- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- e2-117-323/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01342-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Atsakovas
- N. F.
- Trečiasis asmuo
- J. S., A. E., AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, A. Š., UAB „Šiaulių banko lizingas“
- Ieškovas
- A. F.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė, Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
- 2.6.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.6.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.6.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.6.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. (A. F.) ieškinį atsakovei N. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir kt., ir pagal atsakovės N. F. priešieškinį ieškovui A. F. (A. F.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir kt., tretieji asmenys J. S., A. E., AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, A. Š., UAB „Šiaulių banko lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, ir prašo teismo nutraukti jo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesių mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, kad skoliniai įsipareigojimai A. E., J. S. yra asmeninės atsakovės prievolės. Nurodė, kad santuokos pradžioje santykiai buvo geri, tačiau palaipsniui santykiai pašlijo, prasidėjo tarpusavio nesusipratimai, todėl nuo 2012 m. birželio mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė neatsakingai ėmė paskolas iš įvairių asmenų, kurių panaudojimo tikslai ieškovui nėra žinomi, tyčia blogino šeimos turtinę padėtį. Dėl tokių atsakovės neatsakingų, tyčinių veiksmų šeima prarado šeimos turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o kitas turtas yra įkeistas paskolos užtikrinimui. Pažymėjo, kad tik 2015-08-17 sužinojo, jog atsakovė santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 370.000 Lt, iš kurių 281.474,44 Lt padengė būsto kreditą, o likusi pinigų suma buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą, šių pinigų likimas ieškovui nėra žinomas, kadangi šias lėšas atsakovė nuslėpė nuo šeimos ir panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, atsakovė 2009 m. rugpjūčio 7-10 d. nuo ieškovo banko sąskaitos nuėmė 145.000 Lt. Tokiais veiksmais atsakovė sumažino bendrą šeimos turtą, ir dėl to turi sumokėti ieškovui iš viso 151.000 Lt kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Kadangi šiuo metu yra išlikęs vienas santuokos metu įgytas nekilnojamojo turto objektas – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), laiko, kad yra pagrindas iš atsakovės kompensaciją priteisti turtu – priteisiant ieškovui visą sodybą. Dėl turtinių prievolių paaiškino, kad atsakovė 2008-02-21, ieškovui būnant jūroje, nesuderinusi pasiskolino iš A. T. 30.000 Lt. Apie šį sandorį sužinojo 2008 m. balandžio mėn., grįžęs iš jūros. Atsakovė paaiškino, kad pinigus skolinosi norėdama pradėti verslą – užsiimti individualia veikla – siuvimu. Šiam tikslui atsakovė taip pat paprašė būti laiduotoju dėl banko kredito gavimo, kadangi atsakovei reikėjo įsigyti audinių. Siekdamas padėti sutuoktinės verslui iš AB SEB banko gavo 60.000 Lt kreditą, kurį atsakovė kartu su verslo partnere žadėjo grąžinti. 2008 m. būnant jūroje atsakovė paskambino ir pasakė, kad nori pasikeisti automobilį „Renault Thalia“. Nesutiko, kadangi jis buvo pirktas naujas, iš salono, be to, dar buvo neišmokėta išperkamoji nuoma. Tačiau grįžęs sužinojo, kad atsakovė automobilį visgi pardavė už 15.000 Lt ir nusipirko „Mazda“ už 23.000 Lt bei paprašė padengti kainos skirtumą, nors tuo metu ieškovas vienas mokėjo po 2000 Lt už būsto kreditą, po 1250 Lt už kreditą atsakovės verslo pradėjimui, po 500 Lt už automobilį „Renault Thalia“ bei išlaikė visą šeimą, nes atsakovė niekur nedirbo. Vėliau eilinį kartą grįžęs iš jūros sužinojo, kad atsakovė pardavė ir automobilį „Mazda“, o 60.000 Lt skolos verslo pradėjimui nei atsakovė, nei jos partnerė nepradėjo grąžinti. 2009-08-10 grįžęs iš jūros sužinojo, kad atsakovė nuo banko sąskaitos yra nuėmusi 145.000 Lt, kuriuos neva panaudojo sodybos remontui, tačiau ieškovas aptiko tik nebaigtą sodybos remontą, kurio vertė 25.000 – 30.000 Lt. Taip pat sužinojo, kad atsakovė yra pasiskolinusi 15.000 Lt iš J. S.. 2009 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad atsakovė yra išleidusi visus sąskaitoje buvusius pinigus, tačiau nemokėjo už būsto kreditą, taip pat, kad sodyba jau pusantrų metų yra įkeista. 