- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- 1-442-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06993-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- S. G., BK
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,
sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,
vertėjaujant Evelinai Kulik, Julijai Portnovai, Svetlanai Minakovai, Olgai Gumuliauskienei,
dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, įgijęs (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 15 kartų, paskutinius 2 kartus:
1) 2017-07-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 str. 1 d. (2 veikos), 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017-11-30 nuosprendžiu, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-07 nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-03 nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017-09-26 nuosprendžiu, paskirta bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-28 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-11-30 nuosprendžiu, paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta – 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2) 2021-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 259 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2023-08-04),
kaltinamas BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2024-02-09, apie 20.30 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikydamas rankoje metalinį vamzdį, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. V. vieną smūgį metaliniu vamzdžiu į juosmens sritį, vieną smūgį į šonkaulių sritį, vieną smūgį į pilvo sritį ir vieną smūgį į kojos sritį, padarydamas A. V. poodines kraujosruvas pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairiojo 11-ojo šonkaulio lūžį, t. y. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais veiksmais S. G. įvykdė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. G. kaltės nepripažino ir nurodė, kad parodymus teismui teiks po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų. Datų tiksliai nepamena, tačiau R. C. teiravosi dėl jo komandoje esančio darbuotojų kiekio, nes buvo vienas žmogus, kuriam kritiškai reikėjo darbo dėl bėdų gyvenime, t. y. sugedęs automobilis, serganti sutuoktinė. Teiravosi, ar ras vietos dar vienam žmogui į objektą. Tuomet R. C. davė to asmens telefono numerį ir susisiekus su asmeniu, jis paaiškino, kad yra netoli traukinių stoties. Tuo metu buvo labai šalta, nukentėjusysis sakė, kad jo automobilis sugedęs. Įprastai darbuotojus apgyvendino bute esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tą dieną ten nebuvo vietų, todėl R. C. pasakė, kad jį (galimą darbuotoją) pasiims pas save, kad jis nešaltu. Nuvažiavo prie stoties ir pasiėmė nukentėjusįjį, nupirko jam maisto, cigarečių. Kitą dieną nuvyko į ofisą. Nuvežė pas sekretorę, paprašė jį kuo skubiau įdarbinti, taip pat padaryti QR kodus, kurie buvo skirti praėjimui į objektą. A. V. nurodė, kad dokumentus pateiks savaitės bėgyje. Tada, kitą dieną, nuvežė jį į darbą, davė darbo rūbus. Jo komandoje buvo 7 (duomenys neskelbtini), t. y. 4 iš R. C. komandos ir 4 iš kitos grupės. Paaiškino jam, ką reikia daryti bei paprašė, kad dėl darbų pabendrautų su (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad jis viską suprato. Dar nurodė jam nejudinti savo automobilio, nes savaitgalį jį kartu sutvarkys. Įprastai darbuotojus vežiodavo į darbą, bet ne visada tikrindavo, ką jie ten veikia, o vakare juos pasiimdavo. Po kurio laiko, galimai savaitės, paskambino darbų užsakovas ir paprašė atvažiuoti į objektą, o tada pamatė, kad darbai neatlikti. Nukentėjusysis tvarkė laiptinę, t. y. ją dažė. Jam buvo žadėta, kad darbo užmokestis bus mokamas už nudažytą kvadratinį metrą. Per 4 aukštus, jis sugebėjo tik užtaisyti siūles. Todėl nusprendė pasidomėti per draugą, kuris tame objekte dirbo, ką A. V. veikia darbo metu. Objekte buvo persirengimo vagonėliai, tai tas asmuo pasakė, kad jie nieko nedirba, nuolat sėdi vagonėlyje ir žaidžia telefonu. Suprato, kad jis nieko nedirba. Be to, R. C. klausė, ar jis A. V. mokės avansą, nes jis pastarajam pirko maisto. R. C. paaiškino, kad įmonė jam nemokės už dienos darbą. Nusprendė jam duoti šiek tiek pinigų. Po to sužinojo, kad R. C. davė 100 Eur automobiliui susitaisyti. Ryte paimdavo darbuotojus ir sutardavo, kad jie lauktų prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vienu metu, jis veždavo 7-8 darbuotojus. Jeigu kažkurio nebūdavo, tai asmens paieška neužsiimdavo. Atvykus į objektą, reikėjo pateikti QR kodą bei prasipūsti alkotesteriu, o tada užfiksuodavo atvykimo laiką. Jei kažkurio nebūdavo, tai baudos būdavo skirtos jam. Kai bandė prisiskambinti A. V., pastarasis telefono nekėlė. Iki tol, jis nebuvo pateikęs jokių įdarbinimo dokumentų. Tada paskambino R. C. ir nurodė nukentėjusįjį iškraustyti. Nuėjo į anksčiau minėtą adresą ir ten jo nerado. Po to, paskambino ir jis nurodė esantis ligoninėje, o paprašius pateikti tai patvirtinančias pažymas, jis nurodė, kad tokių negaus dėl savo pilietybės. Tada R. C. prašė su juo pabendrauti vaizdo skambučiu, o A. V. iš karto atmetė telefono skambutį. Tada nuvažiavo į butą esantį (duomenys neskelbtini), surinkti jo daiktus. Be to, minėtame bute gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis buvo pasiėmęs sau kambarį, o kiti nuvaryti į kitą kambarį. Patikino, kad ten jokių kartonų nebuvo, buvo įrengta, kad žmonės galėtų gyventi. Vasario 9, dienos metu buvo atvykęs su R. C. Po to, atvyko vienas ir surinko nukentėjusiojo daiktus bei sudėjo į 6-7 „Maximos“ maišus. Paklausė pas kitus minėtame bute gyvenančius asmenis, ar pas jį yra raktas ir paprašė daugiau jo neįleisti. Vienas raktas buvo duodamas ant viso buto ir kai darbuotojai išeidavo, jį paslėpdavo. Vakare po darbų važiuojant namo, nusprendė užvažiuoti patikrinti. Užlipęs į viršų ir paklausė ten gyvenančio asmens, ar A. V. yra bute, pastarasis nurodė, kad nėra. Tačiau nepatikėjo ir nuėjo patikrinti jo kambarį bei rado miegantį nukentėjusįjį. Jis buvo neblaivus. Jis pažadino A. V. ir paprašė išeiti. Priėjęs trinktelėjo per petį ir pasakė, kad keltųsi. Nenaudojo smurto, tačiau pagrasino, kad trenks per veidą. Tada, jis pradėjo rėkti ir reikalauti darbo užmokesčio. Jis nukentėjusįjį pagąsdino, bet nemušė ir tikino, kad pastarasis yra melagis. Nebuvo smurtinių veiksmų A. V. atžvilgiu ir nebuvo jokio metalinio vamzdžio jo rankose. Tik paspardė jo maišus ir paprašė, kad jis atiduotų buto raktą, o tada jį palydėjo į lauką. Įsijungė kamerą ir lydėjo jį. Tikino, kad tik knygutę išmušė iš rankų, kai jis ją išsitraukė. Palydėjęs iki durų, jo daugiau nematė. Po mėnesio jam paskambino N. ir pasakė, kad A. V. nori iš jo pinigų. Sakė, kad parašys pareiškimą, jeigu nesumokės. Po to jį iškvietė į policiją. Mano, kad jei būtų norėjęs, nukentėjusysis būtų išsikvietęs pagalbą. O be to, jeigu kažkas būtų atsitikę, tai kiti darbuotojai būtų iškvietę policiją. Nurodė, kad yra teistas, todėl policija jį greitai surastų. Dėl patekimo į (duomenys neskelbtini) esantį objektą paaiškino, kad norint patekti į pastatą reikėjo QR kodo, kurį suteikdavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sekretorė. Lietuviams nereikėjo QR kodų, reikėjo kitų šalių darbuotojams. Nukentėjusysis buvo įdarbintas oficialiai, tačiau daug gerdavo. Be to patikslino, kad kuomet atėjo į butą, pats nukentėjusysis pradėjo stumdytis. Vykusį konfliktą galimai stebėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Už tuos darbuotojus buvo atsakingas M., o konfliktą tikrai matė asmuo, kurio vardo nežino, tačiau jį vadindavo „Wifi“, teismui pateiks šių asmenų duomenis. Įvykį matęs „Wifi“ dabar jo duomenimis yra savo gimtinėje, tačiau už poros savaičių grįžta į darbus Lietuvoje. Nurodė, kad dar įvykį matė kitas asmuo, kurį žino iš matymo. Bandė susisiekti, kad jis ateitų į teismą. Visi, kas buvo bendroje buto virtuvėje, matė konfliktą. Pats jis (kaltinamasis) oficialiai nedirba „A.“, nes gydosi ir važinėja per ligonines. Nukentėjusįjį išvarė iš buto praėjus 1 mėnesiui nuo jo įdarbinimo. Mano, kad atlyginimą A. V. gavo su kaupu, jam buvo duota pinigų, pirkti maisto produktai, nors darbų padaręs nebuvo. Neigė, kad nukentėjusysis vakare nusinešė savo daiktus, nes jie liko viršuje. Gali būti, kad spyrė nukentėjusiajam iš kojos vieną kartą į užpakalį laiptinėje, tačiau jis nebuvo nukritęs, išėjo į lauką, buvo apsvaigęs, gal laikėsi už turėklo lipdamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad tai įrašas, kuriame fiksuota kaip jis išlydi nukentėjusįjį, pastarajam lipant laiptais į apačią. Nurodė, kad jo frazė, kad kitą kartą vienu smūgiu neapsiribos, nieko nereiškia; nepamena ką turėjo omeny taip sakydamas.
