Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-261-576/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-22
Bylos Nr.: 1A-261-576/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06993-2024-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
Nuteistasis: S. G.
Nukentėjusysis: A. V.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Vladimiras Buslovičius

Kategorijos

1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-576/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06993-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nuteistajam S. G. ir jo gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,nukentėjusiajam A. V., vertėjai Virginijai Peterienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi S. G. pripažintas recidyvistu.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo S. G. priteista 131,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 131,24 Eur sumą, skaičiuojant šias palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo S. G. nukentėjusiojo naudai priteista 900 Eur padarytai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. S. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui: jis, 2024 m. vasario 9 d., apie 20 val. 30 min., laikydamas rankoje metalinį vamzdį, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. V. vieną smūgį metaliniu vamzdžiu į juosmens sritį, vieną smūgį į šonkaulių sritį, vieną smūgį į pilvo sritį ir vieną smūgį į kojos sritį, padarydamas A. V. poodines kraujosruvas pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairiojo 11-ojo šonkaulio lūžį, t. y. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais S. G. įvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėjas advokatas Vladimiras Buslovičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendį ir S. G. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis teismas visiškai patenkino civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš dalies patenkino nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį ir šiuos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad S. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai ir vienpusiškai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl S. G. kaltumo bei jo atliktų veiksmų pobūdžio nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas S. G. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas. Be to, nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė tik nukentėjusiojo A. V. parodymams, laikydamas juos nuosekliais, tuo tarpu kaltinamojo S. G. parodymus sumenkino, vertino atskirai nuo kitų, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes bei, pažeisdamas BPK reikalavimus, padarė nepagrįsta išvadą, jog S. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Toliau skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2024 m. vasario 12 d. tyrėjo A. Ž. tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 12 d. apie 14:03 į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktąjį policijos komisariatą atvyko užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis A. V., prašydamas suteikti jam medicininę pagalbą, nurodydamas, jog šiuo metu prastai jaučiasi, jam labai skauda dešinės pusės šoną ir šonkaulius. A. V. paaiškino, kad 2024 m. vasario 9 d. apie 20 val. 30 min. darbdavio bute jį sumušė statybos bendrovės UAB „A“ darbų vykdytojas vardu S., kuris įvykio metu sudavė jam 3-4 smūgius geležiniu vamzdžiu arba strypu į kairįjį šoną, dėl ko jam reikalinga skubi medicininė pagalba. A. V. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. 2024 m. vasario 26 d. A. V. kreipėsi su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2024 m. vasario 9 d. apie 20 val. 30 min. į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gulėjo ant lovos ir snaudė, staiga įbėgo UAB „A“ darbų vadovas S., ir laikydamas rankoje metalinį 5 cm. skersmens vamzdį, sudavė jam gulinčiam keturis smūgius. Pirmu smūgiu jis trenkė į juosmens sritį, antru smūgiu šiek tiek aukščiau į šonkaulių sritį, tada sudavė į pilvą ir koją. A. V. atsikėlus iš lovos, S. nustojo smūgiuoti ir lydėjo nukentėjusįjį, jį stumdydamas link pirmo aukšto. A. V. išėjus iš namo, jis nuėjo į savo automobilį, stovėjusį aikštelėje priešais namo laiptinę. Ten išmiegojo naktį ir prabuvo iki vakaro. Vakare pas jį atvažiavo brolis ir nusivežė pas savo į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sumušimo dieną niekam paskambinti negalėjo, nes jo mobilus telefonas buvo sudaužytas smūgių sudavimo metu. 2024 m. vasario 12 d. brolis jį nuvežė į policijos komisariatą. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo apklaustas dar du kartus: 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. birželio 14 d. Apklausų metu A. V. atkartojo savo pareiškime nurodytas aplinkybes. 2024 m. vasario 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 642/2024 nurodyta, kad A. V. nustatyta poodinės kraujosruvos pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairio vienuolikto šonkaulio lūžis, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. iki 2024 m. vasario 12 d. Teigia, kad S. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo suformuotas tik pirmiau nurodytų nukentėjusiojo A. V. nepatikrintų parodymų pagrindu.

