- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-614-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00118-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Modernsta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Modernsta“ dėl nuostolių ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Modernsta“ (toliau – ir atsakovė) 45 861,99 Eur dydžio išlaidas ir nuostolius dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), trūkumų šalinimo (2 530 Eur trūkumų nustatymo išlaidos ir 43 331,99 Eur trūkumų pašalinimo išlaidos) bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. su atsakove sudarė Preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo pirkti pilnai įrengtą 52 kv. m A+ klasės su sutvarkytu gerbūviu namą, su galimybe ieškovei pasirinktinai atlikti vidaus darbus bei nusipirkti apdailos medžiagas. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis) buvo sudaryta 2020 m. balandžio 29 d., joje nurodant, kad namas yra pilnai įrengtas ir yra A+ energetinės klasės.
3. Atkreipė dėmesį į tai, kad namas nebuvo pabaigtas statyti, todėl ėmė ryškėti trūkumai, kurie nebuvo aptarti Sutarties sudarymo metu ir trukdė naudoti daiktą pagal jo paskirtį. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2020 m. rugsėjo 20 d. atsakovei pateikė pirmąją pretenziją dėl statybos trūkumų, kurioje nurodė, kad namas nėra pabaigtas statyti, trūksta ventiliatoriaus vonios patalpose, nėra įrengti priešgaisriniai detektoriai, nėra išlygintas sklypas, nėra terasos laiptelio, nepakankamas juodžemio lygis, nėra namo numerio, neįrengtos tvoros, nuotekų šulinio talpa per maža (vietoje 4 kv. m apie 2,5 kv. m), lubų įrengimo siūlės ištrupėjusios. Taip pat prašė atsakovės pateikti projektinę dokumentaciją, sertifikatus, kad būtų nustatyti visi trūkumai. Nesulaukusi atsakymo, 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija. Atsakovė nors ir pateikė atsakymą, tačiau nesutiko su nustatytais trūkumais, pasiūlė taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtus pinigus.
4. Gavusi namo projekto dokumentaciją, ieškovė 2020 m. lapkričio 1 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti statybinę dokumentaciją, nes iš savivaldybės pateikto projekto buvo matomi ženklūs nukrypimai nuo projekto. Ieškovė 2021 m. vasario 21 d. atsakovei pateikė papildytą pretenziją dėl trūkumų, kurioje nurodė pastebėtus nukrypimus nuo projekcinės dokumentacijos ir matomą statybinį broką, taip pat, 2021 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovę papildomai nurodydama statybinį broką, ieškovei kilo įtarimų, jog pastatas neatitinka A+ energetinės klasės. Ieškovė 2021 m. kovo 21 d. paskutinį kartą kreipėsi į atsakovę dėl namo trūkumų, tačiau atsakovė atsakomybės neprisiėmė.
5. Pažymėjo, kad kreipėsi į ekspertus, kurie nustatė 27 darbų defektus (neatitikimai), o nustatytų defektų pašalinimo darbų kaina skaičiuojant 2021 m. balandžio mėnesio įkainiais gali siekti 35 970,73 Eur. Taip pat, buvo atliktas namo akustinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad namas neatitinka akustinių reikalavimų. Kadangi ekspertizės įkainiai buvo skaičiuojami pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas, o nuo to laiko statybinės medžiagos ženkliai pabrango, trūkumų šalinimo sąmata buvo perskaičiuota remiantis paskutiniais duomenimis. Ieškovė pasirinko optimalesnį sąmatos variantą, t. y. mažosios bendrijos „Paslaugų paketas Klaipėdoje“ parengtą lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota 39 131,99 Eur suma bei 4 200 Eur suma dėl neįrengtos ventiliacinės sistemos, taigi viso trūkumų šalinimo išlaidos siekia 43 331,99 Eur. Statinio ekspertizės kaina sudarė 2 000 Eur, taigi viso išlaidų 45 331,99 Eur.
6. Nurodė, kad 2022 m. sausio 5 d. buvo gautas UAB Tyrimų laboratorijos atliktas pastato sandarumo klasifikavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą pastato sandarumą, įvertinta, kad namo energetinis naudingumas siekia tik A klasės kategoriją. Kelia abejonių 2020 m. balandžio 27 d. pastato energetinio naudingumo sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas, kadangi sandarumo protokolas galioja tik metus, iki 2023 m. sausio 5 d. turi būti ištaisyti namo trūkumai tam, kad būtų galima gauti energetinio naudingumo sertifikatą. Šiuo metu energetinio naudingumo sertifikato negalima gauti dėl namo trūkumų. Sandarumo tyrimo išlaidos pagal 2021m. gruodžio 30 d. sąskaitą Nr. 1513 sudarė 230 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti. Pastebėjo, kad 2020 m. spalio 5 d. pateikė ieškovei atsakymą į jos 2020 m. rugsėjo 28 d. pretenziją, kurioje nurodė, jog laiko ieškovės pretenziją nepagrįsta ir nesutinka jos patenkinti. Neatsižvelgiant į tai, atsakovė, ieškovei manant, jog pastatas neatitinka jos lūkesčių, pasiūlė taikyti restituciją. Atkreipė dėmesį, kad reaguodama į ieškovės 2021 m. kovo 7 d. raštą, elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę dėl galimybės suderinti pastato apžiūros laiką. Atlikus apžiūrą, atsižvelgdama į apžiūros rezultatus, elektroniniu paštu pasiūlė ieškovei atlikti šiuos darbus neatlygintinai: 1) esant geram orui sutvarkyti pakabinamas lubas; 2) įrengti garso izoliaciją; 3) į išgręžtas fasado angas įdėti atbulines oro sklendes. Ieškovė, atsakydama į 2021 m. kovo 15 d. pasiūlymą, pateikė priešpriešinį pasiūlymą, taip pat pareiškė atsakovei pretenzijas dėl atsakovės geranoriškai įrengto ventiliatoriaus skleidžiamo per didelio triukšmo. Atsakovė pakartojo, kad sutiktų atlikti tik 2021 m. kovo 15 d. pasiūlyme nurodytus darbus bei pažymėjo, jog pastatas yra kokybiškai pastatytas bei dar kartą paragino ieškovę bendru sutarimu Sutartį nutraukti ir taikyti restituciją.