2010 m. atsakovė be ieškovo žinios pardavė šeimos butą, esantį (duomenys neskelbtini), o gautais pinigais, likusiais nuo būsto kredito grąžinimo, padengė dar kitas skolas, apie kurias ieškovas net nežinojo. Dėl šių aplinkybių nusprendė išeiti iš namų, nebegyventi su atsakove, kadangi sunkiai uždirbtais pinigais buvo priverstas dengti atsakovės skolas, apie kurias net nežinojo. Laiko, kad likusios ieškovo gera valia nepadengtos skolos yra asmeninės atsakovės prievolės, kadangi atsakovės gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos namų ūkiui, vaikų auklėjimo, švietimo užtikrinimui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog šalių santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka, kad ji būtų nutraukta dėl jos kaltės: laiko, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas šeimoje nuolat provokuodavo konfliktus, naudojo psichologinį, fizinį smurtą. Tik norėdama, kad vaikai augtų pilnoje šeimoje, kentė ieškovo patyčias, įžeidinėjimus, smurtą. Taip pat sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tačiau nesutinka, kad ieškovas vaikų išlaikymui mokėtų tik po 200 Eur kas mėnesį. Paaiškino, kad iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas vaikų išlaikymui skirdavo apie 1000 Eur, vaikų gyvenimo kokybė ir poreikiai susiformavo pagal tokį teikiamą išlaikymo dydį. Todėl siekiant, kad dėl santuokos nutraukimo nepasikeistų vaikų gyvenimo būdas ir kokybė, ieškovas vaikų išlaikymui turėtų skirti po 500 Eur kiekvienam. Taip pat nurodė, kad nesutinka su reikalavimais dėl turto ir prievolių kreditoriams padalijimo, kadangi gautos paskolos nebuvo nukreiptos asmeninių poreikių tenkinimui.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo nutraukti jos ir ieškovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti iš ieškovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnamečių vaikų D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500 Eur kas mėnesių mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui priteisti 2000 Eur piniginę kompensaciją, jos išmokėjimą išdėstant per 24 mėnesius, pripažinti, kad santuokos metu prisiimti skoliniai įsipareigojimai yra bendros solidarios šalių prievolės. Nurodė, kad sudarius santuoką gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gimus vaikams pasiūlė įsigyti sodybą, tuo tikslu pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini), ir už gautus pinigus nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini). Taip pat susitarė, jog pagausėjus šeimai reikia didesnio buto, todėl už 340.000 Lt įsigijo butą (duomenys neskelbtini): 69.000 Lt davė ieškovas, pardavęs asmeninį butą (duomenys neskelbtini), 5000 Lt davė atsakovė, kurie liko pardavus asmeninį butą (duomenys neskelbtini), bei iš AB SEB banko paėmė 166.000 Lt būsto kreditą. 2007 m. ieškovui dėl sveikatos būklės buvo uždrausta eiti į jūrą, dėl pinigų trūkumo kildavo konfliktai, kurių metu ieškovas sunkiai susilaikydavo nuo smurto: trankydavo durimis, išeidavo į kitą kambarį ar išvis iš namų. Siekdama pagerinti šeimos finansinę padėtį pasisiūlė pradėti šeimos verslą – įkurti siuvyklą, nes būdama siuvėja manė, kad yra galimybė šioje srityje uždirbti. Toks siūlymas ieškovui patiko, apsvarstė kad verslui pradėti reikia apie 150.000 Lt, kuriuos nusprendė skolintis: 2008-04-04 ieškovas apsiskolino 59.490 Lt, o 2008-05-07 atsakovė iš A. E. apsiskolino 93.000 Lt. Visi šie pinigai buvo panaudoti sodybos remontui bei šeimos verslo pradėjimui: ieškovas padėjo suremontuoti išsinuomotas patalpas, supirko reikiamą įrangą. Verslas sekėsi gerai, o ieškovui susiradus darbą jūroje, siuvyklos reikalais rūpinosi viena. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei sumažėjo užsakymų, tapo sunku mokėti paskolas. 2009 m. grįžęs iš reiso, ieškovas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad pragyvenimui lieka mažai pinigų, dėl pablogėjusios šeimos finansinės padėties kaltino tik atsakovę, atėmė banko kortelę ir visus šeimos pinigus, kuriuos pradėjo valdyti vienas, išeidamas į jūrą nebepalikdavo pinigų, sakydamas, kad pati turinti uždirbti. Be to, atėmęs banko kortelę ieškovas pradėjo ieškoti naujų priekabių, priekaištavo dėl figūros, kaltino tinginiavimu, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, įžeidinėti, jo nepasitenkinimas persikėlė ir ant vaikų. 