Pripažįsta, kad pats nėra idealus žmogus, bet jeigu kažką padaro, tai sugeba prisipažinti ir prisiimti kaltę. Išėjęs iš kalėjimo stengėsi viską daryti teisingai, tačiau oficialiai nedirba, nes turi labai daug skolų. Mano, kad (duomenys neskelbtini) yra geri žmonės, bet nukentėjusysis, tiesiog peržengia visas ribas, meluoja. Teisinasi, kad pastarasis nebūtų nulipęs nuo laiptų, jeigu jam būtų lūžę šonkauliai, be to melavo, jog negalėjo išsikviesti pagalbos. A. V. jis davė pinigų, padėjo ir tikrai jo nemušė. Niekas nežino, kur jis gavo smūgius ir mano, kad A. V. nori sau naudingai pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Prašo teismo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. V. nurodė, kad su kaltinamuoju susipažino per internetą susirastos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ biure. Tikslaus įmonės adreso nurodyti negalėjo, tačiau pamena, kad biuras buvo (duomenys neskelbtini) netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Atvykus į įmonės patalpas, kalbėjosi su direktoriumi, kuris jį nukreipė pas kaltinamąjį. Tolimesnės bendravimas ir vyko su S. G.. Pastarasis paaiškino, kokius darbus reikės atlikti ir jis tada sutiko dirbti minėtoje įmonėje. Pasiteiravus dėl apgyvendinimo, S. G. patikino, kad tokia galimybė bus suteikta. Pirmąją naktį miegojo pas kaltinamąjį namuose, nes jau buvo vėlu, o kitą rytą nuvyko dirbti į objektą. Šioje įmonėje dirbo tik 2 savaites, tiek pat gyveno ir darbdavio suteiktoje gyvenamojoje vietoje. Tačiau paaiškino, kad prieš atvykstant į Vilnių, dirbo (duomenys neskelbtini), kur darbo užmokestis buvo mokamas kas savaitę. Turi 4 vaikus ir sutuoktinę, kuri (duomenys neskelbtini). Jie visi gyvena (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną dieną uždirbtus pinigus siųsdavo šeimai. Kuomet dirbo (duomenys neskelbtini), tuometinis darbdavys susirado kitus darbuotojus, todėl jis atskrido į Vilnių. Jis neturėjo pinigų, todėl paprašė S. G., kad iš direktoriaus paimtų avansą, jog turėtų bent kažkokią sumą pinigų pragyvenimui. Jam atsakė, jog jis per mažai dirbo, todėl nedavė pinigų. Visgi, kaltinamasis nupirko maisto produktų, jog jis turėtų ką valgyti. Po to, jam paskambino direktorius ir paklausė, ar jis galės su savo automobiliu pavežti kitus darbuotojus. Direktorius žinojo, kad jis buvo įdarbintas, nes jam per „Viber“ ar „Whatsapp“ siuntė asmens dokumento kopiją. Jį informavo, kad jo (A. V.) automobilis sugedęs, todėl direktorius pervedė 100 Eur automobilio remontui. Kai taisė automobilį, oras buvo prastas, snigo, lijo. Ir po to, kai teko paimti darbuotojus, jis peršalo. Todėl vėliau telefonu kreipėsi į darbdavį, jog jis duotų pinigų ant vaistų, tačiau jų – negavo. Tada buvo bute, kuriame gyveno, gulėjo, o vakare atbėgo S. G. laikydamas vamzdį. Jis sudavė keletą smūgių, galimai 3-4 kartus, ir liepė nešdintis. Mano, kad taip pasielgė arba dėl to, nes dirbo, arba dėl to, nes sirgo, arba dėl pinigų. Bute gyveno 5 asmenys iki kol vienas asmuo išsikraustė, tačiau savo kambaryje gyveno vienas. Kuomet įvyko konfliktas, S. G. išstūmė jį iš buto ir palydėjo apačion iki išėjimo, o jis nuėjo į automobilį. Laiptinėje kaltinamasis strypo rankose neturėjo. Apklausos metu tiksliai nurodė, kiek smūgių buvo suduota į dešinės pusės šonkaulius, pilvą, klubo sritį ir kojos. Tačiau patikino, kad smurtą panaudojo tik tada, kai jis gulėjo. Tuo metu patyrė išgąstį, todėl nesuprato, kas vyksta. Taip pat sugadino telefoną, kuris smūgių metu buvo kelnių kišenėje. Iš pradžių skausmo nepajuto, o kai atsikėlė, jo nebemušė. Pagrasino iškviesti policiją, tačiau kaltinamasis nurodė, jog jam atsakomybė nekils. Savo daiktus į automobilį buvo nunešęs anksčiau, nes jautė, jog pagalbos iš jų nesulauks. Taip pat nusprendė ieškotis kito darbo. Automobilis priklausė jam, todėl nuėjo į jį ir atsigulė. Ten praleido apie parą, t. y. naktį ir dalį kitos dienos. Paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių atvyko minėtu automobiliu. Iš pradžių dirbo Vilniuje, o po to darbdavys pasiūlė skristi į (duomenys neskelbtini), todėl automobilį paliko pas pažįstamą darbdavį Vilniuje. Kadangi įvykio metu telefonas buvo apgadintas, todėl niekam negalėjo prisiskambinti. Brolis jį susirado ir pasiėmė pas save. Kitą dieną nuvyko į policiją rašyti pareiškimo. Ten jį apklausė, kas ir kaip buvo. Jis jautėsi prastai, todėl jam būnant komisariate buvo iškviesta GMP ir darbuotojai, kurie jį apžiūrėjo – išvežė į ligoninę. O ten apžiūrėjo chirurgas ir traumatologas. Tikino, jog buvo blaivus, kai kaltinamasis jį užpuolė. Po įvykio nebuvo nukritęs. Konfliktas įvyko vasario mėnesio penktadienio vakarą, apie 20-21 val. Paklausus apie tuo metu gyvenamosios vietos adresą nurodė, kad namas buvo naujos statybos, todėl ant jo dar nebuvo gatvės ir numerio. Todėl adreso nurodyti negali, tačiau galėtų parodyti. Vėliau buvo nuėjęs į tą įmonę, tačiau direktoriaus nebuvo. Susisiekus su direktoriumi telefonu, jis liepė kreiptis į S. G. ir su juo aiškintis. Nuėjimas į įmonę ir bendravimus su minėtu asmeniu buvo dėl to, nes norėjo, jog jam sumokėtų už atliktą darbą. Tą dieną, t. y. iki konflikto dienos, nedirbo. Minėtame name esančio buto kambaryje, jis praleido ne visą laiką, o buvo nuėjęs iki automobilio, nes ten buvo užrašų knygutė, kurios reikėjo darbo paieškoms. Į butą grįžo tik apie 6 val. Jo kambaryje buvo lova, spinta bei užuolaida. Kiti darbuotojai buvo savo kambaryje. Bute buvo bendro naudojimo virtuvėlė. Nuo buto atskiro rakto neturėjo, todėl bendro naudojimo raktą palikdavo koridoriuje esančioje spintelėje Be to paaiškino, kad su broliu matėsi retai, tačiau kalbėdavosi telefonu. Mano, kad kai broliui nepavyko susisiekti su juo, brolis išvyko jo ieškoti. Galimai brolis žinojo, kur stovi jo automobilis. Be to paaiškino, kad kiti darbuotojai matė, kuomet jis buvo išvytas iš buto, tačiau nežino, ar jie matė, kai S. G. puolė jį. Tuo metu kaltinamasis liepė jam susirinkti savo daiktus, o kitas darbuotojas atsakė už jį ir nurodė, kad jis jau buvo juos susirinkęs. Po patirto smurto, jis negalėjo dirbti, todėl apskaičiavo sumą, kurią galėjo uždirbti, jeigu būtų buvęs sveikas. Su kaltinamuoju derino darbo užmokesčio sąlygas, S. G. nurodė, kad jos priklausys nuo išdirbio, todėl konkreti suma nebuvo sutarta. Žinojo, kad už kvadratinį metrą mokėjo 8 Eur, t. y. tinkavimo, gipso prisukimo ir dažymo darbai. Remiantis minėtomis žiniomis, jis paskaičiavo, kad į dieną turėjo uždirbti 80-90 Eur. Panašiai uždirbo pas kitus darbdavius, tame pačiame sektoriuje. Apklausos metu, kartu su tyrėju apskaičiavo pagal minimalaus atlyginimo ribas, išdirbį ir nedarbingumo laikotarpį mokėtiną sumą. Po įvykio, 4 savaitėms tapo nedarbingu. Papildė, kad darbo sutarties su minėta įmonę nebuvo sudaręs, todėl nebuvo oficialiai įdarbintas. Telefonas buvo „Redmi“ gamintojo, jį įsigijo (duomenys neskelbtini) už 230-240 Eur. Lombarde pamatęs, kad minėtas telefonas, kainuoja apie 180 Eur, jį tiek ir įvertino. Nuo kaltinamojo smūgių telefono ekranas įskilo, todėl juo naudotis buvo nepatogu. O be to, nešė minėtą telefoną į taisyklą, kur jam nurodė paprasčiausiai įsigyti naują, nes senojo taisyti neapsimokėjo. Darbai nebuvo numatyti dokumentuose. Įprastai kaltinamasis atveždavo į objektą ir pas apsauginį reikėdavo nurodyti savo įmonės, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą bei nurodyti atvykimo/išvykimo laiką. Kadangi nebuvo oficialiai įdarbintas, jokių dokumentų apie atleidimą, negavo. Tačiau nurodė, kad iš sugadinto telefono, darbinių santykių pradžioje, siuntė dokumentus įdarbinimui, visgi, jokios sutarties pasirašyti negavo.
