Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. ir atsakovės N. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei N. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl 115 079,23 Eur skolos priteisimo

Dėl palūkanų priteisimo

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas

Dėl naujų įrodymų priėmimo

36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

37. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tik ginčo šalys gali tinkamai nuspręsti, ar kitos šalies teismui pateiktas dokumentas reikalauja jų komentarų (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 21 d. sprendimo byloje Gaspari prieš Slovėniją, peticijos Nr. 21055/03, par. 52). Ginčo šalių pasitikėjimas teisingumo veikimu, kaip minėta, grindžiamas žinojimu, kad jos turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę apie kiekvieną byloje esantį dokumentą (įskaitant dokumentus, kuriuos teismas gavo savo iniciatyva) (žr. EŽTT 2001 m. liepos 20 d. sprendimo byloje Pellegrini prieš Italiją, peticijos Nr. 30882/96, par. 45).

38. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ieškovei buvo žinoma apie atsakovės pateiktus įrodymus (banko sąskaitos išrašus), kuriais ji grindė 3 330,63 Eur paskolos grąžinimą ieškovei bei liudytojos D. J. duotus parodymus apie šalių suteiktų / grąžintų paskolų apskaitymą. Vadinasi, ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją bei įrodymus dėl atsakovės įrodinėtų paskolos grąžinimo aplinkybių, o ne kurti netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Todėl teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

39. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovės A. P. ir atsakovės N. M. santykiai buvo geri iki atsakovė ir ieškovės brolis buvo kartu. Ieškovės brolis yra atsakovės sūnaus tėvas. Ieškovė ir atsakovė susitarė statyti kaimo turizmo pastatą ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei šalys dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir siekė gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 65 proc. finansavimą.

40. A. P. (paskolos davėja) ir N. M. (paskolos gavėja) sudarė rašytinę 2012 m. rugsėjo 3 d. (pirmąją) Paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei 115 848,01 Eur (400 000 Lt) paskolą bei šią paskolintą visą sumą arba dalimis pagal šalių sutartą Paskolos suteikimo grafiką sumokėti atsakovei pinigais arba pervesti į jos banko sąskaitą (atlikti banko pavedimą), o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei tokią pačią pinigų sumą, t. y. 115 848,01 Eur (400 000 Lt) šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (grąžinimo terminas: 2019 m. rugsėjo 3 d.) (pirmosios Paskolos sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai).

41. A. P. (paskolos davėja) ir N. M. (paskolos gavėja) sudarė rašytinę 2013 m. birželio 26 d. (antrąją) Paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei 43 443 Eur (150 000 Lt) paskolos, o atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei tokią pačią pinigų sumą, t. y. 43 443 Eur (150 000 Lt) šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (grąžinimo terminas: 2013 m. gruodžio 26 d.) (antrosios Paskolos sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai).

42. Nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. ieškovė paskolino (pervedė banko pavedimais), o atsakovė gavo paskolą (115 848,01 Eur) pagal pirmąją Paskolos sutartį ir nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. spalio 7 d. ieškovė paskolino (pervedė banko pavedimais), o atsakovė gavo paskolą (43 443 Eur) pagal antrąją Paskolos sutartį. Pagal dvi rašytines Paskolos sutartis ieškovė paskolino atsakovei iš viso 159 291,01 Eur (550 000 Lt).

43. Taip pat A. P. ir N. M. sudarė žodinį susitarimą (toliau – ir žodinė Paskolos sutartis), dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo byloje ginčo nėra. Pagal žodinę Paskolos sutartį ieškovė nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Luminor Bank AB 77 mokėjimo nurodymais (toliau – ir mokėjimais) suteikė atsakovei paskolą (visų mokėjimų paskirtis: „Paskola pagal sutartį“). Atsakovė priėmė (gavo) iš ieškovės 77 mokėjimus (mokėjimų reverso jų gavimo metu neatliko).

44. Ieškovės prie dubliko pridėtoje lentelėje „Paskolinti pinigai N. M. pervedant per banką“ yra padarytas rašymo apsirikimas – nurodyta klaidinga 2018 m. rugpjūčio 27 d. 77-ojo mokėjimo suma „163,72 Eur“. 2018 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1799 suma yra 163 Eur (155 851,70 Eur - 0,72 Eur = 155 850,98 Eur). Todėl skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad 77-ojo mokėjimo nurodymais paskolinta teisinga suma yra 155 850,98 Eur, o ne 155 851,70 Eur (klaidinga).

45. Ieškovė ir atsakovė, dalyvaudamos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje, buvo sudariusios 2013 m. balandžio 29 d. Nr. 13/4729 bei 2014 m. sausio 15 d. Nr. 14/608 Buhalterinės apskaitos tvarkymo fiziniams asmenims dvejybine apskaitos sistema paslaugų teikimo sutartis (toliau – ir Paslaugų teikimo sutartys), kurių pagrindu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. visos ieškovės bei atsakovės pajamos ir išlaidos buvo apskaitomos buhalteriniuose dokumentuose (Paskolų registruose).

