Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. (A. F.) ieškinį atsakovei N. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. ir pagal atsakovės N. F. priešieškinį ieškovui A. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys J. S., A. E., AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, A. Š., UAB „Šiaulių banko lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė teismo nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą 1997-05-14 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 297, dėl atsakovės kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų D. F. (D. F.), gim. (duomenys neskelbtini), ir D. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesių mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priekulės sen., priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, kad skoliniai įsipareigojimai A. E., J. S. yra asmeninės atsakovės prievolės. Nurodė, kad santuokos pradžioje santykiai buvo geri, tačiau palaipsniui santykiai pašlijo, prasidėjo tarpusavio nesusipratimai, todėl nuo 2012 m. birželio mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė neatsakingai ėmė paskolas iš įvairių asmenų, kurių panaudojimo tikslai ieškovui nėra žinomi, tyčia blogino šeimos turtinę padėtį. Dėl tokių atsakovės neatsakingų, tyčinių veiksmų šeima prarado šeimos turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o kitas turtas yra įkeistas paskolai užtikrinti. Pažymėjo, kad tik 2015-08-17 sužinojo, jog atsakovė santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavė už 370 000 Lt, iš kurių 281 474,44 Lt padengė būsto kreditą, o likusi pinigų suma buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą, šių pinigų likimas ieškovui nėra žinomas, kadangi šias lėšas atsakovė nuslėpė nuo šeimos ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, atsakovė 2009 m. rugpjūčio 7–10 d. iš ieškovo banko sąskaitos paėmė 145 000 Lt. Tokiais veiksmais atsakovė sumažino bendrą šeimos turtą ir dėl to turi sumokėti ieškovui iš viso 151 000 Lt kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Kadangi šiuo metu yra išlikęs vienas santuokos metu įgytas nekilnojamojo turto objektas – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priekulės sen., mano, kad yra pagrindas iš atsakovės kompensaciją priteisti turtu – priteisti ieškovui visą sodybą. Dėl turtinių prievolių paaiškino, kad atsakovė 2008-02-21, ieškovui būnant jūroje, nesuderinusi pasiskolino iš A. T. (A. T.) 30 000 Lt. Apie šį sandorį sužinojo 2008 m. balandžio mėn., grįžęs iš jūros. Atsakovė paaiškino, kad pinigus skolinosi norėdama pradėti verslą – užsiimti individualia veikla – siuvimu. Šiam tikslui atsakovė taip pat paprašė būti laiduotoju dėl banko kredito gavimo, kadangi atsakovei reikėjo įsigyti audinių. Siekdamas padėti sutuoktinės verslui iš AB SEB banko gavo 60 000 Lt kreditą, kurį atsakovė kartu su verslo partnere žadėjo grąžinti. 2008 m. būnant jūroje atsakovė paskambino ir pasakė, kad nori pasikeisti automobilį „Renault Thalia“. Nesutiko, kadangi jis buvo pirktas naujas, iš salono, be to, dar buvo neišmokėta išperkamoji nuoma. Tačiau grįžęs sužinojo, kad atsakovė automobilį visgi pardavė už 15 000 Lt ir nusipirko automobilį „Mazda“ už 23 000 Lt bei paprašė padengti kainos skirtumą, nors tuo metu ieškovas vienas mokėjo po 2 000 Lt už būsto kreditą, po 1 250 Lt už kreditą atsakovės verslo pradėjimui, po 500 Lt už automobilį „Renault Thalia“ bei išlaikė visą šeimą, nes atsakovė niekur nedirbo. Vėliau eilinį kartą grįžęs iš jūros sužinojo, kad atsakovė pardavė ir automobilį „Mazda“, o 60 000 Lt skolos verslo pradėjimui nei atsakovė, nei jos partnerė nepradėjo grąžinti. 2009-08-10 grįžęs iš jūros sužinojo, kad atsakovė iš banko sąskaitos yra paėmusi 145 000 Lt, kuriuos neva panaudojo sodybos remontui, tačiau ieškovas aptiko tik nebaigtą sodybos remontą, kurio vertė 25 000–30 000 Lt. Taip pat sužinojo, kad atsakovė yra pasiskolinusi 15 000 Lt iš J. S.. 2009 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad atsakovė yra išleidusi visus sąskaitoje buvusius pinigus, tačiau nemokėjo už būsto kreditą, taip pat kad sodyba jau pusantrų metų yra įkeista. 