8. Atkreipė dėmesį, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimus, susijusius su pastato trūkumų ištaisymu, ieškovė buvo informuota ir žinojo jau nuo 2020 m. rugsėjo 23 d., tačiau kreipėsi į teismą tik 2022 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams net nuo paskutinio atsakymo. Taigi, ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą. Akcentavo, kad šis ieškinio senaties terminas būtų žymiai praleistas net ir tuo atveju, jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo paskutinės ieškovės korespondencijos, kuria patvirtino, jog kreipsis į teismą, atsakovei pateikimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 21 d.
9. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės nuomone, kad tarp jų susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip rangos. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų pritarti ieškovės nuomonei, vadovaujantis CK 6.667 straipsnio 1 dalimi, turi būti taikomas ieškinio senaties terminas atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pretenzijas atsakovei apie jos nustatytus pastato trūkumus buvo pareiškusi raštu 2020 m. rugsėjo 20 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. vasario 21 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 7 d., o ieškinį teismui pateikė tik 2022 m. balandžio 18 d.
10. Akcentavo, kad įvykdė visus preliminarioje sutartyje aptartus įsipareigojimus ir su ieškove sudarė pagrindinę Sutartį. Ieškovė reiškia 45 861,99 Eur reikalavimą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu, nors pilnai įrengtas gyvenamasis namas kartu su žemės sklypu ieškovei buvo parduotas už 59 900 Eur. Ieškovės nurodytos galimos esančių pastato trūkumų šalinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, dėl ko toks trūkumų šalinimas negalėtų būti pripažįstamas protingu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
12. Nustatė, kad 2020 m. balandžio 29 d. notarinę gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ieškovė – fizinis asmuo, kuri namą įsigijo šeimos poreikiams tenkinti ir atsakovė – šio namo statytoja, t. y. verslininkė. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad 2020 m. balandžio 29 d. notarinė gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.350, 6.396 straipsniai).
13. Nurodė, kad reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turėjo būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Ieškovei dar 2021 m. kovo 15 d. buvo žinoma, kad atsakovė neigia daikto trūkumų faktą ir nesutinka jų šalinti, todėl, ieškovei į teismą kreipusis tik 2022 m. balandžio 18 d., buvo praleistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
14. Ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tačiau teismas, įvertinęs kad: 1) ieškovė teismui pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodydama jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių; 2) ieškovė yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, specialybė – (duomenys neskelbtini), yra mažosios bendrijos „AD Vectors“, kuri teikia ir teisines paslaugas, (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog ieškovė neveikė pagal atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
15. Nurodė, kad nepaisant to, jog taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė, būtina atkreipti dėmesį į svarbius bylos aspektus. Ieškovė pasirinko specialųjį teisių gynybos būdą, t. y. atsakovei taikyti griežtąją atsakomybę pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė net neįrodinėjo, kad patyrė išlaidas daikto trūkumams pašalinti.
16. Pažymėjo, kad ieškovės įsigyto namo, kuriame ieškovė gyvena (namo trūkumai netrukdo ieškovei tris metus gyventi name) kaina – 54 000 Eur, o prašoma priteisti gyvenamojo namo trūkumų šalinimo išlaidų suma – 45 861,99 Eur, t. y. artima įsigyto gyvenamojo namo kainai. Teismo nuomone, ieškovės prašomos priteisti namo trūkumų šalinimo išlaidos, negali būti pripažintos proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemone.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Ieškovė E. A. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
17.1. Apeliantė savo nesutikimą su atsakovės teiginiais dėl tariamai praleisto ieškinio senaties termino grindė: 1) atsakovės klaidingai įvardintu ieškinio senaties termino pradžios momentu; 2) tęstiniu atsakovės vykdyto vartotojos teisių pažeidimo pobūdžiu (kuris yra aktualus ieškinio senaties terminui skaičiuoti); 3) atsakovės veiksmais, nutraukusiais ieškinio senaties terminą (t. y. su ginčo objekto trūkumų pašalinimu susijusių pardavėjo prievolių pripažinimu). Pirmosios instancijos teismas, paminėtų argumentų neanalizavo – skundžiamame sprendime nėra pateikta jokių su aptariamais argumentais susijusių motyvų. Tokiu būdu buvo pažeista tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje akcentuojama teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą, taip užtikrinant asmens (šiuo atveju apeliantės) teisę būti išklausytai.
17.2. Ginčo turto kokybės trūkumai apeliantei paaiškėjo ne visi iš karto, o palaipsniui. Paskutinysis iš trūkumų, su kurių egzistavimu siejami ieškinio reikalavimai, t. y. pastato energetinio naudingumo neatitikimas Sutartimi sulygtai energinio naudingumo klasei, ieškovei tapo aiškus 2022 m. sausio 5 d., gavus UAB Tyrimų laboratorijos parengtą ginčo objekto sandarumo klasifikavimo protokolą Nr.(duomenys neskelbtini).
17.3. Tais atvejais, kuomet asmens teisių pažeidimas yra kompleksinis, ieškinio senaties termino pradžia siejama su paskutiniojo fakto, patenkančio į tokio pažeidimo sudėtį, paaiškėjimo momentu. Kadangi apeliantės teisių pažeidimas pasireiškė būtent kompleksiniu pobūdžiu (ginčo kokybės trūkumų daugetu), nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino skaičiavimas prasidėjo ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 5 d. (apeliantei iš patikimų duomenų sužinojus apie paskutinįjį iš tų trūkumų, su kurių egzistavimu buvo siejami ieškinio reikalavimai). Priešingas ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklių aiškinimas (ieškinio senaties termino pradžios susiejimas su kiekvieno atskiro trūkumo paaiškėjimu) reikštų mechanišką aptariamo instituto taikymą bei būtų nesuderinamas su protingumo ir teisingumo principais.
17.4. Ginčo dėl to, kad atsakovė nėra pašalinusi gyvenamojo namo kokybės trūkumų arba atlyginusi apeliantei su šių trūkumų pašalinimu susijusių išlaidų, byloje nekilo. Įvertinus paminėtą aplinkybę, galima daryti išvadą, kad atsakovės vengimas atlikti pastaruosius veiksmus (kurių įgyvendinimo pareiga kyla iš pardavėjo prievolės pirkėjui perduoti sutarties sąlygas atitinkančius daiktus) suponuoja tęstinio apeliantės teisių pažeidimo (lėmusio apeliantės ieškinio pareiškimą pirmosios instancijos teisme) egzistavimą.
