- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-248-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03244-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-172-1137/2024 pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro notaras P. D., Valstybinė įmonė (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“, Ž. K., E. M., E. K., E. K. ir I. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti po jos tėvo E. P. K. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad apie tai, jog jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), sužinojo iš Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro notaro P. D. (toliau – ir notaras) (duomenys neskelbtini) pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį gavo praėjus kelioms dienoms po termino palikimui priimti pasibaigimo. Sužinojusi apie palikimo atsiradimą trumpiausiais terminais kreipėsi į notarą ir jį informavo, kad palikimo neatsisako ir kad kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
3. Pareiškėja įrodinėjo, kad svarbios priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, buvo tos, kad po ypač sunkius ir neigiamus išgyvenimus sukėlusių jos tėvų skyrybų ji su tėvu nebendravo apie 20 metų, nežinojo apie tėvo mirtį, nes niekas iš giminaičių apie tai nepranešė, yra labai užimta daug fizinių ir emocinių jėgų reikalaujančiame darbe.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotieji asmenys Ž. K., E. M., E. K., E. K. ir I. J. (toliau visi kartu – ir Suinteresuotieji asmenys) nesutiko, kad pareiškėja palikimą priimtų pasibaigus jo priėmimo terminui ir prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido ne dėl svarbių priežasčių, bet dėl to, kad pasirinko nebendrauti su tėvu, su suinteresuotais asmenimis, nesirūpino sergančiu tėvu, nedalyvavo laidotuvėse, nors apie tėvo mirtį žinojo, pareiškėjai ir jos motinai liko visas pirmojoje santuokoje įgytas turtas, o antrojoje santuokoje įgytas turtas turi likti palikėjo antrajai žmonai ir jų vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024-02-20 nutartimi pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė, iš jos valstybei priteisė 73,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
6. 2024-02-29 papildomu sprendimu teismas papildomai iš pareiškėjos priteisė 55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.57 straispnių nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2014, Nr. e3K-3-275-378/2023, Nr. 3K-3-191/2012, sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių, kadangi termino praleidimą lėmė ne objektyvios, o subjektyvios priežastys – pareiškėjos nesidomėjimas palikėju, aiškiai išreikštas nebendravimas su palikėjo šeima. Nustatęs, kad kiti palikimą priėmę įpėdiniai nesutiko, jog pareiškėja priimtų palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėja E. K. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-172-1137/2024 ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, joje nenurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi nagrinėdamas bylą, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o skundžiamoji nutartis turi absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė remdamasis precedentais, tačiau juos taikė neprofesionaliai, atmestinai, nekreipė dėmesio į kasacinio teismo išaiškinimą, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, kad remtis reikia tik ananlogiškoje bylose sukurtais precedentais ir tai daryti itin apdairiai (LAT 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2017-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).
Šalies argumentai
1.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadoms pagrįsti panaudojo kasacine tvarka išnagrinėtas bylas (LAT 2023-10-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023, 27 punktas, 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), tačiau šių bylų analizė leidžia teigti, kad jos nebuvo precedentinės, šios bylos ir kasacine tvarka išnagrinėtų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas) yra visiškai skirtingi, ji nes nesirėmėm aplinkybe, kad nežinojo palikimo sudėties, todėl teismas pažeidė CPK 330 straipsnį (materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti).
1.4. Paaiškino, kad, nors ji nurodė tris faktines aplinkybes, kurias laikė svarbiomis ir leidžiančiomis atnaujinti terminą palikimui priimti (visiškas nebendravimas su tėvu; aplinkybių apie tėvo mirtį nežinojimas; pareiškėjos užimtumas vykdomojoje veikloje), tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik jas nepagrįstai vertino kaip nesvarbias ir nesudarančias pagrindo atnaujinti praleistą terminą, bet ir visiškai nenagrinėjo ir nevertino faktinės aplinkybės dėl jos užimtumo vykdomojoje veikloje svarbumo, o tai yra esminis procesinis pažeidimas, dėl ko byla iš esmės liko neišnagrinėta.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Ž. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeitą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui paduotame pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nenurodė ir vėliau neįrodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti.
2.2. Mano, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido ne dėl objektyvių, o dėl subjektyvių priežasčių – dėl nesidomėjimo, aiškiai išreikšto nebendravimo su palikėjo šeima. Be to, palikimą priėmę įpėdiniai nesutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.
2.3. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja savo teisę į palikimą įgyvendino nerūpestingai ir neatidžiai, todėl toks jos pasyvumas turi būti vertinamas kaip atsisakymas nuo savo teisės (palikimo).
10. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad savo poziciją ginčo klausimu yra išdėstęs atsiliepime, kuriuo prašo vadovautis sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumą (prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra).
11. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pateiktą atskirąją skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria, nepripažinus svarbių termino praleidimo priežasčių, atsisakyta pareiškėjai atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos tėvo mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Byloje esančiais duomenims nustatyta, kad pareiškėja E. K. yra E. P. K. ir E. K. dukra (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo, eil. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys). E. P. K. ir E. K. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (ištuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys).
15. Palikėjas E. P. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su Ž. K. E. P. K. ir Ž. K. santuokoje susilaukė keturių vaikų (E. M., E. K., E. K. ir I. J.) (VĮ ,,Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys).