2009 m. rugsėjo mėn. vykusio konflikto metu ieškovas pastūmė, dėl ko atsakovė krito nuo laiptų, prarado sąmonę, prasimušė galvą, buvo išvežta greitosios pagalbos. Pareiškimo policijai nerašė, nes išgyveno šoką, bijojo pradėti skyrybų procesą, kadangi nebuvo pajėgi viena išlaikyti vaikus, mokėti būsto paskolą. 2010-05-17 eilinio konflikto metu ieškovas sumušė, kreipėsi medicininės pagalbos, bet pareiškimo policijai vėlgi nerašė. Tuo metu ieškovas pradėjo kalbas, kad reikia parduoti butą ir pirkti mažesnį ir pigesnį, 2010-09-08 pardavė butą (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus padengė būsto kreditą bei nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Šalių konfliktai atsinaujino 2012 metais: 2012-06-19 ieškovas atsakovę sumušė namuose, kreipėsi į medikus bei policiją, tačiau policija bylą iškelti atsisakė, pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau to nepadarė. Po šių muštynių ieškovas išėjo iš namų. Pažymėjo, kad pats ieškovas pastūmėjo ir skatino pradėti verslą, todėl paskolos, kurios buvo panaudotos ne asmeninių, o šeimos poreikių tenkinimui, turi būti pripažintos bendromis solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Be to, šiai dienai bendrą šalių turtą sudaro žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16.639 Eur. Kadangi nuo 2011 m. ieškovas pradėjo slėpti savo darbo užmokestį, pinigus pervesdamas į savo sesers sąskaitą, laiko, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ir sodybą natūra priteisti atsakovei, ieškovui priteisiant 2000 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad visada rūpinosi šeima, atiduodavo atsakovei visą atlyginimą, kuris buvo pakankamai didelis, ir kurį atsakovė išleisdavo savo nuožiūra, pretenzijų dėl to nekėlė, nes tikėjo, kad pinigai leidžiami šeimos poreikių tenkinimui. Taip pat nesutinka, kad prieš atsakovę smurtavo, visada tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas. Taip pat nurodė, kad apie atsakovės imtas paskolas sužinodavo atsitiktinai, apie pasiskolintų pinigų likimą ir kam jie buvo panaudoti nieko nežino, tik iš priešieškinio sužinojo, kad atsakovės verslas buvo pelningas.
Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog 2009-06-01 atsakovei suteikė 5000 Lt kreditą. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Šiai dienai skolos likutis sudaro 1112,41 Eur. Nurodė, kad sutinka, jog priteistą skolą grąžintų asmeniškai atsakovė, taip pat neprieštarautų, jei tai būtų pripažinta bendra šalių prievole.
Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog 4359,05 Eur skola susidarė už elektros energijos tiekimą objekte (duomenys neskelbtini). Laiko, kad tai yra solidari šalių prievolė, kadangi ji yra susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu.
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog 372,63 Eur skola turėtų būti pripažinta asmenine atsakovės prievole.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, tuo tarpu su priešieškiniu nesutinka, prašo atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, tuo tarpu su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. S. paaiškino, kad atsakovė 2009-05-30 4783 Eur (dalimis) pasiskolino mėnesiui, sakė, kad nori padaryti vyrui staigmeną, ir padaryti sodo sklypo geodezinius matavimus. Skolinosi mėnesiui, kadangi po tiek laiko sutuoktinis neva perves pinigų. Po mėnesio atsakovė pasakė, kad pinigų šiuo metu neturi, tempė laiką. Dar po kurio laiko susisiekė su ieškovu, pranešė apie skolą, tačiau jis pasakė nieko apie skolą nežinantis. Laiko, kad ši skola yra asmeninė atsakovės skola.
Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta L. C. paaiškino, kad yra atsakovės sesuo. Nurodė, kad šalys dažnai bardavosi, ieškovas buvo grubus, 2012 m. sesuo paskambino ir pasakė, kad vyras ją sumušė, kartu nuėjo į policiją, vėliau nuvažiavo į ligoninę, po šio įvykio seseriai prasidėjo problemos su dantimis. Tarp šalių nesutarimai vis kaupdavosi, ypač dėl pinigų, jų ribojimo, ieškovas su atsakove elgdavosi nepagarbiai. Kiek žino, šalys kartu negyvena nuo 2013 m. spalio, bet dar 2014 m. svarstė vėl gyventi kartu.
Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta K. M. paaiškino, kad yra atsakovės duktė, o ieškovas – patėvis. Nurodė, kad tik atsakovė rūpindavosi šeimos buitimi, o ieškovas būdamas Lietuvoje tik ilsėdavosi, šeimos reikalais iš esmės nesidomėdavo, tačiau šeimą išlaikė. Prisimena du ieškovo smurto prieš motiną atvejus: vieną kartą nustūmė motiną nuo laiptų, o kitą kartą motiną sumušė. Ieškovo sesuo J. F. jai, K. M., pervedinėdavo pinigus būsto išlaikymui, kitiems šeimos poreikiams. Dėl motinos verslo žino, kad ieškovas apie jį žinojo ir jam pritarė, tačiau kiek motina iš jo uždirbdavo ir kada verslas baigėsi, nežino. Su motina nebegyvena nuo 2014 m. Kad šalys skiriasi šalys oficialiai pranešė 2013 m. rudenį, motina pasakė, kad tėvas daugiau kartu nebegyvens. Du metus iki to ieškovas nuolat kartodavo, kad nėra pinigų, nes atsakovė pridarė skolų. Paaiškino, kad dažnai būdavo, kad ieškovui išeinant į jūrą atsakovė paprašydavo palikti pinigų, tačiau jis pasakydavo, kad neturi, nurodydavo pasiimti paskolą, kurią neva paskui kartu grąžins. Dėl sodybos remonto paaiškino, kad buvo pastatyta tvora, suremontuota pirtis, virtuvė, įvestas vanduo, pastatytas dušas, tualetas, boileris.
Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta J. F. paaiškino, kad yra ieškovo sesuo. Nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2012 m. birželio mėn., tačiau ieškovas kiekvieną mėnesį skiria vaikams išlaikymą: nuo 2012 m. liepos mėn. iki ieškinio pateikimo po 3500 Lt, o nuo ieškinio pateikimo – 500 Eur. Paskutinius metus iki faktinio išsiskyrimo brolis sakydavo, kad kartu su atsakove gyventi neįmanoma, nuolat kilo konfliktai dėl atsakovės prisiimtų paskolų.
Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta D. F. paaiškino, kad yra šalių duktė. Nurodė, kad tarp tėvų dažnai kildavo ginčai, barniai. Tik motina domėdavosi vaikų gyvenimu, auklėjimu, jais rūpindavosi. 2013 m. motina pasakė, kad tėvas galutinai palieka šeimą. Tėvas pervesdavo pinigus išlaikymui į jos, D. F., sąskaitą, kurią faktiškai valdė motina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Šalims santuokoje gimė du vaikai: D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. F., gim. (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nuo 2012 m. birželio mėn. kartu negyvena, santuokiniai ryšiai tarp šalių yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai jau ilgą laiką kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, motyvuodamas tuo, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, kadangi be ieškovo žinios imdavo paskolas iš įvairių asmenų, pinigų panaudojimo tikslai ieškovui iki šiol nežinomi, dėl tokių atsakovės neatsakingų, tyčinių veiksmų šeima prarado šeimos turtą (butą), kitas nekilnojamasis turtas (sodyba) įkeistas paskolos užtikrinimui. Atsakovė nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jos kaltės, prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, kurią grindžia aplinkybėmis, jog ieškovas nebuvo lojalus, nerėmė nei materialiai, nei moraliai, naudojo fizinį smurtą, išėjo iš namų ir paliko šeimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Šiuo atveju, pirmiausia, vertinant atsakovės teiginius dėl fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimo bylos duomenimis matyti, kad 2009-09-25 atsakovė kreipėsi į medikus dėl traumos buityje, medikams nurodydama, kad lipdama laiptais nukrito iš apytikriai dviejų metrų aukščio. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė tvirtino, jog iš tiesų ne nukrito, o buvo nustumta ieškovo. Pastarasis šias aplinkybes neigia. Tokius teiginius atsakovė taip pat įrodinėja liudytojos dukters K. M. parodymais. Pastaroji teigė, kad būdama pirmame aukšte išgirdo motiną ir patėvį barantis, išėjo iš kambario ir matė, kaip ieškovas nuo antro aukšto laiptų pastumia motiną. Teismas šios liudytojos parodymų įrodomąją reikšmę vertina kritiškai, kadangi šie įvykiai įvykę seniai, liudytoją ir atsakovę sieja artimi ryšiai, ko nepasakytina apie jos ir ieškovo santykius, todėl ji gali būti suinteresuota apkalbėti ieškovą, siekdama motinai palankios bylos baigties. Be to, laiko aspektu toks įvykis būtų pernelyg nutolęs nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium, todėl negalėtų įtakoti šalių apsisprendimo dėl tolesnio bendro gyvenimo negalimumo (CPK 185 straipsnis). Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas smurtavo 2012-06-19, kuomet ją sumušė, dėl ko buvo priversta kreiptis pagalbos į medikus, rašyti pareiškimą policijai. Iš byloje esančio 2012-07-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes ieškovo paaiškinimais buvo nustatyta, jog tą dieną ieškovas buvo atėjęs į bendrus namus susirinkti daiktų, tarp šalių įvyko konfliktas, atsakovė ieškovą stūmė pro duris, griebė už rankinės ir ją nuo ieškovo plėšė, o ieškovas gindamasis nuo tokių atsakovės veiksmų automatiškai atsakovei sudavė. Tyrėjai ieškovas parodė akivaizdžius susistumdymo sužalojimus nugaros dešinėje srityje. Pažymėtina, kad įvykis nebuvo nagrinėjamas teisme privataus kaltinimo tvarka, todėl nepašalintos nurodytos abejonės, jog buitinį konfliktą išprovokavo atsakovės veiksmai. Nors atsakovė į bylą pateikė BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovė 2014-11-03 kreipėsi į šią įstaigą dėl sutuoktinio smurto ir jai iki šiol teikiama psichosocialinė pagalba, tačiau šiuo klausimu šis dokumentas įrodomosios reikšmės neturi, kadangi šalys nuo 2012 m. birželio mėn. kartu negyvena, o sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Pažymėtina ir tai, kad bylą dėl santuokos nutraukimo inicijavo ieškovas, pati atsakovė priešieškinyje pripažino, kad iš esmės santuokos nutrūkimą lėmė šalių nesutarimai dėl šeimos finansų, kurių nesant galimai ir toliau gyventų kartu. Taip pat nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ieškovas kaltas dėl santuokos išrimo, nes paliko šeima, nerėmė materialiai, kadangi ir 2012 m. birželio mėn. išėjęs gyventi atskirai ieškovas periodiškai teikė pakankamai didelį palyginti su paprastai priteisiamu išlaikymą vaikams, materialiai šeimą išlaikė. Teismas taip pat nesutinka su ieškovo tvirtinimu, jog santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės jai neatsakingai naudojant šeimos pinigus, be ieškovo žinios skolinantis pinigus, bloginant šeimos finansinę padėtį. Byloje esantys įgaliojimai patvirtina, kad ieškovas eilę kartų patikėjo atsakovei tvarkyti šeimos finansus, kadangi įgaliojimais suteikė teisę skolintis, atsakovei negebant elgtis su šeimos pinigais nesprendė klausimo dėl vedybų sutarties sudarymo ir kt. Apibendrinant darytina išvada, jog nė vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), ar kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik vienas sutuoktinis (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Remdamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai. Vertintina, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje, ieškovas didžiąją laiko dalį praleisdavo tolimojo plaukiojimo reisuose jūroje, dėl ko praktiškai nedalyvavo bendrame šeimos gyvenime, kas sudarė nepalankią situaciją šeimos santykių išsaugojimui. Atsakovė netausojo didžiąja dalimi ieškovo uždirbtų lėšų, su šeimos finansais elgėsi nerūpestingai, kas šeimoje sąlygodavo nuolatinius konfliktus. Dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienam kitu aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Apibendrinant laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsiradusių nesutaikomų prieštaravimų, tolesnės bendro gyvenimo perspektyvos nematymo, šalys neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, dėl ko santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).
Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas priteisti jai 3000 Eur neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (CPK 185 str., CK 3.70 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų - D. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. F., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau teismo sprendimo priėmimo dienai nepilnametis yra tik šalių sūnus D.. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, nepilnamečio D. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove N. F. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str., 268 str. 5 d.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus D. F., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur iki vaiko pilnametystės. Atsakovė su tokia išlaikymo suma nesutinka, prašo, kad iš ieškovo būtų priteistas 500 Eur išlaikymas, motyvuodama tuo, kad tokio dydžio išlaikymą ieškovas vaikui teikė iki šiol, vaiko gyvenimo kokybė ir poreikiai susiformavo pagal tokį teikiamą išlaikymo dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 350 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų poreikiai apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, privalu remtis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet garantuota geresnė nei vidutinė gyvenimo sąlygų kokybė, tai teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos.