Civilinį ieškinį grindžia prarastomis pajamomis, t. y. skaičiavo 70 Eur per dieną už darbą, 36 dienos, 12 dienų iš jų atidirbo, taip pat ir už sugadintą telefoną, todėl nurodė suapvalintą 2500 Eur žalos sumą. Per savaitę dirbo 6 dienas. Gydytojas nurodė 4 savaites būti ramybės būsenoje. Po to susirado lengvesnio pobūdžio darbą. Po ligoninės buvo tik ekspertizėje, o per minėtas 4 savaites pas gydytoją nesikreipė.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad matomas įrašas yra po kaltinamojo jam suduotų smūgių. Jis yra išlydymas iš gyvenamosios vietos. Tuo metu galėjo eiti ir judėti laiptais, nes jam buvo sulaužytas šonkaulis, o ne koja. O ir be to, buvo šoko būsenoje ir nejuto skausmo. Tačiau automobilyje jau pradėjo jausti skausmą. Belipant laiptais, joks smūgis jam suduotas nebuvo. Kai išėjo iš buto, kaltinamasis jį kelis kart pastūmė, bet nestipriai.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad tuo metu dirbo 6-ojo Policijos komisariato Veiklos skyriuje. 2024-02-12, apie 14 val., sulaukė skambučio iš administratorės, jog atvyko rusų kalba kalbantis asmuo, o kadangi jis buvo vienas iš ne daugelio, kuris kalbėjo minėta kalba, tai teko su juo pabendrauti. Asmuo prisistatė A. V. bei į policiją kreipėsi dėl patirto fizinio smurto bei juntamo stipraus fizinio skausmo. Suradus laisvą apklausos kabinetą, asmuo papasakojo, kad kelias dienas prieš tai, jis buvo sumuštas darbo vietoje, vieno iš darbdavio atstovų vardu S. Asmuo pageidavo rašyti pareiškimą, tačiau jis pastebėjo, kad asmuo yra labai išblyškęs, laikosi už šono ir jam sunku kalbėti. Jis pasakė, kad jam labai skauda šoną, tik nepamena konkrečios šono pusės, nes į jį buvo suduoti smūgiai. Galėjo būti kalbama apie kairįjį šoną. Tiksliai nurodė tarnybiniame pranešime. Asmuo pats savo noru pakėlė megztinį, ar tai marškinius ir parodė sumušimo vietą bei nurodė, kad jam sunku kvėpuoti. Pokalbio metu asmuo kelis kartus prašėsi į tualetą. Vėliau paklausė, ar jam reikalinga pagalba, ar jis kreipėsi į medikus, pastarasis atsakė, kad nesikreipė į GMP. Jis skundėsi ypatingai stipriai jaučiamu skausmu, todėl buvo iškviesta medicininė pagalba. Kol laukė GMP, asmuo pasipasakojo, jog yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje dirba statybininku. Dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiuose objektuose. Gyveno vieno iš statomų objektų – daugiabučiame gyvenamajame name. Jis paaiškino, kad kilo konfliktinė situacija dėl pinigų, kuomet asmuo, vardu S., atsisakė jam jų duoti bei grasino išvyti iš darbovietės. Nukentėjusiajam atsisakius išeiti, kol jam nebus sumokėti pinigai, S., t. y. darbų vadovas, paėmęs strypą, ar tai kitą daiktą, sudavė kelis smūgius į šoną ir išvijo iš darbovietės. Po to, jis visą savaitgalį praleido apleistame automobilyje. Praėjus savaitgaliui, paklausė prie „BIG“ prekybos centro esančių žmonių, kur yra artimiausias policijos komisariatas, nes norėjo parašyti pareiškimą. Atvykus GMP buvo nuspręsta, kad asmeniui reikalinga skubi medicininė pagalba ir jį reikia vežti į RVUL. Jo iniciatyva buvo pradėjo medžiagą IBPS sistemoje pagal BK 138 str., surašė tarnybinį pranešimą. Po to, su asmeniu bendravo kolegė, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Prisimena, kad buvo sumušimas – kraujosruva, prakirsta oda, o asmeniui pasilenkus, jis jusdavo stiprų skausmą. Kraujosruva buvo apie 8 ant 7 cm dydžio. Asmuo skundėsi, kad jam skaudėjo kojos dalį. Ant veido sumušimo požymių nebuvo matyti. Jis sakė, kad neturi kontaktinio telefono, tačiau nurodė numerį, kuriuo būtų galimybė su juo susisiekti. Asmuo parodė, kad jis nesiorientuoja, nepažįsta Vilniaus dalies. Be to, jis galvojo galbūt viskas praeis, o vėliau susiprato, kad dėl jaučiamo fizinio skausmo, situacija yra rimta. Kai kalbėjosi su minimu asmeniu, jis buvo blaivus. Taip pat suprato, kad asmuo nori atgauti pinigus. Jis nenurodė liudytojo, kuris būtų matęs kaltininko fizinio smurtą panaudojimo momentą. Asmuo jam nurodė, kad tuo metu gyveno statomame daugiabučiame name, kambaryje, kuriame buvo gultai. Jis gulėjo ar ant kartono, ar čiužinio, o kai kėlėsi jam buvo suduoti smūgiai. Atvykimo į komisariatą dieną, jis nepriėmė pareiškimo, nes jis negalėjo rašyti ranka, kadangi jautė fizinį skausmą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus juos patvirtino ir nurodė, kad asmeniui parodžius telefoną, jo ekranas galimai buvo skilęs. Jis nedetalizavo sugadinto daikto vertės, o kreipėsi, kad jam suteikti pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. V. parodė, kad A. V. yra jo brolis. Jis atskrido iš (duomenys neskelbtini). Kadangi, jis turėjo problemų su kojomis, todėl priėmė jį į savo namus. Kol A. V. neturėjo darbo, tol gyveno pas jį namuose, t. y. apie savaitę ar pusantros. Pastarasis paskui jam nurodė, kad pas jį atsirado darbų, prie „D.“ parduotuvės esančiame rajone naujai statomų pastatų objektuose. Po kelių dienų sulaukė skambučio iš brolio, kuris nurodė, jog pradėjo dirbti ir paprašė paskolinti pinigų vaistams dėl turimų problemų su kojomis, nes už atliktus darbus nebuvo gavęs darbo užmokesčio. Tačiau paprašė brolio susitikti ir nupirkti jam vaistus, su kuo nukentėjusysis sutiko. Visgi, po kurio laiko, jam nepavyko susisiekti su broliu, nes pastarojo telefonas buvo išjungtas. Kadangi žinojo, kur brolis turėjo dirbti, nuvyko jo paieškoti, tačiau pirmas bandymas buvo nesėkmingas. Atvykęs kitą dieną, aptiko jo automobilį ir ten laukė brolio. Kai pastarasis pasirodė, paaiškino, kad buvo policijos komisariate, nes neturėjo telefono. Pastebėjo, kad brolis sunkiai juda, kvėpuoja. Paklausus jo, kas nutiko, nurodė, kad su vadovais, ar darbų vykdytoju buvo kažkoks konfliktas – tas asmuo pasakė jam išsikraustyti iš to būsto, kuriame jis gyveno. Brolis tam asmeniui pasakė, kad naktį pernakvos, o ryte išvažiuos, o tačiau minėtas asmuo išplūdo jį necenzūriniais žodžiais. Broliui buvo suduotas smūgis vamzdžiu į šonkaulius bei grasinta nužudyti. Ant kūno matėsi kraujosruvos. Po įvykio brolis gyveno pas jį. Kitą dieną ar po kelių diena, nuvyko paimti brolio automobilio. Taip pat vežė nukentėjusįjį į netoliese statybos vietos esantį įmonės biurą, nes jis norėjo išaiškinti dėl pinigų. Jis ten nuėjo, o grįžęs pasakojo, kad jam buvo duotas atsakymas, kad jie ne prie ko. Kuomet brolis buvo ligoninėje, jam buvo nustatytas šonkaulių lūžis. Pamena, jog brolis pasakojo, kad darbą susirado per kažkokį žmogų. Jis gyveno prieš (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini) pusės statomame name bei ten dirbo, galimai, apie mėnesį. Brolį pamatė tik po 3 dienų. Jis sakė, kad neturi telefono, todėl nupirko jam kitą telefoną. Apie teismo posėdį žinojo, o ir patikino, jog į jį atvyks savarankiškai. Paaiškino, kad pagal dešinės pusės sužalojimą buvo galima suprasti, kad buvo ne vienas smūgis. taip nusprendė, nes nukentėjusysis negalėjo gulėti ant sužalotojo šono. Matė, jog kraujosruva išsidėsčiusi juostos forma bei buvo mėlynos, žalios spalvos. Iš pradžių buvo viena spalva, po to pasikeitė. Visgi nurodė, jog negali pasakyti, koks tiksliai šonas buvo sužalotas, nes prieš pusantrų metų jis turėjo kitoje vietoje sužalojimą, todėl jam sudėtinga atskirti įvykius. Nepatvirtino aplinkybės, jog kituose vietose nebuvo sužalojimų. Prisiminė, jog matė ant A. V. kojos pūvančią žaizdą, kai pastarasis grįžo į Lietuvą. Galėjo būti dešinė koja. Pamena, kad su tokia koja, jis prabuvo 2 savaites, o po to pradėjo ieškoti darbo. Jis galėjo normaliai vaikščioti, tačiau ji nebuvo pilnai sugijusi. Jis į Lietuvą atvyko prieš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o brolis gal (duomenys neskelbtini). Galimai, praeitų metų žiemą. Jis atvažiavo su savo mašina, „Škoda Octavia“. Brolis turi šeimą (duomenys neskelbtini), žmoną ir vaikų. Vienoje santuokoje 2 vaikai, kitoje – 2 vaikai. Be to, jo žmona (duomenys neskelbtini). Brolis pavartoja alkoholio, bet nežino, ar jis leidžia sau darbe išgerti. Su juo matosi retai.