2.3. Skunde nurodoma, kad pagal šioje byloje objektyviai nustatytas faktines aplinkybes tiek prieš įvykį, tiek įvykio metu, tiek po jo, vertinant S. G. padarytos veikos atitikimą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, S. G. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Nukentėjusiojo A. V. ir kaltinamojo S. G. parodymai, eksperto Sigito Laimos paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl galimo nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmo šiuo konkrečiu atveju atskleidė visą įvykio esmę ir sutapo iš dalies. 2024 m. vasario 9 d. įvykyje tiesiogiai dalyvavo tik du žmonės – nukentėjusysis A. V. ir kaltinamasis S. G., kurie dėl šio įvykio davė skirtingus, prieštaringus parodymus, kurių nepavyko pašalinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Kaltinamasis S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad kaltinime nurodyto smurto nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu nenaudojo. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vykusį konfliktą su nukentėjusiuoju galimai stebėjo tuo metu bute buvę asmenys – kirgizas ir vietnamietis, o vienas iš jų, kurį vadina „Wifi“, jo konflikto su A. V. metu stovėjo šalia nukentėjusiojo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. V. parodė, kad konflikto metu bute gyveno 5 asmenys. Šie darbuotojai matė, kuomet jis buvo išvytas iš buto, tačiau nežino, ar jie matė, kai S. G. jį puolė su metaliniu strypu. Tuo metu, kai kaltinamasis liepė jam surinkti savo daiktus, vienas iš darbuotojų stovėjo šalia ir atsakė už jį, kad jis jau buvo susirinkęs savo daiktus. Byloje nėra jokių duomenų apie šių A. V. ir S. G. nurodytų duomenų ištyrimą ir kitokių sąsajų su S. G. inkriminuojama nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. G. atžvilgiu, į šiuos A. V. parodymus neatsižvelgė, o kaltinamojo S. G. parodymus šioje dalyje įvertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

2.4. Skunde aptariamas BPK 20 straipsnio reglamentavimas ir jo taikymas praktikoje. Pažymima, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, esminio prieštaravimo tarp S. G. ir A. V. parodymuose pateiktų versijų dėl nukentėjusiojo patirtos traumos atsiradimo aplinkybių, nepašalino nei nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai, nei liudytojo A. Ž. teikti parodymai, nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 642/2024(01).

2.5. Skunde, be kita ko, nurodoma, kad remiantis nekaltumo prezumpcija visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai nuteisė S. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta objektyvių, įtikinamų ir patikimų duomenų dėl jam šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o tai reiškia, kad nuosprendis paremtas tik prielaidomis, kuriomis, kaip subjektyvių spėliojimų bei samprotavimų rezultatu, grįsti apkaltinamojo nuosprendžio neleidžiama.

2.6. Skunde taip pat nesutinkama su civilinių ieškinių išsprendimu ir teigiama, kad byloje nėra objektyviai nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis S. G. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio A. V. buvo gydomas nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. Pažymima teismų praktika, pagal kurią negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. V. darbines pajamas iki sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. negavo realių pajamų, kurių suma 900 Eur. Taip pat nurodoma, kad Vilniuas teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 131.24 Eur turtinės žalos atlyginimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko ir pozicijos dėl skundo neišreiškė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Apeliacinio proceso bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Minima baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo S. G. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

6. Skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. vasario 9 d. apie 20 val. 30 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje metalinį vamzdį, tyčia sudavė nukentėjusiam A. V. smūgius - vieną į į juosmenį, vieną į šonkaulius, vieną į pilvą ir vieną į koją, padarydamas A. V. poodines kraujosruvas pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairiojo 11-ojo šonkaulio lūžį, t. y. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynyba iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog byloje surinkti duomenys pagrindžia nuteistojo S. G. veiksmuose esančius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Apeliantas prašo S. G. išteisinti.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiesioginiai aptariamo įvykio įrodymai yra nukentėjusiojo A. V. ir nuteistojo S. G. parodymai, kurie dėl esminių faktinių aplinkybių, t.y. dėl to, ar buvo vartojamas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, nesutampa. Nukentėjusysis teigia, jog nuteistasis jam sudavė keturis smūgis į įvairias kūno vietas, o nuteistasis šią aplinkybę neigia.

8. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Atitinkamai minėtų asmenų parodymai yra vertinami lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek kitų įrodymų kontekste.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis S. G. kategoriškai neigia sudavęs nukentėjusiajam smūgius (vieną metaliniu vamzdžiu į juosmenį, vieną į šonkaulius, vieną į pilvą ir vieną į koją), sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti, kada nukentėjusysis pateikė versiją, kad S. G. vartojo jo atžvilgiu smurtą. Atitinkamai vertinami nukentėjusiojo parodymai chronologine tvarka. Įvertinus A. V. teiktus paaiškinimus pareigūnams, medikams bei parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nustatyta, kad jis nuosekliai teigė, jog būtent S. G. vartojo jo atžvilgiu smurtą ir sudavė keturis smūgius:

9.1. Policijos duomenų bazėje, ROIK kortelėje fiksuotas pranešimas 2024 m. vasario 12 d. 14.27 val. Grafoje „Aplinkybės“ nurodoma, kad A. V. nuomojamame bute sumušė darbų vykdytojas vardu „S“ sudavė apie 3 arba 4 smūgius geležiniu vamzdžiu(ar metaliniu strypu) į kairįjį šoną, reikalinga GTMP pagalba; pranešėjas A. V. (1 t., b. l. 7);

9.2. 2024 m. vasario 12 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (gydytojas ortopedas traumatologas) ligos istorijos Nr. 24-SPS-11355 užfiksuota, kad A. V., pristatytas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties siuntimu, skundžiasi pilvo ir krūtinės skausmu, sunkumu kvėpuoti. Skundai nuo penktadienio, po sumušimo metaliniu vamzdžiu 5 cm diametro, sumušė pažįstamas asmuo (1 t., b. l. 57);

9.3. 2024 m. vasario 26 d. protokole-pareiškime A. V. nurodė, kad 2024 m. vasario 9 d. apie 20 val. 30 min. į kambarį, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini), įbėgo UAB „B“ darbų vadovas vardu S. ir laikydamas rankoje metalinį 5 cm. skersmens vamzdį sudavė jam gulinčiam keturis smūgius. Pirmą smūgį sudavė į juosmenį, antrą šiek tiek aukščiau į šonkaulius, tada į pilvą ir į koją. S. G. smūgiuojant, jis, A. V., kėlėsi iš lovos. Kai atsikėlė, S. G. nustojo smūgiuoti. Jis susidėjo daiktus ir išėjo iš buto, S. G. lydėjo jį ir stumdė. Paskambinti sumušimo dieną A. V. niekam negalėjo, kadangi jo telefonas, buvęs kelnių kišenėje, buvo sudaužytas įvykio metu. Į policijos komisariatą kreipėsi nuo įvykio praėjus 3 dienoms (1 t., b. l. 1-2);

9.4. 2024 m. vasario 26 d. apklaustas kaip liudytojas A. V. patvirtino jo atžvilgiu vartoto smurto faktą, nurodė analogiškas aplinkybes, papildydamas, kad konfliktas kilo dėl to, jog S. G. jam liepė išsikraustyti iš buto, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42-43);

9.5. 2024 m. birželio 14 d. papildomos apklausos metu A. V. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 47-48);

9.6. 2024 m. lapkričio 8 d. akistatos su S. G. metu, A. V. patvirtino, kad S. G. jam sudavė 4 smūgius metaliniu vamzdžiu gulint ant lovos (1 t., b.l. 115-119);

9.7. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2024 m. gruodžio 18 d. nurodė, jog konflikto metu S. G. jam sudavė 3 ar 4 smūgius, sudavė per šonkaulius, per pilvą, per kojas. Po smūgių sudavimo nugriuvęs nebuvo. S. jį dar stūmė ranka lipant laiptais, tačiau jis nenukrito.

10. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad viso proceso metu A. V. davė nuoseklius parodymus, pasitaikė tik keli neesminiai neatitikimai (dėl telefono buvimo vietos įvykio metu, dėl tikslaus laiko, kada išnešė daiktus iš buto), tačiau dėl esminių aplinkybių, t. y. kas ir kada prieš jį naudojo smurtą, kokiu būdu jam buvo padaryti sužalojimai, parodymai buvo analogiški. Teismų praktikoje mažareikšmiai neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, nelaikytini pakankamu pagrindu atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus, jei juos patvirtina kiti byloje surinkti ir tinkamai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021).

