Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. bei jo gynėjo advokato Reno Bradūno ir nuteistojo E. K. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 11 d baudžiamuoju įsakymu paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, kuri Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartimi pakeista 1 mėnesio 8 dienų laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė, subendrinta 10 (dešimties) metų 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista ir pratęsta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeistą ir pratęsta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš T. S., R. V., E. K. ir A. R. priteista831,64 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 64 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš T. S., R. V., E. K. ir A. R. priteista886,87 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 87 ct) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos visos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Civilinio ieškovo M. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam solidariai iš T. S., R. V., E. K. ir A. R. priteista 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

Šiuonuosprendžiu A. R. pripažintas kaltupagalBK 129 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė; T. S. pripažintas kaltupagalBK 129 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. ir R. V. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie kartu su A. R. T. S. m. kovo 26 d., laikotarpyje nuo 16 val. iki 18 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), A. B. priklausančioje sodyboje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, tarpusavio konflikto su D. L. metu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis, kojomis, medinėmis lazdomis sudavė ne mažiau kaip dvidešimt du smūgius į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiam D. L., tuo bendrais veiksmais padarė D. L. kraujosruvas kairiųjų žasto - dilbio bei dešinio žasto, kairės plaštakos, kairiųjų šono bei klubo srityse, nubrozdinimus kairio riešo, dešiniųjų žasto, dilbio, plaštakos, kairės šlaunies, abiejų sėdmenų, abiejų klubų bei dešinės čiurnos sąnario srityse, VII šonkaulio lūžimą kairės mentinės linijos projekcijoje, taip pat ir nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvas kaktoje ir abiejų akių vokuose, masyvias kraujosruvas kaktos ir abiejų momenų sričių priekinių dalių minkštuosiuose audiniuose bei poodyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo pusrutulio kaktinės skilties priekinės dalies sferiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių kaktinių bei momeninių skilčių srityse ir po smegenėlių abiejų pusrutulių minkštaisiais dangalais apatiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenis, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nukentėjusysis D. L. 2020 m. kovo 31 d. 9.15 val. VšĮ ,,Marijampolės ligoninė“ mirė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo R. V. bei jo gynėjo advokato R. Bradūno ir nuteistojo E. K. gynėjo advokato R. Matonio apeliaciniai skundai atmetami.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantai skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems R. V. bei E. K. inkriminuoto nusikaltimo teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. V. ir E. K. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apeliantai taip pat sutinka su patenkintais civiliniais ieškiniais ir neginčija iš jų priteistų sumų dydžio, todėl šis klausimas išsamiau taip pat nevertinamas.

Nuteistasis R. V. bei jo gynėjas, nuteistojo E. K. gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistiesiems paskirtos per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

3. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. V. ir E. K., nepadarė.

4. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimą nuo 7 (septynerių) iki 15 (penkiolikos) metų.

Dėl nuteistajam R. V. paskirtos bausmės

5. Nuteistasis R. V. bei jo gynėjas advokatas R. Bradūnas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neteisingai vertino BK 54 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, todėl R. V. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymąpaskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Toks nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

6. Pirmosios instancijos teismas, R. V. paskirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis, veikdamas bendrininkųgrupėje su kitais nuteistaisiais, padarė vieną labai sunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) žmogaus gyvybei. Nuteistojo R. V. bendrais su kitais nuteistaisiais veiksmais buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis. Byloje nustatyta, kad R. V. veiksmai, atimant kito asmens gyvybę, buvo pakankamai aktyvūs ir intensyvūs. Jis pasivijo pabėgti bandžiusį nukentėjusįjį, sudavė daugybinius smūgius į įvairias D. L. kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą. Tokie R. V. veiksmai rodo pastarojo ypatingą nejautrumą ir cinišką požiūrį į pasipriešinti negalinčio, kelių asmenų mušamo nukentėjusiojo patiriamas kančias, jo sveikatą ir gyvybę. R. V. baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 166-172). Iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo (t. 7, b. l. 173), nebuvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (t. 7, b. l. 174). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad R. V. nusikalto praeityje būdamas teistas (t. 7, b. l. 145-165), be kitų nusikaltimų, ir už smurtinio nusikaltimo padarymą. Jo nusikalstami veiksmaisunkėja.