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. C. parodė, kad nukentėjusysis dirbo jo įmonėje. Jis atėjo dirbti pagal jų įdėtą skelbimą. Jiedu bendravo asmeniškai ir nukentėjusysis teigė, jog viską moką ir gali daryti. Jis pasiteiravo dėl apgyvendinimo, todėl nurodė, kad suteiks gyvenamąją vietą. Tai buvo vasario pradžioje. Sekančią dieną jis išėjo į darbą, o po darbo dienos paskambino, kad jam reikia avanso, nes atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir neturi pinigų. Pastarajam atsakė, kad avanso duoti negali, kai jis padirbo tik vieną dieną. Galimai, kažkas iš darbuotojų, jam davė pinigų. Įmonė nemokėjo jam nei pirmą, nei antrą dieną. Paprašė nukentėjusiojo, kad jis parodytų tvarkingai atliktą ir priduotą darbą, už kurį prašo pinigų. Ir tik po 4-5 atidirbtų darbo dienų, prieš savaitgalį, jam paprašius avanso, sumokėjo pavedimu,100 Eur avansu. Gavęs avansą, jis pradėjo nebedirbti ir daugiau į darbą nebe išėjo. Sakė, kad susirgo ir kažkokios bėdos. O po kelių dienų jis pasakė, kad važiuoja į ligoninę, kad jį paguldė. Paprašė vaizdo skambučiu jam paskambinti, tačiau pačiam inicijavus skambutį, nukentėjusysis numetė ragelį. Tada išsiaiškino, kad jis į jokią ligoninę nevažiavo, nes kiti darbuotojai nurodė, kad jis yra gyvenamojoje vietoje ir yra neblaivus. Todėl paprašė nukentėjusiojo atlaisvinti patalpas ir išeiti. Po paprašymo atlaisvinti patalpas, girdėjo gandus, kad jis susirinko daiktus ir turėjo išeiti iš to buto. Be to S. G. paprašė, kad jis A. V. palydėtų iš buto. Patalpos buvo atlaisvintos. Nukentėjusysis dirbo apie savaitę laiko A. V. Teisinosi, kad sutartis turėjo būti pasirašyta su A. V., o už tai buvo atsakinga A. R. Po to A. V. buvo priėjęs prie įmonės ir minėjo, kad buvo susižalojęs, ar sužalotas. Jis priėjęs pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp jo ir kito žmogaus. S. G. tuo metu dirbo darbų vadovu. Susipažinęs su juo. kitą rytą išėjo dirbti. Tą pačią dieną, arba sekančią turėjo būti pasirašyta darbo sutartis. Jis perdavė A. R., kad reikia įdarbinti žmogų. Nepamena, ar matė, kada jis išėjo iš ofiso. Jis pirmiausiai turėjo duoti dokumentus tam, kad sutartį paruošti. Gal tą pačią dieną nebuvo pasirašyta sutartis, gal sekančią dieną buvo pasirašyta. Minėtam asmeniui A. V. teikė dokumentus. Nepamena, ar jam nukentėjusysis siuntė dokumentus. A. V. sakė, kad yra ginčas dėl nesumokėto atlyginimo, todėl pasiūlė jam kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos ginčų komisija. Jis atėjo vieną dieną ir kažką padažė, t. y. negalėjo dirbti 2 savaites. Savaitę pradirbo, o visas kitas dienas pragėrė ir pragyveno bute. Paaiškino, kad pirmą mėnesį, bandomuoju laikotarpiu yra minimalus darbo užmokestis, nes reikia įvertinti tai, ką žmogus moka. Be to tikino, kad įmonė turi pakankamai transporto priemonių vežti darbuotojus, todėl nereikėjo kitais automobiliais vežioti žmonių. Tai darydavo S. darbuotojus. Tikino, kad nesulaukė prašymo iš A. V. dėl pinigų automobilio remonto. Paaiškino, kad darbo grafikas buvo nuo 8 val. iki 17-18 val., (duomenys neskelbtini) objekte, kur nukentėjusysis vykdė dažymo darbus. Buvo numatyta per kiek laiko reikia darbą atlikti, t. y. užduotis buvo įmonei, o ne jam. S. G. kontroliavo visų darbuotojų darbus. Buvo, kad jis išeina į darbą, bet nedirba. Pats minėtų aplinkybių nematė, bet girdėjo iš kitų darbuotojų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. Laima paaiškino, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas fiziškai ir buvo įvertinti pateikti medicininiai dokumentai iš RVUL Po apžiūros ir medicininių dokumentų įvertinimo buvo nustatyta, kad yra kraujosruva juosmens kairėje ir 11 šonkaulio lūžis. Iš nukentėjusiojo teismo posėdžio metu teiktų parodymų, galima sakyti, kad jie dalinai sutampa su patirtų sužalojimų lokacija, nes yra kalbama apie kairę kūno pusę, kur buvo suduoti smūgiai. Dėl trauminių poveikių pasisakyti yra sudėtinga, nes apžiūra buvo atlikta praėjus nemažai laiko, todėl dalis sužalojimų galėjo būtų sugiję. Sužalojimai, kraujosruvos ir šonkaulių lūžis buvo nustatytas. Jie yra kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, konkrečiai dėl šonkaulio lūžio, nes gija ilgiau nei 10 dienų. Kategoriškai atmesti, ar paneigti negalima, kad sužalojimai buvo padaryti suduodant metaliniu strypu. Konkretizuoti daiktą sudėtinga, nes praėjo daug laiko nuo sužalojimų padarymų. Išlikę tik plačios priklausomybės grupės žalojančio daikto požymių. Tai galėjo būti kietas bukas daiktas, ką atitiktų ir strypas. Nebuvo nustatyta tokių požymių, kurie atspindėtų daikto, su kuriuo buvo suduoti smūgiai, ilgį. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis. Tiriamojoje dalyje atžymėta, kad dešinys kelias lyginant su kairiuoju yra sutinęs, tai nėra normalu. Negali kategoriškai pasisakyti, kad toks sužalojimas yra trauminės kilmės, nes keliai gali tinti ir dėl somatinių ligų, kurios nėra trauma, ar traumos pasekmė. Kelio sutinimas, kaip sužalojimas nebuvo vertintas. Be to, praėjo daug laiko ir griuvimas laiptų aikštelėje tai norėtųsi daugiau dinaminių poveikio sužalojimų, tokių kaip nubrozdinimai, kurių tyrimo metu fiksuota nebuvo. Visiškai atmesti negalima, nes kuo storesnis aprangos sluoksnis, tuo tie išoriniai sužalojimai gali neužsifiksuoti. Patvirtinti, ar paneigti šiuo atveju nėra galimybės. Kraujosruva objektyviai nustatyta tik viena. Ji apima juosmens, pilvo sritį. Taip pat nustatytas šonkaulio lūžis. Nustatyti du objektyvus sužalojimai.
2024-05-02 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. G. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjęs. Apie įvykį gali papasakoti, kad jis buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbų vadovas. Su juo kartu komandoje dirbo R. C., kuris buvo įmonės direktorius ir kiti statybų darbuotojai iš įvairiausių šalių. R. C. jam papasakojo istoriją, kad turi žmogų, per kažkokį pažįstamą, kuriam reikalingas darbas, klausė jo ar gali paimti jį pas save į statybų objektą. Jis pasakė, kad tai yra vyriškis iš (duomenys neskelbtini) ir jam reikia pinigų. Pasakė, kad šis žmogus šiuo metu būna kažkur prie stoties rajono, nakvoja automobilyje. Tai buvo žiema, pamena, kad buvo labai šalta. R. jam davė to piliečio telefono numerį, jo vardo net nepamena, bet atsimena, kad jis su juo susiskambino, nuvažiavo pats į stoties rajoną, susirado jį. Pradėjo kalbėti ir jam jo tiesiog žmogiškai pagailo, kadangi sakė (duomenys neskelbtini) turi 7 vaikus, žmona serga (duomenys neskelbtini), jam labai reikia pinigų, tuo labiau, yra sugedęs jo automobilis, jis neturi kur miegoti ir taip toliau, jam jo tiesiog žmogiškai labai pagailo. Todėl jis nusprendė paimti jį darbuotoju į savo minėtą įmonę, statybininku. Jis su darbu sutiko. Dėl algos nesitarė, tiesiog buvo kalbėta, kad jam bus mokami pinigai už išdirbtą kvadratūrą. Jis dar tą pačią dieną kartu su juo nuvažiavo į prekybos centrą, rūbų parduotuvę, nupirko jam rūbų, porą daiktų, viską mokėjo iš firmos pinigų ir jį priglaudė, tą pačią dieną, centre, pas save bute. Jis pas jį nakvojo tik parą laiko. Sekančią dieną, tikslios datos nepamena, jį apgyvendino (duomenys neskelbtini), jei neklysta, Vilniuje, nes šitam bute gyveno ir kiti įmonės darbuotojai. Butas buvo 2 kambarių. Buvo sutarta, kad jis dirbs objekte, (duomenys neskelbtini) rajone. Jis žadėjo, kad darbus atlikinės laiku. Jis asmeniškai kiekvieną dieną darbuotojus vežiodavo į objektą, tačiau po to, kai padaugėjo objektų, ten lankydavosi retai, bet prašydavo R., kad jis prižiūrėtų darbuotojus, kad laiku būtų vykdomi statybų darbai. Jis klausdavo R., kaip sekasi dirbti (duomenys neskelbtini), jis sakydavo, kad savo darbų jis visiškai neatlieka, nuolatos sėdi statybų vagonėlyje. Ir tai kartodavosi nuolatos. Taip pat nori pasakyti, kad jis jam vos ne kiekvieną dieną mokėdavo, tai po 10 Eur, tai daugiau, šiuos pinigus mokėdavo iš savo asmeninių pinigų, ne firmos, kadangi jis prašydavo, kad jam reikia nusipirkti daiktų, cigarečių ir t.t, Tai jis gailėdamas jam duodavo. Bet tuo metu, kai prasidėjo nusiskundimai jo darbu, jis R. klausdavo, ar jis jam duoda pinigų, į ką R. jam sakydavo, kad duoda tai po 150 Eur, po ko jis net ne visada išeidavo į darbų objektą. Jis tada pradėjo sakyti, kam reikalingas toks darbuotojas, kai neatlieka darbų, o tik reikalauja pinigų. Todėl su R. sutarė kad šis (duomenys neskelbtini) daugiau pas juos nedirbs. Jis, 2024-02-09 dienos metu, kartu su R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilnius ir sukrovė jo daiktus, pačio (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo bute. Vakare jis vėl grįžo į minėtą butą. Duris atsirakino pats, kadangi turi raktą nuo minėto buto. Užėjęs į butą, viename kambaryje buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tai statybos darbuotojai, o kitam kambaryje – sau gulėjo šitas (duomenys neskelbtini), jis buvo visiškai girtas, nesiorientavo aplinkoje. Jis jį pasisodino ant lovos ir jam paaiškino, kad jis turi išsikraustyti, nes jo daiktai jau surinkti ir stovi koridoriuje. Aišku, pokalbis nebuvo pats gražiausias, tačiau nori pabrėžti, kad jokio fizinio skausmo jis jam nesukėlė, jis jo nemušė, netrenkė jam su metaliniu vamzdžiu, nei per šonkaulius, nei per kitas jo kūno vietas, nei rankom, nei kitais įrankiais jis jam tikrai netrenkė. Jis jam tik pasakė, kad jeigu nesiklausys ir nesikeldins iš buto, jis jam trenks, bet tokių veiksmų jis nedarė, tik grasino, nes (duomenys neskelbtini) buvo agresyvus. Jis atsistojo nuo lovos, paėmė savo daiktus, kurie buvo sudėti koridoriuje ir leidosi laiptais į apačią, ir tuo metu jis tiesiog koja spyrė jam į užpakalį, jis jį koliojo žodžiais. Kai pamatė, kad jis išėjo iš namo laiptinės, pats pakilo atgal į viršų patikrinti ar nėra likę jo daiktų. Viską patikrinęs, išėjo iš minėto buto. Po kėlių savaičių su juo susisiekė kitas buvęs kolega N., kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su juo susisiekęs ir nori pinigų, nes jis parašė ant jo pareiškimą. Kadangi jis žinojo, kad nieko nepadarė, nieko neprimušė, todėl jokių pinigų jam nemokėjo. Kas galėjo jį sužaloti, jis net neįtaria. Prie apklausos elektroniniu paštu atsiųs vaizdo medžiagą, kurią filmavo pats įvykio metu ir ten puikiai matosi, kad (duomenys neskelbtini) jis nemušė ir kuo sveikiausias lipo laiptais (t. 1, b. l. 94–96).
