- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-619-1042/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) J. K. ir (atsakovės) A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19413-1006/2024, kuria nutarta iš dalies tenkinti atsakovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei A. K. ir atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui J. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Atsakovė A. K. pateikė teismui priešieškinį, be kita ko, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną E. K. ir A. K. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas; 2) įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, išsikraustant iš namo adresu (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti laikiną dukrų bendravimo su atsakovu tvarką; 4) priteisti laikiną išlaikymą iš tėvo J. K. dukterims po 466,43 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Ieškovas J. K. atsiliepdamas į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su prašymu sutinka tik iš dalies. Teigė, kad nesant grėsmės vaikams tėvų aplinkoje nėra pagrindo laikinos vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymui. Tvirtino, kad nėra duomenų apie tai, kad ieškovas naudotų fizinį ar psichologinį smurtą prieš atsakovę bei nepilnamečius vaikus ar darytų jiems kokią nors kitą neigiamą įtaką. Ieškovo nuomone, atsakovė siekia užvaldyti ir viena naudotis visu santuokos metu šalių įgytu nekilnojamuoju turtu. Pažymėjo, kad atsakovės prašomas priteisti laikinas išlaikymas (po 466 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui), yra žymiai didesnis nei teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus ir žymiai didesnis nei tas, kurį iki šiol teikė ieškovas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo pat gyvenimo skyriumi išlaikė ir išlaiko vaikus.
4. Išvadą byloje tiekianti institucija išvadoje nurodė, kad laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų geriausius jų interesus. Skyriaus vertinimu, jeigu atsakovės prašoma nustatyti laikina ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka būtų nustatyta, vaikų interesai nebūtų pažeisti. Prašymas iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą buvo pareikštas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų geriausius interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo J. K. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. K. ir A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Paskyrė atsakovę A. K. iš ieškovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė laikiną ieškovo J. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką taip: 1) ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžinant vaikus motinai vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val.; 2) ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 17 val. 30 min. ir grąžinant vaikus motinai vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tą pačią dieną nuo 20 val. iki 20 val. 30 min.; 3) ieškovas turi teisę tiesiogiai bendrauti su vaikais, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus. Teismas įpareigojo ieškovą iki teismo sprendimo priėmimo dienos gyventi skyriumi nuo atsakovės. Netenkino kitos prašymo dalies.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog vaikų bendravimas su tėvu kenktų jų interesams, kad tėvo elgesys ir veiksmai būtų priešingi vaikų interesams, kad bendravimas traumuotų vaikus psichologiškai ar būtų daroma žalinga įtaka vaikų vystymuisi. Teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka sudarys galimybę ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, matytis bei palaikyti artimus ryšius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės, kadangi ši priemonė eliminuos konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje galimybę, padės išvengti galimos šalių konflikto eskalacijos į kitą – fizinio ar psichologinio smurto – lygį, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus gyventi ir augti saugioje bei ramioje aplinkoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad tėvų konfliktai itin neigiamai veikia vaikų psichiką, daro didžiulę žalą vaikų emocinei, psichologinei būklei, kelia grėsmę vaikų interesams, pažeidžia vaikų teisę augti saugioje, jo interesus atitinkančioje aplinkoje.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovą iki teismo sprendimo priėmimo dienos gyventi skyrium nuo atsakovės ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės prašymą atmesti.
8. Atskirajame skunde ieškovas teigė, kad nors šalių santykiai yra įtempti, tačiau tai neįrodo atsakovės prašymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovei ir šalių nepilnamečiams vaikams, jiems gyvenant kartu, kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaikų ar atsakovės teisėtiems interesams. Apelianto nuomone, jei tarp šalių ir kyla kažkokie nesutarimai, tai jų sukėlėja yra pati atsakovė. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad Tarnybai šeima dėl galimų vaikų teisių pažeidimų nėra žinoma.
9. Atskiruoju skundu atsakovė A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo ir dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir tenkinti jos prašymą visiškai.
10. Atskirajame skunde atsakovė tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo laikiną išlaikymą nepagrįstai vadovavosi teismų praktikoje suformuotu orientaciniu kriterijumi ir neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, tačiau atsižvelgė tik į ieškovo nuomonę. Teigė, kad teismas nustatydamas atsakovo laikiną bendravimo su vaikais tvarką neatsižvelgė į vaikų ir Skyriaus nuomonę. Apeliantės nuomone, ieškovas turi intensyviau bendrauti su vaikais.