46. 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės Registre Nr. 400 Paskolos yra apskaityta, jog nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m spalio 23 d. ieškovė paskolino atsakovei 242 878,46 Eur (838 610,76 Lt), o atsakovė grąžino ieškovei 209 487,95 Eur (723 320,00 Lt). 2014 m. spalio 23 d. atsakovė nebuvo sugrąžinusi ieškovei 33 390,51 Eur (115 290,76 Lt) paskolos dalies.

47. Atsakovė buvo gavusi kreditą iš Kredito unijos. 2014 m gruodžio 29 d. Kredito sutarties Nr. 14-000272.11 papunktyje nurodyta 33 390,51 Eur pervesti ieškovei, kitą paskolos dalį – atsakovei.

48. Atsakovė 2014 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000000001, kurio paskirtis: „Galutinis atsiskaitymas pagal 2012-09-03 paskolos sutartį ir pagal Paskolos registrą Nr. 400. N. a. k. (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei 33 390,51 Eur (115 290,76 Lt). Nurodytas mokėjimas yra įtrauktas į ieškovės parengtos lentelės duomenis dėl paskolos pagal pirmąją Paskolos sutartį grąžinimą.

49. Taigi, 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Registre Nr. 400 Paskolos apskaityta kaip 2014 m. spalio 23 d. atsakovės nesugrąžinta ieškovei 33 390,51 Eur (115 290,76 Lt) nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m spalio 23 d. paskolos dalis, atsakovės padengta 2014 m. gruodžio 31 d.

50. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. vasario 23 d. atsakovė grąžino ieškovei 40 772,46 Eur paskolos pagal žodinę Paskolos sutartį.

51. Skundžiamu sprendimu priteista ieškovei iš atsakovės 24 862,17 Eur paskolos, įvertinus tai, kad iš gautos iš viso 315 141,99 Eur paskolos atsakovė grąžino iš viso 290 279,82 Eur (159 291,01 Eur pagal rašytines Paskolos sutartis + 40 772,46 Eur pagal žodinę Paskolos sutartį + 86 886,01 Eur ieškovės neapskaityti atsakovės 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. Pinigų išmokėjimo kvitai + 2 027,34 Eur ieškovės neapskaitytas atsakovės 2013 m. rugsėjo 20 d. mokėjimas + 1 303,29 Eur neapskaitytas atsakovės 2013 m. lapkričio 11 d. mokėjimas).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

52. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl nepriteistos 90 216,34 Eur (86 886,01 + 2 027,34 Eur + 1 303,29 Eur) negrąžintos paskolos. Ieškovės pozicija – 86 886,01 Eur (300 000 Lt) iš atsakovės negavo, o 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. Pinigų išmokėjimo kvitai yra suklastoti.

53. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiami klausimai dėl atsakovės atsakomybės už pirminių apskaitos dokumentų (2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. Pinigų išmokėjimo kvitų originalų) sudarymą ir saugojimą pagal pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisykles arba ūkininkų ir (arba) mokesčių apskaitą bei administravimą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl dėl ieškovės apeliaciniame skunde keliamų klausimų, nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, nepasisakoma.

54. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovė, dalyvaudamos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, sudarė dvi rašytines Paskolos sutartis bei susitarė, kad ieškovė suteiktas paskolas dalimis ir įvairiu laiku perves į atsakovės banko sąskaitą, o atsakovė gautas paskolos sumas grąžins dalimis iki Paskolų sutarčių termino arba iki ieškovės pareikalavimo paskolas grąžinti prieš terminą.

55. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2012–2014 metais pinigai (paskolų dalys) buvo pervedami iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą ir atvirkščiai, išskyrus ieškovės ginčijamus tris Pinigų išmokėjimo kvitus. Vėliau (po projekto įgyvendinimo, 2015–2018 metais) šalys išreiškė valią pratęsti paskolinius teisinius santykius tokiu pačiu būdu, kaip ir pagal rašytines Paskolos sutartis – atsakovės prašymu ieškovė pervesdavo atitinkamas paskolos sumas, o atsakovė jas priimdavo ir vykdydavo ieškovei mokėjimus (paskolas grąžino dalimis). Byloje ginčo dėl žodinės Paskolos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo nėra.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vykdyti tarpusavio mokėjimai (pinigų skolinimas/ grąžinimas) pagal Paskolos sutartis buvo: i) nenuoseklūs (ne vienas po kito, ne paeiliui: ieškovei dar nepervedus visos 115 848,01 Eur paskolos sumos pagal pirmąją Paskolos sutartį, buvo pervedinėjami pinigai pagal antrąją Paskolos sutartį bei vykdomi mokėjimai pagal žodinę Paskolos sutartį) ir ii) nekonkretūs (mokėjimo nurodymuose nurodyta „Paskola pagal sutartį“ ir nenurodyta pagal kokią Paskolos sutartį pinigai pervedami, t. y. skolinami ir grąžinami, išskyrus 2014 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 0000000001). Todėl pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė atsižvelgęs ne į negrąžintos paskolos pagal žodinę Paskolos sutartį dalį, bet pasisakė dėl visų šalių paskolinis teisnius santykius apimančių nagrinėjamos bylos aplinkybių ir įrodymų (visos ieškovės suteiktos / nesuteiktos ir atsakovės grąžintos / negrąžintos paskolos pagal dvi rašytines ir vieną žodinę Paskolos sutartis).

57. Atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. Pinigų išmokėjimo kvitų originalų. Dėl to įrodinėjimas vyksta pagal CPK 202 straipsnio taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik pagal kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir, ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje nurodytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

58. Kaip minėta, šalių vykdyti tarpusavio mokėjimai buvo nenuoseklūs ir nekonkretūs, tačiau 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. Pinigų išmokėjimo kvitų kopijose yra visi būtini rekvizitai, nurodyti nuoseklūs numeriai: 001, 002 ir 003 bei konkretizuota už ką grąžinami pinigai: „Sumokėti už 2012-09-03 paskolos dalinis grąžinimas“ (žr. civilinę bylą Nr.e2-301-254/2021, dok. Nr. 29087).

59. Ieškovės ir atsakovės Registrus Nr. 400 Paskolos vedė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba buhalterė D. J.. Atsakovės Registre Nr. 400 Paskolos padaryti įrašai apie 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. ieškovei grąžintą 86 886,01 Eur (3 × 100 000 Lt) sumą. Ieškovės Registre Nr. 400 Paskolos nėra įrašo dėl 86 886,01 Eur (3 × 100 000 Lt) paskolos gražinimo. Liudytoja D. J. 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje parodė, kad ūkininkų sudaromiems paskolų registrams netaikomi griežtos formos ir turinio reikalavimai; įvedinėjo tokius duomenis, kokius jai pateikdavo; reikalaudavo dokumentų originalų ir nepasirašytų dokumentų į Registrą Nr. 400 Paskolos nebūtų įtraukusi; dokumentų originalus grąžino juos pateikusiam asmeniui. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2020 m. birželio 23 d. rašte nurodyta, kad visi dokumentai yra grąžinti atsakovei.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Registre Nr. 400 Paskolos padaryti įrašai apie atsakovės 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. ieškovei grąžintą iš viso 86 886,01 Eur (3 × 100 000 Lt) sumą įrodo, kad aptariamų Pinigų išmokėjimo kvitų pagrindu VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba buhalterė (liudytoja) D. J. į atsakovės Registrą Nr. 400 Paskolos įtraukė duomenis dėl atsakovės grąžintų ieškovei paskolos dalių (3 × 100 000 Lt). Tačiau akcentuotina, kad liudytoja D. J. nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovė perdavė (grąžino) ieškovei 86 886,01 Eur (3 × 100 000 Lt) grynais pinigais pagal tris Pinigų išmokėjimo kvitus.

61. CK 6.870 straipsnio 1 dalis paskolos sutartį apibrėžia kaip sutartį, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

62. Atsakovės teigimu, gautos paskolos 86 886,01 Eur dalį grąžino ieškovei pagal tris Pinigų išmokėjimo kvitus. Ieškovė neigia 86 886,01 Eur paskolos grąžinimo (grynų pinigų jai perdavimo) faktą. Papildomai nurodo, kad ieškovės Registre aptariami trys mokėjimai po 100 000 Lt neapskaityti, nes ieškovė neatgavo iš atsakovės 300 000 Lt (86 886,01 Eur) ir 2013 m. jų gauti negalėjo, nes atsakovės 2013 m. Lietuvoje nebuvo. Be to, atsakovė neturėjo galimybės 2013 m. disponuoti itin didele (300 000 Lt) pinigų suma. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, atsikirsdama į nurodytus ieškovės argumentus, pažymi, kad pagal rašytines Paskolos sutartis grąžino ieškovei 159 291,01 Eur (550 000 Lt), o tai įrodo atsakovės galimybes grąžinti ir 86 886,01 Eur (300 000 Lt) sumą.

63. Viena vertus, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė sistemingai skolino atsakovei daugiau lėšų į priekį, nei pastaroji jų grąžindavo, taip pat atsakovė buvo gavusi 63 716,40 Eur (220 000 Lt) paskolą iš Kredito unijos ir laisva valia disponavo šios paskolos dalimi. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė 2013 m. galėjo disponuoti didelėmis pinigų sumomis. Kita vertus, atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos gerą finansinę padėtį. Atsakovė neįvykdė 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo įpareigojimo pateikti 2012–2013 m. GPM deklaracijas ir kt. įrodymus: banko sąskaitų išrašus, grynųjų pinigų išėmimo kvitus ir pan. dėl galimybės 2013 m. disponuoti 300 000 Lt.

