- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-690-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01879-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Raimondas Buzelis, Tomas Romeika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“
- Trečiasis asmuo
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Advokatai
- Regina Derkintytė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Nijolios Indreikienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2458-722/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcine bendrovei „Iremas“, trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo iš subrangovo, atlikusio laivo turboslėgtuvo rotoriaus subalansavimo darbus.Ieškovė UAB „Laivų technika“, kaip generalinis rangovas, susitarė su AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl laivo „Romuva“ turboslėgtuvo remonto darbų. Dėl turboslėgtuvo balansavimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuri ir atliko minėtus darbus. Atsakovės atlikti darbai buvo ieškovės priimti. Laivui „Romuva“ išplaukiant iš Liepojos, atsirado neįprasta pagrindinio variklio turboslėgtuvo vibracija ir triukšmas guoliuose, dėl to laivas neišplaukė į Ventspilį. Ieškovė kelis kartus bandė pašalinti trūkumus. Jų šalinimo metu nustatyta, kad turboslėgtuvo netinkamo veikimo priežastis yra turboslėgtuvo rotorius. Dėl gedimų pašalinimo ieškovė kreipėsi į ABB AS. Netinkamas subalansavimas įrodytas komisijinės ekspertizės išvada.Ieškovė teigia, kad 2016 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-308-730/2016 pripažinta, kad dėl variklio „Romuva“ sugadinimų ir patirtos žalos kaltos visos trys šalys, t. y. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, UAB „Laivų technika“ ir UAB „Iremas“ atsakingos lygiomis 1/3 dalimis, todėl priteisė iš ieškovės, kaip generalinės rangovės, 2/3 visų pagrįstų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ nuostolių 36 213,00 Eur. Teismo sprendimu konstatuota, kad nuostoliai atsirado ir dėl UAB „Iremas“ kaltės jai netinkamai atlikus turboslėgtuvo rotoriaus balansavimo darbus, kurie galėjo lemti turboslėgtuvo sugadinimus. Ieškovė 2016 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą įvykdė ir sumokėjo AB „Lietuvos jūrų laivininkystei“ 42 062,71 Eur, todėl ieškovė turi teisę į ½ dalį sumokėtos nuostolių atlyginimo sumos priteisimo iš atsakovės, taip pat į kitų išlaidų, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Ieškinio senaties terminas reikšti šį ieškinį nepraleistas, 3 metų terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 36 581,19 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovė nėra atsakinga už blogą turboslėgtuvo subalansavimą, laivo „Romuva“ turboslėgtuvas neveikė dėl 8 priežasčių, nesusijusių su atsakovės veiksmais. Tik viena iš šių 8 priežasčių galimai buvo atsakovės veiksmai. Niekur nėra užfiksuota, kad rotorius buvo netinkamai subalansuotas. Atsakovė tinkamai įvykdė sutartį - suteikė ieškovei rotoriaus balansavimo paslaugą, o ieškovė tą patvirtino pasirašiusi priėmimo–perdavimo aktą ir sumokėjusi už balansavimo paslaugą. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra atsakinga už turboslėgtuvo gedimus. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nenustatyti jokie neteisėti UAB „Iremas“ veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Laivų technika“ iš atsakovės UAB „Iremas“ 21 844,26 Eur nuostolių atlyginimo, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 21 844,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 329,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, nustatė, kad ieškovė UAB „Laivų technika“ 2013 m. gegužės 21 d. susitarė su AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl laivo „Romuva“ turboslėgtuvo remonto darbų už 3 190,00 Eur. Dalį darbų – turboslėgtuvo rotoriaus subalansavimą pavedė UAB „Iremas“, kuri atliko laivo „Romuva“ turboslėgtuvo rotoriaus subalansavimą. 2013 m. gegužės 30 d. už šiuos darbus UAB „Iremas“ sumokėta. UAB „Laivų technika“ iš UAB „Iremas“ atsivežtą subalansuotą turboslėgtuvo rotorių kartu su kitomis detalėmis sumontavo laive „Romuva“. 2013 m. birželio 17 d. tarp UAB „Laivų technika“ ir AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr.083-A-13, kurio pagrindu išrašyta 2013 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra. 2013 m. birželio 20 d. laivui „Romuva“ išplaukiant iš Liepojos, padidinus variklio apsukas, atsirado neįprasta pagrindinio variklio turboslėgtuvo vibracija ir triukšmas guoliuose. Dėl to laivas „Romuva“ neišplaukė, kaip planuota į Ventspilį, liko Liepojos uoste. 2013 m. birželio 26 d. atliktų darbų aktu, išardžius turbiną Venstspilio uoste, nustatyti gedimai ir atlikti darbai. UAB „Laivų technika“ dėl 2013 m. birželio 20 d. gedimo pateikė reklamaciją UAB „Iremas“. UAB „Iremas“ nesutiko su reklamacija. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreipėsi į UAB „Laivų technika“ dėl turboslėgtuvo veikimo trūkumų pašalinimo, tačiau kelis kartus bandant juos pašalinti, jis veikė netinkamai ir trūkumai nebuvo pašalinti. UAB „Laivų technika“ kreipėsi į ABB AS dėl turboslėgtuvo rotoriaus balanso patikros ir jo balansavimo, už darbus 2013 m. liepos 31 d. sumokėjo 1 850,00 Eur. ABB AS nustatė, kad turboslėgtuvo rotorius nebuvo subalansuotas. UAB „Laivų technika“ pretenzija 4 566,02 Eur sumai UAB „Iremas“ dėl patirtų nuostolių nebuvo patenkinta. 