2024-02-26 A. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2024-02-09 vakare, apie 20.30 val. į kambarį, esantį name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jis gulėjo ant lovos ir snaudė, staiga įbėgo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas, vardu S. ir laikydamas rankoje metalinį 5 cm. skersmens vamzdį, sudavė jam gulinčiam keturis smūgius. Pirmu smūgiu jis trenkė į juosmens sritį, antru smūgiu šiek tiek aukščiau, į šonkaulių sritį, tada sudavė į pilvą ir tada į koją. Jam smūgiuojant, jis kėlėsi iš lovos. Kai atsikėlė, jis nustojo jam smūgiuoti, tačiau dar mojavo prieš jį tuo vamzdžiu. Tada jis pasiėmė savo daiktus iš išėjo. S. lydėjo jį ir stumdė išeinantį iki pirmo aukšto. Išėjęs iš namo, jis nuėjo į savo automobilį, stovėjusį aikštelėje priešais namo laiptinę. Ten išmiegojo naktį ir prabuvo iki vakaro. Vakare pas jį atvažiavo brolis ir pamatęs jį mašinoje, nusivežė pas save į nuomojamąjį butą, esatį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis labai blogai jautėsi, jam viską skaudėjo ir jis dar labiau peršalo, nes miegojo automobilyje. Paskambinti sumušimo dieną niekam negalėjo, nes, kai atėjo į savo automobilį, pamatė, kad vamzdžiu sudaužytas buvo jo mobilusis telefonas, kuris buvo kelnių kišenėje. Telefonas neveikė. 2024-02-12 dieną jį brolis atvežė į policijos komisariatą, esantį Laisvės pr.80, Vilnius, kad jis parašytų pareiškimą dėl sumušimo. Būdamas komisariate, jis vis dar labai blogai jautėsi, todėl pareigūnai iškvietė jam greitąją pagalbą, kuri jį nuvežė Lazdynų ligoninę. Ten jį apžiūrėjo gydytojai ir nustatė, kad jam yra sulaužytas krūtinės ląstos kairės pusės vienuoliktas šonkaulis. Dėl šio įvykio jis patyrė didelį fizinį skausmą ir tapo nedarbingas 3-4 savaitėms (t. 1, b. l. 1–2).
2024-02-26 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. V. parodė, kad apie 2 savaites, jis gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo aukšte esančiame (duomenys neskelbtini) bute. Šis namas nebuvo pilnai apgyvendintas, jame neveikė liftas. Į butą, kuriame buvo laikinai apgyvendintas, patenkama įėjus į vidurinę namo laiptinę. Užlipus laiptais į septintą aukštą, apėjus liftą iš dešinės pusės, yra durys. Jas atidarius, matosi bendras koridorius, juo paėjus ir apėjus lifto šachtą, pasukus į kairę, yra durys į tą butą, kuriame jis gyveno. Jis gyveno viename šio buto kambaryje, vienas. Kituose dviejuose kambariuose gyveno darbininkai iš (duomenys neskelbtini) arba iš (duomenys neskelbtini). Jis su jais praktiškai nebendravo. Jį apgyvendino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas vardu S. Šią bendrovę, jis susirado per skelbimus internete. Bendrovės direktoriui R. C., jis buvo siuntęs savo paso ir leidimo gyventi Lietuvoje kopijas per „Whatsapp“ programėlę. Šioje bendrovėje, jis dirbo 8 dienas, vėliau jo direktorius R. paprašė, kad jis savo automobiliu važiuotų į objektą ir kartu paimtų dar kitus darbininkus. Tačiau jo automobilį reikėjo taisyti. Jis pasakė jam apie tai. Jis jam pervedė 100 Eur, kad jis pataisytų automobilį. Taisydamas automobilį,, jis peršalo ir susirgo, ir į objektą nevažiavo apie 4 dienas. Tuo metu jis neturėjo pinigų, todėl keletą kartų prašė darbų vadovo S., kad jam išmokėtų kokią nors sumą pragyvenimui. Tačiau niekas jam pinigų pragyvenimui taip ir nepervedė. Vėliau jie jam pasakė, kad jei jie būtų žinoję, kad jis neturi pinigų, tai būtų nepriėmę jo į darbą. 2024-02-08 vakare jam į telefoną paskambino S. ir liepė jam iš buto, kuriame jis gyveno, išsikraustyti. Jis jam pasakė, kad jie tegul jam sumoka už jo 8 dienų darbą ir jis tada išsikraustys. 2024-02-09 vakare, apie 20.30 val., į kambarį, kuriame jis gulėjo ant lovos ir snaudė, staiga įbėgo S. ir laikydamas rankoje metalinį 5 cm. skersmens vamzdį, sudavė jam gulinčiam 4 smūgius. Pirmu smūgiu, jis trenkė į juosmens sritį, antru smūgiu šiek tiek aukščiau, į šonkaulių sritį, tada sudavė į pilvą ir, tada į koją. Jam smūgiuojant, jis kėlėsi iš lovos. Kai atsikėlė, jis nustojo jam smūgiuoti, tačiau dar mojavo prieš jį tuo vamzdžiu. Tada jis pasiėmė savo daiktus iš išėjo. S. lydėjo jį ir stumdė išeinantį iki pirmo aukšto. Išėjęs iš namo jis nuėjo į savo automobilį, stovėjusį aikštelėje priešais namo laiptinę. Ten išmiegojo naktį ir prabuvo iki vakaro. Vakare pas jį atvažiavo brolis ir pamatęs jį mašinoje, nusivežė pas save į nuomojamąjį butą, esatį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis labai blogai jautėsi, jam viską skaudėjo ir jis dar labiau peršalo, nes miegojo automobilyje. Paskambinti sumušimo dieną niekam negalėjo, nes kai atėjo į savo automobilį, pamatė, kad vamzdžiu sudaužytas buvo jo mobilusis telefonas, kuris buvo kelnių kišenėje. Telefonas neveikė. 2024-02-12 dieną jį brolis atvežė į policijos komisariatą, esantį Laisvės pr.80, Vilnius, kad jis parašytų pareiškimą dėl sumušimo. Būdamas komisariate jis vis dar labai blogai jautėsi, todėl pareigūnai iškvietė jam greitąją pagalbą, kuri jį nuvežė Lazdynų ligoninę. Ten jį apžiūrėjo gydytojai ir nustatė, kad jam yra sulaužytas krūtinės ląstos kairės pusės vienuoliktas šonkaulis. Dėl šio įvykio jis patyrė didelį fizinį skausmą ir tapo nedarbingas (t. 1, b. l. 42–43).
2024-06-14 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nukentėjusysis A. V. parodė, kad kaip ir minėjo pirminės apklausos metu, jis apie 2 savaites gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo aukšte esančiame (duomenys neskelbtini) bute. Šis namas nebuvo pilnai apgyvendintas, jame neveikė liftas. Šiame bute jį apgyvendino S.. Kai jie su juo pirmą kartą susipažino, jis iškarto jį nuvežė pas save į butą. Jis gyveno viename šio buto kambaryje vienas. Kituose dviejuose kambariuose gyveno darbininkai iš (duomenys neskelbtini) arba iš (duomenys neskelbtini). S. buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas. Šią bendrovę jis susirado per skelbimus internete. Bendrovės direktorius R. C. Šiam asmeniui jis buvo siuntęs savo paso ir leidimo gyventi Lietuvoje kopijas per „Whatsapp“ programėlę. Šioje bendrovėje jis dirbo 8 dienas, vėliau jo direktorius R. paprašė, kad jis savo automobiliu važiuotų į objektą ir kartu paimtų dar kitus darbininkus. Tačiau jo automobilį reikėjo taisyti. Jis pasakė jam apie tai. Jis jam pervedė 100 Eur, kad jis pataisytų automobilį. Taisydamas automobilį jis peršalo ir susirgo, ir į objektą nevažiavo apie 4 dienas. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje jis būtent tuo momentu neturėjo pinigų, todėl keletą kartų prašė darbų vadovo S., kad jam išmokėtų kokią nors sumą pragyvenimui. Tačiau S. jam niekada jokių pinigų išlaidom ir pragyvenimui nemokėjo. Tik vieną kartą jis jam nupirko maisto ir viskas. Daugiau niekada nieko jis jam nemokėjo. Prisimena, kad 2024-02-08 vakare jam į telefoną paskambino S. ir liepė jam iš buto, kuriame jis gyveno, išsikraustyti. Jis jam pasakė, kad jie tegul jam sumoka už jo 8 dienų darbą ir jis tada išsikraustys. Kaip jam atrodo S. norėjo jį greičiau iškraustyti vien dėl to, kad jis prašė, kad jie jam sumokėtų už darbus, kadangi jam reikėjo pinigų pragyvenimui ir išlaikyti žmoną, kadangi ji sunkiai serga. Matyt nusibodo jam su prašymais dėl pinigų išmokėjimo, jis nusprendė juo atsikratyti. 2024-02-09 vakare, apie 20:30 val. į kambarį, kuriame jis gulėjo ant lovos ir snaudė, staiga įbėgo S. ir laikydamas rankoje metalinį 5 cm. skersmens vamzdį, iš kur jis gavo minėtą vamzdį jis nežino, bet kaip ir sako, jis jau įbėgo rankose laikydamas vamzdį. Jam gulinčiam ant lovos jis sudavė keturis smūgius. Pirmu smūgiu jis trenkė į juosmens sritį, antru smūgiu šiek tiek aukščiau, į šonkaulių sritį, tada sudavė į pilvą ir į koją. Jam smūgiuojant, jis kėlėsi iš lovos. Kai atsikėlė, jis nustojo jam smūgiuoti, tačiau dar mojavo prieš jį tuo vamzdžiu. Kai jis jam smūgiavo, jo kelnių kišenėje gulėjo jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Oppo“, IMEI kodo neprisimena, 180 Eur vertės, jį pirko maždaug 2023 metų vasario mėnesį, (duomenys neskelbtini), mokėjo grynaisiais pinigais, telefono dokumentų neturi ir pirkimo patvirtinančių dokumentų neturi. Minėtą telefoną S. sugadino nuo smūgių su vamzdžiu. Jis dar bandė jį pataisyti, nešė į telefonų taisyklą, bet darbuotojai jam pasakė, kad jo neverta taisyti, nes jis net neįsijungia. Todėl jis nusipirko sau naują telefoną. Koks telefono numeris buvo tuo metu įstatytas į „Oppo“ telefoną, nežino, kadangi numeriai keičiasi labai dažnai, o „Oppo“ telefoną jis tiesiog išmetė, kadangi jis jau nebenaudojamas. Dar nori paminėti, kad jis iš minėto buto pasiėmė daiktus ir išėjo. S. lydėjo jį ir stumdė išeinantį iki pirmo aukšto. Išėjęs iš namo, jis nuėjo į savo automobilį, stovėjusį aikštelėje, priešais namo laiptinę. Ten išmiegojo naktį ir prabuvo iki vakaro. Vakare pas jį atvažiavo brolis ir pamatęs jį mašinoje, nusivežė pas save į nuomojamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis labai blogai jautėsi, jam viską skaudėjo ir jis dar labiau peršalo, nes miegojo automobilyje. 2024-02-12 dieną jį brolis atvežė į policijos komisariatą, esantį Laisvės pr. 80, Vilnius, kad jis parašytų pareiškimą dėl sumušimo. Kadangi jis dėl įvykio nedirbo 4 savaites jam padaryta 2 500 Eur žala, į kurią kaip ir minėjo įeina jo nedarbingumas, vaistai ir emocinė būklė ir dar vertina 180 Eur dėl telefono sugadinimo. Viso jam padaryta 2 680 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 47–49).