17.5. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, jog jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kuomet išnyksta aplinkybės, buvusios pagrindu ieškinio senaties terminą nutraukti. Atsižvelgdama į 2021 m. kovo 12 d. įvykusios gyvenamojo namo apžiūros rezultatus, atsakovė pasiūlė atlikti 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške nurodytus remonto darbus. Nors apeliantė dėl jos 2021 m. kovo 16 d. rašte išdėstytų priežasčių su atsakovės pateiktu pasiūlymu nesutiko, nurodyta aplinkybė pastarojo pasiūlymo teisinio kvalifikavimo niekaip nekeičia.
17.6. Apeliantės nuomone, skundžiamame sprendime akcentuojamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas šešių mėnesių trukmės ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes: 1) apie kompleksinį savo teisių pažeidimą apeliantė galutinai sužinojo 2022 m. sausio 5 d., t. y. likus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 17 d.); 2) pažeidimas pasižymi tęstiniu pobūdžiu, kas reiškia, kad ieškinio senaties termino pradžia yra sietina su kiekviena diena, kol atsakovė šį pažeidimą tęsia; 3) atsakovė ieškinio senaties termino skaičiavimą nutraukė dar iki ieškinio pareiškimo.
17.7. Nepaisant to, kad dėl išdėstytų argumentų ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti laikomas praleistu, o, netgi, jį ir pripažinus praleistu – egzistavo teisinis pagrindas jį atnaujinti, pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį pritaikė mechaniškai, t. y. nevertindamas apeliantės akcentuotų ieškinio senaties termino atnaujinimui reikšmingų aplinkybių bei klaidingai interpretuodamas su apeliantės asmeninėmis savybėmis susijusius faktus.
17.8. Apeliantės teisių pažeidimas pasižymi kompleksiniu pobūdžiu – ginčo objekto kokybės trūkumų daugetu, taigi, apeliantė, trūkumų identifikavimui ir nustatymui reikiamų žinių bei priemonių, privalėjo pasitelkti specialistus. Ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymas pats savaime reikalavo didelių laiko sąnaudų. Be to, visuotinai žinoma, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos nulemtų priežasčių Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, atitinkamą terminą (kuris pateko į ginčo laikotarpį) visoje šalies teritorijoje buvo taikomi griežti ūkinės – komercinės veiklos vykdymo ir (ar) judėjimo ribojimai. Šie ribojimai neišvengiamai apsunkino ir apeliantės galimybes operatyviai pasiruošti būsimai bylai (surinkti visus teisminiam procesui reikalingus įrodymus – specialistų išvadas).
17.9. Pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad apeliantė neįvardijo jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, dėl apeliaciniame skunde aptartų, apeliantės akcentuotų aplinkybių, skundžiamame sprendime liko nepasisakyta.
17.10. Apeliantės nuomone, apeliaciniame skunde aptartos aplinkybės sudarė pagrindą tariamai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui, t. y. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pastarąjį klausimą, be kita ko, privalėjo įvertinti: 1) apeliantės, kaip vartotojos, teisinį statusą; 2) aplinkybę, kad apeliantė neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, susijusių su ieškinio senaties institutą sudarančių teisės normų aiškinimu ar taikymu; 3) faktą, kad ieškinio parengimui ir pateikimui apeliantė privalėjo gauti reikiamus duomenis (įrodymus, specialistų išvadas). Nors tokių įrodymų (duomenų) surinkimas pats savaime reikalauja didelių laiko sąnaudų, minimą procesą dar labiau apsunkino COVID-19 pandemijos nulemti ribojimai; 4) ginčo laikotarpiu buvo priimti nagrinėjamai bylai aktualių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, pakeitimai. Tokie pakeitimai nustatė pirkėjams palankesnį ieškinio senaties terminą (prailginant jį net keturis kartus); 5) net po to, kai buvo žinoma apie apeliantės prašymą taikyti ieškinio senatį, byloje buvo atlikta pakankamai ilgai trukusi bei papildomų finansinių kaštų pareikalavusi ekspertizė, sudariusi sąlygas tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės. Tuo tarpu, ieškinio atmetimas skundžiamame sprendime nurodytu pagrindu (dėl praleisto ieškinio senaties termino), aptariamos ekspertizės atlikimą tiek teisiniu, tiek finansiniu požiūriu leidžia vertinti kaip visiškai beprasmišką.
Žemesnės instancijos teismas
17.11. Skundžiamu sprendimu taip pat buvo nuspręsta atlyginti tokias atsakovės išlaidas, kurios pagal savo prigimtį negali būti laikomos pagrįstomis. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas nusprendė apeliantės sąskaita atlyginti atsakovės išlaidas – 960 Eur, patirtas atsiskaitant už rašytinės baigiamosios kalbos parengimą, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CPK) toks (rašytinės baigiamosios kalbos) institutas nėra numatytas, o baigiamoji kalba pagal įstatymą yra išsakoma žodžiu, kas nagrinėjamos bylos atveju turėjo būti padaryta. Dalies atsakovės apmokėtų paslaugų sąsajumas su nagrinėta byla nėra niekaip pagrįstas (pvz., atsiskaitydama pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADL Nr. 415/2022 atsakovė sumokėjo 165 Eur už papildomas kontoros išlaidas, nedetalizuojant, kas šias išlaidas sudaro). Pirmosios instancijos teismui neatlikus aptarto įrodymų (susijusių su atsakovės patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti) vertinimo, atsakovei buvo sudarytos sąlygos pasipelnyti apeliantės sąskaita. Tokia situacija turi būti ištaisyta panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
18. Atsakovė UAB ,,Modernsta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Apeliantė nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžios momentu laiko 2022 m. sausio 5 d. Siekiant nustatyti kuri diena yra laikytina ieškinio senaties eigos pradžia apeliantės pareikšto ieškinio atžvilgiu, yra būtina analizuoti ir atsižvelgti į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatyto ieškinio senaties termino skaičiavimui reikšmingas taisykles ir kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, kurioje nurodoma, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apie atsisakymą tenkinti apeliantės konkrečius reikalavimus dėl jos nurodytų pastato trūkumų šalinimo, apeliantė buvo informuota ir jau žinojo atitinkamai 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 15 d. Galiausiai, 2021 m. kovo 21 d. apeliantė pati suprato, pripažino ir patvirtino, kad jos nurodytų tariamų pastato trūkumų atsakovė neketina taisyti ir netaisys, dėl ko ji, siekdama apginti savo tariamai pažeistas teises, turės kreiptis į teismą.
