- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- 2-424-1246/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00883-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Išvadą teikia
- Vaiko teisių apsaugos
- Advokatai
- Adolfas Remeikis
dalyvaujant ieškovei L. P. (gyvai) ir jos atstovui advokatui Adolfui Remeikiui (per „Zoom“),
išvadą byloje teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei (per „Zoom“),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui D. P. (D. P.) dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucijai teikianti išvadą byloje, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. P. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti dėl atsakovo D. P. tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką; 2) palikti jai pavardę „P“, o atsakovui ikisantuokinę pavadę „B“; 3) nepilnamečio sūnaus A. P. (A. P.) gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove), jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); 4) visas atsakovo prievoles jo kreditoriams pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis; 5) priteisti 519 Eur išlaikymą vaikui, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini), pradėjo draugauti ir pastojo. (Duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Susituokę gyveno nuomojamuose butuose, tačiau atsakovas vengė darbo, dažnai keitė darbovietes, nemokėjo už butų nuomą, todėl buvo iškeldinti net iš trijų butų. Ieškovės teigimu, ji prižiūrėjo vaiką, todėl dirbti galimybės neturėjo. Susidūrus su finansiniais sunkumais, 2024 m. rugpjūčio 13 d. visi persikėlė gyventi su pas jos tėvus. Gyvenant pas tėvus, atsakovas du kartus važiavo įsidarbinti į (duomenys neskelbtini), tačiau vis grįždavo atgal. Atsakovas nenorėjo gyventi šeimyninio gyvenimo, neprisidėdavo prie buitinių darbų, nuolat įžeidinėjo ir ieškovę, ir sūnų, sakydavo, kad jis ne jo vaikas. Atsakovas daug kartų teistas, todėl jam buvo reikalinga ieškovės pavardė. Su atsakovu kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovas susidėjo savo daiktus ir išvažiavo. Kadangi atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų – negerbė, nerėmė nei moraliai, nei materialiai bei paliko ją su vaiku, santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė prašo uždrausti jam pasilikti pavardę „P“. Taip pat prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodo, kad neprieštarauja, kad atsakovas savo nuožiūra šviesiu paros metu bendrautų ir lankytų nepilnametį sūnų A. P. jos ir sūnaus nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad jokio bendro dalintino turto su atsakovu neturi, o apie savo iki santuokos prisiimtus įsipareigojimus atsakovas jos nėra informavęs. Atsakovas slapstosi, neteikia išlaikymo sūnui. Ieškovės teigimu, vieno mėnesio vaiko išlaikymo dydis negali būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), t. y. už 1 038 Eur – po 519 Eur kiekvienam iš tėvų. Priteisti išlaikymą jai neprašo, taip pat neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo.
3. Tarnyba išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolat gyvena su mama, kuri sūnumi rūpinasi, ugdo, prižiūri ir sudaro mažamečiam sūnui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove L. P. atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Dėl priteistinos išlaikymo sumos pažymėjo, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Priteisiant išlaikymą vaikui, teismas turėtų atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovė neprašo nustatyti konkrečios tėvo su vaiku bendravimo tvarkos, neprieštarauja, jog atsakovas vaiką lankytų savo nuožiūra šviesiu paros metu ir bendrautų su vaiku jos ir sūnaus gyvenamojoje vietoje.