Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-645-477/2017 pagal pareiškėjos I. R. prašymą suinteresuotam asmeniui D. R. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2VP-645-477/2017 buvo tenkintas pareiškėjų D. R. ir I. R. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, taip pat patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria, be kitų nuostatų, iš D. R. buvo nustatytas išlaikymas dukrai M. R., mokant po 210 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

2. Pareiškėja I. R. 2022 m. liepos 8 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (teisme gautas 2022 m. liepos 11 d.), kuriame nurodė, jog D. R. netinkamai vykdo įsipareigojimą teikti dukrai išlaikymą, kadangi neindeksuoja vaikui skirto išlaikymo. Nuo 2022 m. vasario 1 d. teikia neindeksuotą išlaikymą vaikui, t. y. kas mėnesį moka po 229 Eur, nors tokio dydžio išlaikymą D. R. privalėjo mokėti nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., o nuo 2022 m. vasario 1 d. jis šį išlaikymą privalo indeksuoti, t. y. mokėti po 253 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad 229 Eur išlaikymo sumą nuo 2022 m. vasario 1 d. reikia indeksuoti pagal 2021 m. gruodžio mėnesio indeksą (palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesio), kuris yra 110,6 (229 x 110,6 ÷ 100 = 253,274). Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo indeksavimo į D. R. buvo kreiptasi dar 2021 m. kovo 18 d. pareiškimu, kuris nusiųstas 2021 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu.

3. Nurodė ir tai, kad D. R. savavališkai sumažino vaiko išlaikymui skirtą sumą ir 2022 m. kovo mėnesį sumokėjo tik 83 Eur. Tokį savo elgesį jis motyvavo tuo, kad nepilnamečiam vaikui padovanojo mobilaus ryšio telefoną, nos pareiškėja tam nėra davusi jokio sutikimo. 2022 m. gegužės ir birželio mėnesiais D. R. iš viso nesumokėjo vaikui išlaikymo. Be to, D. R. vaikui išlaikymą moka už praėjusį mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjos I. R. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies – išdavė vykdomąjį raštą pagal 2017 m. birželio 12 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-645-477/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytos tarp pareiškėjų I. R. ir D. R., dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui M. R. išieškojimo už 2022 m. birželio mėnesį, taip pat priteisė pareiškėjos I. R. naudai iš D. R. 50 Eur už suteiktas advokato paslaugas.

5. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-377-425/2022 paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, konstatavęs, kad nėra pagrindo teigti, kad iš esmės reguliariai išlaikymas nėra teikiamas.

6. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą tais pagrindais, kad D. R. už 2022 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius mokėjo neindeksuotą išlaikymo sumą ir savavališkai sumažino nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo sumą 2022 m. kovo mėnesį, šioje civilinėje byloje jau yra išspręstas įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi, todėl prašymas šioje dalyje nenagrinėjamas.

7. Iš pareiškėjos I. R. pareiškimo, D. R. pateikto atsiliepimo, bei prie atsiliepimo pridėto D. R. banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad D. R. nevykdo sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų – teikti vaikui išlaikymą kiekvieną mėnesį. Įrodymų, patvirtinančių periodinių išmokų mokėjimą vaikų išlaikymui už 2022 m. birželio mėnesį D. R. nepateikė. Teismas nurodė, kad vaiko apsilankymas D. R. namuose savaitgalių ar atostogų metu neatleidžia jo nuo pareigos mokėti periodines išmokas, nes kitokio pobūdžio išlaikymo sąlygos sutartyje nėra aptartos ir dėl jų nesusitarta, nei viena iš sutarties šalių savavališkai negali pakeisti sutarties sąlygų. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių – vaiko išlaikymo – sąlygų pakeitimo.

8. Teismas vertino, kad D. R. nevykdant sutartinio įsipareigojimo išlaikyti nepilnametį vaiką atostogų metu, išduotinas vykdomasis raštas, kurio pagrindu lėšos vaikui už 2022 m. birželio mėnesį bus išieškomos priverstinai.

9. Teismas nustatė, kad I. R. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad I. R. prašymas yra mažos apimties ir nesudėtingas, todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, I. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintino iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėja I. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti pilna apimtimi.

11. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi. Pažymi, kad 2022 m. kovo 21 d. teismui teiktame prašyme išduoti vykdomąjį raštą nebuvo nuodyta tai, už kuriuos mėnesius išlaikymas vaikui teikiamas mažesne suma, jame negalėjo būti pasisakyta dėl 2022 m. balandžio mėnesio išlaikymo sumos. Be to, priteistą 210 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui indeksavus, nuo 2022 m. vasario 1 d. D. R. kas mėnesį privalo mokėti po 253 Eur. Į šias faktines aplinkybes teismas privalėjo atsižvelgti, kaip į visumą, spręsdamas dėl D. R. pareigos teikti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui nevykdymo. Todėl mano, kad D. R. nuo 2022 m. vasario 1 d. kiekvieną mėnesį (visus 7 mėnesius) nemoka pilno išlaikymo sumos ar savavališkai mažina įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą (privalomai indeksuojamą) sumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja privalėjo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo visam išlaikymo laikotarpiui (ne tik jo įsiskolinimui). Vykdomojo rašto gavimas bei teismo sprendimo vykdymas per antstolį išspręstų visai nereikalingus šalių ginčus dėl vaiko išlaikymo dydžio bei savalaikiškumo.

12. Pažymi ir tai, kad jau teismui priėmus skundžiamą nutartį, D. R. 2022 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 243 Eur. Jei tai išlaikymo suma už 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tai išlaikymo skola už šį mėnesį sudaro 10 Eur. Be to, D. R. 2022 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 160 Eur išlaikymo (neaišku už kurį mėnesį) ir 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai tik įrodo, kad D. R. pilnai suvokia savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bet jos piktybiškai nevykdo. Todėl, tik išdavus vykdomąjį raštą tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, tiek dėl periodinių išmokų išskaičiavimo iš jam priklausančio darbo užmokesčio, bus užtikrintos būtinos sąlygos nepilnamečiam vaikui vystytis.

13. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą D. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą, skirti I. R. 50 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentas, kad jis neatlieka mokėjimų, vykdant pareigą išlaikyti vaiką, yra akivaizdi netiesa. Pripažino, kad iki 2021 m. kovo 1 d. teikė neindeksuotą išlaikymo dydį, nes nežinojo, kad turi indeksuoti. Po pareiškėjos pranešimo apie nesumokėtą indeksavimo už išlaikymą dalį, pasiskaičiavo, kiek turi mokėti vaikui periodinėmis išmokomis indeksuotą, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą ir padengė įsiskolinimą. Po skundžiamos nutarties priėmimo, iki įsiteisėjant šiai nutarčiai, savanoriškai ją įvykdė – sumokėjo 50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 160 Eur išlaikymo įsiskolinimą už birželio mėnesį. Taip pat sumokėjo už rugsėjo mėnesį 243 Eur. Mano, kad per laikotarpį nuo 2017 m. teismo sprendimo priėmimo iki dabar turėjo teikti išlaikymo bendrai 14 421 Eur sumai.

15. Pažymi, kad vartotojų kainų indeksas už 2022 m. dar nėra paskelbtas, todėl jis neturi galimybės indeksuoti 2022 m. teikiamo vaikui išlaikymo.

16. Dėl baudos skyrimo nurodo, kad pareiškėja be pagrindo kreipėsi į teismą dėl vykdomo rašto išdavimo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo pateiktus įrodymus, visus įrodymus, argumentus, motyvus ir paaiškinimus pateikė tik apeliacinėje instancijoje, taip pat kelia naujus reikalavimus apeliacinėje instancijoje, prašydama sudaryti pareiškėjai aplinkybes, leidžiančias nepagrįstai praturtėti jo sąskaita (vaikui būnant pas jį, tenkina visus vaiko poreikius vienas, jam vienam tenka kelionės išlaidų našta, nors pareiškėja pati pakeitė vaiko gyvenamąja vietą). Dėl nurodyto mano, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos I. R. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

18. Pareiškėja I. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė savo banko sąskaitos išrašą už 2022 m. sausio – rugsėjo mėnesius, taip pat 2022 m. spalio 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

19. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pateiktais įrodymais bei rašytiniais paaiškinimais apeliantė iš esmės pakartoja savo poziciją ir argumentus, dėl kurių yra pasisakiusi, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką bei ypatumus, sprendžia, kad šių įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

21. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies ir vykdomasis raštas išduotas tik dėl 2022 m. birželio mėnesio išlaikymo sumos išieškojimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

22. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta nenagrinėti pareiškėjos prašymo dalyje dėl vykdomojo rašto išdavimo už 2022 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius, motyvuojant tuo, kad įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi šis prašymas jau yra išspręstas. Pareiškėja nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija grindžia aplinkybėmis, kad 2022 m. kovo 21 d. prašyme išduoti vykdomąjį raštą, kurį išnagrinėję Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai priėmė 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, nebuvo nurodyta, už kuriuos mėnesius, pareiškėjos nuomone, išlaikymas vaikui teikiamas mažesne suma, juo labiau, minėta nutartimi negalėjo būti pasisakyta dėl 2022 m. balandžio mėnesio išlaikymo sumos. Motyvuojama ir tuo, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, nes sprendė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2YT-615-477/2017 dalyje dėl išlaikymo priteisimo nėra iš esmės nevykdomas. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. kiekvieną mėnesį (visus 7 mėnesius) D. R. nemoka pilnos išlaikymo sumos ar savavališkai mažina įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą (privalomai indeksuojamą) sumą, nors teikiama indeksuota išlaikymo suma nuo 2022 m. vasario 1 d. sudaro 253 Eur. Apeliantės nuomone, į šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti, kaip į visumą, spręsdamas dėl D. R. pareigos teikti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui nevykdymo.

Dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo

23. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021, 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018).

25. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja nagrinėjamu atveju 2022 m. liepos 8 d. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo, be kita ko, nurodė, jog D. R. netinkamai vykdo įsipareigojimą teikti vaikui išlaikymą, kadangi nuo 2022 m. vasario 1 d. teikia neindeksuotą išlaikymą vaikui, t. y. kas mėnesį moka po 229 Eur, nors tokio dydžio išlaikymą D. R. privalėjo mokėti nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., o nuo 2022 m. vasario 1 d. jis šį išlaikymą privalo indeksuoti, t. y. mokėti po 253 Eur kas mėnesį. Pareiškėja prašyme teikė paaiškinimus, kaip ji šią indeksuotą vaiko išlaikymo sumą apskaičiavo. Iš atsiliepimo į pareiškėjos prašymą motyvų matyti, jog suinteresuoto asmens D. R. skaičiavimais indeksuotas išlaikymo dydis nuo 2022 m. vasario 1 d. sudaro 243 Eur, nors kartu su atsiliepimu pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. vasario 9 d., 2022 m. balandžio 23 d., 2022 m. gegužės 17 d. mokėjo po 229 Eur vaiko išlaikymui. Pareiškėja prašyme taip pat nurodė, kad D. R. vaikui išlaikymą moka už praėjusį mėnesį.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesiškai netinkamai sprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nes nenustatė ir netyrė jokių pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su suinteresuoto asmens D. R. pareigos indeksuoti išlaikymo vaikui sumą tinkamu vykdymu, neišsiaiškino, dėl kokios priežasties pareiškėja ir suinteresuotas asmuo skirtingai skaičiuoja indeksuotą išlaikymo dydį, nesant ar trūkstant byloje duomenų apie pareiškėjos nuo 2017 m. skaičiuojamą indeksuotą išlaikymo dydį, nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teikti dėl to papildomus, išsamesnius paaiškinimus, nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti neskyrė prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėti teismo posėdyje, nors tokią teismo teisę numato CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos.

27. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos 2022 m. liepos 8 d. prašymas dalyje dėl vykdomojo rašto išdavimo už 2022 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius buvo tapatus 2022 m. kovo 21 d. pareiškėjos prašymui išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjos 2022 m. kovo 21 d. prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo formuluojamas abstrakčiai, nurodant, kad suinteresuostas asmuo D. R. vaiko išlaikymui skirtas lėšas sumoka ne laiku ir mažesnėmis sumomis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjos 2022 m. liepos 8 d. prašymas yra reiškiamas, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad suinteresuotas asmuo D. R. nuo 2022 m. vasario 1 d. tinkamai neindeksuoja vaikui skirto išlaikymo, kaip to reikalauja CK 3.208 straipsnio nuostatos, taip pat vaikui išlaikymą moka už praėjusį mėnesį.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su tėvais, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo aiškintis pareiškėjos prašymui tinkamai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo pilna apimtimi (ne)būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko interesais.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą, neišsiaiškino šiam prašymui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į bylos, kurioje prašoma išduoti vykdomąjį raštą, specifiškumą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

30. Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantei skirti 50 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teigdamas, kad pareiškėja be pagrindo kreipėsi į teismą dėl vykdomo rašto išdavimo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo pateiktus įrodymus, visus įrodymus, argumentus, motyvus ir paaiškinimus pateikė tik apeliacinėje instancijoje, taip pat kelia naujus reikalavimus apeliacinėje instancijoje, prašydama sudaryti pareiškėjai aplinkybes, leidžiančias nepagrįstai praturtėti jo sąskaita.

31. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nenustatyta, kad apeliantė, tiek antrą kartą teikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek teikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios isntancijos teismo nutarties, kuria iš dalies atmestas jos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Nepagrįstai nurodoma ir tai, kad apeliantė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neteikė jokių įrodymų, o visus įrodymus, argumentus, motyvus ir paaiškinimus pateikė tik apeliacinėje instancijoje. Atskirajame skunde apeliantė nereiškia naujų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens D. R. prašymas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

33. Tiek pareiškėja I. R., tiek suinteresuotas asmuo D. R. prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų nepasisakoma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.