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad šalims pradėjus gyventi skyrium (nuo 2012 m. birželio mėn.) ieškovas vaikų (tuo metu abu šalių vaikai buvo nepilnamečiai) išlaikymui pervesdavo 1000 Eur, nuo 2015 m. iki šios dienos perveda po 500 Eur. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovas nevengia prie vaikų išlaikymo prisidėti papildomai pirkdamas įvairius daiktus, odontologines paslaugas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad šalių turtą sudaro sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Kitokio turto šalys neturi. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo pajamas sudaro apie 3000 Eur darbo užmokestis, atsakovės pajamas iš individualios veiklos sudaro 300 Eur. Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Taigi tai, kad su atsakove auga šalių nepilnametis sūnus, neatleidžia jos nuo prievolės išlaikyti vaiką ir nesudaro pagrindo visą išlaikymo prievolę perkelti ieškovui. Ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, būdama darbingo amžiaus, nors ir augindama vaiką, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų vaikui stabilias ir finansiškai saugias gyvenimo sąlygas. Tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis, kas liečia galimybes generuoti pajamas, žymiai skiriasi, ieškovas turi geresnes galimybes prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, jog sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia 600-700 Eur (500 Eur perveda ieškovas ir kažkokia dalimi prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti atsakovė). Teismo nuomone atsakovė neįrodė, jog vaiko poreikiams tenkinti būtina skirti nurodytą sumą. Tai, kad ieškovas geranoriškai perveda 500 Eur sumą, kurią tikėtina skirta ir pilnametystės sulaukusios, tačiau mokykloje besimokančios dukters Darjos išlaikymui, nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad tik tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas išimtinai vaiko, o ne ir jo motinos poreikių tenkinimui. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, akivaizdu, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo vieno mėnesio minimalios mėnesio algos orientacinio kriterijaus, ir iš ieškovo priteisti didesnę išlaikymo dalį. Įvertinus šalių turtinę padėtį, tai, kad šalių sūnus yra paauglys, tokio amžiaus vaiko poreikius, motinos galimybes juos tenkinti, darytina išvada, jog yra pagrindas šalių nepilnamečio sūnaus D. F. išlaikymui priteisti po 350 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis užtikrins geresnę nei vidutinę vaiko gyvenimo sąlygų kokybę, leis jam patenkinti fizinius bei socialinius poreikius, o ieškovo turtinė padėtis leidžia jam teikti nurodyto dydžio išlaikymą. Be to, nustatant išlaikymo dydį teismas įvertino ir tai, kad ieškovas neatsisako (ką byloje esančiais duomenimis įrodo jo veiksmai) papildomai prie išlaikymo prisidėti perkant daiktus, apmokant medicinines paslaugas ir kt. Šis išlaikymo dydis priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi iki šiol ieškovas išlaikymą mokėjo gera valia, jis buvo pakankamo dydžio (nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. po 1000 Eur, nuo 2015 m. sausio mėn. vaikų išlaikymui po 435 Eur bei 580 Eur namų ūkio išlaikymui, iš viso 1015 Eur, nuo 2015 m. liepos mėn. 500 Eur, net ir vienam vaikui sulaukus pilnametystės). Laikytina, kad kitokio išlaikymo priteisimo momento nustatymas neišlaikytų ieškovo ir atsakovės prievolės išlaikyti vaiką pusiausvyros, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų.
Dėl turto padalijimo
Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad šalys santuokos metu 2003-01-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, sodo pastatą, šiltnamį, sandėlį ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šalys procesiniuose dokumentuose nurodo, kad šis turtas vertas 16.639,00 Eur.
Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje abi šalys procesiniuose dokumentuose pateikė atitinkamus bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto padalijimo variantus. Atsakovė prašo netaikyti turto padalijimo natūra principo, prašo sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją, kurią prašo mažinti nuo 8319,50 Eur iki 2000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad su atsakove lieka gyventi vaikai, atsakovė kito gyvenamojo ploto neturi, ieškovas nuo 2011 m. ėmė slėpti tikrąsias gaunamas pajamas. Ieškovas taip pat prašo visą sodybą natūra priteisti jam, motyvuodamas tuo, kad atsakovė lengvabūdiškai elgėsi su šeimos pinigais, pardavusi šeimos turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), likusią po būsto kredito grąžinimo pinigų sumą (88.525 Lt) išleido asmeniniams poreikiams tenkinti, nors pati pripažino, jog 69.000 Lt buvo asmeninės ieškovo lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, taip pat 2009 m. rugpjūčio mėn. nuo banko sąskaitos nežinomais tikslais atsakovė nuėmė 145.000 Lt, todėl visos sodybos priteisimas ieškovui natūra, nepriteisiant atsakovei kompensacijos, bent iš dalies kompensuotų ieškovo netekimus dėl atsakovės veiksmais sumažinto bendro turto.
Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo su statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo parinkimo, teismas atsižvelgia į tai, kad šis turtas vienintelis likęs šalių įgytas santuokos metu, sodo namelyje galima gyventi (atsakovė nurodo svarstanti nebesinuomoti buto Klaipėdoje, o keltis gyventi į sodo namelį), jis dalus, nė viena šalis nepageidauja gauti kompensacijos, kad šis turtas natūra būtų priteistas tik vienam, byloje nėra duomenų, kad šalys negalėtų gyventi kartu, jų nurodyti konfliktai yra emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio, neturėtų būti pernelyg sureikšminami, kadangi jie kildavo dėl ieškovo vertinimu atsakovės neatsakingo elgesio su šeimos pinigais, netinkamo šeimos biudžeto valdymo, tačiau nutraukus santuoką šios aplinkybės jokios įtakos šalių santykiams daryti nebegalės. Taigi, nors šalių santykiai šiuo metu yra konfliktiški, tačiau negalima spręsti, jog sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti sodybos taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai. Be to, vertinant šalių turtinę padėtį matyti, kad atsakovė pripažįsta, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nurodo, kad tik 2000 Eur dydžio kompensaciją ieškovui galėtų išmokėti per dvejus metus, kas neabejotinai neatitinka ieškovo interesų. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas visą sodybą jam priteisti natūra kaip kompensaciją už tai, kad atsakovė netinkamai tvarkė bendrą šeimos turtą. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šios teisės normos taikymui turi būti nustatytas faktas, kad šeima negavo tam tikrų pajamų dėl vienos iš priežasčių, t. y. arba dėl sutuoktinio aplaidumo, arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių gautas pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi vienu atveju šeima gali negauti pajamų dėl vieno iš sutuoktinių neapdairaus, lengvabūdiško, neapgalvoto elgesio (veiksmų ar neveikimo), kitu atveju – dėl sutuoktinio apgalvotų, tyčinių savanaudiškų veiksmų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog vieno iš sutuoktinių dalis iš bendro turto būtų sumažinta CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą: konkrečią šeimos negautų pajamų sumą bei vieno iš sutuoktinių kaltus veiksmus arba neveikimą dėl šių pajamų negavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Pažymėtina, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, kad atsakovės turto dalis turi būti sumažinama suma, kurią ji nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CPK 178 str.). Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad po ieškovo nurodomų faktų, t. y. 145.000 Lt sumos iš banko sąskaitos išgryninimo 2009 m. rugpjūčio mėn., buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo 2010 m. rugsėjo mėn., po kurio liko 88.525 Lt suma, kuri, pasak ieškovo, atsakovės buvo panaudotos ne šeimos, o jos asmeninių poreikių tenkinimui, ieškovas ir toliau suteikia atsakovei notarinius įgaliojimus jo vardu tvarkyti reikalus su teise skolintis pinigus (2011-05-14 įgaliojimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 2010-06-23 ranka surašė įgaliojimą atsakovei imti paskolas tiek iš kredito įstaigų, tiek iš fizinių asmenų. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas nelaikė, jog atsakovės žinioje yra aukščiau nurodytos laisvos sumos, kurios galėtų būti panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, suprato, jog būnant reise jūroje šeimai gali trūkti pinigų bei iškilti poreikis skolintis. Įvertinęs aukščiau nurodytą aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad jog byloje nėra pagrindo ieškovo nurodytais motyvais nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam skirti didesnę turto dalį, kaip kompensaciją už atsakovės iššvaistytas lėšas, nes nukrypimo realaus poreikio byloje nėra nustatyta ir tokios aplinkybės ieškovo nėra neginčijamai įrodytos (CPK 178, 185 straipsniai).
Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Nurodytais motyvais vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia byloje esant pagrindą žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), padalyti šalims natūra po 1/2 dalį (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
Dėl prievolių kreditoriams padalijimo
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Pirmiausia, sprendžiant dėl prievolės kreditoriui AB „Energijos skirstymo operatorius“ pobūdžio matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/01120 iš atsakovės išieškoma 4374,11 Eur skola susidarė už elektros energijos tiekimą objektui (duomenys neskelbtini). Kadangi ši skola susidarė už bendro sutuoktinio turto – sodybos - išlaikymą, ji laikytina bendra solidaria sutuoktinių prievole (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.).
Antra, sprendžiant dėl prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pobūdžio matyti, kad 372,63 Eur skola susidarė iš atsakovės vykdomos individualios veiklos, pagal kreditoriaus pateiktus duomenis skola susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. vidurio, kai šalys jau buvo pradėjusios gyventi skyrium. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši prievole laikytina asmenine atsakovės prievole.