11. Vertindami nukentėjusiojo asmens parodymus, bylą nagrinėjantys teismai turi išsamiai analizuoti užfiksuotų parodymų turinį, įvertinti jų dinamiką ir turinio pokyčius, taip pat kitus bylos įrodymus, jų atitiktį nukentėjusiojo asmens parodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2024). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad prievartą patyrusių asmenų parodymų tam tikri neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti jų parodymų bylai reikšmingą turinį. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017, 2K-7-511/2017 ir kt.)

12. Šiuo atveju nukentėjusiojo A. V. parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti:

12.1. 2024 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus tyrėjo A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 12 d. apie 14 val. 03 min. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis A. V.. Jis prašė suteikti jam medicinos pagalbą, nurodydamas, kad šiuo metu prastai jaučiasi, jam labai skauda kairės pusės šoną ir šonkaulius. Be to, paaiškino, kad 2024 m. vasario 9 d. apie 20 val. 30 min. darbdavio bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė UAB „A“ darbų vykdytojas S. Šis asmuo jam sudavė 3-4 smūgius geležiniu vamzdžiu arba strypu į kairįjį šoną, ant kurio liko kraujosruvos, jam sunku kvėpuoti. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai atvykę į policijos įstaigą ir apžiūrėję A. V., nusprendė jį vežti ir išsivežė į Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai ir medicinos pagalbai suteikti.

12.2. Apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme A. Ž. nurodė, kad A. V. kreipėsi į policiją dėl patirto fizinio smurto bei juntamo stipraus fizinio skausmo, bei papasakojo, kad prieš kelias dienas buvo sumuštas darbdavio atstovo vardu S., pageidavo rašyti pareiškimą, skundėsi šono skausmu, galimai kairiojo, buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba; bendraujant matė ant A. V. kūno sumušimą, kraujosruvą, kuri buvo apie 7x8 cm pločio.

12.3. Iš 2024 m. vasario 12 d. VĮ Respublikinės Viliaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog yra matoma 5 centimetrų kraujosruva po kairės pusės šonkaulių lanku ties l. axillaris anterior (priekinė pažastinė linija), taip pat 10x15 cm mėlynai violetinė kraujosruva tiek kairiojo klubikaulio sparnu. Nustatytos diagnozės: S30.90 Pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens sužalojimai, sritis nepatikslinta; S22.32 Vieno šonkaulio, kito nei pirmasis lūžis.

12.4. Liudytojas B. V., nukentėjusiojo A. V. brolis, 2024 m. birželio 14 d. apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vasario mėnesį, negali pasakyti kurią dieną, matė sunkiai einantį brolį A. V.; pastarasis nelabai norėjo pasakoti, kas nutiko. Kai nusivežė brolį namo ir pastarasis pradėjo rengtis, pamatė, kad jo kairės pusės šonkauliai yra labai stipriai pamėlynavę. Paklausus, kas nutiko, brolis A. V. papasakojo, kad jį metaliniu strypu sumušė darbų vadovas ir išvarė iš namų, kur gyveno (1 t., b. l. 80-82). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. V. nurodė analogiškas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. 2024 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „20240209_214906“, kurio trukmė 1:04 min. Bylos duomenimis, vaizdo įraše užfiksuoti po įvykusio konflikto S. G. su nukentėjusysis lipantys laiptais laiptinėje. Vaizdo įraše yra matomas žmogus, kuris namo laiptinėje lipa žemyn. Apsirengęs juodai, rankoje kažką laiko. Girdisi, kad vyras, kuris filmuoja, rusiškai bendrauja su žmogumi, kuris lipa laiptais. Žmogus, kuris filmuoja, pasako, kad jeigu dar kartą čia jį pamatys – vienu smūgiu neapsieis ir tada galės rašyti pareiškimą. Toks S. G. pasakymas irgi leidžia spręsti, kad konflikto metu buvo vartojamas smurtas.