2024-11-08 akistatos protokole nurodyta, kad atlikta akistata tarp įtariamojo S. G. ir nukentėjusiojo A. V.:
Klausimas A. V.: Ar 2024-02-09 konflikto metu, S. G. jums sudavė metaliniu vamzdžiu iš viso 4 smūgius? A. V. atsakymas: taip, jis man sudavė 4 smūgius metaliniu vamzdžiu.
Klausimas S. G.: Ar girdėjote A. V. atsakymą? Ar su juo sutinkate ir pritariate?
S. G. atsakymas: Atsakymą girdėjau, tačiau su juo nesutinku. Aš jo nemušiau, nei metaliniu vamzdžiu, nei apskritai.
Klausimas A. V.: Ar 2024-02-09 konflikto metu, S. G. jums sudavė metaliniu vamzdžiu Jums gulint ant lovos? A. V. atsakymas: Taip, jis man sudavė 4 smūgius metaliniu vamzdžiu man gulint ant lovos.
Klausimas S. G.: Ar girdėjote A. V. atsakymą? Ar su juo sutinkate ir pritariate? S. G. atsakymas: Atsakymą girdėjau, tačiau, kaip ir minėjau, aš jo nemušiau, nei, kai jis gulėjo ant lovos ir apskritai.
Klausimas A. V.: Ar 2024-02-09 konflikto metu, S. G. jums sudavė vieną smūgį metaliniu vamzdžiu į juosmens sritį, vieną smūgį į šonkaulių sritį, vieną smūgį į pilvo sritį ir vieną smūgį į koją?
A. V. atsakymas: Taip, jis sudavė minėtus smūgius, aš jau apie tai sakiau apklausos metu. Ir yra nustatyti mano kūno sužalojimai, kuriuos patvirtina specialisto išvada.
Klausimas S. G.: Ar girdėjote A. V. atsakymą? Ar su juo sutinkate ir pritariate?
S. G. atsakymas: Atsakymą girdėjau, tačiau aš nesutinku. Kokie galėjo būti dar nustatyti sužalojimai, kai jis į juos kreipėsi ne tą pačią dieną. Reikėjo kreiptis tą pačią dieną į medicinos įstaigą. O čia jį galėjo bet kas ir kavinėje sužaloti. Aš jokių jam kūno sužalojimų nepadariau.
Klausimas A. V.: Ar 2024-02-09 konflikto metu, S. G. jums leidžiantis laiptais stumdė ir nuo stumdymo jūs nukritot ant grindų?
A. V. atsakymas: taip, jis mane stumdė leidžiantis laiptais, aš ėjau priekyje, o S. G. ėjo už manęs ir mane stumdė rankomis man į nugarą. Aš nuo laiptų tikrai nukritęs nebuvau ir nebuvau nukritęs ant grindų.
Klausimas S. G.: Ar girdėjote A. V. atsakymą? Ar su juo sutinkate ir pritariate?
S. G. atsakymas: Atsakymą girdėjau, tačiau nepritariu. Aš noriu pasakyti, kad tyrėjui esu pateikęs filmuotą medžiagą, kur viskas matosi. Aš jo tikrai nestumdžiau jam lipant laiptais nuo septinto iki pirmo aukšto. Ir vėliau taip pat nesu jo stumdęs. Todėl nesutinku su tuo ką jis pasakė. Filmuota medžiaga buvo pateikta per mano apklausą, ten viskas matosi.
Uždavus klausimą: ar proceso dalyviai turi vienas kitam klausimų: proceso dalyviai vienas kitam klausimų neturi.
Advokatas pasisako, kad klausimų jokių neturi, įvykis iš esmės yra aiškus.
A. V. pasisako, kad S. G. jis įvykio dieną pasakė, kad kvies policiją, tačiau S. G. jam atsakė, kad jam vis tiek nieko nebus. S. G. atsako, kad tokio pokalbio nebuvo ir taip jam nesakė (t. 1, b. l. 115–119).
2024-03-14 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. C. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir taip pat darbų vadovas. Įmonė užsiima statybomis. 2024 m. sausio mėn. pabaigoje – vasario pradžioje. įmonėje norėjo įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pilietis A., pavardės nepamena. Jį apgyvendino, adresu (duomenys neskelbtini) name, buto nepamena. Įmonė išsinuomoja butus, kuriuose apsigyvena įmonės darbuotojai. A. į darbą nebuvo priimtas todėl, kad pradėjo gerti. Be to, jis turėjo ateiti į įmonės ofisą ir parašyti prašymą priimti į darbą bei pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus. A. matė vieną kartą. Be to, jis yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ši įmonė taip pat užsiima statybomis. Šioje įmonėje darbų vadovu dirba S. G. Jis, (duomenys neskelbtini) metais išėjo iš įkalinimo vietos, jam (duomenys neskelbtini) metai. Kai A. pradėjo gerti, tai jam buvo pasakyta, kad turi atlaisvinti gyvenamąją vietą. Po savaitės jis buvo atėjęs pas jį į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini) ir pareiškė pretenzijas dėl pinigų, kad atseit dirbo vieną dieną ir už tai negavo atlygio. Jam buvo sumokėta 100 Eur, ir šis nepatenkintas išėjo (t. 1, b. l. 68–69).
2024-06-14 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas B. V. parodė, kad jo brolis yra A. V. Su juo jie gyvena Lietuvoje, tačiau ne kartu, o atskirai. Ankščiau, dar kai buvo žiema, prisimena, kad jis jį dažnai pasiimdavo iš stoties mikrorajono, kai jis iš kur nors atskrisdavo arba atvažiuodavo. Pamena, kad tai buvo tikrai žiema, tikslaus laiko nepasakys, jis susiskambino su savo broliu A., kuris jam pasakė, kad jis turi darbą, įsidarbino netoli „D.“ parduotuvės Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis jam nurodė plius minus kur tai yra, todėl orientuotis, kur jo brolis gyvena, jis žinojo, nes jis minėjo, kad ten pat šalia ofiso jis ir gyveno. Jis įmonėje, kurios pavadinimo neprisimena, pradirbo apie 2 savaites ar pusantros, tiksliai nepasakys. Tačiau nori paminėti, kad, kai jis įsidarbino į minėtą įmonę, jo ryšis su broliu nutrūko, jis negalėjo jam prisiskambinti. Todėl kartas nuo karto nuvažiuodavo į jo gyvenamąją vietą patikrinti ar viskas jam gerai, porą dienų, kai buvo nuvažiavęs, matė jo automobilį, stovinti prie jo gyvenamojo namo, automobilis buvo apsnigtas, todėl suprato, kad į mašiną jis neįeina, paskui vėl grįždavo patikrinti ir kažkurią dieną pamatė, kad yra palikti avalynės pėdsakai ir matosi, kad buvo patekta į automobilį, suprato, kad jis gyvas ir viskas jam gerai. Po to nepamena kurią dieną, jis vėl nuvažiavo pas jį ir pamatė sunkiai einantį savo brolį, jis jo paklausė kas jam nutiko, bet jis nelabai norėjo pasakoti, kadangi tuo momentu jie su juo buvo apsipykę. Jis pamatęs, kad jam tikrai yra labai sunku ir vos paeina, pasiūlė jam važiuoti pas jį namo į (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jis sutiko. Kai atvažiavo namo, jis pradėjo rengtis ir jis pamatė, kad jo kairės pusės šonkauliai yra labai stipriai pamėlynavę. Jis tada vėl jo paklausė, kas jam nutiko, jis paaiškino, kad jį metaliniu vamzdžiu sumušė darbų vadovas. Vardą to asmens gal ir minėjo, bet jis nepamena. Jis paaiškino, kad jį sumušė ir išvarė iš namų ten kur gyveno. Jį išvarė dėl to, kad jam nemokėjo už atliktus darbus ir jo brolis pradėjo sakyti, kad jam reikia pinigų pragyvenimui ir prašė mokėti algą, tačiau jo žiniomis, jam jokia alga mokama nebuvo. Todėl, matyt dėl šių priežasčių, jo brolis buvo sumuštas ir išvarytas. Žino, kad jis kreipėsi į policiją dėl šio įvykio. Jam atrodo, kad jis jį vežė į ligoninę ir jam buvo nustatyti šonkaulio lūžiai. Taip pat prisimena, kad jis sakė, kad tuo momentu, kai jį sumušė tas darbų vadovas, tuo pat metu jam jis sulaužė ir mobilaus ryšio telefoną, todėl jis buvo be ryšio. Jis jam dar laikinai nupirko naują telefoną, o paskui jam žmona davė kitą telefoną. Jis tiesiog papasakojo, kad atėjo darbų vadovas, tuo momentu jo brolis gulėjo ant lovos ir pradėjo jį mušti su metaliniu vamzdžiu, bet kiek smūgių jam sudavė, jis nežino, brolis gal jam ir minėjo, bet jis tikrai nepamena. Tačiau tikrai matėsi, kad buvo suduotas ne vienas smūgis, kadangi jo visas kairysis šonas buvo nusėtas mėlynėm (t. 1, b. l. 80–82).
2024-07-30 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Ž. parodė, kad 2024-02-12 jis dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK, adresu Laisvės pr. 80, Vilniuje. Tą dieną reagavo į įvykius. Apie 14.03 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą atvyko užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis A. V., kuris kreipėsi su prašymu suteikti jam medicinos pagalbą. Pokalbio metu A. V. nurodė, kad jis prastai jaučiasi, jam skauda kairės pusės šonas, šonkauliai ir jam sunku kvėpuoti. Aiškinantis aplinkybės su pranešėju, A. V. nurodė, kad 2024-02-09, apie 20.30 val., darbdavio bute, tikslaus adreso nurodyti negalėjo, jį sumušė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (statybos bendrovės) darbdavio apgyvendintoje vietoje, kažkur prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastatų komplekso, esančiame nebaigtame statyti gyvenamajame bute, kuris yra kažkuriame name netoli Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato ((duomenys neskelbtini), Rimi Lietuva, UAB), jį kaip neseniai pasamdytą statybininką, jo darbdavio (statybų bendrovės pavadinimas lyg tai UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas, darbų vykdytojas vardu ,,S.“, kurio pavardės nežino. Taip pat jis papasakojo, kad jam paprašius sumokėti avansą už atliktus darbus, jį sumušė šios bendrovės darbų vykdytojas vardu ,,S.“, kurio pavardės nežino. Paaiškino, kad S. įvykio metu, t. y. 2024-02-09 apie 20.30 val., vakare jam sudavė apie 3 ar 4 smūgius geležiniu vamzdžiu ar tai strypu į kairės pusės šoną, ant kurio liko kraujosruvos. Jis parodė į kurią vietą trenkė ir jis paaiškino, kad susilenkus ar pajudėjus, juntamas labai stiprus skausmas ir jam labai sunku kvėpuoti. Taip pat paaiškino, kad, kai S. jam trenkė su vamzdžiu per šoną, jo telefonas tuo metu buvo kišenėje, todėl smūgiai teko į telefoną ,,Huawei“, kuriame buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo sugadintas. Dėl A. V. skausmų buvo priimtas sprendimas skubiai iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK, atvyko GMP ir pranešėją išvežė į VšĮ ,,Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“ (Vilnius, Šiltnamių g. 29) apžiūrai ir medicinos pagalbai suteikti (t. 1, b. l. 72–75).