18.2. Apeliantė vėliausiai 2021 m. kovo 21 d. suvokė apie savo teisės pažeidimą (atsirado subjektyvus teisės pažeidimo suvokimo momentas) ir tą aiškiai patvirtino savo korespondencijoje, siųstoje atsakovei, todėl CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas ieškinio senaties terminas apeliantei pareikšti ieškinį prasidėjo būtent 2021 m. kovo 21 d. Apeliantė ieškinį pareiškė tik 2022 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo to momento, kai suvokė, kad jos reikalavimų atsakovė netenkins ir ji neturi kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tariamų pastato kokybės trūkumų pašalinimo, t. y. nuo 2021 m. kovo 21 d. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, apeliantė žymiai praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
18.3. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 5 d., t. y. kai apeliantė gavo UAB „Tyrimų laboratorija“ parengtą pastato sandarumo klasifikavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsta, kadangi prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo taisyklei, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. UAB Tyrimų laboratorijos 2022 m. sausio 5 d. parengtas pastato sandarumo klasifikavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtino jokių pastato kokybės trūkumų ir remdamasi juo apeliantė šioje civilinėje byloje jokių pastato kokybės trūkumų net neįrodinėjo ir jokių reikalavimų atsakovei nereiškė. Savo apeliaciniame skunde referuodama į šį dokumentą, apeliantė siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, jog ji, gavusi jį, sužinojo apie paskutinįjį gyvenamojo namo trūkumą, dėl kurio ieškiniu buvo pareikšti atitinkamai reikalavimai atsakovei.
18.4. Civilinėje byloje pateiktas UAB Tyrimų laboratorijos 2020 m. balandžio 8 d. Pastato sandarumo klasifikavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra konstatuota, jog pastatas Sutarties sudarymo momento atitiko A+ ir A++ sandarumo klasę pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame Pastato sandarumo klasifikavimo protokole yra nurodyta, kad atliktų matavimo rezultatai galioja vienerius metus (iki 2021 m. balandžio 8 d.), jeigu po matavimo nebuvo atliekami statybos darbai, galintys pabloginti pastato sandarumo rodiklius. Taigi, apeliantės nurodytas UAB Tyrimų laboratorijos 2022 m. sausio 5 d. Pastato sandarumo klasifikavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia ir negali paneigti UAB Tyrimų laboratorija 2020 m. balandžio 8 d. Pastato sandarumo klasifikavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų matavimų rezultatų.
Šalies argumentai
18.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad šioje civilinėje byloje turėjo būti taikoma CK 1.127 straipsnio 5 dalis. Apeliantė nepagrįstai mano, jog šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl CK 6.334 straipsnio tęstinio pažeidimo, o šį pažeidimą esą sudaro atsakovės atsisakymas pašalinti tariamus pastato kokybės trūkumus arba atlyginti apeliantei šių trūkumų šalinimo išlaidas (pastarasis reikalavimas atsakovei iki ieškinio pareiškimo niekada nebuvo pareikštas).
18.6. Tuo atveju, jeigu būtų galima pripažinti, kad pastatas turi trūkumų, už kuriuos atsako atsakovė, tai sudarytų pagrindą tik išvadai, jog ji pažeidė CK 6.333 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o ne CK 6.334 straipsnį. Tuo tarpu CK 6.333 straipsnio 1 dalies pažeidimas pagal savo pobūdį nėra tęstinis, kadangi šioje teisės normoje yra įtvirtinti tik konkretūs reikalavimai parduodamam daiktui, o ne reglamentuojami konkretūs veiksmai, kuriuos pardavėjas privalo atlikti bei kurių neatlikimas sąlygotų pažeidimo tęstinumą, t. y. jo vykimą kiekvieną dieną. Tai, kad CK 6.333 straipsnio 1 dalies pažeidimas nėra tęstinio pobūdžio, patvirtina ir gausi teismų praktika, suformuota nagrinėjant ginčus dėl parduotų daiktų kokybės trūkumų.
18.7. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė esą nutraukė ieškinio senaties skaičiavimą, vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi: 1) atsakovė iki 2021 m. kovo 15 d. laikėsi nuoseklios pozicijos ir ne kartą raštu apeliantei patvirtino, kad ji su apeliantės reiškiamomis pretenzijos dėl gyvenamojo namo trūkumų nesutinka. Kitaip tariant, 2021 m. kovo 15 d. elektroniniu laišku buvo pateiktas tik kompromisinis pasiūlymas, siekiant taikaus itin ilgą laiką besitęsusio nesutarimo išsprendimo, tačiau apeliantė yra nepagrįstai įsitikinusi, kad atsakovei pasiūlius atlikti tam tikrus statybos darbus, ji taip pripažino, kad apeliantei parduotas pastatas turi trūkumų, už kuriuos atsakinga atsakovė; 2) Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2100- 343/2013, kuria remiasi apeliantė, buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš rangos teisinių santykių. Be to, minėtoje civilinėje byloje atsakovas siūlė atlikti būtent tokius darbus, kuriais būtų pašalinami ieškovės nurodyti gaminių trūkumai. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš pirkimo–pardavimo santykių. Be to, atsakovė 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške siūlė atlikti tik tam tikrus darbus, kurie nebūtų pašalinę apeliantės pretenzijose nurodytų trūkumų, o tik pagerinę pastato būklę; 3) atsakovės 2020 m. spalio 5 d. rašte išreikštas pasiūlymas nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją taip pat negali būti laikomas atsakovės pripažinimu, kad gyvenamasis namas turi trūkumų, už kuriuos ji yra atsakinga. Minėtame rašte atsakovė išreiškė aiškų nesutikimą su apeliantės 2020 m. rugsėjo 28 d. pretenzijoje išdėstytais reikalavimais; 4) apeliantės argumentai dėl galimo CK 1.130 straipsnio 2 dalies pažeidimo yra nepagrįsti, nes visi apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai (tariami prievolės iš atsakovės pusės pripažinimai), su kuriais ji siejo ieškinio senaties nutraukimą, įvyko iki pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškinio senaties termino pradžios, t. y. iki 2021 m. kovo 21 d., kai apeliantė galutinai suvokė ir pati raštu patvirtino, kad ji neturi kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą dėl jos esą pažeistų teisių dėl tariamų pastato trūkumų gynimo.
