Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui J. A. (J. A.) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo jiems įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina J. P.; 2) priteisti iš atsakovo J. A., išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; įpareigojant atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį teikiant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; 3) priteisti iš atsakovo J. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; įpareigojant atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį teikiant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; 4) priteisti iš atsakovo J. A. 1 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.; 5) priteisti iš atsakovo J. A. 1 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. A. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.; 6) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. A. ir E. A. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti J. P.; 7) nustatyti J. A. ir nepilnamečių vaikų D. A. ir E. A. bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje pažymima, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino nekilnojamojo turto. Turi keleivinį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė 306 Eur. Ieškovė turi įgimtą neįgalumą. Nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2057 m. sausio 17 d. jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Nuo 2020 m. birželio 18 d. dirba administratore MB „Taknoma“. Ieškovės 688,66 Eur dydžio pajamas sudaro: 508,41 Eur mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“; 180,25 Eur Sodros išmokos. Papildomai nepilnamečių vaikų išlaikymui jai mokamos 140 Eur išmokos vaikams (70 Eur už kiekvieną vaiką).Viso mėnesinės pajamos 828,66 Eur. Atsižvelgus į nepilnamečių vaikų D. ir E. A. išlaikymo poreikius ir atsakovo padėtį, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios sudarytų po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki D. ir E. sulauks pilnametystės. Vertinant įprastus sūnų poreikius, išlaidos kiekvienam vaikui per mėnesį yra 518-558 Eur: būsto nuomai ir būsto išlaikymui – 89,07 Eur, maistui –190- 220 Eur, buities ir higienos prekėms – 20 -23 Eur, vaistams ir gydymui – 20-28 Eur, aprangai ir avalynei – 27-33 Eur, laisvalaikiui (dviračiai, paspirtukai, kino teatrai ir pan.) – 20 Eur, būreliams – 48 Eur, transporto išlaidoms – 10 Eur, telefonas – 5 Eur, ortopedui ir spec. pedagogui - 120,00 Eur-150,00 Eur, ikimokykliniam ugdymui - 34,00 Eur.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, jog šeima skyriui žinoma nuo 2021 metų sausio mėnesio, kai šeimoje tarp vaiko tėvų įvyko konfliktas dėl to, kad vaiko tėvas su vaikais buvo neblaivus. Nuo 2021-01-15 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, šeima jį priima noriai, bendrauja su socialiniais darbuotojais, supranta savo padalytas klaidas ir jų nebekartoja. Skyriaus specialistai apsilankė J. P. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šeima gyvena daugiabučio namo, dviejų kambarių nuomojamame bute. Bute švaru ir tvarkinga, vaikai turi savo teritoriją, kurioje ugdosi, žaidžia, ilsisi. Bute daiktai laikomi taip, kad nesukeltų vaikams pavojaus. Visi patogumai ir sąlygos vaikams augti yra geros, pastabų nėra. Skyrius neprieštarauja dėl vaikų D. ir E. A. gyvenamosios vietos nustatymo su mama. Prašomas 200 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams bei vyriausybės skirta 70 Eur išmoka vaikams iš esmės tenkina būtiniausius vaiko poreikius.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nuo 2021 m. sausio mėn. neteikė jokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Taip pat nevykdo ir teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės žiniomis, atsakovas išvyko dirbti į užsienį. Taip pat ieškovės žiniomis atsakovas neprieštarauja dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. P. ir atsakovo J. A. vaikai. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės atstovės paaiškinimus, kad vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė nurodė, jog nepilnamečiams vaikams reikalingos ne mažesnės nei 518-558 Eur sumos, kurias sudaro šios išlaidos: būsto nuomai ir būsto išlaikymui – 89,07 Eur, maistui –190- 220 Eur, buities ir higienos prekėms – 20 -23 Eur, vaistams ir gydymui – 20-28 Eur, aprangai ir avalynei – 27-33 Eur, laisvalaikiui (dviračiai, paspirtukai, kino teatrai ir pan.) – 20 Eur, būreliams – 48 Eur, transporto išlaidoms – 10 Eur, telefonas – 5 Eur, ortopedui ir spec. pedagogui - 120,00 Eur-150,00 Eur, ikimokykliniam ugdymui - 34,00 Eur. Pabrėžtina, kad ieškovės nurodyta lėšų, reikalingų vaikų poreikiams, suma yra net mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis kriterijus šiems poreikiams nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 470 Eur).

Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas lėšų, reikalingų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui, dydis, yra protingas ir realus. Per mėnesį po 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra pakankamo dydžio patenkinti ne tik būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, bet ir poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaikų poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Bylos duomenimis, ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė šiuo metu dirba MB „Taknoma“. Ieškovės 688,66 Eur dydžio pajamas sudaro: 508,41 Eur mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“; 180,25 Eur Sodros išmokos. Papildomai nepilnamečių vaikų išlaikymui jai mokamos 140 Eur išmokos vaikams (70 Eur už kiekvieną vaiką).Viso mėnesinės pajamos 828,66 Eur. Ieškovė turi įgimtą neįgalumą. Nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2057 m. sausio 17 d. jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Ieškovė augina du nepilnamečius sūnus. Nuo 2020 m. spalio 1 d. ieškovė nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena ieškovė, abu šalių nepilnamečiai vaikai ir ieškovės draugas. Nekilnojamųjų daiktų ieškovė nuosavybės teise šiuo metu neturi. Turi keleivinį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 306 Eur.

Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus nepateikė. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei priešpriešinių įrodymų nepateikė ŪCPK 178 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė nurodė, jos klientės žiniomis, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi automobilį, motociklą, nuomojosi garažą. Atsakovas pagal išsilavinimą mechanikas. Yra dirbęs Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje, turi vairuotojo darbo patirties bei šiuo metu greičiausiai atsakovas yra išvykęs dirbti į užsienį.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, turintis paklausaus darbo patirties užsienyje, todėl yra neabejotinai pajėgus prisidėti prie vaikų išlaikymo ir teikti nepilnamečiams vaikams po 200 Eur per mėnesį išlaikymą, reikalingą vaikų poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų priemonių, vaikams teikti reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove būtent ji privalo rūpintis vaikų sveikata, ugdymu, būstu, apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už būrelius ir kitais poreikiais. Kai vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvo pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškinyje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., kadangi atsakovas jau ilgą laiką visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų dėl šių aplinkybių neteikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs šiuo laikotarpiu ieškovei į sąskaitą pinigų pervedimus.

Teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisia po 200,00 Eur kas mėnesį mėnesį. Vadinasi, atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., turėjo būti sumokėjęs 2 000,00 Eur (200,00 Eur x 5 mėn. x 2), tokiu būdu, šiuo metu atsakovas yra skolingas už vaikų išlaikymą 2000,00 Eur. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir būtinybę teikti jiems materialinį išlaikymą, kuris būtinas jų ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą, ieškovės reikalavimas dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams D. A. ir E. A. susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo po 200 Eur, iš kurio pareikštas išvestinis reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 108 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (4 800 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ir 45 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viso 153 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 750,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos S. Šidlauskaitės teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto išlaidų dydžio. Todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo J. A. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo J. A. (J. A.) ir nepilnamečių vaikų D. A. ir E. A. bendravimo tvarką:

1. J. A. (J. A.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su viena nakvyne, pasiimdamas nepilnamečius vaikus šeštadienį 10.00 val. iš nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį iki 18.00 val. į nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.

2. J. A. (J. A.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. nelyginių savaičių trečiadienį pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindamas iki 20.00 val. į nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.

3. Neporiniais metais J. A. (J. A.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną. Vaikai paimami Šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžinami Šv. Kalėdų pirmą dieną 19.00 val. Likusį Šv. Kalėdų laiką vaikai praleidžia su J. P.

4. Poriniais metais J. A. (J. A.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Likusį Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų laiką vaikai praleidžia su J. P.

5. Neporiniais metais J. A. (J. A.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. Šv. Velykų pirmą dieną. Vaikai paimami 10.00 val. iš nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinami 19.00 val. į nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą. Likusį Šv. Velykų laiką vaikai praleidžia su J. P.

6. Poriniais metais J. A. (J. A.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. Šv. Velykų antrą dieną. Vaikai paimami 10.00 val. iš nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinami 19.00 val. į nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą. Likusį Šv. Velykų laiką vaikas praleidžia su J. P.

7. J. A. (J. A.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu: nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. J. A. (J. A.) informuoja J. P. apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos.

8. J. P. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu: nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. J. P. informuoja J. A. (J. A.) apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos.

9. Sutapus šalių kasmetinių atostogų laikui, teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais nurodytu laiku įgauna tas iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą apie savo kasmetinių atostogų laiką.

10. J. P. su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. praleidžia Motinos dieną – pirmą gegužės sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

11. J. A. (J. A.) su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. praleidžia Tėvo dieną – pirmą birželio sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

12. Neporiniais metais J. A. (J. A.) su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. praleid?ia vaikų gimimo dienas (kovo 14 d. ir kovo 31 d.) nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Jeigu vaikai privalo lankyti ugdymo įstaigą, nuo šios įstaigos darbo laiko/ pamokų laiko pabaigos iki 19.00 val.

13. Poriniais metais J. P. su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. praleidžia vaikų gimimo dienas (kovo 14 d. ir kovo 31 d.) nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

14. J. P. su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. praleidžia savo gimimo dieną (sausio 18 d.) nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

15. J. A. (J. A.) su nepilnamečiais vaikais D. A. ir E. A. praleidžia savo gimimo dieną (birželio 26 d) nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

16. J. P. prižiūri ir slaugo nepilnamečius vaikus D. A. ir E. A. jiems susirgus ar sergant.

17. Šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl papildomo, šioje tvarkoje nenumatyto, J. A. (J. A.) ir nepilnamečių vaikų D. A. ir E. A. bendravimo. Susitarimas užfiksuojamas raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).

18. J. A. (J. A.) susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos J. A. (J. A.) su vaiku negali bendrauti. Susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo – į sekančią tokią pačią savaitės dieną, tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas , išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. gegužės 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įpareigojant atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį pervesti iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. gegužės 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įpareigojant atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį pervesti iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 000 (vieno tūkstančio eurų) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 000 (vieno tūkstančio eurų) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečių vaikų D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti ieškovei J. P. iš atsakovo J. A. (J. A.) 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.