Trečia, 2009-06-01 atsakovė su kreditoriumi UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. PL-3-7989 dėl 5000 Lt kredito gavimo. Skolos likutis šiai dienai sudaro 1112,41 Eur. Apie šią skolą teismui ir kitoms proceso šalims, išskyrus atsakovę, iš kurios ji priteista, tapo žinoma 2016-02-03 teismo posėdžio metu. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad paskolą atsakovė ėmė neinformavusi ieškovo, neturėdama jo sutikimo, kas leidžia manyti, kad ji buvo panaudota ne šeimos interesų tenkinimui. Jokių įrodymų dėl pinigų panaudojimo šeimos interesams atsakovė nepateikė (CPK 178 str.), todėl ši prievolė laikytina asmenine atsakovės prievole (CK 3.109 str. 3 d.). Tais pačiais motyvais asmenine atsakovės prievole laikytinas 2334,44 Eur įsiskolinimas A. Š., iš atsakovės išieškomas vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/00009, kadangi apie šią prievolę ieškovui iki bylos nagrinėjimo nieko nebuvo žinoma, nėra pateikti įrodymai apie pinigų panaudojimo paskirtį (CK 3.109 str. 3 d.). Iš atsakovės taip pat vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/06227 išieškoma 4845,60 Eur skola kreditorės J. S. naudai. Kreditorė J. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ši prievolė laikytina asmenine atsakovės prievole, kadangi: 1) paskolos ėmimo metu atsakovė sakiusi, kad tai bus jos skola, apie kurią ieškovas nežino, 2) 2009 m. suėjus skolos grąžinimo terminui ir kreditorei susisiekus su ieškovu, šis nurodė nieko apie skolą ir pinigų panaudojimo paskirtį nežinantis. Atsakovei teisme civilinėje byloje Nr. 2-234-777/2010 ginčijant vykdomąjį įrašą ieškovas į procesą įtrauktas nebuvo, kas patvirtina, kad apie vekselio surašymo aplinkybes jam žinoma nebuvo. Be to, byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovas 2011 m. ginčijo antstolės L. N. veiksmus, išieškant skolą J. S. naudai iš jo darbo užmokesčio, nuosekliai tvirtindamas, jog apie atsakovės prisiimtus įsipareigojimus nieko nežino. Tuo tarpu atsakovė neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, jog ši paskola pagal J. S. išrašytą vekselį buvo panaudota šeimos interesais (CPK 178 str.). Taip pat byloje yra duomenys apie kreditorių A. E.. Su šiuo kreditoriumi atsakovė 2008-05-07 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią vienam mėnesiui pasiskolino 93.000 Lt. Šios skolos grąžinimo užtikrinimui 2008-05-12 įregistruota hipoteka žemės sklypui su statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, jog pinigus skolinosi šeimos verslui bei sodybos remontui. Byloje atsakovės pateikta sodybos kapitalinio remonto vertės nustatymo ataskaita rodo, kad remontas kainavo apie 13.000 Eur (2015 m. kainomis). Byloje nėra jokių duomenų, kada faktiškai buvo atliekami remonto darbai, todėl nepaneigta galimybė, jog jie atlikti už lėšas, gautas po buto (duomenys neskelbtini) pardavimo (liko virš 80.000 Lt), taip pat iš ieškovo sąskaitos 2009 m. rugpjūčio mėn. atsakovei išėmus 145.000 Lt. Taip pat byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų apie įdėjimus į siuvimo verslą, nors šalių neginčyta aplinkybė, jog ieškovas grąžino atsakovės iš A. T. paimtą 30.000 Lt paskolą verslo pradėjimui, taip pat atsakovės verslui ieškovas paėmė ir padengė 60.000 Lt kreditą iš AB SEB banko. Šalys neginčija, jog atsakovės verslas negyvavo nė metų, o trečiojo asmens L. S. paaiškinimais įdėjimai į išsinuomotas patalpas veiklai vykdyti buvo akivaizdžiai menki. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog ši paskola buvo panaudota šeimos interesais, todėl taip pat laikytina asmenine atsakovės prievole (CK 3.109 str. 3 d., CPK 178 str.).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 389 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 1159,43 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 1210 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas 60 procentų, ieškovui iš atsakovės priteistina 929,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 589,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi patenkinta 45 proc. jos priešieškinio reikalavimų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 339,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė priešieškinyje buvo pateikusi prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi šis atsakovės prašymas priešieškinio priėmimo metu procesiniu dokumentu neišspręstas, taip pat atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, laikytina, kad jis pagrįstas, todėl atsakovė atleistina nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą tarp A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir N. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovui A. F. (A. F.) palikti jo pavardę F., atsakovei N. F. – F..
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus D. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina atsakove N. F., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš ieškovo A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-06-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti atsakovę N. F., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio D. F., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.
- ieškovui A. F. (A. F.), a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);
- atsakovei N. F., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį šių nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl 4374,11 Eur skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/01120 yra laikytini bendra solidariąja N. F. ir A. F. (A. F.) prievole.
Nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl 372,63 Eur skolos; UAB „Šiaulių banko lizingas“ vykdomojoje byloje Nr. 0109/10/00940; J. S. pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro 2009-07-23 išduotą vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/06227; A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/0009; A. E. pagal 2008-05-07 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biure dėl 26934,66 Eur (93000 Lt) skolos yra laikytini asmenine atsakovės N. F. prievole.
Priteisti iš atsakovės N. F. 339,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. F. (A. F.) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.