Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2010 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, ieškovei ir atsakovui tarnaujant Krašto apsaugos savanorių pajėgose, susipažinus ir pradėjus draugauti bei nuo 2011 metų sausio mėnesio pradėjus kartu gyventi Kaune išsinuomotame bute, o vėliau gyvenant Šiauliuose taip pat išsinuomotame bute, vedant bendrą ūkį, gyvenant faktinėje santuokoje, Šiauliuose gimė du vaikai: E. Š. ir J. Š., kurių tėvu yra atsakovas patvirtintais pareiškimais dėl tėvystės pripažinimo, pripažinęs tėvystę. Gimus vaikams ir kartu pragyvenus daugiau nei vienerius metus, 2015 m. balandžio 20 d. atsakovas, teigdamas, kad reikia uždirbti lėšų šeimai, išvyko uždarbiauti į Airiją. Jis keletą kartų buvo atsiuntęs po 50-60 eurų vaikų poreikių tenkinimui, tačiau nuo 2015 m. gegužės 1 d. faktiškai nustojo rūpintis šeima, vaikais bei nustojo teikti jiems būtiną bent minimalią materialinę paramą, kuri įgalintų tenkinti augančių vaikų poreikius. Su Atsakovu pradėti vėl gyventi kartu ar bent susitarti dėl vaikams teiktino materialinio išlaikymo nėra jokios galimybės. Nepilnamečiais esančių vaikų, kurie gyvena kartu su ieškove ir kuriais atsakovas visiškai nesirūpina, gyvenamoji vieta nustatytina gyventi kartu su ieškove, nes tik ji viena vaikais rūpinasi. Su vaikais gyvena Šiauliuose išsinuomotame bute. Vaikams, kurie lanko lopšelį-darželį „Gintarėlis“, yra užtikrintos teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas bei tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas. Vaikai, kuriems yra sudarytos ir užtikrintos normalios gyvenimui ir jų vystymuisi sąlygos, nori gyventi su ja, tarp jos ir vaikų yra susiformavęs stiprus psichologinis ir emocinis ryšys, ji viena vaikais rūpinasi, juos prižiūri, auklėja. Atsakovui galėtų būti nustatytas bendravimas su vaikais bei dalyvavimas jų auklėjime abiejų tėvų bendru susitarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos, be atskiro grafiko ar nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir jų teisėtus interesus. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, prašo priteisti vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 Eur kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Bendra tik būtiniausių vaikų poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimo (išlaikymo) suma ir dydis, kas mėnesį turėtų būti 400 Eur. Ieškovės, gaunant socialinę paramą bei esant socialiai remtinai, padedant tėvams, dalis vaikų išlaikymo prievolėje būtų po 200 Eur kiekvienam vaikui, atsakovo dalis vaikų išlaikymo prievolėje taip pat po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nuo 2015 m. gegužės 1 d. nepilnamečiais vaikais faktiškai visiškai nesirūpina ir neteikia jokios materialinės paramos, todėl iš atsakovo išieškotinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas už praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. gegužės 1 d., skaičiuojant į mėnesį po 120 Eur kiekvienam vaikui, iki ieškinio pareiškimo dienos, esant išlaikymo įsiskolinimo dydžiui - 8160 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas telefonu siūlė mokėti po 60 Eur. Išvykdavo tai 8, tai 9 mėnesiams į užsienį dirbti. Pats per Feisbuką rašė apie savo atlyginimą ten. Gaudavo apie 1000 svarų sterlingų per mėnesį, taip pat nemokamai gyveno. Atsakovas sveikatos problemų neturi, bet tingi dirbti. Sakė dabar gyvena pas mamą, dirba langų montavimo įmonėje. Dar, kiek žino, eina į savanorius. Ji pati už dieną prieš maždaug 5 metus gaudavo apie 50 Eur. Būdavo savaitgaliniai budėjimai. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2015-05-01, nes tada atsakovas išvyko į užsienį. Ji studijuoja, nedirba, gauna socialinę pašalpą, vaiko pinigus, padeda tėvai. Birželio pabaigoje baigs studijas. Pati gali skirti po 200 Eur kiekvienam, nes išmokos didelės. Nuoma atsieina 160 Eur, šį mėnesį su komunaliniais mokesčiais iš viso buvo 270 Eur. Kiekvienam vaikui reikia po 70 Eur maistui, labai susispaudus. Sūnus turi bronchinę astmą, alerginę slogą. Abiems reikalingi vitaminai ir papildai. Dukra ką tik turėjo odenoidų operaciją. Atsakovui nekainuoja būstas, komunaliniai mokesčiai, nes gyvena pas mamą. Jai dabar padeda tėvai, ne mažiau 100 Eur per mėnesį. Dabar davė 240 Eur depozitą butui. Dabar jos išmokos yra apie 500 Eur. Ji planuoja toliau studijuoti.