64. Kaip minėta, 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. Pinigų išmokėjimo kvituose yra aiškiai nurodyta, kad ūkininkė N. M. grąžina paskolos dalis pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. Paskolos sutartį. Pagal pirmosios Paskolos sutarties 2.2 papunktį atsakovė privalėjo perduoti grynus pinigus (86 886,01 Eur) ieškovės (paskolos davėjos) gyvenamojoje vietoje. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės argumentą, kad 2013 m. iki 2014 m. vasaros N. M. Lietuvoje nebuvo (nebuvo atvykusi į ieškovės gyvenamąją vietą). Atsiliepime į apeliacinį skundą nėra argumentuotų paaiškinimų dėl didelės sumos grynų pinigų (3 × 100 000 Lt) perdavimo ieškovei aplinkybių (pvz., iš kur gavo 3 × 100 000 Lt, kada, kokioje vietoje, kokiomis kupiūromis, visus iš karto ar dalimis (kokiomis dalimis) grąžino grynus pinigus ieškovei) (CPK 178 straipsnis).

67. Pažymėtina, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu ir dėl nepriteistų 2 027,34 Eur bei 1 303,29 Eur paskolos dalių, tačiau apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik argumentais dėl 86 886,01 Eur mokėjimo. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti ieškovo ir (arba) atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Byloje nustatyta, kad ieškovė neapskaitė 2013 m. rugsėjo 20 d. 2 027,34 Eur (7 000 Lt) bei 2013 m. lapkričio 11 d. 1 303,29 Eur (4 500 Lt) mokėjimų. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymą – Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos filialą, sąskaitų išrašą, kuriuo pagrindė nurodytų mokėjimų įvykdymą ieškovei. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymo, paneigiančio atsakovės pateiktą įrodymą. Tai lemia jai nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimą (negatyvusis 3 330,63 Eur (2 027,34 Eur + 1 303,29 Eur) negrąžintos paskolos dalies įrodinėjimo naštos aspektas).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

68. Atsakovė nekvestionuoja skundžiamo sprendimo dalies, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 12 485,51 Eur paskolos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad N. M. negrąžino ieškovei 12 376,66 Eur dalies paskolos. Teigia, kad pagal ieškovės nurodymą atsakovė grąžino ieškovei iš viso 1 171,88 Eur: i) 881 Eur sumokėjo ieškovės motinai G. P. ir ii) 290,88 Eur sumokėjo už ieškovei priklausančio buto komunalinius mokesčius.

69. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

70. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

71. Byloje nustatyta ir šalys nekvestionuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kildinami iš Paskolos sutarčių bei paskolos sumos buvo pervedamos atsakovei dalimis, o atsakovė paskolos sumas grąžino ieškovei irgi dalimis. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad visos Paskolos sutarys (dvi rašytinės ir žodinė) yra tarpusavyje susijusios. Ieškovės pervestų pinigų atsakovei pagal visas Paskolos sutartis priėmimas kartu išreiškia atsakovės įsipareigojimą jas grąžinti ieškovei (paskolos davėjui) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent paskolos gavėja įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).

72. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė pinigus sistemingai ir daug metų (nuo 2012 m. iki 2018 m.) skolino (pervedinėjo) atsakovei, o atsakovė gautas paskolas dalimis grąžindavo ieškovei, darytina išvada, kad ieškovė buvo išreiškusi valią jai perduoti paskolos dalyką (pinigus). Aplinkybė, kad ieškovė atliko mokėjimus G. P. iš atsakovės gautų (paskolintų) lėšų, nereiškia, kad tokiu būdu N. M. grąžino ieškovei 881 Eur. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Atsakovė neįrodė kitokio, ne paskolinio lėšų pervedimo, teisinio pagrindo. Be to, ieškovės motiną ir atsakovę sieja artimas ryšys – G. P. yra N. M. sūnaus močiutė.

73. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyveno pastatytoje kaimo turizmo sodyboje, o N. M. su šeima gyveno bute, priklausančiame A. P. bei atsakovė mokėjo (pervedinėjo) ieškovei pinigus už jos (ieškovės) buto komunalines paslaugas, remonto darbus. Taigi, remiantis nurodytais atsakovės paaiškinimais, pastaroji, gyvendama ieškovei priklausančiame bute, komunalinių mokesčių administruojančiam subjektui nemokėjo, o šiuos mokėjimus pervesdavo ieškovei (taip pat ir 290,88 Eur mokėjimą). Ieškovė nurodo, jog nedavė atsakovei sutikimo dengti paskolą, mokant jos buto komunalinius mokesčius. Taigi, atsakovės pervestos ieškovei komunalinių mokesčių sumos (ir 290,88 Eur) negali būti traktuojamos kaip atsakovės mokėjimai (290,88 Eur paskolos grąžinimas) pagal žodinę Paskolos sutartį.