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus, patikslino, kad prašo priteisti ne 519 Eur išlaikymą vaikui, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, o, atsižvelgdama į nuo 2026 m. sausio 1 d. patvirtintą MMA, 423 Eur išlaikymą. Nurodė, kad pradėjo dirbti, gauna minimalų atlyginimą. Iki šiol už nuomą nemokėjo, bet jau dabar, kai pradėjo dirbti, teks mokėti ir už nuomą. Visas jos pajamas sudaro atlyginimas ir „vaiko pinigai“, planuoja pasidaryti (duomenys neskelbtini) socialinę kortelę, be to, esant galimybei, ketina eina papildomai padirbėti. Atsakovas buvo išvykęs į užsienį, grįžo prieš Kalėdas, prisipažino, kad užsienyje prisidirbo, kad turi problemų, tuo metu gyvenome pas mano tėvus, o 2025 m. sausio 13 d. atsakovas dėl kažko susiginčijo su jos tėvu, supyko ir pabėgo iš šeimos, vasario mėnesį jau buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis. Pas tėvus gyveno iki 2025 m. rugsėjo mėn. Kadangi atsakovas nemokėdavo nuomos mokesčio, tai juos išvarydavo iš nuomojamų būtų, kartą net, kai laikėsi, buvo išvaryti iš vieno nuomojamo buto. Tuo metu, kai gyveno su atsakovu, didžiąja dalimi ją išlaikė atsakovas, taip pat padėdavo tėvai, brolis, atsakovo teta R. B.. Atsakovas vis važinėdavo į užsienį dirbti, bet vis tiek pinigų vis neturėdavo. Prieš pastojimą mokėsi virėjo profesijos, todėl nedirbo, o vėliau pastojo, pagimdė ir prižiūrėjo vaiką, todėl galimybės dirbti nebuvo. Su atsakovu kartą buvo išvykę į Olandiją, ten dirbo ir ji apie 5 mėnesius, yra kurį laiką dirbusi ir Lietuvoje, tačiau turimo darbo stažo nepakako, kad gautų vaiko priežiūros išmoką, dabar gauna tik „vaiko pinigus“. Atsakovas, kai būdavo neblaivus ar blogos nuotaikos, negražiai elgdavosi su vaiku, jį negražiai vadindavo, būdavo ir tokių pasakymų, kad tai ne jo vaikas. Atsakovas ją vis kaltindavo neištikimybe, nors tai netiesa. Atsakovui labai nepatikdavo, kai vaikas verkia, tokiais atvejais jis vaiką net paėmęs pakratydavo, kad nustotų verkti. Rizikinga buvo palikti vaiką su atsakovu, nes jo elgesys buvo neprognozuojamas ir neatsakingas, todėl tekdavo palikti su kitais žmonėmis, dėl ko atsakovas labai pykdavo. Prieš kokius 2 ar 3 mėnesius atsakovas paėmė vaiką iš darželio, vaikas su atsakovu buvo paliktas kokioms 5 valandoms, o atvykus pasiimti vaiko, matėsi, kad atsakovas tikrai buvo neblaivus. Ieškovė mano, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, ankščiau taip pat būdavo, kad išgerdavo alkoholio, bet ne taip dažnai. Žinojo, kad atsakovas buvo teistas dar iki pradedant draugauti, bet tikėjosi pakeisti žmogų. Pirmą pusmetį ar net metus sutarė gerai, viskas pasikeitė po vaiko gimimo, atsakovas pastoviai vykdavo uždarbiauti į užsienį, tačiau būdavo ir tokių atvejų, kai grįždavo be pinigų. Per visą tą laiką, kai kartu gyveno, atsakovas nė karto „nesėdo“, bet jis yra kažką pasakojęs, kad per pastaruosius metus tris mėnesius kažkur „sėdėjo“, todėl vaiko negalėjo lankyti. Daugiau nieko nežino, todėl negali komentuoti. Ieškovės teigimu, ji viską darė dėl atsakovo, prižiūrėjo vaiką, gal jam nepatiko, kad nedirbo, daugiau tikrai nieko blogo negalėjo padaryti. Iš pradžių D. sakė, kad nori ieškovės pavardės, kadangi jam jo pavardė yra visiškai nevertinga, o vėliau pripažino, kad jos pavardė jam buvo reikalinga, siekiant išvengti su problemų su teisėsauga. Ieškovė nenori, kad atsakovas juodintų jos pavardę. Atsakovo visus įsiskolinimus prašė pripažinti jo asmeninėmis skolomis. Nors atsakovas pastoviai išlaikymo neteikė, tačiau nenori su atsakovu pyktis, todėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą neprašė. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad neprieštaraus, jog atsakovas, kai bus blaivas, bendrautų su vaiku, konkretesnės bendravimo tvarkos nenurodė, tik pažymėjo, kad nenori kol kas, kol vaikas mažas, leisti atsakovui pasiimti vaiką su nakvyne, taip pat nenorėtų atsakovui duoti vaiko išsivežti tais atvejais, kai vaikas serga, tokiais atvejais galėtų bendrauti tik jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Paaiškino, kad darbo dienomis vaikas nuo 7 val. iki 17.30 val. būna darželyje, o apie 20 val. eina miegoti, tai geriausia, kad reguliariai bendravimas vyktų savaitgaliais, o, bendrai sutarus ir suderinus, bendravimas galėtų vykti ir darbo dienomis.