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotas asmuo paaiškino, kad palaiko savo išvadą. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimas, dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu, alkoholio vartojimo, vengimo dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi du vaikus (b. l. 8-9). Pateikti vaikų poreikių apskaičiavimai (b. l. 10-11). Pateikti dokumentai apie šeimos sudėtį (b. l. 12-13). Pateikti duomenys apie socialines pašalpas (b. l. 14-15). Pateikti duomenys apie vaikų ugdymą (b. l. 16-26). Pateikti duomenys apie ieškovės studijas (b. l. 24-32), pajamas, turtinę padėtį (b. l. 33-41). Išreikalauti duomenys iš registrų (b. l. 64-69).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsakovas paliko ieškovę su vaikais, jais nesirūpina, ieškovė augina vaikus viena. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta tėvų susitarimu. Be to, matyti, kad atsakovas tokiu būdu nusišalino nuo vaikų auginimo, auklėjimo, dalyvavimo juos išlaikant, vaikų gyvenimo sąlygų užtikrinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos byloje nėra. Iš ieškovės paaiškinimų ir atsakovo pasyvios pozicijos darytina išvada, kad atsakovas su vaikais iš esmės nebendrauja.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė prašo patvirtinti, kad atsakovas bendrauja su vaikais šalių bendru sutarimu, atsakovas tokiam reikalavimui neprieštaravo, todėl jis tenkintinas. Tuo tarpu tuo atveju, jei šalims ateityje nebepavyktų dėl bendravimo susitarti, atsakovas turės galimybę kreiptis į teismą su konkrečiu savo pageidavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymo poreikiams tenkinti reikalinga po 400 Eur per mėnesį kiekvienam. Iš atsakovo reikalaujama pusė šios sumos.

Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo neteikė, nors ieškinys jam įteiktas. Tuo pačiu adresu jam siųstas ir teismo šaukimas, tačiau atsakovas jo neatsiėmė. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 1-2 d.). Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis laikytina, kad teismo šaukimas atsakovui taip pat buvo įteiktas, atsakovas žinojo apie bylą, tačiau buvo pasyvus procese. Ieškovė taip pat nurodė bendravusi su atsakovu šiuo klausimu.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Nėra duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, nėra duomenų apie jo blogą sveikatą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas, gali dirbti, yra dirbęs net užsienyje. Taigi, atsakovas yra darbingas ir gali gauti pajamų. Paskutiniais duomenimis atsakovas dirbo UAB „Deko projektai“, interneto paieškos viešais duomenimis šioje įmonėje vidutinis darbo užmokestis yra apie 580 Eur, galimai neatskaičius mokesčių. Iš VSDF pažymos negalima nustatyti, kokį darbo užmokestį gauna atsakovas, tačiau atsakovo darbas yra pakankamai kvalifikuotas, todėl jo darbo užmokestis turi būti adekvatus. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas yra dirbęs užsienyje, ieškovės teigimu gaudavo pakankamai dideles pajamas, ką galima laikyti ir visuotinai žinomomis bendromis tendencijomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas gali uždirbti ir didesnes pajamas, nes turi pareigą tinkamai išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė yra nedirbanti, studijuoja, gauna socialines išmokas, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau ieškovės padėtis yra komplikuota dėl to, kad ji viena augina du vaikus, todėl yra apsunkintos jos galimybės dirbti. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, jų galimybes darbo rinkoje, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, taigi, atsakovas turi teikti išlaikymą vaikams proporcingai jo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.), bei didesne dalimi.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaikų poreikių apimtį. Ieškovė nurodo, kad kiekvienam vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina 70 Eur maistui, kas teismo vertinimu yra paskaičiuota net per mažai, taip pat po kelias dešimtis eurų mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui, kas visai pateisinama, nes vaikas turi vystytis kaip pilnavertė asmenybė. Taip pat nurodyta po keliasdešimt eurų aprangai, kas ganėtinai pagrįsta, nes tokio amžiaus vaikai greitai auga, reikia vis naujų rūbų. Dėl išlaidų būstui po 120 Eur kiekvieno vaiko vardu nėra pagrindo sutikti. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu išlaidos būstui buvo apie 110 Eur. Tikėtina, kad žiemos metu šios išlaidos yra nemaža dalimi didesnės, taip pat savaime aišku, kad vasaros metu jos yra kažkiek mažesnės. Be abejo, dalį būsto išlaikymo išlaidų galima priskirti vaikams, kadangi auginant du vaikus reikia didesnio būsto (gyvendama viena ieškovė galėtų nuomotis mažesnį būstą), todėl daugiau kainuoja šildymas, taip pat yra vandens, elektros, dujų sąnaudų, susijusių išimtinai su vaikų interesais. Tačiau šios išlaidos dalintinos ir ieškovei. Be to, vargu ar net žiemą susidaro 240 Eur komunalinių mokesčių už būstą. Taigi, darytina išvada, kad šioje dalyje ieškovė išlaidų vaikams pilnai nepagrindė.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaikų poreikių užtikrinimas tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Tai reiškia, kad esant blogesnei tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiai taip pat tenkinami mažesne apimtimi. Iš surinktų įrodymų negalima daryti išvadą, kad atsakovas gauna tokio dydžio pajamas, jog be didesnių sunkumų įstengtų 400 Eur mokėti vien išlaikymui. Yra panašiau, kad bent oficialus jo darbo užmokestis yra 400 Eur per mėnesį. Kita vertus, atsakovas galimai gauna papildomų pajamų iš veiklos krašto apsaugos savanorių pajėgose, arba bent jau turi tokią galimybę gauti papildomų pajamų, taip pat dirbti geriau apmokamą darbą.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Šiuo metu toks dydis yra 400 Eur. Jei tėvų prievolė būtų dalinama per pusę, vieno iš tėvų dalis sudarytų 200 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, turint omenyje visuotinai pripažintą pastarųjų metų prekių ir paslaugų kainų kilimą.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, į atsakovo pasyvią poziciją ieškovės pakankamai nemažo reikalavimo atžvilgiu, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, kiekvienam po 160 Eur.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str., 3.192¹ str. 4 d.).

Ieškinys pareikštas 2018-03-30, ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2015-05-01, todėl ieškovės skaičiuojamas terminas neviršija trejų metų. Ieškovė už nurodytą laikotarpį skaičiuoja įsiskolinimą po 120 Eur vienam vaikui. Ši suma yra nedidelė, todėl laikytina pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kokia suma priteistina dabar. Atsakovas šio reikalavimo taip pat neginčijo, kitokių duomenų byloje apie tai, kad atsakovas už nurodytą laikotarpį išlaikymą vaikams teikė, nėra, todėl reikalavimas gali būti tenkinamas. Už 2016-2017 metus susidaro 5760,00 Eur, 2018 metų tris mėnesius – 720,00 Eur, 2015 metų ieškovė skaičiuoja tik 7 mėnesius, t. y. nuo birželio 1 d., todėl susidaro 1680,00 Eur, o bendra suma – 8160,00 Eur, kurie priteistini iš atsakovo.

Ieškovė skirtina vaikams priteistino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sudaro 115,00 Eur, jo įsiskolinimo – 245,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Žyminis mokestis už kitus reikalavimus neskaičiuotinas, kadangi jie yra susiję su išlaikymu, dėl jų nebuvo ginčo.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies (80 proc.), dėl įsiskolinimo bei kiti reikalavimai – visiškai. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas atitinkamo dydžio žyminis mokestis - 324,00 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovo 300,64 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, laikytina, kad tenkintina 90 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistini 270,58 Eur išlaidų advokatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis ir bendrauti su vaikais E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bei dalyvauti vaikų auklėjime bendru vaikų tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises bei teisėtus interesus.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) per mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2018-04-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą – 8160,00 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų).

Paskirti Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. Š. 324,00 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo D. Š. valstybės naudai 270,58 Eur (du šimtus septyniasdešimt Eur 58 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018-04-05 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.