2010 m. atsakovė be ieškovo žinios pardavė šeimos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o gautais pinigais, likusiais nuo būsto kredito grąžinimo, padengė dar kitas skolas, apie kurias ieškovas net nežinojo. Dėl šių aplinkybių nusprendė išeiti iš namų, nebegyventi su atsakove, kadangi sunkiai uždirbtais pinigais buvo priverstas dengti atsakovės skolas, apie kurias net nežinojo. Mano, kad likusios ieškovo gera valia nepadengtos skolos yra asmeninės atsakovės prievolės, kadangi atsakovės gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos namų ūkiui, vaikų auklėjimo, švietimo užtikrinimui. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nutraukti jos ir ieškovo santuoką, sudarytą 1997-05-14 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 297, dėl ieškovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti iš ieškovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnamečių vaikų D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priekulės sen., priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui priteisti 2 000 Eur piniginę kompensaciją, jos išmokėjimą išdėstant per 24 mėnesius, pripažinti, kad santuokos metu prisiimti skoliniai įsipareigojimai yra bendros solidariosios šalių prievolės. Nurodė, kad sudarius santuoką gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Gimus vaikams pasiūlė įsigyti sodybą, todėl pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir už gautus pinigus nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priekulės sen. Taip pat susitarė, jog pagausėjus šeimai reikia didesnio buto, todėl už 340 000 Lt įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 69 000 Lt davė ieškovas, pardavęs asmeninį butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 5 000 Lt, kurie liko pardavus asmeninį butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, davė atsakovė, iš AB SEB banko paėmė 166 000 Lt būsto kreditą. 2007 m. ieškovui dėl sveikatos būklės buvo uždrausta eiti į jūrą, dėl pinigų trūkumo kildavo konfliktų, kurių metu ieškovas sunkiai susilaikydavo nuo smurto: trankydavo durimis, išeidavo į kitą kambarį ar iš namų. Siekdama pagerinti šeimos finansinę padėtį pasisiūlė pradėti šeimos verslą – įkurti siuvyklą, nes būdama siuvėja manė, kad yra galimybė šioje srityje uždirbti. Toks siūlymas ieškovui patiko, apsvarstė, kad verslui pradėti reikia apie 150 000 Lt, kuriuos nusprendė skolintis: 2008-04-04 ieškovas pasiskolino 59 490 Lt, o 2008-05-07 atsakovė iš A. E. pasiskolino 93 000 Lt. Visi šie pinigai buvo panaudoti sodybos remontui bei šeimos verslo pradėjimui: ieškovas padėjo suremontuoti išsinuomotas patalpas, supirko reikiamą įrangą. Verslas sekėsi gerai, o ieškovui susiradus darbą jūroje, siuvyklos reikalais rūpinosi viena. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei sumažėjo užsakymų, tapo sunku mokėti paskolas. 2009 m. grįžęs iš reiso ieškovas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad pragyvenimui lieka mažai pinigų, dėl pablogėjusios šeimos finansinės padėties kaltino tik atsakovę, atėmė banko kortelę ir visus šeimos pinigus, kuriuos pradėjo valdyti vienas, išeidamas į jūrą nebepalikdavo pinigų, sakydamas, kad pati turinti uždirbti. Be to, atėmęs banko kortelę ieškovas pradėjo ieškoti naujų priekabių, priekaištavo dėl figūros, kaltino tinginiavimu, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, įžeidinėti, jo nepasitenkinimas buvo reiškiamas ir dėl vaikų. 2009 m. rugsėjo mėn. vykusio konflikto metu ieškovas pastūmė, dėl ko atsakovė krito nuo laiptų, prarado sąmonę, prasimušė galvą, buvo išvežta greitosios pagalbos. Pareiškimo policijai nerašė, nes išgyveno šoką, bijojo pradėti skyrybų procesą, kadangi nebuvo pajėgi viena išlaikyti vaikus, mokėti būsto paskolą. 