5. Ieškovės L. P. atstovas advokatas Adolfas Remeikis teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovas neatvyko į bylos nagrinėjimą, reiškia, kad jis su visais ieškinio reikalavimais sutinka. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos, pažymėjo, kad dviejų metų vaikas turi būti tik su mama.
6. Atsakovas D. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors 2025 m. gruodžio 22 d. el. paštu, kuriuo pats atsakovas kreipdavosi į teismą ir jam būdavo įteikiami procesiniai dokumentai ir kurį pats atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė kaip kontaktinį adresą, buvo išsiųstas šaukimas į 2026 m. sausio 12 d. parengiamąjį posėdį. Pirmojo parengiamojo posėdžio metu atsakovui buvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo, tačiau šia galimybe atsakovas nepasinaudojo, neatvykimo į antrąjį parengiamąjį posėdį priežastys teismui nėra žinomos (tik ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį), prašymas atidėti posėdį pateiktas nebuvo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
7. Atsakovas D. P. dalyvavo pirmajame parengiamajame posėdyje, nors jo metu atsakovo pozicija dėl ieškinyje keliamų klausimų ir nebuvo iki galo aiški, tačiau, kaip galima suprasti iš atsakovo teiktų paaiškinimų, jis nesutiko su ieškinio reikalavimu, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, taip pat nesutiko su prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma, nurodydamas, kad būtų protinga kas mėnesį mokėti po 250-300 Eur. Prašė teismo posėdžio metu apklausti liudytoją R. B., kuri galėtų duoti parodymus dėl reikalavimo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pažymėjo, kad jis turi sveikatos problemų, todėl negali dirbti visu pajėgumu. Savo vardu jokio registruotino turto neturi, paskolų neturi, antstoliai vykdo išieškojimus. Nors ir pripažino, kad pats neturi šiuo metu galimybės užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, o ieškovė šiuo metu vaikui tinkamai rūpinasi, deklaratyviai prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatytu su juo.
8. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. yra jos sūnėnas. Paaiškino, kad nežino ieškovės ir atsakovo skyrybų priežasčių, keletą kartų su ieškove ir atsakovu dalyvavo bendruose susitikimuose, dar kai nebuvo susituokę, ieškovė su atsakovu buvo atvykę pas ją į svečius išgerti kavos, kaip svečias dalyvavo santuokos sudarymo metu ir vaiko krikštynose, buvo nuvykusi pas ieškovės tėvus aplankyti vaiko. Negalėtų pasakyti, kas yra kaltas dėl to, kad santuoka iširo. Iš pradžių L. su D. lyg ir gerai sutarė, paskui pradėjo pyktis, bet daugiau nieko nežino, nes susitikdavo epizodiškai. Anksčiau, kiek žino, D. vaiku rūpinosi, dirbo, išlaikė šeimą, jie nuomojosi būstą. Dabar, kiek žino, D. vaiko nelabai lanko. Su D. šiuo metu jokių ryšių nepalaiko, paskutinį kartą matė prieš metus ar pusantrų. Nežino, kodėl D. pasikeitė pavardę iš „B.“ į „P.“, žino, kad yra teistas, turėjo užsienyje problemų su teisėsauga, bet negali pasakyti kiek kartų teistas ir dėl ko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
9. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo matyti, kad L. P. (ikisantuokinė pavardė – „P.“) ir D. P. (ikisantuokinė pavardė – „B.“) (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose įtvirtintos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos.
12. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nenorėjo gyventi šeimyninio gyvenimo, neprisidėdavo prie buitinių darbų, nuolat įžeidinėjo ir ją ir sūnų, sakydavo, kad jis ne jo vaikas, santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini), kai atsakovas susirinko savo daiktus, ir ją su sūnumi paliko. Ieškovė prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš pirmo parengiamojo posėdžio metu atsakovo teiktų paaiškinimų galima suprasti, kad atsakovas nesutinka, jog santuoka iširo tik dėl jo kaltės, atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl abiejų kaltės.
13. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų, priešingai, byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai, teikti tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio metu, leidžia teismui daryti išvadą, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.
14. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis).
15. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, lemiančių kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpciją, byloje nenustatyta.
17. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turėjo problemų su teisėsauga, kad santuokos metu buvo teistas užsienyje, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, tokios informacijos apie atsakovo nerado (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodo ieškovė, atsakovas šeimą paliko 2025 m. sausio 14 d., o ieškinys teismui pateiktas 2025 m. rugpjūčio mėn., be to, ieškinyje nurodoma, kad atsakovas buvo atvykęs 2025 m. birželio 14 d., vaiko išlaikymui per savo draugus perduodavo pinigų, 2025 m. rugpjūčio 11 d. vaiko išlaikymui atsiuntė 90 Eur, be to, ir iš Tarnybos į bylą 2025 m. gruodžio 12 d. pateiktų duomenų matyti, kad, nors dėl to kildavo konfliktinės situacijos, tačiau atsakovas atvykdavo pas ieškovę, spręstina, jog nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Duomenų apie žiaurų atsakovo elgesį su kitu ieškove ar šeimos nariais, taip pat byloje nėra.
18. Ieškovė, be paaiškinimų, kad atsakovas nesirūpino šeima, nepalaikė morališkai ir neišlaikė finansiškai, nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie kitus atsakovo kaltus veiksmus, dėl kurių santuoka galėtų būti pripažinta nutraukta būtent dėl atsakovo kaltės, o vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai nėra pakankamai atsakovo kaltei konstatuoti.
19. Stokoja teisinio pagrįstumo ieškovės atstovo pozicija, kad atsakovas neatvyko į bylos nagrinėjimą, o tai reiškia, kad jis su visais ieškinio reikalavimais sutinka, todėl visi ieškinio reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, turi būti tenkinti. Teismui atsakovo neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastys nėra žinomos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovo parengiamojo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, neįžvelgia pagrindo atsakovo neatvykimo traktuoti kaip sutikimo su visais ieškinio reikalavimais.
20. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, o bylos aplinkybės rodo, kad tikėtina, jog, atsiradus nesutarimams, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai realių pastangų rasti abiem priimtinas išeitis ir išsaugoti santuoką, kreiptis į specialistus pagalbos, keisti bendravimo kokybę, taip pažeisdami savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovės ir atsakovo santuokos iširimą sąlygojo skirtingi požiūriai į gyvenimą, į finansinius klausimus ir pareigą vienas kitą gerbti moraliai.
21. Pažymėtina, kad, nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nors šiuo atveju atsakovo kaltės laipsnis tikėtina ir yra didesnis, tačiau santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo
23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo jai palikti pavardę „P.“, o atsakovui palikti jo ikisantuokinę pavardę „B.“. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų išdėstyta jo pozicija šiuo klausimu, nėra pateikęs, be to, nedalyvavo teismo posėdyje, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, tačiau pirmojo parengiamojo posėdžio metu atsakovas neišreiškė prieštaravimo dėl šio ieškovės reikalavimo, priešingai, posėdžio pradžioje pats prisistatė kaip D. B.. Nenustačius, kad atsakovas prieštarautų ikisantuokinės pavardės grąžinimui, ir kad tai pažeistų kurios nors iš šalių interesus, teismas sprendžia, kad ieškovei paliekama pavardė „P.“, o atsakovui – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos po santuokos nutraukimo nustatymo
24. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
25. Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
26. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Į bylą pateiktas gimimo įrašą liudijantis išrašas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką – A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kaip matyti tiek iš patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, tik ji rūpinasi vaiko vystymusi, ugdymu, sudaro pakankamas sąlygas vaikui normaliai gyventi ir vystytis. Į bylą pateiktoje Tarnybos išvadoje nurodoma, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena kartu su mama, ji juo rūpinasi, ugdo, prižiūri ir sudaro tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus (b. l. 73-74). Iš su išvada pateikto 2025 m. spalio 17 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad nepilnametis vaikas A. P. gyvena kartu su mama L. P. ir jos drauge, kuri retai būna namuose, nuomojame dviejų kambarių su visais patogumais bute. Būste yra miegamasis, vaiko kambarys, atskira virtuvė, WC kartu su vonia ir dušu, koridorius ir balkonas. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Vaiko kambarys nedidelis, jame yra lova, rašomasis stalas, lentynos su knygomis, vaiko žaidimų zona yra mamos kambaryje, kuriame sudėti žaislai, spalvinimo knygutės, piešimo priemonės. Mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams tenkinti. Apsilankymo metu vaikas buvo darželyje (b. l. 74 (antra pusė) – 76). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, nedalyvavo, o parengiamojo posėdžio metu neišreiškė motyvuotų prieštaravimų dėl to, kad vaiko gyvenamoji vietą būtų nustatyta su ieškove. Nors žodžiu ir pateikė deklaratyvų prašymą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau pats pripažino, kad šiuo metu dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių neturi galimybės užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų.
28. Įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. P..
29. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad, prašant nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kartu turi būti aptartas ir skyrium nuo vaiko liekančio gyventi vieno iš tėvų bendravimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 27 punktas).
30. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnyje 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
31. Kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Bendravimo tvarką teismas nustato pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgdamas į tai, kas šiuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
33. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas savo nuožiūra šviesiu paros metu lankytų ir bendrautų nepilnametį sūnų A. P. jos ir sūnaus nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu detalesnės bendravimo tvarkos, kurią prašytų teismo nustatyti, nenurodė, akcentavo tik tai, kad būtų gerai, kad bendravimas vyktų savaitgaliais, kad nebūtų trukdoma nusistovėjusiai sūnaus rutinai darbo dienomis, kai sūnus lanko darželį. Be to, prašė, kad kol kas nebūtų leidžiama atsakovui sūnų pasiimti su nakvynėmis, nes ji bijo dėl sūnaus saugumo. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti tvarka neprieštarautų vaiko interesams.
34. Įgyvendindamas aktyvaus teismo pareigą šeimos bylų nagrinėjime (CPK 376 straipsnis), tiek prioritetinių vaiko teisių apsaugos, tiek šalių (ieškovės ir atsakovo) teisių ir pareigų pusiausvyros kontekste įvertinęs ieškovės siūlomą nepilnamečio vaiko su skyriumi gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vaiko geriausius interesus užtikrintų ir mažiau konfliktų tarp šalių ateityje sukeltų detalesnės nei nurodyta patikslintame ieškinyje bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymas, todėl spręstina, kad šiuo atveju atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatytina pagal teismo ex officio (savo inciatyva) modifikuojamą ieškovės pasiūlytą ir teismo posėdžio metu tikslintą bendravimo tvarką.
35. Įvertinęs bylos duomenis ir paaiškinimus, teismas sprendžia, kad būtų pagrįsta nustatyti, kad atsakovas su sūnumi A. P. bendrautų kiekvienos savaitės šeštadienį, apie tikslų atvykimo laiką ieškovę kaskart iš anksto (likus ne mažiau nei 24 val. iki atvykimo) informuodamas, atsakovo ir vaiko bendravimas gali vykti ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje atsakovo pageidaujamoje vietoje. Jeigu vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, tai kiekvieną kartą turi būti grąžinamas mamai L. P. tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir į tai, kad tėvas vaiko gyvenime jau ilgą laiką dalyvauja epizodiškai, būtina siekti stipresnio ryšio tarp vaiko ir tėvo sukūrimo, todėl, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ribojimą, kad iki kol vaikui sukaks ketveri metai, atsakovas neturi teisės vaiko savaitgalį paimti su nakvyne. Teismo vertinimu, tokia tvarka leis užtikrinti vaiko gyvenimo aplinkos ir ritmo stabilumą, vaikas ilgam laikui nebus atskiriamas nuo mamos, prie kurios šiuo metu yra prisirišęs. Su vaiku užmezgus artimesnį ryšį ir įgijus daugiau vaiko priežiūros įgūdžių, kai vaikui sukaks ketveri metai, tėvui bus galima paimti vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos šeštadienį ryte 10 val. ir grąžinti mamai į jos ir vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą sekmadienį ne vėliau nei 20 val. Atsakovas įpareigotinas bendrauti su vaiku būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apie vaiko ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys įpareigotinos informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl vaiko ligos atsakovo susitikimas su vaiku negali įvykti, ieškovė apie šią aplinkybę prieš protingą laiką turi informuoti atsakovą, susitikimas tokiu atveju perkeliamas į kitą savaitgalį. Ligos metu mama L. P. turi sudaryti sąlygas tėvui D. P. susisiekti su vaiku telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis, be to, vaiko ligos atveju tėvas vaiką gali lankyti mamos ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Kadangi atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, be to, tiek iš jo, tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas dažnai išvyksta dirbti į užsienį, ieškovė įpareigojama užtikrinti atsakovui galimybę reguliariai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis („Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“ ar kita internetine programa), atsižvelgiant į vaiko interesus, trečiadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kiekvieną savaitę, šalims susitarus, bendravimas gali vykti ir dažniau. Didžiųjų metų švenčių ir atostogų metu atsakovas su vaiku bendrauja pagal susitarimą su vaiko mama. Visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir kitomis šioje tvarkoje nenumatytomis, tačiau su vaiko motina suderintomis sąlygomis, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo užimtumą ir norus.
36. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas išaiškina, kad, pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, ir (ar) esamai bendravimo tvarkai neatitinkant geriausių vaiko interesų, šalys turi teisę į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Be to, papildomai pažymėtina, kad pačios šalys visuomet gali susitarti dėl bendravimo su vaiku ir be teismo sprendimo. \
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
37. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, teismas nepilnamečiam šalių vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).
38. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 519 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Teismo posėdyje žodžiu patikslinusi ieškinio reikalavimą šioje dalyje, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 423 Eur. Ieškovės teigimu, tokia suma patenkintų vaikų poreikius. Tarnyba nurodė, kad tokia išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad galėtų kas mėnesį mokėti 250-300 Eur išlaikymą vaikui.
39. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 19 punktas). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai, todėl teiktino išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą.
41. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
42. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 516, nuo 2025 m. sausio 1 d., t. y. ieškinio pateikimo metu, 1 MMA dydis buvo 1 038 Eur; atskaičius mokesčius – 777,39 Eur, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. Nutarimą Nr. 700, nuo 2026 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 1 153 Eur; atskaičius mokesčius – 846 Eur. Tokiu atveju, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma – 2025 m. buvo 389 Eur, o nuo 2026 m. sausio 1 d. - 423 Eur.
43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau, plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
44. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktą). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį, nuo 2026 m. sausio 1 d. gaus 129,50 Eur „vaiko pinigus“, planuoja kreiptis dėl socialinės (duomenys neskelbtini) kortelės gavimo. Ieškovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena pas draugę nuomojamame bute. Bute yra visi būtiniausi daiktai ir baldai. Vertindamas ieškovės indėlį į vaiko išlaikymą, teismas pažymi, kad ieškovė faktiškai viena augina vaiką ir rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir pan., atsakovas vaiko gyvenime dalyvauja epizodiškai, dėl to ieškovė objektyviai negali gauti didesnių pajamų ar papildomai dirbti. Atsakovas prie išlaikymo prisideda nereguliariai po keliasdešimt eurų.
46. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų apie savo finansinę situaciją. Parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad dažnai vyksta dirbti į užsienį, jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, paskolų neturi, tačiau turi skolų, kurias išieško antstoliai. Iš teismo savo iniciatyva gautų Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), duomenų apie atsakovo būsimą atlyginimą teismas neturi, VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovo vardu nėra registruotos kelių transporto priemonės. Duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas dalyvumo lygis, byloje nėra. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimui.
47. Kadangi pagal bylos duomenis nei ieškovės, nei atsakovo finansinė situacija nėra itin gera, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas valstybės mokama išmoka vaikui sumažinti reikalingo vaikui išlaikymo dydį, kuris šiuo atveju laikytinas lygiu vienai minimaliai mėnesinei algai.
48. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei šiuo klausimu teismų formuojamą teismų praktiką, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, bei sprendimo priėmimo metu nustatytą MMA, taip pat tai, kad šalių sūnui augant su ieškove, būtent jai teks didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros bei rūpinimosi našta, sprendžia, kad būtų teisinga ir pagrįsta priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., mokamą po 380 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
49. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis galimybę užsitikrinti pastovas pajamas asmuo, galintis visą savo laiką ir dėmesį skirti profesinei veikla, kadangi būtent ieškovė nuolat gyvens su šalių vaikų, o atsakovo neribos mažamečio vaiko nuolatinė kasdienė priežiūra. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad, susilaukdamas vaiko, jis prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar sunkia finansine situacija. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka jiems patiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
50. Teismo vertinimu, 380 Eur vaikui išlaikymo dydis nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
51. Šalims išaiškintina, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Be to, priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
52. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai.
