Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 1 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-131-926/2021 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2020 m. kovo 26 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 18.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), A. B. priklausančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. S., E. K. ir A. R., tarpusavio konflikto su D. L. metu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis, kojomis, medinėmis lazdomis sudavė ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiam D. L., tuo bendrais veiksmais padarė D. L. kraujosruvas kairiųjų žasto – dilbio bei dešinio žasto, kairės plaštakos, kairiųjų šono bei klubo srityse, nubrozdinimus kairio riešo, dešiniųjų žasto, dilbio, plaštakos, kairės šlaunies, abiejų sėdmenų, abiejų klubų bei dešinės čiurnos sąnario srityse, VII šonkaulio lūžimą kairės mentinės linijos projekcijoje, taip pat ir nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvas kaktoje ir abiejų akių vokuose, masyvias kraujosruvas kaktos ir abiejų momenų sričių priekinių dalių minkštuosiuose audiniuose bei poodyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio kaktinės skilties priekinės dalies sferiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių kaktinių bei momeninių skilčių srityse ir po smegenėlių abiejų pusrutulių minkštaisiais dangalais apatiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenis, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nukentėjusysis D. L. 2020 m. kovo 31 d., 9.15 val. (duomenys neskelbtini) mirė, tai yra nužudė D. L..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. V. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. balandžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. V. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis R. V. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitas švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje).

5. Kaltinamasis nurodo, jog apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, neatsižvelgė į tai, kad R. V., sužinojęs apie D. L. mirtį, pats savo noru kreipėsi į savo gynėją, su kuriuo kartu nuvyko į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Kaltinamasis buvo sulaikytas ir davė išsamius parodymus apie padarytą nusikaltimą. Todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

6. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad jis turi gyvenamąją vietą (pas mamą), šeimą, t. y. žmoną ir mažametę dukrą, su kuria palaiko gerus ryšius ir norėtų praleisti likusį laiką iki nuosprendžio priėmimo. Kaltinamasis įsipareigoją užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir savarankiškai ieškotis darbo. Kaltinamasis pažymi, kad jis yra suimtas jau metus laiko. Per šį laikotarpį jis pasikeitė į gerąją pusę, mokosi, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, dalyvauja sporto varžybose, yra paskatintas už gerą elgesį.

7. Teismo posėdyje kaltinamasis R. V. prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. V. skundas netenkinamas.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. V. skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis, kuria R. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo R. V., taip pat kitų kaltinamųjų A. R., E. K., T. S., liudytojų E. V., J. S., S. B., Ž. K. apklausų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo R. V. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

10. Nagrinėjamu atveju R. V. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

11. Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

12. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. V. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir R. V. charakterizuojančius duomenis.

12.1. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, kaltinamasis yra gyvenęs ir dirbęs užsienio valstybėse, nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. birželio 9 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos (t. 7, b. l. 141-144). Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą jis taip pat norėjo išvykti į užsienio valstybę dirbti, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl pasaulyje susiklosčiusios COVID-19 pandemijos situacijos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis R. V. gali turėti ryšių užsienyje. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad turi šeimą (žmoną ir mažametę dukrą), su kuria palaiko gerus ryšius, tačiau iki sulaikymo jis gyveno atskirai pas motiną. Skunde kaltinamasis taipogi nurodo, kad paleistas į laisvę gyventų pas motiną. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, nebuvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (nuo 2016 m. gegužės 13 d. darbo paieškos nutrauktos) (t. 7, b. l. 173-174) ir neturėjo nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio bei jokio turto (t. 7, b. l. 175), piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis (inkriminuojamas nusikaltimas taip pat galimai įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo socialiniai ir darbiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra tvirti. Be to, kaltinamasis R. V. anksčiau tris kartus teistas (taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu) (t. 7, b. l. 145-159, 151-165), baustas administracine tvarka. Skunde nurodyta, kad R. V., sužinojęs apie D. L. mirtį, pats savo noru kreipėsi į savo gynėją, su kuriuo kartu nuvyko į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur buvo sulaikytas ir davė išsamius parodymus apie padarytą nusikaltimą. Be to, būdamas suimtas kaltinamasis pasikeitė į gerąją pusę, mokosi, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, dalyvauja sporto varžybose, yra paskatintas už gerą elgesį. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės. Pirmiau aptartų duomenų visuma (galimi ryšiai užsienyje, darbinės ir šeiminės aplinkybės, ankstesni teistumai, gresianti bausmė bei inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

13. Kaltinamasis skunde nurodo, kad yra suimtas jau metus laiko (nuo 2020 m. balandžio 1 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam R. V. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra penkiolika metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinto tikslo – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei itin pavojingą nusikalstamą veiką. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas R. V., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo galimai turimus ryšius užsienyje, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo skunde nurodomas (intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje).

16. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi kaltinamajam R. V. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 1 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.