2010-05-17 eilinio konflikto metu ieškovas sumušė, kreipėsi medicininės pagalbos, bet pareiškimo policijai nerašė. Tuo metu ieškovas pradėjo kalbas, kad reikia parduoti butą ir pirkti mažesnį ir pigesnį, 2010-09-08 pardavė butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už gautus pinigus padengė būsto kreditą bei nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šalių konfliktai atsinaujino 2012 metais: 2012-06-19 ieškovas atsakovę sumušė namuose, kreipėsi į medikus bei policiją, tačiau policija bylą iškelti atsisakė, pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau ji to nepadarė. Po šių muštynių ieškovas išėjo iš namų. Pažymėjo, kad pats ieškovas pastūmėjo ir skatino pradėti verslą, todėl paskolos, kurios buvo panaudotos ne asmeninių, o šeimos poreikių tenkinimui, turi būti pripažintos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Be to, šiuo metu bendrą šalių turtą sudaro žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., kurio vertė 16 639 Eur. Kadangi nuo 2011 m. ieškovas pradėjo slėpti savo darbo užmokestį, pinigus pervesdamas į savo sesers sąskaitą, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir sodybą natūra priteisti atsakovei, ieškovui priteisiant 2 000 Eur kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Nustatyti, kad įsipareigojimai kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl 4374,11 Eur skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/01120 yra laikytini bendra solidariąja N. F. ir A. F. prievole. Nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl 372,63 Eur skolos; UAB „Šiaulių banko lizingas“ vykdomojoje byloje Nr. 0109/10/00940; J. S. pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro 2009-07-23 išduotą vykdomąjį įrašą K1ES-8681/2009 vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/06227; A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/0009; A. E. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biure dėl 26 934,66 Eur (93 000 Lt) skolos, yra laikytini asmenine atsakovės N. F. prievole.Priteisti iš atsakovės N. F. 339,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. F. naudai.Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Teismas sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės motyvavo tuo, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų dėl atsakovo smurtavimo prieš atsakovę, taip pat nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ieškovas kaltas dėl santuokos išrimo, nes paliko šeimą, nerėmė materialiai, kadangi ir 2012 m. birželio mėn. išėjęs gyventi atskirai ieškovas periodiškai teikė pakankamai didelį, palyginti su paprastai priteisiamu, išlaikymą vaikams, materialiai šeimą išlaikė. Teismas nesutiko ir su ieškovo argumentu, jog santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės jai neatsakingai naudojant šeimos pinigus, be ieškovo žinios skolinantis pinigus, bloginant šeimos finansinę padėtį. Byloje esantys įgaliojimai patvirtina, kad ieškovas daug kartų patikėjo atsakovei tvarkyti šeimos finansus, kadangi įgaliojimais suteikė teisę skolintis. Ieškovas didžiąją laiko dalį praleisdavo tolimojo plaukiojimo reisuose jūroje, dėl ko praktiškai nedalyvavo bendrame šeimos gyvenime, kas sudarė nepalankią situaciją šeimos santykių išsaugojimui, o atsakovė netausojo didžiąja dalimi ieškovo uždirbtų lėšų, su šeimos finansais elgėsi nerūpestingai, kas šeimoje sąlygodavo nuolatinius konfliktus, todėl konstatavo, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą.Teismas konstatavęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nusprendė, kad nėra pagrindo LR CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsakovei.Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nustatęs, kad ginčo dėl vaikų gyvinamosios vietos nėra, tenkino atsakovės reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove.Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teismas nustatė, kad ieškovas nevengia prie vaikų išlaikymo prisidėti papildomai pirkdamas įvairius daiktus, odontologines paslaugas bei turi geresnes galimybes prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo. Tačiau tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą, o atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, jog sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia 600–700 Eur. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad šalių sūnus yra paauglys, tokio amžiaus vaiko poreikius, motinos galimybes juos tenkinti, padarė išvadą, jog yra pagrindas šalių nepilnamečio sūnaus D. F. išlaikymui priteisti po 350 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Dėl turto padalijimo teismas byloje nustatė, kad šalys santuokos metu 2003-01-22 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, sodo pastatą, šiltnamį, sandėlį ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. Šalys procesiniuose dokumentuose nurodo, kad šis turtas vertas 16 639,00 Eur. Teismas byloje įvertino, kad šis turtas vienintelis likęs šalių įgytas santuokos metu, sodo namelyje galima gyventi (atsakovė nurodo svarstanti nebesinuomoti buto Klaipėdoje, o keltis gyventi į sodo namelį), jis dalus, nė viena šalis nepageidauja gauti kompensacijos, kad šis turtas natūra būtų priteistas tik vienam, byloje nėra duomenų, kad šalys negalėtų gyventi kartu. Be to, teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad po ieškovo nurodomų faktų, t. y. 145.000 Lt sumos iš banko sąskaitos išgryninimo 2009 m. rugpjūčio mėn., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimo 2010 m. rugsėjo mėn., po kurio liko 88 525 Lt suma, kuri, pasak ieškovo, atsakovės buvo panaudota ne šeimos, o jos asmeninių poreikių tenkinimui, ieškovas suteikė atsakovei notarinius įgaliojimus jo vardu tvarkyti reikalus, taip pat ir teisę skolintis pinigus (2011-05-14 įgaliojimas, notarinio registro Nr. VM9-1669), taip pat 2010-06-23 ranka surašė įgaliojimą atsakovei imti paskolas tiek iš kredito įstaigų, tiek iš fizinių asmenų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovui skirti didesnę turto dalį kaip kompensaciją už atsakovės iššvaistytas lėšas, nes nukrypimo realaus poreikio byloje nėra nustatyta ir tokios aplinkybės ieškovo nėra neginčijamai įrodytos. Dėl prievolių kreditoriams padalijimo teismas nustatė ir sprendimą motyvavo tuo, kad kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ skola susidarė už bendro sutuoktinio turto – sodybos – išlaikymą, todėl ją laikė bendra solidariąja sutuoktinių prievole (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.). Dėl prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pobūdžio nustatė, kad 372,63 Eur skola susidarė dėl atsakovės vykdomos individualios veiklos ir šalys jau buvo pradėjusios gyventi skyrium, todėl prievolė laikytina asmenine atsakovės prievole. Dėl įsiskolinimo UAB „Šiaulių banko lizingas“ (1112,41 Eur) teismas nustatė, kad paskolą atsakovė ėmė neinformavusi ieškovo, neturėdama jo sutikimo, jokių įrodymų dėl pinigų panaudojimo šeimos interesams atsakovė nepateikė, todėl ši prievolė laikytina asmenine atsakovės prievole. Dėl tos pačios priežasties įsiskolinimai A. Š. (2334,44 Eur), J. S. (4845,60 Eur), A. E. (26 934,66 Eur) pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir prievolių pripažinimo asmeninėmis ar solidariosiomis prievolėmis.

Atsakovė priešieškinyje prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek ir atsakovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieškovas vartojo smurtą prieš atsakovę, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepaneigė ir iki pat šiol atsakovė vis dar patiria sunkių išgyvenimų bei nurodo, jog tai buvo esminė priežastis, dėl kurios šalių santuoka nutrūko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-09-25 atsakovė kreipėsi į medikus dėl traumos buityje, medikams nurodė, kad lipdama laiptais nukrito iš apytikriai dviejų metrų aukščio, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė tvirtina, jog nuo laiptų buvo nustumta ieškovo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tai patvirtino ir atsakovės dukra K. M.. Pats ieškovas tai neigia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad atsakovės dukters parodymai byloje turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi jas sieja glaudus giminystės – motinos ir dukters, ryšys, todėl liudytoja gali būti suinteresuota palankia bylos baigtimi atsakovei. Atsakovė byloje nurodė, jog ieškovas smurtavo prieš ją ir 2012-06-19. Atsakovė kreipėsi tiek į medikus, tiek į policiją. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pateiktus ikiteisminio tyrimo rašytinius įrodymus apie įvykusi konfliktą tarp šalių. Byloje pateiktame 2012-07-10 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-At-01032-12 nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes iš ieškovo paaiškinimų buvo nustatyta, jog tą dieną ieškovas buvo atėjęs į bendrus namus susirinkti daiktų, tarp šalių įvyko konfliktas, atsakovė ieškovą stūmė pro duris, griebė už rankinės ir ją nuo ieškovo plėšė, o ieškovas gindamasis nuo tokių atsakovės veiksmų automatiškai atsakovei sudavė. Ieškovas tyrėjai parodė akivaizdžius susistumdymo sužalojimus nugaros dešinėje pusėje. Dėl šių priežasčių įvykis nebuvo nagrinėjamas teisme privataus kaltinimo tvarka, kadangi formaliai buvo galima tvirtinti, kad konfliktas įvyko abiejų šalių iniciatyva. Taigi įvertinus šias aplinkybes negalima daryti neginčijamos išvados, kad konfliktinės situacijos nebuvo inicijuotos pačios atsakovės. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas pats iš namų išėjo 2013 metais, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima, kadangi ieškovas ir toliau teikė išlaikymą ir šiek tiek prisidėjo prie šeiminių santykių palaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių kaltę dėl santuokos iširimo šioje byloje, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė netausojo ieškovo uždirbtų lėšų, skirtų šeimos išlaikymui, elgėsi nerūpestingai, kas taip pat lėmė nuolatines konfliktines situacijas. Nors ieškovas ieškiniu reikalavo, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovės kaltės, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino šio ieškovo reikalavimo, ieškovas šio teismo sprendimo neskundė, todėl dėl to papildomai pasisakyti netikslinga. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Santuoką sudarę sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu kaip šeima negyvena. Nė vienas iš jų nepateikė įrodymų, jog santuoka iširo išimtinai dėl to, kad vienas iš jų pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimų, abu nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso. Taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienam kitam, dėl to sutriko jų tarpusavio bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, o tai leidžia teigti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šiuo atveju bendro intereso dėl šeimos gerovės nebebuvimas nulėmė sutuoktinių santykius ir galiausiai santuokos nutraukimą. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santuokos metu įgytą žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalijo natūra po 1/2 dalį. Apeliantė laikosi pozicijos, kad minėtas butas po santuokos nutraukimo turėtų būti priteistinas asmeninės nuosavybės teise atsakovei, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 2 000 Eur kompensaciją. Apeliantė nurodo, kad teismas nesiaiškino dėl galimybės ginčo turtu naudotis bendrai ir ar yra tokia galimybė, ar ji racionali, neanalizavo konkrečių, turinčių šiam ginčui reikšmės aplinkybių. Nurodo, kad ginčo turtas buvo įsigytas po to, kai atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir būtent už gautas lėšas pardavus butą buvo įgytas ginčo turtas. Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi šiam klausimui išspręsti reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta šiuo aspektu išdėstytus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.Nagrinėjamu atveju sutuoktinių pageidavimai dėl nutraukiant santuoką dalytino sodo namo, žemės sklypo, šiltnamio ir sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo skiriasi ir tarp šalių šiuo klausimu kilęs ginčas: atsakovė pageidavo, kad šis nekilnojamasis turtas būtų priteistas jai, o iš ieškovės būtų priteista 2 000 Eur piniginė kompensacija atsakovui, o ieškovas norėjo, kad jam būtų priteistas asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas. Kito dalytino nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi.Pirmosios instancijos teismas butą tarp šalių padalijo natūra, priteisdamas kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalims tenkančių bendro turto dalių apeliacine tvarka neginčijama. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, CK 3.117 straipsnio 1 ir 2 dalių ir CK 3.123 straipsnio 1 dalies reglamentavimą bei nesant kitų argumentų, ši aplinkybė pripažintina nustatyta teisingai.CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kita vertus, šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.Parenkant turto padalijimo būdą būtina įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas, šios aplinkybės gali būti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra negalimumas yra objektyvus dėl turto nedalumo – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – dėl bendraturčių santykių, jų galimybių objektą bendrai valdyti ir naudoti, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?476-916/2015; 2016-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Apeliantė teigia, kad ginčo buto padalijimas natūra šiuo atveju yra ir negalimas, ir nepriimtinas dėl šalių konfliktinių santykių.Nagrinėjamu atveju įvertintinos priežastys, kurios lėmė santuokos nutraukimą, t. y. konfliktai, iš dalies susiję su neatsakingu atsakovės elgesiu su šeimai skirtais ieškovo pinigais, ir galimai dėl to agresyvus ieškovo elgesys, t. y. konfliktinės situacijos, nulemtos asmenų emocinės būsenos. Todėl negalima teigti, jog tokios emocinio pobūdžio priežastys gali objektyviai lemti teismo sprendimą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ginčo nekilnojamąjį turtą vienai iš šalių kitai išmokant kompensaciją. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie įvertinus situaciją leistų objektyviai spręsti, kad šalių gyvenimas kartu yra neįmanomas. Šioje byloje šalių dalytinas turtas yra gyvenamasis sodo namas, atsakovė nekėlė klausimo, kad šalys negali gyventi kartu dėl tokių priežasčių kaip galimybės pasidalyti namo patalpomis nebuvimas, kad gyvenimas kartu objektyviai pažeistų atsakovės ar ieškovo teises į privatų gyvenimą, ir byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesant galimybės turto padalyti kitaip, šalys turi dėti pastangas siekti konstruktyvaus bendravimo ir pasiekti abiem pusėms geriausią išeitį egzistuojant esamoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, taip pat įvertino ir šalių finansinę padėtį. Akivaizdu, kad atsakovės gaunamos pajamos yra nedidelės, o ji turi finansinių įsipareigojimų įvairiems kreditoriams, kurių laiku negalėjo įvykdyti, todėl ir kompensacijos priteisimas ieškovui už mažesnės dalies nekilnojamojo turto priteisimą galimai pažeistų ieškovo turtinius interesus, kylant grėsmei, kad ši išmoka nebus išmokėta, net teismui sprendimu ją išdėsčius 24 mėnesiams. Be to, ir atsakovės prašymas kompensacijos išmokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams tik patvirtina faktą apie sudėtingą atsakovės finansinę padėtį. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina ir tą faktą, kad nepilnamečio sūnaus gyvenimas kartu su abiem tėvais atitiktų vaiko interesus, tad suaugusieji tėvai turėtų atsižvelgti ne vien į savo asmeninius interesus, kylančius nesutarimus, tačiau ir dėti pastangas bendrauti taikiai dėl vaikų interesų. Teisėjų kolegija taip pat vertina ir tai, kad šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis dėl naudojimosi butu tvarkos ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad turto padalijimas natūra būtų negalimas ir toliau bendrai valdyti ir naudotis turtu objektyviai neįmanoma dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra paliktina nepakeista.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl kreditorių nei ieškovas, nei atsakovė nebuvo prašę teismo spręsti, kieno tai yra prievolė, todėl teismas dėl kitų kreditorių, kurie šioje byloje nepateikė savarankiškų reikalavimų, nesumokėjo žyminio mokesčio, priėmė sprendimą atsakovės atžvilgiu, todėl teismas viršijo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, savarankiškai padidino ginčo dalyką ir priėmė sprendimą dėl nepareikštų reikalavimų.Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimų ribų neperžengė, bet vykdė savo pareigą teisingai padalyti šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą bei tinkamai išspręsti prievolių pobūdžio klausimą.Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių turinių prievolių klasifikacija taip pat reikšminga sutuoktinių tarpusavio santykiams, nes, tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto – vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė.Dėl 372,63 Eur skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė šią skolą laikyti asmenine atsakovės prievole, kadangi ieškovas apie šį įsiskolinimą nežinojo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 372,63 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui susidarė dėl atsakovės vykdomos individualios veiklos, pagal kreditoriaus pateiktus duomenis, skola susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. vidurio, kai šalys jau buvo pradėjusios gyventi skyrium. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai šalys de facto pradeda gyventi skyriumi, prievolės kreditoriams, kilusios iš vieno sutuoktinio individualios įmonės veiklos, pripažintos asmeninėmis sutuoktinio turtinėmis prievolėmis (2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Šioje byloje nors ir įvertinus tai, kad atsakovė individualią veiklą pradėjo gyvendama santuokoje ir su sutuoktinio – ieškovo pagalba, tačiau įvertinus bylos šalių santuokos iširimo priežastis – tiek atsakovės neatsakingą elgesį su šeimos poreikiams skirtais finansais, tiek ir ieškovo nepagarbų elgesį su atsakove, tai, kad įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui susidarė jau šalims gyvenant skyriumi, t. y. atsakovė ir ieškovas nebevedė bendro gyvenimo kartu, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši prievolė yra asmeninė atsakovės prievolė.Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.Dėl įsiskolinimo UAB „Šiaulių bankas lizingas“ apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovas apie kredito gavimą nieko nežinojo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados. Byloje nustatyta, kad 2009-06-01 atsakovė su kreditore UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. PL-3-7989 dėl 5000 Lt kredito gavimo. Skolos likutis sudaro 1 112,41 Eur. Apie šią skolą teismui ir kitoms proceso šalims, išskyrus atsakovę, iš kurios ji priteista, tapo žinoma 2016-02-03 teismo posėdžio metu. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad paskolą atsakovė ėmė neinformavusi ieškovo, neturėdama jo sutikimo, kas leidžia manyti, kad ji buvo panaudota ne šeimos interesų tenkinimui. Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė visiškai jokių papildomų argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovės paimtą kreditą, taigi visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši prievolė laikytina asmenine atsakovės prievole (CK 3.109 str. 3 d.). Dėl tokių pačių motyvų, jog atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių papildomų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas neteisingai byloje vertino susiklosčiusias aplinkybes ir pripažino įsiskolinimą A. Š. atsakovės asmenine prievole, nėra pagrindo keisti ir šią skundžiamo teismo sprendimo dalį.Dėl įsiskolinimo J. S. atsakovė nurodo, kad skolos šiai kreditorei atsirado šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį. Byloje nustatyta, kad iš atsakovės yra išieškoma 4845,60 Eur skola kreditorės J. S. naudai. Kreditorė J. S. nurodė, kad paskolos vekselio pagrindu ėmimo metu atsakovė teigė, kad apie skolą ieškovas nežino, o 2009 m. suėjus skolos grąžinimo terminui ir kreditorei susisiekus su ieškovu, pastarasis nurodė nieko apie skolą ir pinigų panaudojimo paskirtį nežinantis. Byloje taip pat iš esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė teisme civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2010 ginčijo vykdomąjį įrašą, tačiau ieškovas į procesą įtrauktas nebuvo, taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad apie vekselio surašymo aplinkybes ieškovas nežinojo. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas 2011 m. ginčijo antstolės L. N. veiksmus, išieškant skolą J. S. naudai iš jo darbo užmokesčio, nuosekliai tvirtindamas, jog apie atsakovės prisiimtus įsipareigojimus nieko nežinojo. Apeliantė nurodo, kad J. S. parodymai turėtų būti vertinti kritiškai, kadangi šalis sieja konfliktiniai santykiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės argumentacija, kadangi kreditorė nurodo aplinkybes, kuriomis skolininkė atsakovė skolinosi pinigus. Pažymėtina, kad šalys, reikšdamos reikalavimus teisme, teikia įrodymus bei vadovaujasi rungimosi principu, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nesugebėjo įrodyti, jog paskolinti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, bei tai, kad ir apeliaciniame skunde nepateikė svarių argumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pripažinti atsakovės įsiskolinimą J. S. jos asmenine prievole. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl prievolės pobūdžio A. E.. Nurodo, kad LR CK 3.96 str. 1 d. numato, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Ieškovas šia teise nepasinaudojo. Teismas, pripažindamas atsakovei asmeninę skolininko prievolę A. E., neanalizavo ir nevertino, kad 2008-05-07 Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria A. E. skolina pinigus N. F. asmeniškai ir kaip sutuoktinio A. F. atstovei, veikiančiai pagal įgaliojimą, notarinio registro Nr. GB-1870, tvirtintą 2008-04-22 Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B., toliau vadinamiems ,,paskolos gavėjais“, todėl A. E. turėjo teisėtų lūkesčių, kad paskolą jam privalo grąžinti sutuoktiniai solidariai.