2024-02-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-02-12, apie 14.03 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą (Vilnius, Laisvės pr. 80) atvyko užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kur asmuo gyvena nurodyti negali, nes nežino (nežino/nepažįsta Vilniaus miesto), kur kreipėsi, prašydamas suteikti jam medicinos pagalbą, nurodydamas, kad šiuo metu prastai jaučiasi, jam labai skauda kairės pusės šonas ir šonkauliai. Atvykęs pranešėjas, užsienietis A. V., nurodė, kad 2024-02-09, apie 20.30 val., darbdavio bute, jį sumušė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (statybos bendrovės) darbdavio apgyvendintoje vietoje, kažkur prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastatų komplekso, esančiame nebaigtame statyti gyvenamajame bute, kuris yra kažkuriame name netoli Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato ((duomenys neskelbtini), Rimi Lietuva, UAB), jį kaip neseniai pasamdytą statybininką, jo darbdavio (statybų bendrovės pavadinimas lyg tai UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas, darbų vykdytojas vardu ,,S.“, kurio pavardės nežino. A. V. teigė, kad jo nuomojamame arba darbdavio suteiktame bute, kuris yra netoli prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso, namo numerio ir buto nežino), lyg tai šis namas statomas, jame atliekami vidaus apdailos darbai, jį, paprašius sumokėti avansą (dalį avanso, sumokėti pinigų) sumušė šios bendrovės darbų vykdytojas vardu ,,S.“, kurio pavardės nežino. Šis asmuo įvykio metu sudavė pranešėjui A. V., asmens teigimu, apie 3 arba 4 (tris arba keturis) smūgius geležiniu vamzdžiu, arba strypu jam į kairįjį šoną, ant kurio liko kraujosruvos, jam sunku kvėpuoti (toje vietoje jaučia skausmą ir ,,deginimą“). Pranešėjui, jo teigimu, reikalinga skubi GMP medikų pagalba. Asmuo A. V. pats atvyko, atėjo į teritorinę policijos įstaigą. Pranešėjo A. V. teigimu, jį sumušė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, darbų vykdytojas vardu ,,S.“, kurio pavardės ir kontaktinio (mobilaus) telefono numerio pranešėjas taip pat nežino, keli suduoti smūgiai teko į jam priklausantį išmanųjį mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei“, kuriame yra jo nusipirkta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dabar neveikia. Pranešėjo teigimu, jam dabar reikalinga GMP medikų pagalba, nes jam labai skauda kairės pusės šonas, šonkauliai, jam sunku kvėpuoti. Užsienietis A. V. mano, kad jam skilo ar lūžo šonkauliai. Atvykę į policijos įstaigą GMP-0881 brigados medikai nutarė vežti ir išvežė jį VšĮ ,,Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“ (Vilnius, Šiltnamių g. 29) apžiūrai ir medicinos pagalbai suteikti (t. 1, b. l. 3)
2024-06-26 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu 20240209_214906“, pateiktas įtariamojo S. G.. Vaizdo įrašo trukmė 1:04 min. Atidarius vaizdo įrašą matome, kad yra filmuojamas žmogus, kuris lipa laiptais laiptinėje į apačią. Apsirengęs juodais rūbais rankoje kažką laiko. Girdisi, kad vyras kuris filmuoja bendrauja su žmogumi, kuris lipa laiptais. Klausia kodėl nekėlė ragelio, asmuo jam atsako, kad telefoną buvo palikęs automobilyje. Taip pat tas žmogus kuris filmuoja pasako, kad jeigu dar kartą čia jį pamatys vienu smūgiu neapsieis ir tada galės rašyti pareiškimą. Žmonių veidų vaizdo įraše nesimato. Daugiau reikšmingos informacijos nenustatyta (t. 1, b. l. 100–102).
2024-02-12 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (gydytojas ortopedas traumatologas) ligos istorijos Nr. 24-SPS-11355 kopijoje nurodyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), pristatytas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties siuntimu. Preliminari diagnozė: (duomenys neskelbtini) pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, sritis nepatikslinta. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) vieno šonkaulio, kito nei pirmas, lūžis. Nusiskundimai ir anamnezė: Skundžiasi pilvo ir krūtinės skausmu, sunkumu kvėpuoti. Skundai nuo penktadienio, po sumušimo metaliniu vamzdžiu 5 cm diametro, sumušė pažįstamas asmuo. Atvežtas su GMP. Diagnostiniai tyrimai: krūtinės ląstos RO: k. pusės XI šonkaulio lūžis (t. 1, b. l. 57).
2024-02-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 642/2024(01) nurodyta, kad A. V. nustatyta poodinės kraujosruvos pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairio XI -o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2024-02-12. Sužalojimai dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 60).
Žemesnės instancijos teismas
2024-10-22 specialisto S. Laimo paaiškinimų protokole nurodyta, kad specialistas pateikė atsakymus į jam užduodamus klausimus (specialistui pateiktas A. V. specialisto išvada Nr. G 642/2024 (01)):
1. Ar A. V. išvadoje Nr. G 642/2024 (01) nustatyti sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairio XI-o šonkaulio lūžis, galėjo būti padaryti jam suduodant metaliniu strypu?
Atsakymas: nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Kadangi sužalojimuose užsifiksavę žalojančio daikto, plačios grupės priklausomybės požymiai, konkrečiau pasisakyti apie žalojimo daiktą negalima.
2. Ar A. V. išvadoje Nr. G 642/2024 (01) nustatyti sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairio XI-o šonkaulio lūžis, galėjo atsirasti nukritus ant betoninių laiptų?
Atsakymas: atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją kūne, neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir kūno kairia puse atsitrenkus į plokštumą ar kietus bukus daiktus.
3. Keliais trauminiais poveikiais buvo padarytas šis sužalojimas?
Atsakymas: nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (t. 1 b. l. 63–65).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados
BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų, psichinės sveikatos pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio, psichinio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. BK 138 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytą veiką.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad S. G. neigė nagrinėjamu atveju smurtavęs nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, tvirtino jo nemušęs. Nukentėjusysis A. V. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad jam nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo S. G. smurtiniais veiksmais, suduodant vamzdžiu smūgius į įvairias kūno vietas – pilvo ir klubo sritį, koją.
Teisminio nagrinėjimo metų nukentėjusysis A. V. parodė, kad jam esant bute, kuriame tuo metu gyveno, 2024-02-09 vakare atbėgo S. G. laikydamas vamzdį ir nukentėjusiajam gulint sudavė keletą smūgių, galimai 3–4 kartus, ir liepė nešdintis iš buto. Mano, kad S. G. taip pasielgė dėl to, kad jis (nukentėjusysis) sirgo ir laikinai negalėjo dirbti, arba dėl pinigų. Tuo metu bute gyveno 5 asmenys, tačiau jis savo kambaryje gyveno vienas. Po konflikto, S. G. išstūmė jį iš buto ir palydėjo apačion iki išėjimo. Laiptinėje kaltinamasis strypo rankose jau neturėjo. Patvirtino, kad S. G. jam vamzdžiu sudavė į dešinės pusės pilvo šoną (šonkaulius), klubą, kojas; smūgiuota buvo tik tuomet, kai nukentėjusysis gulėjo. Iš pradžių didelio skausmo nepajuto, o pagrasino iškviesti policiją, kaltinamasis nurodė, jog jam jokia atsakomybė nekils. Atvykęs į policiją rašyti pareiškimo jautėsi prastai, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba.
Tokie nukentėjusiojo A. V. paaiškinimai iš esmės atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo apklausos metu teiktus parodymus, kad jam esant kambaryje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gulint lovoje ir snaudžiant, staiga įbėgo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas, vardu S. ir laikydamas rankoje metalinį 5 cm. skersmens vamzdį, sudavė jam gulinčiam keturis smūgius. Pirmu smūgiu jis trenkė į juosmens sritį, antru smūgiu šiek tiek aukščiau, į šonkaulių sritį, tada sudavė į pilvą ir tada į koją. Jam smūgiuojant, jis kėlėsi iš lovos. Kai atsikėlė, kaltinamasis nustojo jam smūgiuoti, tačiau dar mojavo prieš jį tuo vamzdžiu. Tada jis pasiėmė savo daiktus iš išėjo. S. lydėjo jį ir stumdė išeinantį iki pirmo aukšto. Po to jis labai blogai jautėsi, viską skaudėjo, dar labiau peršalo, nes miegojo automobilyje. Būdamas policijos komisariate jis vis dar labai blogai jautėsi, todėl pareigūnai iškvietė jam greitąją pagalbą, kuri jį nuvežė Lazdynų ligoninę; ten jį apžiūrėjo gydytojai nustatė, kad sulaužytas šonkaulis. Be to, tokius savo parodymus apie smurtinius S. G. veiksmus kaltinamasis patvirtino ir 2024-11-08 akistatos su kaltinamuoju metu, taip pat 2024-02-12 atvykusiems greitosios medicinos pagalbos gydytojams, nurodydamas, kad skundžiasi dėl sumušimo, įvykusio penktadienį (2024-02-12), sumuštas buvo pažįstamo asmens metaliniu vamzdžiu.