53. Pastebėtina, kad ieškovė iš atsakovo neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo nutraukus santuoką
54. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokos nutraukimo byloje dalintino turto
55. Sprendžiant santuokos pabaigos (nutraukimo) klausimą teismui būtina padalinti ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
56. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo atveju turto dalybų klausimas yra neaktualus, kadangi šalys neturi jokio bendrai dalintino turto.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
58. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kreditoriai reikštų turtinio pobūdžio (civilinius) reikalavimus sutuoktiniams Lietuvos Respublikos teismuose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
60. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
61. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 12-13). Duomenų apie atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
62. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
63. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-14302 patvirtina, kad valstybė patyrė 370,13 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu (b. l. 147), be to, už ieškinį turėjo būti mokamas 114 Eur žyminis mokestis.
64. Patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies – turtiniai reikalavimai: reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis tenkintas; neturtiniai reikalavimai: reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją tvarką su motina tenkintas, o reikalavimas dėl bendravimo tvarka nustatymo tenkintas, reikalavimas dėl pavardžių tenkintas, reikalavimas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės atmestas.
65. Kadangi sudėtinga tiksliai nustatyti ieškinio tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad buvo tenkinta apie 80 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų
66. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, iš atsakovo D. P. valstybės naudai priteistina 91,20 Eur žyminio mokesčio suma ir 296,10 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
67. Teismas šioje byloje patyrė 36,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
68. Kadangi teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 385 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. palikti pavardę – „P.“, o atsakovui D. P. (D. P.) palikti ikisantuokinę pavardę – „B.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 380 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į ieškovės L. P. nurodytą banko sąskaitą iki paskutinės mėnesio dienos,
Paskirti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti tokią atsakovo D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su sūnumi A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini):
atsakovas su sūnumi A. P. bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį, apie tikslų atvykimo laiką ieškovę kaskart iš anksto (likus ne mažiau nei 24 val. iki atvykimo) informuodamas, atsakovo ir vaiko bendravimas gali vykti ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje atsakovo pageidaujamoje vietoje; jeigu vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, tai kiekvieną kartą turi būti grąžinamas mamai L. P. tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val.;
iki kol vaikui sukaks ketveri metai, atsakovas neturi teisės vaiko savaitgalį paimti su nakvyne;
kai vaikui sukaks ketveri metai, tėvui leidžiama paimti vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos kiekvienos savaitės šeštadienį ryte 10 val. ir grąžinti mamai į jos ir vaiko gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą sekmadienį ne vėliau nei 20 val.;
atsakovas įpareigojamas bendrauti su vaiku būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
jei dėl vaiko ligos atsakovo susitikimas su vaiku negali įvykti, ieškovė apie šią aplinkybę prieš protingą laiką turi informuoti atsakovą, susitikimas tokiu atveju perkeliamas į kitą savaitgalį;
ligos metu mama L. P. turi sudaryti sąlygas tėvui D. P. susisiekti su vaiku telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis, be to, vaiko ligos atveju tėvas vaiką gali lankyti mamos ir vaiko gyvenamojoje vietoje;
apie vaiko ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys įpareigotinos informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant;
ieškovė įpareigojama užtikrinti atsakovui galimybę reguliariai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis („Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“ ar kita internetine programa), atsižvelgiant į vaiko interesus, trečiadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kiekvieną savaitę, šalims susitarus, bendravimas gali vykti ir dažniau;
didžiųjų metų švenčių ir atostogų metu atsakovas su vaiku bendrauja pagal susitarimą su vaiko mama;
visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir kitomis šioje tvarkoje nenumatytomis, tačiau su vaiko motina suderintomis sąlygomis, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo užimtumą ir norus.
Po santuokos nutraukimo šiuos įsipareigojimus valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos:
antstolės Eurikos Rulienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 20,01 Eur;
antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 30 Eur;
antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 46 Eur;
antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 30 Eur;
antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 16 Eur;
antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 23 Eur;
antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 16 Eur;
antstolės Jurgitos Žilinskaitės kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 95 Eur.,
pripažinti atsakovo D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 91,20 (devyniasdešimt vieno Eur 20 ct) žyminį mokestį, 296,10 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, ir 36,61 Eur (trisdešimt šešis Eur 61 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žyminis mokestis – įmokos kodas 5660; kitos išlaidos – įmokos kodas 5662). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
2) išlaikymo indeksavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).
3) skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).