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija nurodė, kad sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Aiškinant ir taikant CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas kasacinėje jurisprudencijoje konstatuota, kad tai, ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Asmeninės sutuoktinių prievolės kyla tais atvejais, kai nenustatomi bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindai.Nagrinėjamu atveju atsakovė su kreditoriumi A. E. 2008-05-07 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią vienam mėnesiui pasiskolino 93 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad ją sudaro kreditorius ir atsakovė „asmeniškai ir kaip atstovė sutuoktinio A. F. <...> toliau vadinami „paskolos gavėjais“. Sutartį pasirašė kreditorius ir atsakovė. Šios skolos grąžinimo užtikrinimui 2008-05-12 įregistruota hipoteka žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priekulės sen., Klaipėdos r. sav. Kaip minėta anksčiau, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Taigi įrodymų vertinimas dėl sutuoktinės kaip paskolos įgytų pinigų panaudojimo šeimos poreikiams yra esminis šioje byloje. Atsakovė nurodo, jog pinigus skolinosi šeimos verslui bei sodybos remontui, tačiau į bylą pateikė tik sodybos kapitalinio remonto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad remontas kainavo apie 13 000 Eur, remiantis 2015 metais vyraujančiomis rinkos kainomis. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad byloje nepateikta duomenų, kada buvo atliekami remonto darbai, todėl nepaneigta galimybė, jog jie galėjo būti atlikti už lėšas, gautas po buto Statybininkų pr. pardavimo ar atsakovei išėmus 145 000 Lt iš ieškovo sąskaitos 2009 m. rugpjūčio mėn. Vertindamas atsakovės argumentus, kad ji pasiskolintus pinigus investavo į individualią veiklą, kurios vystymą palaikė pats ieškovas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog būtent minėtus pinigus atsakovė panaudojo investicijoms į verslą, kadangi abi šalys pripažįsta, kad minėtam verslui buvo paimta paskola iš A. T. (30 000 Lt), kurią atidavė ieškovas, ir paimtas 60 000 Lt kreditas ieškovo vardu iš AB SEB banko. Taigi iš viso 90 000 Lt buvo investuota į atsakovės ir šeimos verslo įkūrimą. Atsakovės argumentas dėl dalies sumos nuo 93 000 Lt pasiskolintų pinigų iš A. E. panaudojimo verslui vertintinas kritiškai ir dėl to, kad tiek faktinės bylos aplinkybės patvirtina, tiek šalys, tiek ir liudytojai byloje nurodė, kad verslo idėja visiškai nepasiteisino ir žlugo po mažiau nei metų. Vertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovas visiškai neginčija, kad ir taip pakankami didelė suma buvo investuota į šeimos verslą jo lėšomis, todėl abejotina dėl atsakovės argumento, kad dar papildoma dalis lėšų buvo investuota į šeimos verslą ieškovui nežinant. Be to, pati atsakovė byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šioje byloje pateiktų įrodymų visumą ginče tarp sutuoktinių dėl prievolės kreditoriui A. E. pobūdžio konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad ši prievolė yra solidarioji, kadangi nepaisant to, kad sutartis tarp atsakovės ir minėto kreditoriaus yra sudaryta su ieškovo įgaliojimu, tačiau neįrodyta, kad pinigai panaudoti šeimos poreikiams. Šių įrodymų visumą papildo ir kitos byloje jau konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė vis dėlto elgėsi nevisiškai atsakingai ir rūpestingai su ieškovo teikiamais pinigais šeimos poreikiams.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus byloje, susiklosčiusių aplinkybių visumą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ir ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti 500 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).Ieškovas pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi ieškovui priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. F. (A. F.) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės N. F., patirtų apeliacinės instancijos teisme.