13. Nors liudytojas B. V. ir liudytojas A. Ž. tiesiogiai nematė konflikto, nematė, kas ir kokiu būdu A. V. padarė sužalojimus, tačiau savaime tai nereiškia, jog negalima vadovautis jo apklausų metu gautais duomenimis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens kaltė dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiais laikomi tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

14. Nukentėjusiajam padarytą nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktą, sužalojimų lokalizaciją ir laiką patvirtina objektyvūs bylos duomenys - 2024 m. vasario 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 642/2024(01). Joje nurodyta, kad A. V. nustatyta poodinės kraujosruvos pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairio XI-o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. iki 2024 m. vasario 12 d. Sužalojimai dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokios specialisto nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina A. V. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką.

15. Specialistas Sigitas Laima ikiteisminio tyrimo metu pateikė papildomus paaiškinimus, kur nurodė, kad nustatyti sužalojimai yra padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Kadangi sužalojimuose užsifiksavę žalojančio daikto, plačios grupės priklausomybės požymiai, konkrečiau pasakyti apie žalojimo daiktą negalima. Nėra atmetama galimybė, jog šie buvo padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir kūno kairia puse atsitrenkus į plokštumą ar kietus bukus daiktus. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Apklausiamas teisme specialistas Sigitas Laima nurodė, jog nukentėjusysis buvo apžiūrėtas fiziškai ir įvertinti pateikti medicininiai dokumentai ir nustatyta, kad yra kraujosruva kairėje juosmens pusėje ir 11 šonkaulio lūžis. Dėl trauminių poveikių pasisakyti yra sudėtinga, nes apžiūra buvo atlikta praėjus nemažai laiko nuo fizinio konflikto, todėl dalis sužalojimų galėjo būti sugiję. Kategoriškai atmesti ar paneigti, kad sužalojimai buvo padaryti suduodant metaliniu strypu, negalima. Konkretizuoti žalojantį daiktą sunku. Specialistas neatmetė galimybės, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis. Pasisakydamas dėl galimybės, kad A. V. patyrė sužalojimus nukritęs nuo laiptų, teigė, jog kategoriškai paneigti šios teorijos negalima, tačiau kritimo nuo laiptų atveju būtų matoma daugiau dinaminių poveikio sužalojimų, pavyzdžiui, nubrozdinimai, bet šie nebuvo fiksuoti tyrimo metu. Taip pat patvirtino, kad ne visi patirti sužalojimai gali būti užfiksuoti, ypač atvejais, kuomet asmuo dėvi storą aprangos sluoksnį.

16. Specialisto išvada ir specialisto Sigito Laimos pateikti paaiškinimai iš esmės patvirtina nuosekliai A. V. įvardintas aplinkybes – tai, kad jam buvo suduoti 3-4 smūgiai kietu, buku daiktu (daiktais) jo nurodytomis aplinkybėmis. A. V. nurodė, kad jis pats nukritęs nebuvo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo byloje pateiktos specialisto išvados ir paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, juo labiau, kad jie kartu su kitais bylos duomenimis, patvirtina nuteistojo S. G. veiksmuose egzistuojant jam inkriminuotos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

17. Pasisakant dėl S. G. parodymų patikimumo, pažymėtina, kad įtariamasis ir kaltinamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus. Atitinkamai S. G. parodymai negali būti suabsoliutinami nei dėl jį kaltinančių, nei dėl jį teisinančių aplinkybių. Jie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir jais vadovautis galima tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvūs duomenys. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas asmens kaltę grindė, įvertinus visų surinktų duomenų visumą.