Žemesnės instancijos teismas
18.8. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime aiškiai ir išsamiai pagrindė savo išvadas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, t. y. pirmosios instancijos teismas paaiškino, kodėl jis pripažino, jog apeliantė taikytiną ieškinio senaties terminą praleido. Atitinkamai, iš sprendimo yra aišku, kodėl ieškinys buvo atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebuvo atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ar kad Klaipėdos apygardos teismas būtų pažeidęs pareigą motyvuoti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
18.9. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Aplinkybė, kad apeliantė santykiuose su atsakove buvo vartotoja, niekaip objektyviai jai nekliudė ir negalėjo kliudyti laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Apeliantė dar 2021 m. kovo 31 d. sudarė atstovavimo sutartį su ją šioje civilinėje byloje atstovavusiu advokatu M. L., kas įrodo, jog dar 2021 m. kovo 31 d. ji turėjo profesionalų patarėją teisės klausimais. Apeliantė, 2023 m. balandžio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu duodama savo paaiškinimus, patvirtino, kad mažoji bendrija „AD Vectors“ teikia ir teisines paslaugas.
18.10. Aplinkybės, kad apeliantė turėjo kreiptis dėl pastato trūkumų indentifikavimo į specialistus taip pat niekaip nekliudė apeliantei laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Apeliantė dar iki ieškinio senaties termino pradžios, t. y. 2021 m. kovo 21 d., jos pasitelktų statybos srities specialistų pagalba buvo įvertinusi pastato kokybę, dėl ko ji po 2021 m. kovo 21 d. galėjo operatyviai pasiruošti ir nepraleisdama ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl esą jos pažeistų teisių gynybos. Nepaisant to, apeliantė, žinodama, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nusprendė kreiptis į kitus ekspertus. Su jais sutartį dėl gyvenamojo namo ekspertizės apeliantė sudarė tik 2021 m. liepos 1 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo ieškinio senaties termino pradžios, t. y. 2021 m. kovo 21 d. Apeliantė nei šią civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino ir nenurodė, kodėl jai tapo būtina kreiptis į naujus ekspertus dėl pastato kokybės įvertinimo, kai jis jau buvo įvertintas iki tol apeliantę konsultavusių statybos specialistų, taip pat, kodėl ji į juos kreipėsi tik praėjus daugiau nei pusei taikytino ieškinio senaties termino eigos.
18.11. Nors ekspertai S. Š. ir R. L. išvadą, kurios pagrindu apeliantė civilinėje byloje ir įrodinėjo tariamus pastato trūkumus bei šių trūkumų šalinimo išlaidas, pateikė apeliantei 2021 m. rugsėjo 24 d., t. y. nežymiai pasibaigus taikytinam ieškinio senaties terminui, ji, net ir turėdama šią išvadą, vis tiek delsė kreiptis į teismą su ieškiniu ir tą padarė tik praėjus dar beveik septyniems mėnesiams po šios išvados gavimo. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vertino, kad apeliantė, delsdama kreiptis į teismą su ieškiniu tokį ilgą laiko tarpą (beveik septynis mėnesius net ir po to, kai gavo naujų pasitelktų specialistų išvadą), nors tam jokių objektyvių kliūčių nebuvo, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai bei tokiu savo elgesiu prisiėmė riziką, kuri jai gali kilti dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
18.12. Apeliantės bandymas pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą dėl COVID-19 pandemijos nulemtų pasekmių, taip pat yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Atsakovės vertinimu, tai, kad apeliantė dar iki ieškinio senaties pradžios momento kreipėsi į atitinkamus specialistus ginčo klausimais ir jų buvo atstovaujama, aiškiai rodo, jog COVID-19 pandemija netrukdė rinkti įrodymus ir ruoštis kreipimuisi į teismą. Be to, COVID-19 pandemija apeliantei niekaip netrukdė nei rengti procesinius dokumentus, nei kreiptis į teismą, kadangi apeliantė su advokatu M. L. atstovavimo sutartį sudarė dar 2021 m. kovo 31 d., o teismų galimybė priimti ieškinius COVID-19 pandemijos metu nebuvo niekaip apribota.
18.13. Tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo pakeistas ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl daiktų trūkumų, neturi reikšmės šiai civilinei bylai, kadangi, vadovaujantis CK pakeitimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, pakeistas ieškinio senaties terminas yra taikytinas tik sutartims, kurios įsigaliojo po 2022 m. sausio 1 d.
18.14. Aplinkybė, kad šioje civilinėje byloje pačios apeliantės prašymu buvo paskirta teismo ekspertizė po to, kai atsakovė buvo pareiškusi (savo atsiliepime į ieškinį) prašymą taikyti šioje civilinėje byloje ieškinio senatį, negalėjo sukelti apeliantei jokio teisėto lūkesčio, kad ginčas bus pilna apimtimi išspręstas iš esmės, o jeigu toks lūkestis kilo – šis lūkestis nėra gintinas.