74. Galiausiai, atsakovės teiginys, kad MB „Asada“ priklauso N. M., todėl juridinis asmuo už atsakovę atliko mokėjimus ieškovei, neįrodo, kad 3 198,78 Eur (arba 11 204,78 Eur) buvo sumokėti (grąžinti) ieškovei. Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad MB „Asada“ sumokėjo (grąžino) ieškovei 8 006 Eur (11 204,78 Eur – 3 198,78 Eur). Atsakovė nekvestionuoja aplinkybės, kad nuo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. sausio 15 d. ieškovė atskirais mokėjimais, kurių paskirtis: „Paskola pagal sutartį“, paskolino (pervedė) MB „Asada“ 15 991,94 Eur. Iš Lumunor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, mokėjimų sąrašo nustatyta, kad 2015 m. sausio 5 d.–2015 m. liepos 28 d. laikotarpiu MB „Asada“ pervedė ieškovei A. P. 3 198,78 Eur (civilinė byla Nr. e2-301-254/2021, dok. Nr. 21388). Atsakovė nepateikė rašytinių dokumentų, jog skolininkių MB „Asada“ ir N. M. kreditorė A. P. buvo išreiškusi valią, kad juridinis asmuo vykdytų atsakovės prievoles ieškovei. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad MB „Asada“ pervestos ieškovei sumos nėra atsakovės paskolos grąžinimas ieškovei, nes MB „Asada“ mokėjimus atliko už savo prievoles. Taigi, tarp ieškovės ir MB „Asada“ susiklosčiusių paskolos teisinių santykių pagrindu bendrija įvykdė savo, o ne atsakovės prievoles kreditorei A. P.

Dėl pelno, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų

76. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 23 d. dublike prašo priteisti iš atsakovės palūkanas, skaičiuojamas pagal paskolos suteikimo dieną galiojusią komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, nuo 2012 m. gruodžio 12 d. d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. (penkerių metų ieškinio senaties dėl palūkanų termino laikotarpiu).

77. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

79. Nagrinėjamoje byloje šalys neginčija 2012 m. rugsėjo 3 d. ir 2013 m. birželio 26 d. Paskolos sutarčių (jų sąlygų) teisėtumo. Abi rašytinės Paskolos sutartys galioja iki pilno šalių prievolių įvykdymo (Pirmosios ir antrosios Paskolos sutarčių 3.1 papunktis). Pirmosios Paskolos sutarties 1.2 papunktyje šalys sulygo, kad paskolos gavėja moka paskolos davėjai 5 proc. metinių palūkanų nuo paskolintos ir negrąžintos sumos; metinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai yra įgyvendintas „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ projektas ir skaičiuojamos iki visiško paskolos grąžinimo. Antrosios Paskolos sutarties 1.2 papunktyje šalys susitarė, jog paskolos gavėja moka paskolos davėjai 4 proc. metinių palūkanų nuo paskolos sumos.

80. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).

81. Teisėjų kolegija sprendžia nepriteisti ieškovei iš atsakovės kompensuojamųjų palūkanų, kadangi rašytinėse Paskolos sutartyse šalys susitarė dėl pelno palūkanų dydžių, jų mokėjimo tvarkos ir terminų, taigi, negali būti taikoma CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostata dėl palūkanų nustatymo pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu bei CK 6.872 straipsnio 2 dalis, kuri taikytina tuo atveju, kai šalys neaptarė palūkanų mokėjimo tvarkos po paskolos grąžinimo termino praleidimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė turi sumokėti ieškovei 5 proc. metinių palūkanų nuo 86 886,01 Eur negrąžintos paskolos dalies pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. Paskolos sutartį, pradedamų skaičiuoti nuo „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ projekto įgyvendinimo momento iki visiško šios paskolos grąžinimo (2012 m. rugsėjo 3 d. Paskolos sutarties 1.2; 3.1 papunkčiai). Nuo 3 330,63 Eur (2 027,34 Eur + 1 303,29 Eur) negrąžintos paskolos dalies atsakovė turi sumokėti ieškovei 4 proc. metinių palūkanų (2013 m. birželio 26 d. Paskolos sutarties 1.2; 3.1 papunkčiai). Teisėjų kolegija dėl nurodytų pelno palūkanų priteisimo nepasisako, nes tokio (savarankiško) reikalavimo ieškovė nėra pareiškusi. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

82. 2015–2018 metų laikotarpiu atsakovė sistemingai gaudavo iš ieškovės paskolos sumas pagal šalių žodinį susitarimą; atsakovės likusi negrąžintos paskolos dalis sudaro 24 531,25 Eur (111 747,89 Eur - 86 886,01 – 3 330,63 Eur). Šalys žodžiu nesusitarė dėl toliau teikiamos paskolos dydžio, termino, atlygintinumo, pelno palūkanų mokėjimo ir kt. Byloje nustatyta, kad ieškovė pervedė (paskolino) ieškovei 315 141,99 Eur, t. y. daugiau nei pagal pirmąją ir antrąją Paskolos sutartis (159 291,01 Eur).

83. Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį gautas paskolos sumas atsakovė privalėjo grąžinti per 30 d. nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Ieškovė pareiškė atsakovei 2019 m. balandžio 22 d. reikalavimą įvykdyti sutartis. Atsakovė iki 2019 m. gegužės 22 d. (per 30 d. nuo 2019 m. balandžio 22 d. reikalavimo) jokios paskolos dalies ieškovei negrąžino.

84. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Kompensacinėms palūkanoms ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo (šiuo atveju 2019 m. gegužės 22 d.) kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinį penkerių metų laikotarpį iki ieškinio (šiuo atveju 2019 m. rugsėjo 23 d. dubliko) dėl kompensacinių palūkanų išieškojimo pareiškimo šios palūkanos gali būti priteisiamos. Vadinasi, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovei gali būti priteistos palūkanos nuo negrąžintos paskolos dalies, tačiau ieškovė dublike prašė priteisti iš atsakovės palūkanas iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir iki nurodytos datos pateikė savo palūkanų suskaičiavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovės palūkanas, skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. (ieškinio reikalavimų ribose).

85. Priteisiamos palūkanos nustatomos pagal Lietuvos banko statistikoje pateiktą Lietuvos komercinių bankų vidutinių palūkanų normų rodiklius, galiojusius 2015 m. sausio 1 d. žodinės Paskolos sutarties sudarymo momentu (t. y. po „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ projekto įgyvendinimo 2014 m. gruodžio 31 d.) (CK 6.872 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 1, 6, 10 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Iš Lietuvos banko viešai paskelbtų statistikos duomenų bazės (žr. https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos?ff=1&=&=&date_interval%5Bfrom%5D=2015-01&=&=&=) nustatyta, kad palūkanų normos už suteiktas naujas paskolas nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams 2015 m. sausio mėn. buvo 3,90 proc.

86. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kaip suskaičiavo 2 653,47 Eur palūkanų nuo priteistos 24 862,17 Eur sumos, t. y. nepakankamai motyvavo priteisiamų palūkanų dydį, tačiau pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas dėl paskolos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp privačių subjektų (nėra viešo intereso), taigi, teismas savo iniciatyva skaičiavimų neatlieka. Ieškovė kitokių palūkanų skaičiavimų, nei „Negrąžintos paskolos likučio 2019 m. rugsėjo 20 d. lentelėje“, iš kurios pirmosios instancijos teismas skaičiavo palūkanas, apeliaciniame skunde nepateikė. Atsakovė nekvestionuoja ieškovės suskaičiuotų palūkanų „Negrąžintos paskolos likučio 2019 m. rugsėjo 20 d. lentelėje“.

87. Teisėjų kolegija priteisia ieškovei iš atsakovės palūkanas, suskaičiuotos ieškovės „Negrąžintos paskolos likučio 2019 m. rugsėjo 20 d. lentelėje“, eil. numeriai 21–77, t. y. 2 256,59 Eur palūkanų nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. negrąžintų paskolos sumų (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

88. Taip pat priteisiama ieškovei iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 114 004,48 Eur (111 747,89 Eur + 2 256,59 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos irgi priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

Dėl bylos procesinės baigties

89. Ieškovės apeliacinio skundo dalis (dėl 86 886,01 Eur negrąžintos paskolos dalies ir palūkanų) tenkinama. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir nepagrįstai atsakovės į bylą pateiktas 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. Pinigų išmokėjimo kvitų, apskaitytų atsakovės Registre Nr. 400 Paskolos, kopijas, pripažino įrodančias atsakovės 86 886,01 Eur (300 000 Lt) grynų pinigų perdavimą (paskolos dalies grąžinimą) ieškovei. Į buhalterinę programą (šiuo atveju į Registrą Nr. 400 Paskolos) įtraukti duomenys apie Pinigų išmokėjimo kvitų (kopijų) pagrindu gautas / grąžintas paskolas neįrodo realaus pinigų gavimo / grąžinimo. Trys Pinigų išmokėjimo kvitai išrašyti, kai atsakovės Lietuvoje nebuvo (nuo 2012 m. rugsėjo mėn. buvo išvykusi į Londoną, į Lietuvą sugrįžo 2014 m. vasarą) ir atsakovė nepateikė išsamių paaiškinimų bei įrodymų, susijusių su didelės grynų pinigų sumos perdavimu ieškovei (asmeniškai arba kitų asmenų). Taip pat pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų bei nepakankamai motyvavo priteisiamas palūkanas.

90. Įvertinus tai, kad iš gautos 315 141,99 Eur paskolos atsakovė grąžino ieškovei 203 394,10 Eur (159 291,01 Eur pagal rašytines Paskolos sutartis + 40 772,46 Eur pagal žodinę Paskolos sutartį + 2 027,34 Eur ieškovės neapskaitytas atsakovės 2013 m. rugsėjo 20 d. mokėjimas + 1 303,29 Eur neapskaitytas atsakovės 2013 m. lapkričio 11 d. mokėjimas - 86 886,01 Eur pagal 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 30 d. Pinigų išmokėjimo kvitus), darytina išvada, kad atsakovės negrąžinta ieškovei paskolos dalis sudaro 111 747,89 Eur (315 141,99 Eur - 203 394,10 Eur). Todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys tenkinamas iš dalies ir priteisiama ieškovei iš atsakovės 111 747,89 Eur skolos, 2 256,59 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (114 004,48 Eur = 111 747,89 Eur + 2 256,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

91. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos gavėjo įsipareigojimą paskolos sumas grąžinti paskolos davėjui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

92. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

93. Ieškovė sumokėjo iš viso 2 488 Eur žyminio mokesčio: i) 2 450 Eur žyminis mokestis už ieškinį (Luminor Bank AB 2019 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2002 509 Eur + Luminor Bank AB 2019 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2029 1 325 Eur), ii) Luminor Bank AB 2019 m. rugsėjo 19 d. Nr. 2110 616 Eur žyminis mokestis už ieškinį, iii) (Luminor Bank AB 2019 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2030 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (AB SEB bankas 2019 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymas).

94. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju yra tenkinta 99,07 proc. ieškinio reikalavimų (114 004,48 Eur tenkinta ieškinio reikalavimų × 100 : 115 079,23 Eur ieškovės reikalavimai), atmesta 0,93 proc.

95. Ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (99,07 proc.) priteisiama iš atsakovės 2 464,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškovės sumokėtų žyminių mokesčių). Atsakovei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (0,93 proc.) priteisiama iš ieškovės 0,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsakovės sumokėto žyminio mokesčio). Atlikus nurodytų sumų įskaitymą, priteisiama ieškovei iš atsakovės 2 464,51 Eur (2 464,86 Eur – 0,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

96. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas 3 770 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas (2 835 Eur pagal 2020 m. spalio 27 d. prašymą + 605 Eur pagal 2020 m. lapkričio 30 d. prašymą + 330 Eur pagal 2021 m. sausio 5 d. prašymą). Nurodytas išlaidas pagrįsti ieškovė pateikė šiuos įrodymus: 405 Eur (65 Eur pagal AB SEB bankas 2020 m. kovo 19 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą ir 340 Eur pagal AB SEB bankas 2020 m. kovo 16 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą); 550 Eur (2020 m. birželio 16 d. PVM sąskaita faktūra ir AB SEB bankas 2020 m. rugsėjo 15 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą); 440 Eur (2020 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra už prašymų ir procesinių dokumentų rengimą bei AB SEB bankas 2020 m. spalio 27 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 605 Eur (2020 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra ir AB SEB bankas 2020 m. lapkričio 20 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą); 1 440 Eur (2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra dėl 810 Eur už dokumentų analizę ir ieškinio parengimą, 2019 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra dėl 630 Eur už dubliko parengimą ir AB SEB bankas 2019 m. rugsėjo 23 d. sąskaitos išrašas dėl 1 440 Eur); 330 Eur (2021 m. sausio 5 d. PVM sąskaita faktūra už įrodymų rinkimą, pasirengimą ir atstovavimą teisme bei Luminor Bank AB 2021 m. sausio 5 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 85). Atsakovė nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovės turėtų 3 770 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo.

97. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

98. Ieškovės patirtos 3 770 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių civilinėse bylose priteistinų advokato suteiktos teisinės pagalbos (paslaugų) užmokesčių dydžių. Vien tik už ieškinio ir dubliko parengimą galima priteisti maksimali teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 5 050,80 Eur: 3 156,75 Eur už ieškinio paruošimą (1 262,70 Eur (2019 m. rugsėjo 23 d. 1 262,70 Eur × 2,5 koef.) + 1 894,05 Eur už dubliko parengimą (1 262,70 Eur (2019 m. rugsėjo 23 d. 1 262,70 Eur × 1,5 koef.) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 ir 8.3 papunkčiai).

99. Ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (99,07 proc.) priteisiama iš atsakovės 3 734,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbos); iš viso 6 199,45 Eur (2 464,51 Eur + 3 734,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

100. Nagrinėjamoje byloje patirta 12,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos valstybei priteisiamos taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju iš ieškovės priteistinų nurodytų išlaidų dydis yra 0,12 Eur, o atsakovės – 12,36 Eur. Ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (0,12 Eur) valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Priteisiama valstybei iš atsakovės 12,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

101. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys sumoka paduodamos apeliacinius skundus.

102. Ieškovė Luminor Bank AB 2021 m. vasario 25 d. lėšų pavedimo nurodymu Nr. 132 sumokėjo 1 833 Eur už apeliacinį skundą, o atsakovė 2021 m. vasario 24 d. sumokėjo 278 Eur už apeliacinį skundą. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos (sumokėto žyminio mokesčio) neatlyginamos.

103. Apeliacinės instancijos teismas tenkino 75,92 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų (89 142,60 Eur (86 886,01 Eur skolos ir 2 256,59 Eur palūkanų) tenkinta apeliacinio skundo reikalavimų × 100 : 114 438,83 Eur (90 216,34 Eur skola ir 24 222,49 Eur palūkanų) ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų), todėl priteisiama A. P. iš N. M. 1 391,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą).

104. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. gavo ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 2 145 Eur bylinėjimosi išlaidų (už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Nurodytas išlaidas patvirtina: i) 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir AB SEB bankas 2021 m. gegužės 21 d. patvirtinimas apie lėšų (935 Eur) įskaitymą ir ii) 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra už apeliacinio skundo parengimą bei AB SEB bankas 2021 m. kovo 19 d. patvirtinimas apie lėšų (1 210 Eur) įskaitymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas, taigi, teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovės turėtų išlaidų pagrįstumo.

105. Ieškovės patirtos 2 145 Eur Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių civilinėse bylose priteistinų advokato suteiktos teisinės pagalbos (paslaugų) užmokesčių dydžių (3 810,50 Eur už apeliacinio skundą parengimą (2021 m. gegužės 21 d. 1 524,20 Eur × 2,5 koef.) + 1 891,24 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2021 m. kovo 19 d. 1 454,80 Eur × 1,3 koef.) = 5 701,78 Eur) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.9 ir 8.11 papunkčiai).

106. Ieškovei proporcingai teismo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (75,92 proc.) priteisiama iš atsakovės 1 628,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbos); iš viso 3 020,09 Eur (1 391,61 Eur + 1 628,48 Eur )

107. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija priteisia ieškovei iš atsakovės iš viso 9 219,54 Eur (6 199,45 Eur pirmosios instancijos teisme + 3 020,09 Eur apeliacinės instancijos teisme) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo

108. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1735-254/2019 (dabar Nr. e2-301-254/2021) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 114 562,16 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantys nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti; nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio, areštuota atitinkama dalis piniginių lėšų, esančių atsakovei priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose; leista atsakovei iš areštuoto turto ir lėšų atsiskaityti su ieškove.

109. Skundžiamu sprendimu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas nuo 114 562,16 Eur iki 27 515,64 Eur

110. Teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones ir tik tokia apimtimi, kad, viena vertus, byloje pareikšti reikalavimai būtų pakankamai užtikrinti, tačiau, antra vertus, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo teisių bei teisėtų interesų nevaržytų didesne apimtimi, negu yra būtina užtikrinant šiuos reikalavimus. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

111. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1735-254/2019 (dabar Nr. e2-301-254/2021) pritaikytų laikinųjų apsaugos mastas sumažinamas nuo 114 562,16 Eur iki 114 004,48 Eur (tenkintos ieškinio reikalavimų dalies apimtimi).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei A. P. iš atsakovės N. M. 24 862,17 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt du eurai ir septyniolika centų) skolos, 2 653,47 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt trys eurai ir keturiasdešimt septyni centai ) palūkanų, 5 (penki) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (27 515,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 196,24 Eur (tūkstantis šimtas devyniasdešimt šeši eurai ir dvidešimt keturi centai) bylinėjimosi išlaidų, pakeisti.

Priteisti ieškovei A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111 747,89 Eur (šimtas vienuolika tūkstančių septyni šimtai keturiasdešimt septyni eurai ir aštuoniasdešimt devyni centai) skolos, 2 256,59 Eur (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt šeši eurai ir penkiasdešimt devyni centai) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (114 004,48 Eur) (šimtas keturiolika tūkstančių keturi eurai ir keturiasdešimt aštuoni centai), nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei A. P. iš atsakovės N. M. 9 219,54 Eur (devyni tūkstančiai du šimtai devyniolika eurų ir penkiasdešimt keturi centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės N. M. 12,36 Eur (dvylika eurų ir trisdešimt šeši centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, palikti nepakeistą.

Sumažinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1735-254/2019 (dabar Nr. e2-301-254/2021) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 114 004,48 Eur.