18. S. G. viso proceso metu savo kaltę neigė ir su jam pateiktu kaltinimu nesutiko. 2024 m. gegužės 2 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad su kolega nusprendė iškeldinti A. V. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šis nekokybiškai atlikdavo savo darbo funkcijas arba jų iš vis neatlikdavo. Nurodė, kad 2024 m. vasario 9 d. atvyko į minėtą butą ir sukrovė A. V. priklausančius daiktus. Vakare vėl grįžo į butą, kur rado A. V. gulintį ir visiškai girtą. Jis jį pasodino ant lovos ir paaiškino, kad turi išsikraustyti. Pokalbis nebuvo pats gražiausias, tačiau jo nemušė, su metaliniu vamzdžiu jam nesudavė. Tik pasakė, kad jeigu nesikraustys, jam trenks, nes šis buvo agresyvus. Dar nurodė, kad leidžiantis laiptais į apačią jis spyrė A. V. į užpakalį. Nenurodė, kad A. V. būtų nukritęs. (1 t., b. l. 94-96). Akistatos su A. V. metu (1 t., b. l. 115-119) neigė naudojęs smurtą A. V. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. sausio 13 d. posėdžio metu S. G. nurodė, kad radęs miegantį nukentėjusįjį, jį pažadino ir paprašė išeiti. Priėjęs trinktelėjo per petį ir pasakė, kad keltųsi. Smurto nenaudojo, tačiau pagrasino, kad trenks per veidą. Pripažino spardęs nukentėjusiojo maišus ir reikalavęs, kad šis atiduotų raktą. Nurodė, kad įsijungęs kamerą lydėjo nukentėjusįjį į lauką. Dar nurodė knygutę išmušęs iš rankų, kai šis ją išsitraukė. Neneigė laiptinėje vieną kartą spyręs nukentėjusiajam į užpakalį. Negalėjo paaiškinti, ką reiškia vaizdo įraše užfiksuota jo frazė, kad kitą kartą vienu smūgiu neapsiribos.

19. Nuteistojo S. G. parodymus, kad jis nukentėjusiojo nemušė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, nes jie prieštarauja pirmosios instancijos teismo ištirtiems ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą įvertintiems bylos įrodymams – nukentėjusiojo A. V. parodymams, specialisto išvadas Nr. G 642/2024(01), liudytojų B. V. ir A. Ž. parodymams, vaizdo įraše užfiksuotam S. G. teiginiui. Jie, be kita ko, leidžia spręsti, kad apelianto argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. nurodė, kad kambaryje konflikto metu be jo gyveno dar 5 asmenys. Jie galimai matė, kaip jis buvo išvarytas iš buto, kaip buvo puolamas, o vienas asmuo, kai kaltinamasis liepė susirinkti daiktus, atsakė, kad daiktai surinkti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas į tokius nukentėjusiojo parodymus neatsižvelgė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020, 2K-170-628/2022, 2K-257-697/2022, 2K-205-628/2023). Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų pakako įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti.

21. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad apelianto lūkesčių teismo atliktas įrodymų vertinimas nepateisino, negali būti pagrindu išvadai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-689/2019). Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.

22. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. G. savo veiksmais sukėlė A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl civilinių ieškinių

23. Skundu nuteistojo S. G. gynėjas Vladimiras Buslovičius prašo Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo A. V. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

24. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimo padariusio asmens priteisti 131,24 Eur nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį patenkino. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2024 m. balandžio 2 d. gydymo paslaugų apyskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad A. V. suteiktų gydymo paslaugų suma yra lygi 131,24 Eur. Kadangi tarp S. G. veiksmų ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, o civilinio ieškinio suma pagrįsta byloje pateiktais įrodymais (1 t., b.l. 24-26), pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir nėra pagrindo panaikinti šios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalies.

25. Nukentėjusysis A. V. taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma jo naudai iš S. G. priteisti 2 680 Eur sumą (1 t., b. l. 53-54). Pirminiame civiliniame ieškinyje nėra nurodoma, ar A. V. patyrė turtinę, ar neturtinę žalą. 2024 m. birželio 14 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad jam padaryta 2 500 Eur žala, į kurią įeina – prarastos pajamos, kadangi negalėjo dirbti 4 savaites, vaistai, emocinė būsena ir sudaužytas telefonas. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir A. V. naudai priteisė 900 Eur negautų pajamų.

26. Tikslinant nukentėjusiojo A. V. poziciją dėl civilinio ieškinio, pastarasis atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusysis nurodė, kad jokių detalesnių aplinkybių, susijusių su civiliniu ieškiniu, negali pasakyti, tai užfiksuota bylos medžiagoje. Patikslino, kad reiškia byloje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad įvykio metu buvo sudaužytas jo telefonas.

27. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad civilinio ieškinio dalykas pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2009, 2K-508/2014).