Šalies argumentai
18.15. Dėl Ieškovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai vertino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: atsakovė paaiškina, kad ji pirmosios instancijos teismui pateikė tris prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2022 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. gegužės 9 d.), pagal kuriuos nurodė, kad iš viso patyrė 9 692,10 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad atsakovei buvo išrašyta sąskaitų už teisinę pagalbą 11 192,10 Eur sumai, suklydo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimu pirmosios instancijos teismas atsakovės naudai iš apeliantės turėjo priteisti ne 16 232,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o 14 732,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18.16. Apeliantė taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atlyginti atsakovei jos patirtų išlaidų už baigiamosios kalbos raštu rengimą. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas už rašytinės baigiamosios kalbos rengimą yra pripažįstamas teismų praktikoje kaip pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-688-934/2022). Be to, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžiant dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba, priteisimo yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio. Šios rekomendacijos numato galimybę priteisti išlaidas už įvairių procesinių dokumentų, kurie yra nurodomi nebaigtiniu sąrašu, rengimą, įskaitant už kitų dokumentus, kuriuose pareikšti atsikirtimai ar paaiškinimai, taip pat kitų, nei nurodyta minėtų rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusius su atstovavimu bylų procese, parengimą, bei kitų teisinių paslaugų, nenurodytų rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
22. Apeliantė su atsakove 2019 m. rugpjūčio 5 d. sudarė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o apeliantė įsipareigojo pirkti pilnai įrengtą 52 kv. m A+ klasės su sutvarkytu gerbūviu namą, su galimybe apeliantei pasirinktinai atlikti vidaus darbus bei nusipirkti apdailos medžiagas. Preliminariosios sutarties 1.1 punkte buvo detalizuota „pilnai įrengto 52 kv. m A+ klasės su sutvarkytu perbūviu namo“ samprata, aiškiai nurodant konkrečias jo savybes, t. y. poliniai pamatai, mūras iš silikatinių blokelių, skardinės dangos stogas, plastikiniai trijų paketų langai, apšiltintas ir nuarmuotas fasadas, uždėtas dekoras, pilnas vidaus įrengimas, t. y. išvedžiota santechnika (pastatytas oras-oras šildymo katilas) ir elektra, ištinkuotos, iššpakliuotos ir išdažytos sienos, išbetonuotos bei išklotos laminatu grindys (pasirinkus tambūrą, virtuvės zoną ir vonios kambarį) gali būti išklijuotos plytelėmis, susuktos ir įtempiamos lubos, laukinės ir vidinės durys, kiemas išklotas trinkelėmis iki 100 kv. m, teritorija aptverta segmentine tvora, išlygintas juodžemis. Remiantis Preliminariosios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį sudarys ir ją pasirašys ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
23. Tarp apeliantės ir atsakovės 2020 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė pardavė apeliantei, o apeliantė iš atsakovės nusipirko šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1) 537 /3200 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).
24. Apeliantė ir atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. sudarė susitarimą ,,Dėl namo (duomenys neskelbtini) įrengimo užbaigimo“, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovė, parduodama Žemės sklypo dalį su gyvenamuoju namu, įsipareigoja atlikti šiuos darbus: 1) įrengti įtempiamas lubas (be šviestuvų ir jų montavimo); 2) iškloti kieme trinkelėmis įvažiavimą ir takelį iki terasos pagal paruoštus pagrindus; 3) aptverti sklypą segmentine 3D tvora (4 mm vielos storumo, segmento aukštis – 1,53 m).
25. Atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. apeliantei pateikė raštą ,,Dėl namo priežiūros (eksploatacijos)“, kuriame paaiškino, kad įsipareigoja savo sąskaita pašalinti statybos ir vidaus apdailos darbų trūkumus (defektus), atsiradusius garantinio termino metu (pastato laikančioms konstrukcijoms – 10 metų, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynui – 5 metų, gaminiams (langams, durims ir kt.) – pagal tiekėjų suteiktas garantijas), jeigu šie trūkumai (defektai) atsirado ne dėl normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo ar trečių asmenų padarytos žalos. Pažymėjo, kad į garantinį aptarnavimą neįeina langų, durų, rekuperatoriaus ir katilinės įrangos aptarnavimas (reguliavimas) (jų eksploatacija po namo užbaigimo rūpinasi pats namo savininkas). Atkreipė dėmesį, kad naujai pastatytas namas turi savyje nemažai drėgmės, todėl pagrindinė užduotis – stebėti drėgmę namuose ir esant jos pertekliui ją šalinti. Apeliantės parašas patvirtina, kad su šiuo raštu ji susipažino.
26. Apeliantė ir atsakovė 2020 m. birželio 12 d. sudarė susitarimą ,,Dėl neatliktų darbų“, kuriuo susitarė, kad iki 2020 m. rugsėjo 1 d. atsakovė įsipareigoja atlikti šiuos pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį likusius neįvykdytus darbus: sumontuoti įtempiamas lubas, sudėti grindjuostes, atitverti teritoriją nuo kaimynų, uždėti apdailą lauko kranui, kieme iškloti trinkeles, perduoti dokumentaciją AB „Kretingos vandenims“ įpareigoti UAB „Kretingos santechniką“ pateikti dujų techninį pasą ESO, kad ieškovė galėtų sudaryti sutartį su tiekėju, sienoje įgręžti skylę gartraukiui.
27. Apeliantė 2020 m. rugsėjo 20 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. vasario 21 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 7 d. pateikė atsakovei rašytines pretenzijas dėl gyvenamojo namo trūkumų. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 15 d. 2021 m. kovo 21 d. atsakymuose į pretenzijas atsisakė tenkinti apeliantės reikalavimus, susijusius su gyvenamojo namo trūkumų ištaisymu.
Dėl ieškinio senaties
28. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (teisės akto redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytą šešių mėnesių trukmės ieškinio senaties terminą. Teigia, kad apie gyvenamojo namo trūkumus jai tapo žinoma palaipsniui, t. y. apie kompleksinį savo teisių pažeidimą apeliantė galutinai sužinojo 2022 m. sausio 5 d., likus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 17 d.). Atkreipia dėmesį, kad apeliantės teisių pažeidimas pasižymi tęstiniu pobūdžiu, kas reiškia, jog ieškinio senaties termino pradžia yra sietina su kiekviena diena, kol atsakovė šį pažeidimą tęsia. Be kita ko, nurodo, kad atsakovė ieškinio senaties termino skaičiavimą nutraukė dar iki ieškinio teismui pareiškimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas, šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
29. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti specialų pirkėjo teisių gynimo būdą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat dėl to, kad turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), tarp šalių nekilo, šių aplinkybių apeliantė apeliaciniame skunde neginčijo. Ginčas iš esmės kilo dėl sutrumpinto ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momento ir priežasčių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą, vertinimo.
30. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šaliai, kuriai reiškiami reikalavimai, pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
31. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, kad kai pirkėjas pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą, pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).
33. Šie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad ieškinio senaties eigos pradžią lemia pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, elgesys: jeigu iki kreipdamasis į teismą jis pareiškia pardavėjui pretenziją dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų, o į ją pardavėjas atsako neigiamai (arba per protingą terminą neatsako), prasideda ieškinio senaties skaičiavimas reikalavimui teisme per įstatyme nustatytą laiko tarpą (šešis mėnesius) pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-706-464/2017).