7. Nustatydamas R. V. bausmės dydį, be jau aptartų aplinkybių, apygardos teismas įvertino tai, kad yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde akcentuojama, kad R. V. padengė dalį civilinio ieškinio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nukentėjusiajai L. Ž. atlygino 250 Eur turtinės žalos. Nors skundžiamu nuosprendžiu iš R. V. solidariai su kitais nuteistaisiais priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tai, kad nuteistasis šiuo metu yra padengęs bent dalį L. Ž. pareikšto civilinio ieškinio, rodo, jog jis savo veiksmus vertina kritiškai ir deda pastangas palengvinti nukentėjusiesiems dėl jo veiksmų tekusią naštą. Todėl apygardos teismas tokius R. V. veiksmus pagrįstai vertino, kaip patvirtinančius jo nuoširdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo. Būtent šias nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes apygardos teismas, nepažeisdamas BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, neatsietai nuo kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, vertino nustatydamas R. V. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

8. Nuteistasis R. V. bei jo gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, sužinojęs apie nukentėjusiojo mirtį, pats kreipėsi į advokatą ir paprašė, kad būtų kreipiamasi į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus. Vis tik vien tai, kad R. V. kartu su gynėju apie padarytą nusikaltimą pranešė policijos pareigūnams, nesudaro pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip išskirtinius, padėjusius teisėsaugos institucijoms išaiškinant padarytą nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12336-20 pradėtas 2020 m. kovo 27 d. (t. 1, b. l. 7-8). Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami pakankamai aktyviai: liudytoju, apklausiamas A. R., nurodęs, jog nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir R. V., apžiūrėta įvykio vieta, vykdyta liudytojų apklausa, kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.R. V. laikinai sulaikytas 2020 m. balandžio 1 d. (t. 7, b. l. 20). Įteikus pranešimą apie įtarimą, apklausiamas nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, neigė, jog nukentėjusiajam sudavė smūgius į galvos sritį (t. 7, b. l. 27-30). Taigi jis parodymus apie įvykio aplinkybes davė, stengdamasis savo vaidmenį dėl nukentėjusiojo gyvybės atėmimo sumenkinti bei žinodamas, kad byloje yra sulaikyti ir parodymus duoda ir kiti įtariamieji.

9. Iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2021 m. lapkričio 8 d. suimtojo R. V. charakteristikos matyti, kad jo elgesys vertinamas teigiamai, adaptavosi lengvai, laisvalaikį išnaudoja prasmingai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi drausminių nuobaudų, du kartus skatintas (t. 11, b. l. 19). Taigi jis yra charakterizuojamas teigiamai. Priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis ir jo gynėjas, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, jo teigiamą elgesį po nusikaltimo padarymo įvertino kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumoje.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. V. atėmimo bausmės dydį mažesnį, negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos vidurkis, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmę, proporcingą padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Nuteistasis skunde bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs, nenurodė. Nors skunde akcentuojama, kad per griežta R. V. skiriama bausmė gali neigiamai įtakoti jo ryšius su mažamete dukterimi, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis iki sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje su savo žmona ir mažamete dukterimi negyveno. Teisėjų kolegija teigiamai vertina R. V. išreikštą norą palaikyti glaudžius santykius su dukterimi, dalyvauti jos auklėjime, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakomybė prieš mažametę dukrą jo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė ir nemotyvavo keisti gyvenimo būdą tinkama linkme. Jis, būdamas teistas, padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, būdamas neblaivus, prieš tai pakankamai ilgą laiką vartojęs alkoholinius gėrimus su kitais asmenimis.

11. Taigi, įvertinus tai, kad R. V., būdamas teistas,padarė vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, jo asmenybę, tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, praeityje skiriamos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė proporcingą jo nusikalstamiems veiksmams ir teisingumo principą atitinkančią bausmę, kurios mažinti nėra pagrindo, nes ji nėra aiškiai per griežta.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai pasisakė dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio, BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad šių įstatymų taikymui nėra pagrindų ir sąlygų.

13. Apygardos teismas, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių R. V. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinosu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudos, pakeistosMarijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartimi į 1 mėnesio 8 dienų laisvės apribojimo bausmę, neatliktos bausmės dalimi, ir paskyrė galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, kuri taip pat nėra laikytina per griežta.

Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

14. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad E. K. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė paskirta nemotyvuotai, yra neteisinga ir aiškiai per griežta. Toks skundo argumentas nepagrįstas.