16. Byloje nustatyta, kad Ž. K., E. M., E. K., E. K. ir I. J. Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro notarui P. D. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimus – prašymus dėl palikimo po jų tėvo mirties priėmimo ir tą pačią dieną sudarė Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria Ž. K. (mirusiojo sutuoktinei) kiti įpėdiniai (mirusiojo vaikai iš antrosios santuokos) padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po E. P. K. mirties.
17. Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro notaras P. D. (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją E. K., jog ji turi teisę priimti palikimą po savo tėvo E. P. K. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Notaras nurodė pareiškėjai, kad terminas palikimui baigiasi (duomenys neskelbtini). Notaras išaiškino pareiškėjai, kad, norėdama priimti palikimą po (duomenys neskelbtini), ji turi gauti visų laiku priėmusių asmenų sutikimą arba kreiptis į teismą, kad jis atstatytų terminą palikimui priimti. Pareiškėja E. K. (duomenys neskelbtini) prašymu informavo notarą, kad palikimą priims įstatymų nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) notaras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Ž. K..
18. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti, kurį praleido dėl svarbių priežasčių, atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo skundžiama nutartimi atmetė.
Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo
19. Apeliantė pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir teisiškai neargumentuota, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Apeliantės teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
20. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi.
21. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos duomenų visumą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog priimdamas procesinį sprendimą byloje vadovaujasi CK 5.50 ir 5.57 straipsnių normomis (13-14 nutarties punktai), nurodė pakankamus motyvus ir argumentus, kurių pagrindu priėjo išvados, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nesvarbios (16-20 nutarties punktai). Pažymėtina, kad motyvų trūkumas procesiniame dokumente nevertinamas kaip absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Todėl aptartas atskirojo skundo argumentas vertinamas nepagrįstu.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
23. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
24. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bei tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašė atnaujinti terminą palikimui priimti palikimą po jos tėvo mirties, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024-02-20 nutartimi, remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos pareiškimo netenkino, pripažinęs, jog pareiškėjos įvardintos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nėra objektyvios ir nepriklausančios nuo pareiškėjos valios, todėl yra nesvarbios ir nesudaro pagrindo terminą atnaujinti.
Dėl įrodinėjimo teisės normų pažeidimo
26. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (LAT 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
27. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2019-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).
28. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji, siekdama įrodyti praleisto termino priežasčių svarbumą, įrodinėjo tris aplinkybes, kurias laikė svarbiomis ir leidžiančiomis atnaujinti terminą palikimui priimti: visiškas nebendravimas su tėvu; nežinojimas apie tėvo mirtį; užimtumas vykdomojoje veikloje, tačiau pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė kaip svarbių termino praleidimo priežasčių kontekste vertina jos užimtumą vykdomojoje veikloje.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertindamas, ar pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, tik lakoniškai nurodė, kad daro išvadą, jog pareiškėja neįrodė, kad ši aplinkybė nėra svarbi terminio palikimui priimti praleidimo priežastis (16, 20 nutarties punktai). Tačiau vien tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ar padaryti priešingas išvadas dėl išspręsto klausimo esmės, nes procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodo aplinkybė apie jos didelį užimtumą vykdomose veiklose šios bylos aplinkybių kontekste nėra svarbi termino palikimui priimti praleidimo priežastis, nes ji kaip tik rodo, kad, jei pareiškėja galėjo užsiimti įvairiomis veiklomis, tai buvo galimybės ir kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso normas ir dėl šio pažeidimo byla išspręsta neteisingai.
Dėl teismo precedentų taikymo
31. Pareiškėja, nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadoms pagrįsti panaudojo kasacine tvarka išnagrinėtas bylas, kurios nebuvo precedentinės, nes nagrinėjamos bylos ir kasacine tvarka išnagrinėtų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas) skirtingi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
32. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris savo praktikoje pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (LAT 2008-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2018-11-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (LAT 2022-02-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Nr. 3K-3-54/2014, Nr. e3K-3-275-378/2023, Nr. 3K-3-191/2012, kuriose suformuluota praktika rėmėsi pirmosios instancijos teismas, visos faktinės aplinkybės nėra visiškai sutampančios su nustatytomis šioje byloje, tačiau esminės teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu suformuota teismų praktika aukščiau minėtose bylose, buvo labai panašios arba vienodos (šioje ir minėtose bylose pareiškėjai terminą palikimui priimti buvo praleidę nuo vieno iki kelių mėnesių dėl savo aplaidžių ir neapdairių veiksmų, buvo nutraukę bendravimą su palikėju, nežinojo apie palikėjo mirtį, kiti įpėdiniai apie paveldėjimo teisę pareiškėjui nebuvo pranešę).
35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aukščiau paminėtose kasacinio teismo bylose suformuluota kasacinio teismo praktika ir nuo jos nenukrypo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamos teismų praktikos taikymo, vertinami nepagrįstais ir atmetami.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažinti apeliantės nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis svarbiomis nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje suinktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį pareiškimą atmesti. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (LAT 2019-06-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Suinteresuotas asmuo Ž. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia 2024-03-08 pinigų priėmimo kvitas, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
40. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
41. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, todėl, netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, iš jos suinteresuotam asmeniui Ž. K. priteisiama 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal jas pagrindžiančius įrodymus, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-02-20 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.