11. Atsiliepdamas į atsakovės atskirąjį skundą, ieškovas J. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nepriimti naujų įrodymų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymi, kad atsakovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka iš esmės atitiko jos priešieškinio reikalavimus. Atsakovė siekia patenkinti ne vaikų, o savo interesus ir jos prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nesuderinama su prašoma priteisti laikino išlaikymo suma.
13. Atsiliepdama į ieškovo atskirąjį skundą, atsakovė A. K. prašo atskirojo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime atsakovė tvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovas yra grasinęs atsakovei ir šalių ginčus mato bei girdi nepilnamečiai vaikai. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas yra apsirūpinęs gyvenamąja vieta, o atsakovė pradėjo nesaugiai jaustis savo pačios namuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
16. Atsakovė su atskiruoju skundu ir atsiliepimu pateikė teismui naujus įrodymus (duomenis apie vaikų poreikius ir atsakovės raštą ieškovui). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
17. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, apeliantė neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, ir būtent šis teismas iš esmės nagrinės šalių ginčą ir vertins šalių reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio (priešieškinio) ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Dėl gyvenimo skyrium
20. Šiuo atveju ieškovas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas įpareigojo ieškovą iki teismo sprendimo priėmimo dienos gyventi skyrium nuo atsakovės, teigdamas, jog šalių įtempti santykiai nesudarė pagrindo tenkinti atsakovės prašymą.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
22. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
23. Byloje nustatyta, kad tarp šalių vyksta civilinis ginčas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų. Šalys savo procesiniuose dokumentuose patvirtino aplinkybes, kad jų santykiai iš esmės yra konfliktiški. Taigi, šalims gyvenant kartu į jų tarpusavio konfliktines situacijas savaime įtraukiami ir jų nepilnamečiai vaikai, kurie priversti ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovui gyvenant kartu su atsakove ir jų nepilnamečiais vaikais viename name, gali padidėti. Teismui nepritaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, padidėtų moralinės žalos abiem šalims padidėjimo tikimybė, ir tai lemtų nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą. Be to, nuolatiniai tėvų konfliktai neleistų stabilizuoti šalių tarpusavio santykių. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jam gyvenant skyrium yra pažeidžiamos vaikų teisės. Šalims gyvenant skyrium ir laikantis teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais yra sumažinta konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje galimybė ir tokiu būdu užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje.
Dėl laikino išlaikymo
24. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
25. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaikų interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su teismo priteista laikino išlaikymo suma, teigdama, jog teismas neįvertino ieškovo turtinės padėties ir vaikų poreikių.
27. Pažymėtina, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021).
28. Minėtų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės skundo teiginiais dėl išlaikymo orientacinio kriterijaus taikymo ir pažymi, kad sprendžiant dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo, nesant galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje išsamiai nustatyti nei tikrosios tėvų turtinės padėties, nei nepilnamečių vaikų poreikių, teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad 300,00 Eur laikino išlaikymo dydis kiekvienam iš vaikų nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas.
31. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas paprastai negali išsamiai vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikius ir jiems patenkinti reikalingą pinigų sumą, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
32. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, sveikatos būklė ir su tuo susijusios galimybės gauti pajamų, kokie realūs būtinieji ir papildomi vaikų poreikiai.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos
33. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo laikiną bendravimo su vaikais tvarką neatsižvelgė į vaikų ir Skyriaus nuomonę.
34. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti ginčo situaciją, todėl skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti ieškovo bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės.
35. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pažymėtina, kad atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga.
36. Atsakovės skunde nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų pareigos rūpintis nepilnamečiais vaikais vykdymą, jų ryšio, elgesio, bendravimo intensyvumo ir kt., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl šalių pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Kaip jau nurodyta, nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus tik ginčo nagrinėjimo teisme metu. Taigi, nagrinėjamu atveju vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
37. Svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
38. Skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri yra aktuali šiuo momentu, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Taigi, šalys turi procesinę galimybę, esant pagrindui, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo (CPK 144 str. 2 d., 148 str.).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus ir užtikrina vaikų teises bendrauti su abiem tėvais ir yra pakankama tėvo ir vaikų tarpusavio emociniam ryšiui bylos nagrinėjimo metu išlaikyti.
40. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo J. K. ir atsakovės A. K. atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.