15. Pirmosios instancijos teismas,paskirdamas bausmę E. K., atsižvelgė į padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį ir pobūdį:padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) žmogaus gyvybei. Jis nusikalto veikdamas netiesioginė tyčia, bendrais su kitais nuteistaisiais veiksmais,dėl menkavertės dingsties, intensyviais ir aktyviais veiksmais smurtaudamas nukentėjusiojo atžvilgiu, neleisdamas jam pabėgti, kojomis ir rankomis suduodamas daugybinius smūgius į įvairias nukentėjusiojo D. L. kūno vietas – galvą. Tokie E. K. veiksmai rodo pastarojo ypatingą nepagarbą nukentėjusiajam ir cinišką požiūrį į jo patiriamas kančias, sveikatą ir gyvybę. E. K. ne kartą baustas administracinetvarka, tarp kitų nusižengimų ir už smulkias vagystes bei narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo(t. 6, b. l. 163-167).E. K. iki sulaikymo neturėjo nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Jis labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas. E. K. taip pat buvo teisiamas ir Didžiojoje Britanijoje(t. 6, b. l. 136-144). Nuteistojo gynėjo manymu, skiriant bausmę E. K., jo teistumui neturėtų būti suteikiama itin didelė reikšmė, nes abu praeityje padaryti nusikaltimai buvo padaryti pakankamai jauno amžiaus, tais pačiais metais. Be to antruoju nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už nusikaltimus, kurie buvo padaryti dar iki priimant nuosprendį pirmojoje byloje.Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kadnors E. K. praeityje nusikalto būdamas jauno amžiaus, tačiau pilnametis. Taigi jis darė nusikaltimus būdamas atsakingas už savo veiksmus ir suvokdamas už juos gresiančias pasekmes. Nors praeityje teismai E. K. skyrė bausmes, nesusijusias su realiu laisvės apribojimu, tačiau nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, savo elgesio tinkama linkme nekoregavo, paskirtos bausmės sąlygų nevykdė, todėl laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Nors nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad antras apkaltinamasis nuosprendis (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendis) buvo priimtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis) priėmimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis minėtas nusikalstamas veikas padarė minėto nuosprendžio priėmimo dieną, žinodamas, jog jo atžvilgiu bus priimtas procesinis sprendimas, kas rodo pastarojo itin lengvabūdišką požiūrį į įstatymų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių laikymąsi. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti tai, kad nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja ir praeityje jo atžvilgiu skiriamos bausmės jam teigiamos įtakos neturėjo ir nuo ypač pavojingų nusikalstamų veiksmų nesulaikė. Vis tik, atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys, jog apygardos teismas, skirdamas bausmę E. K., pastarojo nusikalstamą elgesį praeityje vertino kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste ir jo neprioretizavo.

16. Nustatydamas E. K. bausmės dydį, be jau aptartų aplinkybių, apygardos teismas įvertino tai, kad yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Taigi, priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, apygardos teismas E. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo, pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įvertino tinkamai ir šios aplinkybės kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste nesumenkino.

17. Gynėjo manymu, E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis savo noru nukentėjusiajai atlygino jam proporcingai tenkančią turtinės žalos dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-437/2007, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-176-222/2019)

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. nukentėjusiajai yra atlyginęs 250 Eur turtinės žalos (t. 11, b. l. 168). Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu iš E. K. solidariai su kitais nuteistaisiais nukentėjusiajam M. L. priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi sprendžiant, ar E. K. dalinis žalos atlyginimas nukentėjusiajai yra pakankamas pripažinti esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, svarbu įvertinti jau atlygintos žalos dydį. Net ir laikant, kad E. K. tenkanti atlygintinos žalos dalis nukentėjusiajam proporcingai sudarytų 5 000 Eur, nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs net 20 kartų mažesnę pinigų sumą. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis neuždels atlyginti jam priteistą žalą. Todėl pagrįstai apygardos teismas šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia nepripažino.

20. Pirmosios instancijos teismas, skirdamasE. K. bausmę, taip pat motyvuotai pasisakė dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei apsvarstė BK62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nuostatų nuteistojo atžvilgiu taikymo galimybę.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuosprendžiu E. K. paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė atitinka jo nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei bausmei keliamą paskirtį.E. K. praeityje skiriamos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, jis gyvenimo būdo nekeičia, išvadų dėl savo elgesio nedaro, piktnaudžiauja alkoholiu, kas, nagrinėjamu atveju, turėjo įtakos jo intensyviems smurtiniams veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaip jau minėta, yra E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 13 punktas). Apygardos teismas, nustatydamas E. K. atėmimo bausmės dydį mažesnį, negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos vidurkis, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.Pagal savo rūšį bei dydį paskirtoji bausmėnėra aiškiai per griežta, todėl dar labiau jąšvelninti nėra teisinio pagrindo.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020).

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistiesiems R. V. ir E. K. paskirtų bausmių nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. V. bei jo gynėjo advokato Reno Bradūno ir nuteistojo E. K. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundusatmesti.