvota multimedija, usb, aux, šešios pavaros.

Teismas laiko reikšmingu skelbime atsakovo išviešintą faktą, jog ginčo automobilis buvo parduodamas be defektų. Tai, atsižvelgiant į skelbimo komentaruose patalpintą teksto prasmę. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog pirkėjas pats turi prisiimti riziką įsigydamas naudotą transporto priemonę iš pardavėjo, kadangi jos techninės būklės prieš pirkimą nepatikrino autoservise, t. y. dėl ieškovės, kaip pirkėjos, didelio nerūpestingumo ir atidumo stokos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). CK 6.328 straipsnio 1 dalis numato tik pirkėjo teisę prieš perkant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, tačiau ne pareigą. Minėta, byloje nustatytos aplinkybės, kad prieš perkant ginčo automobilį ieškovė išoriškai savarankiškai jį apžiūrėjo, liudytojas atliko bandomąjį važiavimą su atsakovu, kurio metu jokių kokybės trūkumų nepastebėjo, ieškovė savo iniciatyva prieš sandorio sudarymą netikrino perkamo ginčo automobilio techninės būklės autoservise. Tačiau šiuo atveju, įvertinęs ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. defekto pobūdį (sankabos nekokybiškas remontas), serviso darbuotojo išvados duomenis, liudytojo T. P. parodymus (jog siekiant nustatyti, kokias detales reikia keisti netinkamai veikiančiame ginčo automobilyje, tuo metu, kai buvo keičiama sankaba, jį reikėjo meistrui išardyti ir tik tada meistras teigė galįs įvertinti ką reikia remontuoti), 2021 m. sausio 29 d. diagnostikos duomenis, kurie užfiksavo sankabos defektą, teismas daro išvadą, jog nustatytas ginčo automobilio defektas nebuvo akivaizdus, o priešingai, reikalavo specialaus jo tyrimo, todėl tikėtina negalėjo būti nustatytas ne tik, kad ieškovei vizualiai apžiūrėjus automobilį ar pravažiavus trumpą atstumą, tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovė, kaip pirkėja, prieš perkant automobilį būtų pasirūpinusi jo išorine patikra autoservise, todėl atsakovo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

Kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybę dėl ieškovei parduoto netinkamos kokybės daikto, į bylą atsakovas nepateikė, todėl byloje ieškovei įrodžius iki pardavimo momento atsiradusio parduoto automobilio defekto (trūkumo) faktą, kuris laikytinas esminiu tarp šalių 2021 m. sausio 21 d. pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu, bei atsakovui neįrodžius jos atsakomybę šalinančių sąlygų (jog ginčo automobilio trūkumas ieškovei buvo žinomas jo įsigijimo momentu ar toks akivaizdus, ar jo trūkumas atsiradimo dėl kitų atsakovo atsakomybę šalinančių priežasčių (ieškovės netinkamo naudojimosi daiktu, saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės, nenugalimos jėgos)), teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ginčo automobilio trūkumas buvo paslėptas, todėl pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakovui kyla pareiga atlyginti atsiradusius nuostolius ieškovei.

Dėl žalos dydžio

jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju sprendimu konstatuota, kad pirkėja įrodė parduoto daikto trūkumą, pagrindė, jog jis atsirado iki daiktų perdavimo, dėl pardavėjo kaltės ir dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, todėl spręstinas tik patirtų ginčo automobilio trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio klausimas.

Ieškovė į bylą pateikė mokėjimo dokumentus, pagrindžiančius smagračio, sankabos komplekto, išminamojo guolio, serviso paslaugų, pakaitinimo žvakės, lemputės, serviso paslaugų kainas, kurių bendra suma atitinka ieškinio sumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 830 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Kiti procesiniais klausimai.

byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 19,00 Eur žyminį mokestį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei priteisiamos iš atsakovo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 19,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 6.333 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 91 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei D. P. 830,00 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt eurų) žalos atlyginimą ir 319,00 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.