S. G. neigdamas, jog nagrinėjamu atveju smurtavo A. V. atžvilgiu, teismo posėdžio metu aiškino, kad konfliktą su nukentėjusiuoju matė ir kiti tuo metu bute buvę asmenys, o vienas iš jų, kurį vadina „Wifi“, konflikto metu buvo tuo metu kambaryje, stovėjo šalia kaltinamojo. Vertinant tokius kaltinamojo parodymus, pažymėtina, jog ši jo gynybinė versija buvo pateikta tik teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2024-05-02 apklaustas įtariamuoju S. G., žinodamas jam pareikštų įtarimų turinį, taip pat gręsiančią atsakomybę, tai jog įtarimų pagrįstumui gali turėti konfliktą mačiusių asmenų parodymai, šios reikšmingos aplinkybės ikiteisminio tyrimo pareigūnams nenurodė. Taip pat jos nenurodė ir 2024-11-08 akistatos su nukentėjusiuoju metu, teismui nepateikė jokių kontaktinių duomenų jo nurodytų asmenų, pasak kaltinamojo, mačiusių konfliktą su nukentėjusiuoju.
Todėl teismas kaltinamojo parodymus, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams, vertina kaip jo pasirinką gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Čia pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo „20240209_214906“ matyti, kad po nagrinėjamo konflikto S. G. su nukentėjusiuoju lipant laiptais laiptinėje, kaltinamasis jam sako, kad jeigu dar kartą čia jį pamatys vienu smūgiu neapsieis ir tada galės rašyti pareiškimą. Taigi, aptartame vaizdo įraše kaltinamasis iš esmės pats pripažįsta, kad buvo smurtauta A. V. atžvilgiu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 642/2024(01) nurodyta, kad A. V. nustatyta poodinės kraujosruvos pilvo kairėje, juosmens kairėje ir kairio XI -o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2024-02-12, dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. .
Aptarti įrodymai – nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; liudytojo liudytojas A. Ž. teikti parodymai; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 642/2024(01) – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad A. V. specialisto išvadoje Nr. G 642/2024(01) nurodytus sužalojimus patyrė nagrinėjamo konflikto metu, S. G. smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. G. pagal BK 138 str. 1 d. kaltinimai pareikšti pagrįstai, jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
Bausmės skyrimo ir kardomosios priemonės tolimesnio taikymo motyvai
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. G. įvykdė nesunkų, tyčinį nusikaltimą.
Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teisiamas 16 kartą (t. 1, b. l. 157–173); per pastaruosius 1 metus daugiau kaip 50 kartų baustas administracine tvarka, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat smulkaus svetimo turto vagystę, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 128–156); oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 125–126). S. G., ankstesniais teismų nuosprendžiais už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmes. Tačiau net ir griežčiausios bausmės paskyrimas nesustabdė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esant nusikaltimų recidyvui skirtinos griežtesnės bausmės.
Kaltinamasis paskutinį kartą buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-07 nuosprendžiu už BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 259 str. 1 d, numatytų nusikalstamų veikų padarymą.
Šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė praėjus apie 6 mėnesiams po minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Visos S. G. anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. G. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų linkęs toliau daryti nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.
Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta S. G. recidyvistu ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
Byloje esančiais įrodymais kitų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. G. BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant kiek trumpesnį jo terminą negu sankcijoje numatytas vidutinis, t. y. 1 metų 2 mėnesių laivės atėmimo bausmę.
Pagal BK 75 str. 8 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 5 d. nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 d., gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Įvertinęs tai, kad S. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, jo anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių bei pobūdį, o šioje baudžiamoje byloje nagrinėjamą naują nusikaltimą įvykdė praėjus neilgam, t. y. apie 6 mėnesių laikui po paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atlikimo, teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik bausmės dalį.
Kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.
Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimo padariusio asmens priteisti 131,24 Eur nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateiktas 2024-04-02 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad A. V. suteikta gydymo paslaugų už 131,24 Eur (t. 1, b. l. 24–26).
S. G. pripažintas kaltu dėl A. V. sveikatos sužalojimo, todėl privalo atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam teiktomis gydymo paslaugomis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, baudžiamojo proceso metu jos patirta turtinė žala nebuvo atlyginta. Taigi ieškinys tenkintinas pilnai ir iš S. G. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistini 131,24 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 131,24 Eur sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Dėl nukentėjusiojo A. V. pareikšto civilinio ieškinio
Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo S. G. priteisti 2 680 Eur žalos atlyginimą, nurodydamas, kad tokia suma susidarė dėl 2024-02-09 įvykio (t. 1, b. l. 54).
Teisminio nagrinėjimo metu A. V., tikslindamas savo pareikštą civilinį ieškinį nurodė, jog prašo priteisti iš kaltinamojo turtinę žalą, kurią sudaro: 1) dėl sveikatos sužalojimo ir 4 savaičių nedarbingumo netekto darbo užmokesčio dalis; 2) už 12 dienų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto darbo užmokesčio dalis; 3) sugadinto telefono vertė – 180 Eur. Nurodė, kad S. G. sudavęs strypu per juosmens šoną, įskėlė kelnių kišenėje esančio telefono ekraną. Jis mobilaus ryšio telefoną įsigijo (duomenys neskelbtini) už 230–240 Eur, o lombarde matęs, kad tokio modelio telefonas kainuoja apie 180 Eur, todėl būtent tiek jį ir įvertino. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, patirtą žalą jis įvertino 2 680 Eur (180 Eur telefono vertė; 2 500 Eur neišmokėto dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vėliau dėl sužalojimų negauto darbo užmokesčio suma).
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.283 str. 2 d. nurodoma, kad nuostolius šio straipsnio 1 d. nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Be to, kaip minėta, tarp nusikalstamos veikos ir ja sukeltos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tarp S. G. nusikalstamos veikos ir A. V. galimai neišmokėto darbo užmokesčio šiam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra priežastinio ryšio. A. V. dėl neišmokėto darbo užmokesčio gali kreiptis teisminės gynybos civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginčams yra nustatyta ir ikiteisminė nagrinėjimo tvarka.
Atsižvelgus į tai, A. V. ieškinys, toje dalyje, kurioje prašoma priteisti iš S. G. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atmestinas.
Teismų praktikoje nurodoma, kad teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta, kai civilinio ieškinio pareiškimas yra informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 44 str. 10 d. bei 110 str. nuostatas apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises bei pareigas, darytina išvada, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis (civilinis ieškovas). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 str.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017).??
A. V. nurodė, jog S. G. nagrinėjamu atveju jam suduodamas smūgius su metaliniu vamzdžiu, pataikė į kišenėje buvusį mobilaus ryšio telefoną „Redmi“ ir jį apgadino. Apklaustas liudytojas A. Ž., pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus parodė, kad A. V. telefono ,,Huawei“ ekranas galimai buvo įskilęs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. V. nurodė, kad konflikto metu buvo sugadintas jo mobilaus ryšio telefonas „Oppo“ telefonas, kurį jis tiesiog išmetė, kadangi jis jau buvo nebenaudojamas. Čia pastebėtina, jog nukentėjusysis, nusakydamas savo telefono specialiuosius požymius, nurodė 3 skirtingus mobilaus ryšio telefono gamintojus – „Oppo“, „Huawei“ ir „Xiaomi Redmi“, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo pateikiamų duomenų tikslumo ir patikimumo. Taigi, nukentėjusiojo parodymai dėl jo turėto telefono modelio yra nenuoseklūs, painūs. Be to, A. V., žinodamas, kad jam dėl telefono apgadinimo buvo padaryta žala, kurios dydis teikiant ieškinį turės būti objektyviai nustatytas, šio telefono, kaip nurodo pats nukentėjusysis, neišsaugojo, o paprasčiausiai išmetė.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nesant jokių objektyvių įrodymų apie A. V. galimai turėto ir konflikto metu galimai apgadinto telefono modelį, jo įsigijimo kainą, naudojimosi laiką ir vertę apgadinimo metu, ieškinio dalis dėl žalos priteisimo už telefono apgadinimą yra nepagrįsta ir atmestina.
Iš byloje esančių duomenų – nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojo R. C. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovo) – teismo posėdžio metu teiktų parodymų matyti, kad A. V. dirbo UAB „A.“, tačiau teismui darbo sutartis nebuvo pateikta, o galimai nebuvo ir sudaryta, nes teismui pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025-02-05 pažymoje, nukentėjusysis tarp buvusių darbuotojų ginčui aktualiu laikotarpiu nėra nurodomas. Taigi, nukentėjusysis iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo buvo darbingas, nors S. G. ir nurodė, kad A. V. dirbo prastai. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. V. iš gyvenamosios vietos buvo išvarytas, kai neišėjo į darbą, kaip nurodė pats nukentėjusysis, dėl to, kad sirgo, buvo peršalęs.
A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl S. G. smurtinių veiksmų ir patirtų sužalojimų negalėjo dirbti 4 savaites. Iš byloje esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymo skilties „Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos“ matyti, kad nukentėjusiajam rekomenduojamas tausojantis režimas, vengti aktyvios fizinės veiklos. Be to, BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – nedidelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimas arba ilgas sirgimas. Kaip žinia, sulaužyti šonkauliai gyja 3–4 savaites.
Taigi, A. V. parodymai, kad jis dėl nagrinėjamu atveju patirtų sužalojimų negalėjo dirbti fizinio darbo 4 savaites, atsižvelgus į tai, jog nuteistasis dirbo statybose, tokį, t. y. fiziškai aktyvų, darbą planavo dirbti ir vėliau, yra pagrįsti. Kita vertus A. V. parodymai, kad jis buvo sutaręs, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbs po 70 Eur per dieną, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais; kaip minėta, apie darbo pradžią įstatymų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui nebuvo pranešta, darbo sutartis teismui nebuvo pateikta.
Iš Liteko duomenų matyti, kad A. V. po nagrinėjamo konflikto, pasveikęs įsidarbino ir nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) – apie 924 Eur. Taigi, teismo vertinimu, būdamas darbingas ir sveikas nukentėjusysis po darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos, turėdamas rinkoje paklausią (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją ir labai realią galimybę tęsti darbinę veiklą, neteko pajamų ir būtų uždirbęs tiek kiek jam ir buvo mokama nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie A. V. darbines pajamas iki sveikatos sutrikdymo, sprendžiant klausimą dėl jo negautų pajamų vadovautinasi nukentėjusiojo iškarto po pasveikimo gaunamo darbo užmokesčio dydžiu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. V. ieškinio dalis dėl S. G. sužalojimo netektų pajamų tenkintina iš dalies ir jam priteistina 900 Eur suma nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – CD diskas, esantis voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,
nusprendžia:
S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., S. G. pripažinti recidyvistu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. G. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Priteisti iš S. G. Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 131,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 131,24 Eur sumą, skaičiuojant šias palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš S. G. 900 Eur padarytai žalai atlyginti.
Kaltinamajam S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti nepakeista iki nuosprendžio, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.
CD diską, esantį voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.