28. Pasisakant dėl A. V. naudai iš dalies priteistos turtinės žalos, teismas atkreipia dėmesį, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.). Pažymėtina tai, kad negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

29. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų – nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojo R. C. (UAB „B“ buvusio vadovo) – teismo posėdžio metu teiktų parodymų nustatė, kad A. V. dirbo UAB „B“, tačiau teismui darbo sutartis nebuvo pateikta, o galimai nebuvo ir sudaryta, nes teismui pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025-02-05 pažymoje, nukentėjusysis tarp buvusių darbuotojų ginčui aktualiu laikotarpiu nėra nurodomas. Taigi, nukentėjusysis iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo buvo darbingas, nors S. G. ir nurodė, kad A. V. dirbo prastai. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. V. iš gyvenamosios vietos buvo išvarytas, kai neišėjo į darbą, kaip nurodė pats nukentėjusysis, dėl to, kad sirgo, buvo peršalęs. A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl S. G. smurtinių veiksmų ir patirtų sužalojimų negalėjo dirbti 4 savaites. Iš byloje esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymo skilties „Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos“ matyti, kad nukentėjusiajam rekomenduojamas tausojantis režimas, vengti aktyvios fizinės veiklos. Teismas atsižvelgė į tai, kad sulaužyti šonkauliai gyja 3–4 savaites. Teismas A. V. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai iš S. G. 900 Eur padarytai žalai atlyginti. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie A. V. darbines pajamas iki sveikatos sutrikdymo, sprendžiant klausimą dėl jo negautų pajamų vadovavosi nukentėjusiojo iš karto po pasveikimo gaunamo darbo užmokesčio dydžiu.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimą, jog A. V. dėl S. G. padarytos veikos neteko 900 Eur pajamų, argumentavo tuo, kad pasveikus A. V. įsidarbino ir nuo 2024 m. balandžio 24 d. dirba UAB „C“, jo gaunamas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) – 924 Eur. Teismas vertino, kad būdamas darbingas ir sveikas nukentėjusysis po darbo UAB „B“ pabaigos, turėdamas rinkoje paklausią apdailininko kvalifikaciją ir jei nebūtų sutrikdyta jo sveikata, jis būtų turėjęs labai realią galimybę tęsti darbinę veiklą ir būtų uždirbęs tiek, kiek jam ir buvo mokama nuo 2024 m. balandžio 24 d.

31. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, pažymi, kad, jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį. Vadovaujantis tokia kasacinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, jog negautas pajamas šiuo atveju sudaro minimali mėnesio alga (MMA). Bylos duomenimis, nukentėjusysis A. V. oficialiai iki įvykio nedirbo ir duomenų apie jo teisėtas pajamas nėra. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis buvo apdailininkas.

32. Minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2024 m. vasario mėnesį buvo 924 eurai prieš mokesčius. Šis dydis galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. ir buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516. „Į rankas“ darbuotojas gaudavo maždaug 709 eurus, nes buvo padidintas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).

33. Taigi, atsižvelgiant į laikotarpį, kurį nukentėjusysis buvo nedarbingas, nurodytą teisinį reglamentavimą, nukentėjusiajam priteista turtinė žala (negautos pajamos) mažintina iki 709 eurų.

Dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmimo

34. Baudžiamojoje byloje buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) 2025 m. liepos 11 d. prašymas „Dėl procesinių teisių perėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261-576/2025“, kuriuo buvo prašoma baudžiamojoje byloje civilinę ieškovę Vilniaus teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja, t. y. Valstybine ligonių kasa. Šis prašymas protokoline nutartimi buvo patenkintas.

35. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, minėtos biudžetinės įstaigos nuo 2025 m. liepos 1 d. reorganizuotos jungimo būdu – prijungtos prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos.

36. CPK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, bet kurioje proceso stadijoje, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinus Valstybinės ligonių kasos prašymą, tai nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinama, vietoje „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ nurodant „Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

nuteistojo S. G. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys, ir A. V. naudai iš S. G. priteistą 900 (devynių šimtų) Eur žalą sumažinti iki 709 (septynių šimtų devynių) eurų.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, vietoje „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ nurodant „Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė