Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius

suinteresuotiems asmenims Ž. K., jos atstovui advokato padėjėjui Olegui Juškai, suinteresuotiems asmenims E. K., I. J., E. M.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. K., Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro notarui Pavel Dobrynskij, Valstybinės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro notaras Pavel Dobrynskij, Valstybinė įmonė Turto bankas, Ž. K., E. M., E. K., E. K., I. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

9. E. K. yra E. P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.

10. Iš paveldėjimo bylos turinio matyti, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į notarą su prašymu stabdyti paveldėjimo procedūras, nes palikimą priims įstatymų nustatyta tvarka.

11. 2023 m. liepos 19 d. Ž. K., E. M., E. K., E. K., I. J. pateikė notarui pareiškimą dėl paikimo priėmimo. 2023 m. lapkričio 22 d. notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Ž. K.. 2023 m. liepos 19 d. E. M., E. K., E. K., I. J. sudarė Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį su Ž. K..

12. Terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja norą priimti palikimą išreiškė 2023 m. rugpjūčio 25 d., teismui pateikdama pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

14. Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

16. Šiuo atveju pareiškėja svarbias aplinkybes, dėl kurių ji praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, įvardina kaip jos visišką nebendravimą su tėvu, aplinkybių apie jos tėvo mirtį nežinojimą, bei jos užimtumą jos vykdomoje veikloje.

17. Aplinkybę, jog pareiškėja nebendravo su savo tėvu labai ilgą laiką, dėl ko ji nežinojo apie jo mirtį ir negalėjo priimti palikimo patvirtina tiek pati pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys priėmę palikimą, tad teismas sprendžia, jog ši aplinkybė egzistavo. Tačiau tokios aplinkybės kaip svarbios termino praleidimui teismas vertinti negali, kadangi nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023, 27 p.).

18. Aplinkybė, jog suinteresuoti asmenys – Ž. K., E. M., E. K., E. K., I. J. neinformavo pareiškėjos apie jos tėvo mirtį patvirtino ir patys byloje dalyvavę suinteresuoti asmenys, kurie nurodė teismui, kad jokių pareiškėjos kontaktų neturėjo, paaiškino, jog pati pareiškėja vengė bendravimo su jais. Nors Ž. K., E. M., E. K., E. K., I. J. ir nurodė, jog apie pareiškėjos tėvo mirtį buvo paskelbta socialinio tinklo „facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kad apie tėvo mirtį pareiškėja žinojo iš savo pusbrolio V. D. su kuriuo bendravo telefonu, tačiau bylos nagrinėjimo metu ši informacija nepasitvirtino. Suinteresuoti asmenys nepatiekė teismui įrodymų, jog tokia žinutė minėtame socialiniame tinkle buvo paskelbta ir kad pareiškėja yra tos grupės narė ir tą žinutę perskaitė. Teismo posėdyje kaip liudytojas dalyvavęs V. D. nepatvirtino aplinkybės jog apie pareiškėjos tėvo mirtį jis informavo pareiškėją. Tačiau sprendžiant, ar šios aplinkybės yra svarbios termino praleidimui pateisinti, pažymėtina, kad įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Tai gi ir šios aplinkybės teismo vertinimu nėra svarbios termino praleidimui pateisinti.

19. Palikimą priėmusių įpėdinių valia dėl termino pratęsimo buvo aiškiai išreikšta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu. Palikimą priėmę įpėdiniai nesutinka, kad terminas pareiškėjai būtų atnaujintas.

20. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja E. K. neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi termino praleidimą lėmė ne objektyvios, o subjektyvios priežastys – pareiškėjos nesidomėjimas palikėju, aiškiai išreikštas nebendravimas su palikėjo šeima, palikimą priėmę įpėdiniai nesutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ypatingosios teisenos dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas ((duomenys neskelbtini) straipsnio, 6 dalis). Suinteresuotas asmuo Ž. K. teismui pateikė 2024 m. sausio 17 d. (Nr. ATP-2024-02437) duomenis apie valstybės patirtas 73,66 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo Olego Juškos suteiktą antrinę teisinę pagalbą Ž. K.. Su pateiktu kvitu, buvo pateikta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija. Duomenų, apie Ž. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra. Teismas sprendžia, kad valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytų maksimalių užmokesčio advokato padėjėjui dydžių, todėl yra pagrįstos ir priteistinos valstybei iš pareiškėjos E. K. (CPK 96 str. 2 d.).

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos E. K. pareiškimą, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 73,66 eurų (septyniasdešimt tris eurus 66 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.