34. Byloje esančiais duomenimis nustatyta (žr., šios nutarties 22–27 punktus), kad pirmąją pretenziją apeliantės atstovas D. A. elektroniniu paštu atsakovei pateikė 2020 m. rugsėjo 20 d. Minėtoje pretenzijoje nurodė, kad siekiant neformalizuoti Sutarties nevykdymo fakto, prašo informuoti, kada bus atlikti nepabaigti darbai ir ištaisyti trūkumai. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d. rašte ,,Dėl likusių neatliktų darbų“ įsipareigojo atlikti darbus, kurie jau yra atlikti, išskyrus vieną – dėl netinkamų oro sąlygų nebuvo galima įrengti segmentinės tvoros, tačiau šis darbas bus greitu metu baigtas (stulpai jau įbetonuoti, pradėtas sukti segmentas) ir netrukdo įsikurti gyvenamajame name. Apeliantė 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovei pateikė antrąją rašytinę pretenziją prašydama iki 2020 m. spalio 5 d. pateikti detalų planą kaip bus pašalinti pretenzijoje nurodyti gyvenamojo namo trūkumai bei kitus dokumentus, reikalingus atlikti statinio statybos ekspertizei. Atsakovės vardu jos atstovas 2020 m. spalio 5 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad trūkumai netrukdo namo eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, todėl pretenzija yra nepagrįsta ir UAB „Modernsta“ nesutinka jos patenkinti ar atlikti kokių nors papildomų darbų. Apeliantė 2021 m. vasario 21 d. pateikė trečiąją rašytinę pretenziją dėl gyvenamojo namo trūkumų, į kurią, 2021 m. kovo 2 d. pateiktame atsakyme atsakovė nurodė, kad nesutinka, jog gyvenamasis namas buvo parduotas su esminiais trūkumais, todėl nesutinka jų ištaisyti. Apeliantė 2021 m. kovo 2 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė pateikti papildomus dokumentus, o 2021 m. kovo 7 d. raštu informavo apie netinkamai įrengtą stogo dangą. Atsakovė 2021 m. kovo 15 d. elektroniniu laišku, atsižvelgdama į 2021 m. kovo 12 d. gyvenamojo namo apžiūros rezultatus apeliantei pasiūlė atlikti papildomus darbus ir taip išspręsti nesutarimus, tačiau apeliantė su šiuo pasiūlymu nesutiko ir 2021 m. kovo 16 d. rašte pasiūlė atsakovei atlikti gyvenamojo namo statybos ekspertizę. Atsakovės vardu jos atstovas 2021 m. kovo 19 d. pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovė nesutinka su apeliantės pasiūlymu. Apeliantė 2021 m. kovo 21 d. raštu informavo atsakovę, kad toliau ketina ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės 2020 m. spalio 5 d. atsakymo į apeliantės antrąją pretenziją turinys (šiame atsakyme atsakovė tiesiogiai nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta ir ji nesutinka jos patenkinti) leidžia daryti išvadą, kad atsakovė atsisakė tenkinti pretenzijoje nurodytus reikalavimus, susijusius su apeliantės nurodytų gyvenamojo namo trūkumų ištaisymu, todėl nuo šio atsakymo pateikimo apeliantei momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia gali būti siejama su UAB Tyrimų laboratorijos parengtu 2022 m. sausio 5 d. Pastato sandarumo klasifikavimo protokolu, iš kurio apeliantei tapo aiškus paskutinysis gyvenamojo namo trūkumas, nes tai prieštarautų jau minėtai kasacinio teismo, kurioje pažymima, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą atsisakyti tenkinti pirkėjo reikalavimą, praktikai (žr., šios nutarties 32 punktą), juolab kad nagrinėjamoje byloje minėto protokolo pagrindu nereiškė reikalavimų dėl trūkumų ištaisymo. Tai, kad atsakovė 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške apeliantei pasiūlė atlikti papildomus darbus ir taip išspręsti nesutarimus, priešingai nei nurodo apeliantė, nepatvirtina, kad atsakovė pripažino ieškovės nurodytus trūkumus. Iš atsakymų į apeliantės pretenzijas turinio, nustatyta, kad atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nurodyti trūkumai yra nepagrįsti ir atsisakė juos pašalinti. Be to, 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške pasiūlė atlikti papildomus darbus, o ne ištaisyti apeliantės pretenzijose nurodytus trūkumus.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei iš ankstesnių atsakymų į pretenzijas turinio apeliantei nebuvo aišku, kad atsakovė nesutinka su nustatytais gyvenamojo namo trūkumais ir atsisako juos ištaisyti, vėliausiai apie savo teisės pažeidimą apeliantė turėjo suvokti 2021 m. kovo 21 d., kadangi 2021 m. kovo 21 d. atsakovei adresuotame rašte pati patvirtino, jog nepavykus taikiai susitarti ketina ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad apeliantės ieškinys teisme gautas 2022 m. balandžio 18 d., todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pateikdama ieškinį apeliantė buvo praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad atsakovės nesutikimas su apeliantės pretenzijose nurodytais gyvenamojo namo trūkumais ir atsisakymas juos ištaisyti laikytinas tęstinio pobūdžio pažeidimu, todėl vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neteisingai supranta ir interpretuoja pirmiau nurodytas CK nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daikto kokybei keliamų reikalavimų neatitinkančio daikto perdavimo pirkėjui (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš CK 6.333 straipsnio 1 dalies turinio, šioje teisės normoje yra įtvirtinti konkretūs reikalavimai parduodamam daiktui, o ne tam tikri veiksmai, kuriuos turi atlikti pardavėjas bei kurių neatlikimas sąlygotų pažeidimo tęstinumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalį, todėl apeliantės argumentai dėl tęstinio pažeidimo pobūdžio atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio senaties termino (ne)atnaujinimo
38. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo neįvertino apeliantės, kaip vartotojos teisinio statuso, t. y. neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantė neturi teisinio išsilavinimo, taip pat, kad turėjo surinkti reikiamus įrodymus (specialistų išvadas), kas dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų ribojimų pareikalavo didelių laiko sąnaudų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu buvo priimti nagrinėjamu atveju aktualių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, pakeitimai.
39. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
40. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
41. Sprendžiant klausimą dėl aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, pažymėtina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis.
42. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantė yra vartotoja ir neturi teisinio išsilavinimo, savaime neatleidžia jos nuo pareigos būti rūpestingai ir apdairiai bei nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, juolab kad iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovės pozicija ieškovės keliamais klausimais buvo nuosekli – ji nepripažino ieškovės nurodytų trūkumų (žr., šios nutarties 34–35 punktus). Nors apeliantė teigia, kad neturi specialių žinių, todėl prieš teikiant teismui ieškinį turėjo surinkti įrodymus (specialistų išvadas), kas dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų ribojimų pareikalavo didelių laiko sąnaudų, su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Byloje pateikti duomenys (pvz., 2022 m. lapkričio 25 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 22-81, 2023 m. kovo 23 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 2023/03/23), patvirtina, kad daugelį apeliantės pretenzijose nurodytų trūkumų (pvz., trūksta ventiliatoriaus vonios patalpose, nėra įrengti priešgaisriniai detektoriai, nėra išlygintas sklypas, nėra terasos laiptelio, nepakankamas juodžemio lygis, nėra namo numerio, neįrengtos tvoros, nuotekų šulinio talpa per maža, lubų įrengimo siūlės ištrupėjusios ir kt.) buvo galima nustatyti be specialaus tyrimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialistų S. Š. ir R. L. išvada, kuria remdamasi apeliantė siekė įrodyti gyvenamojo namo trūkumus, apeliantei buvo įteikta 2021 m. rugsėjo 24 d., tačiau į teismą apeliantė kreipėsi tik praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo išvados gavimo (2022 m. balandžio 18 d.). Apeliantė iš esmės deklaratyviai nurodė, kad COVID-19 pandemijos metu taikyti ribojimai apsunkino galimybes kreiptis į teismą, tačiau nepaaiškino, kokie konkretūs ribojimai, kada jie buvo taikomi ir kaip trukdė pasiruošti kreiptis į teismą teisminės gynybos. Aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu buvo priimti teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, pakeitimai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi jie įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. ir yra taikomi sutartims, sudarytoms po 2022 m. sausio 1 d. Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas, tokių priežasčių nenustatė ir teismas, konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju atnaujinti ieškinio senaties termino nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
45. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 960 Eur bylinėjimosi išlaidas už rašytinės baigiamosios kabos parengimą, nepaisant to, jog CPK toks institutas nėra nustatytas, o baigiamoji kalba sakoma žodžiu. Apeliantės nuomone, dalies atsakovės apmokėtų paslaugų sąsajumas su nagrinėjama byla nėra niekaip pagrįstas (pvz., pagal 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovė sumokėjo 165 Eur už papildomas kontoros išlaidas, tačiau nėra detalizuota, kas konkrečiai sudaro šias išlaidas).
46. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti trys prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymuose atsakovė nurodė, kad iš viso patyrė 9 692,10 Eur išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad atsakovė patyrė 11 192,10 Eur, padarė klaidą.
47. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė tris prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2022 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 9 d.). Pirmuoju prašymu prašė priteisti iš apeliantės 5 699,10 Eur už advokato, dalyvavusio nagrinėjant civilinę bylą, pagalbą ir 1 500 Eur išlaidas, susijusias su specialisto (eksperto) N. B. 2022 m. birželio 17 d. išvados parengimu. Antruoju prašymu prašė priteisti 3 121,80 Eur, o trečiuoju 871,20 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Kaip matyti bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 9 692,10 Eur, kurią sudaro: 1) 36,30 Eur už prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo rengimą; 2) 2 178 Eur už atsiliepimo rengimą; 3) 2 613,60 Eur už dubliko analizę, tripliko rengimą ir naujų įrodymų rinkimą; 4) 871,20 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje (2022 m. rugpjūčio 26 d.); 5) 1 669,80 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje ir atstovavimą teismo posėdyje (2023 m. balandžio 26 d.); 6) 726 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje ir atstovavimą teismo posėdyje (2023 m. balandžio 28 d.); 7) 726 Eur už baigiamosios kalbos raštu rengimą; 8) 435,60 Eur už baigiamosios kalbos raštu koregavimą; 9) 435,60 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2023 m. gegužės 10 d.).
48. Kaip matyti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarančios sumos detalizacijos (žr. šios nutarties 46 punktą), į bylinėjimosi išlaidų sumą nėra įtrauktos papildomos išlaidos. Bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą (9 692,10 Eur) sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu, taip pat išlaidos, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiams ir atstovavimu juose. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais (sąskaitomis ir jų apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad atsakovės apmokėtų paslaugų sąsajumas su nagrinėjama byla nėra pagrįstas. Be kita ko, pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba, priteisimo yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.16 punkte yra numatyta galimybė priteisti išlaidas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 960 Eur bylinėjimosi išlaidas už rašytinės baigiamosios kalbos parengimą.
49. Kita vertus, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies, jos 78 ir 79 punktuose yra nurodyta, kad atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 11 192,10 Eur išlaidas už advokato teiktą teisinę pagalbą, 1 500 Eur už specialisto N. B. išvadą ir 3 540 Eur už teismo eksperto D. V. ekspertizės išvadą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bendra išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagalbą suma sudaro 9 692,10 Eur, o ne 11 192,10 Eur. Todėl sutiktina su atsakove, kad apskaičiuojant priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį buvo padaryta aritmetinė klaida (du kartus paskaičiuotas atlyginimas už specialisto N. B. išvadą). Minėta klaida ištaisoma, nurodant, kad atsakovei atlyginama pirmosios instancijos teisme bendra patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra ne 16 232,10 Eur (11 192,10 Eur + 1 500 Eur + 3 540 Eur), o 14 732,10 Eur (9 692,10 Eur + 1 500 Eur + 3 540 Eur) (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
53. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
54. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 3 121,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą rengimas ir pateikimas teismui.
55. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
56. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat, už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
57. Apskaičiuojant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, taikomas 2023 metų pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 959,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 547,87 Eur (1,3 x 1 959,90 Eur).
58. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teisme viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, įvertinusi atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų turinį ir juose dėstomus argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija vertina, jog yra pagrindas mažinti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 3 121,80 Eur iki 2 547,87 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendime padarytą aritmetinę klaidą ir rezoliucinės dalies antrąją pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstyti taip: ,,Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Modernsta“ iš ieškovės E. A. (buvusi pavardė – J.) 14 732,10 Eur (keturiolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt du eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.“.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modernsta“, juridinio asmens kodas 3024284565, iš apeliantės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 547,87 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.