Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei L. R.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. Š. ir atsakovas S. Š. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad santuoka iširo dėl šalių charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo be to abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti santuokos. Šiuo metu gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.

9. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat ieškovės prašymą netaikyti termino šalims susitaikyti, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai jau nuo (duomenys neskelbtini) netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo yra tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir jos išsaugoti galimybės nėra, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

10. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

12. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pritrūko supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismo vertinimu, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

13. Įvertinus tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinio santuokos iširimo, daroma išvada, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis).

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę – „Š..“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu jos turėta pavardė „Š.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

15. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė sūnaus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena su ieškove E. Š.. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojamame būste adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui sūnui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi sūnaus kasdiene priežiūra. Atsakovas prieštaravimų dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo neišreiškė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad V. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pagrįstai atitiktų geriausius vaiko poreikius bei interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis V. Š. gyvena su ieškove, tai, kad atsakovas prieštaravimų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove nepareiškė, nepilnamečio V. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove E. Š..

17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai – vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-491-2013, 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Be to priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

19. Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. VĮ Registrų centras pažyma nustatyta, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad ieškovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) apskaičiuotas 677 Eur darbo užmokestis, (duomenys neskelbtini) - 762 Eur, (duomenys neskelbtini) - 336 Eur, (duomenys neskelbtini) - 458 Eur. Ieškovė taip pat nuo (duomenys neskelbtini) gauna išmokas vaikui bei (duomenys neskelbtini) gavo šildymo išlaidų kompensaciją. Ieškovė įsiskolinimų neturi (antstolio K. K. pažyma apie skolas). Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovas nuosavybės teise kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, pastatas tvartas ir pastatas daržinė, esantys (duomenys neskelbtini). Sodra duomenimis atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo apskaičiuotas 1267,70 Eur darbo užmokestis, (duomenys neskelbtini) - 679,29 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsakovui apskaičiavo (duomenys neskelbtini) 126,24 Eur išmokos sumą, (duomenys neskelbtini) 589,10 Eur, (duomenys neskelbtini) 516,91 Eur, (duomenys neskelbtini) 490,66 Eur, (duomenys neskelbtini) 490,66 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – 142,45 Eur. Atsakovas įsiskolinimų tai pat neturi (antstolio K. K. pažyma apie skolas).

21. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, šalys į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog jų darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jie turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra sunki, kad jie negali teikti vaikui jo poreikių atitinkančio išlaikymo. Atsakovas yra darbingas, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

22. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į šalių nepilnamečio vaiko amžių bei vaiko poreikius, sveikatos būklę, į šalių turtinę padėtį, bei į tai, kad dėl sveikatos problemų atsakovas negalėtų dirbti gerai apmokamo darbo, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra visiškai pagrįstas, atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei jo tėvų teises ir teisėtus interesus bei galimybes teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, todėl reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas po 300 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina ieškovė.

23. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai ( Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

25. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

26. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

27. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su jų bendru nepilnamečiu vaiku, t. y. pati sūnų nuveža pas atsakovą, kadangi vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovė priimdama konstruktyvų sprendimą dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatymo, t. y. manydama, jog sugebės spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai – realiais veiksmais siekia užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta nustatytina, kad po santuokos nutraukimo atsakovas S. Š. bendraus su sūnumi V. Š. ir dalyvaus jo ugdyme bendro šalių susitarimo pagrindu atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Dėl santuokoje įgytos transporto priemonės pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe

28. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž K. v. V. K, bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1. 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m, spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z. bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

29. Ieškovė prašo jos vardu įregistruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe. Nurodė, kad ši transporto priemonė buvo įsigyta už asmenines lėšas, kurių dalis buvo skolinta. Ieškovė šį automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini), šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio. Duomenų, kad atsakovas kokia nors pinigų suma prisidėjo prie šios transporto priemonės įsigijimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta (duomenys neskelbtini), o šalys gyvena skyrium jau nuo (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo šią transporto priemonę iš dalies savo lėšų bei iš dalies jai asmeniškai paskolintų lėšų, konstatuotina, kad ši transporto priemonė buvo įsigyta ieškovės ir jos asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine ieškovės E. Š. nuosavybe.

30. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

31. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo (pripažinimo asmenine nuosavybe) yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 18 punktą). Taigi šioje byloje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką ir padalinti šalių turtą (pripažinti asmenine nuosavybe) apmokestinamas 136 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

32. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr.(8.3 Mr)ATP-C-2023-06906 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 357,42 Eur.

33. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo valstybei priteistina – 493,42 Eur, t. y. už ieškinio teismui pateikimą (žyminis mokestis) (136 Eur), už antrinės teisinės pagalbos išlaidas (357,42 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur, jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. Š. palikti santuokos metu turėtą pavardę „Š.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki V. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas S. Š. bendraus su sūnumi V. Š. ir dalyvaus jo ugdyme bendro šalių susitarimo pagrindu atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Pripažinti transporto priemones transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 357,42 (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 42 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos).

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.