2017 m. balandžio 11 d. ieškovės pretenzija UAB „Iremas“ dėl 36 581,19 Eur nuostolių atlyginimo taip pat nebuvo patenkinta.UAB „Laivų technika“ nepašalinus turboslėgtuvo veikimo trūkumų, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. 2016 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-308-730/2016 iš atsakovės UAB „Laivų technika“ ieškovei BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ buvo priteista 2/3 visų nuostolių – 36 213,00 Eur, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 36 213,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 815,51 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šiuo sprendimu konstatuota, kad procesų dalyvių (ieškovės BAB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, atsakovės UAB „Laivų technika“, trečiojo asmens UAB „Iremas“) veiksmai kilusioms pasekmėms gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis. Tuo pagrindu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog atsakovės civilinė atsakomybė mažintina 1/3 ieškovei atsiradusių nuostolių dalimi, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei 36 213,00 Eur nuostolių. UAB „Laivų technika“ bankrutavusiai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pervedė viso 42 062,71 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės 36 581,19 Eur nuostolių sumą sudaro: 1) 21 031,36 Eur nuostoliai - pusė ieškovės sumokėtos sumos AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pagal 2016 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-308-730/2016; 2) 2 032,80 Lt suma (588,73 Eur), sumokėta pagal atsakovės 2013 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0009524; 3) 1 850,00 Eur papildomų išlaidų suma, sumokėta 2013 m. rugpjūčio 14 d. įmonei ABB AS pagal 2013 m. liepos 31 d. sąskaitą Nr. 9110093387 už atliktus rotoriaus balansavimo darbus; 4) 11 667,03 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-308-730/2016.Teismas nustatė, kad ieškinyje nuostolių dydžio nurodymo dalyje yra klaida - vietoje 2 032,80 Lt klaidingai nurodyta 2 032,80 Eur, o ne 588,73 Eur, todėl laikė, kad 2 p. nurodyta suma yra ne 2 032,80 Eur, o 588,73 Eur, o ieškovės patirtų nuostolių bendra suma pagal ieškinį turėtų būti ne 36 581,19 Eur, o 35 137,12 Eur. Atitinkamai mokėtinas žyminis mokestis turėtų būti ne 774 Eur, o 752 Eur.Teismas sprendė, kad priežastinį ryšį tarp ieškiniu prašomų priteisti nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu nustatytos aplinkybės, kurias patvirtino 2016 m. vasario 22 d. teisme gauta Komisijinės ekspertizės išvada, kad vieno iš ieškovės įrodinėjamų defektų, jog oro įpūtimas neatitinka eksploatacinių reikalavimų, atsiradimo priežastimi be kitų priežasčių yra ir netinkamo ugnies žiedo sumontavimas (1 klausimas), dėl netinkamos kokybės ugnies žiedo laivo „Romuva“ variklis gali neišvystyti darbinių parametrų (4 klausimas), netinkamos kokybės ugnies žiedas galėjo nulemti turboslėgtuvo išbalansavimą, sugadinimą (7 klausimas). Teismas atsižvelgė į Komisijinės ekspertizės atlikusių ekspertų nuomonę, jog trijų procesų dalyvių veiksmai kilusioms pasekmėms gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis. Ieškovei iš atsakovės teismas priteisė tik 1/3 nuo 588,73 Eur sumos, t. y. 196,24 Eur ir 1/3 nuo 1 850,00 Eur sumos, t. y. 616,66 Eur. 11 667,03 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė, kadangi šios išlaidos buvo paskirstytos civilinėje byloje Nr. e2-308-730/2016. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais sprendė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei 21 844,26 Eur nuostolių (21 031,36 Eur + 196,24 Eur + 616,66 Eur).Teismas sutiko su ieškovės atstovo pozicija, kad regresinė prievolė įvykdyta 2016 m. gruodžio 28 d., ieškinys teismui pateiktas 2017 m. liepos 19 d., todėl 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Iremas“, atstovaujama advokato Vaido Radvilos, prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Laivų technika“ ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės atsakomybės dalis nustatyta prejudiciniu sprendimu kitoje byloje – Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-308-730/2016. Atsakovės atsakomybė ir jos apimtis nebuvo civilinės bylos Nr. e2-308-730/2016 nagrinėjimo dalykas. Nors byloje buvo konstatuota, kad atsakovė atliko rotoriaus balansavimo darbus, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, jų vykdymas ar atsakovės atsakomybė dėl kilusios žalos nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas – Klaipėdos apygardos teismas nenagrinėjo ieškovės ir atsakovės įsipareigojimų vykdymo tinkamumo ieškovei užsakius rotoriaus balansavimo darbus iš atsakovės, nenustatė konkrečios rotoriaus išsibalansavimo priežasties, nenustatė momento, nuo kuriuo atsirado rotoriaus disbalansas, nesprendė dėl atsakovės atsakomybės už rotoriaus išbalansavimą, juo labiau nekonstatavo jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, nepasisakė dėl atsakovės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nevertino pačios ieškovės kaltės dėl kilusių nuostolių sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovės atsakomybės už ieškovės prašomus priteisti nuostolius. Teismas priėmė sprendimą nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė įrodymų vertinimą. Tam, kad atsakovei kiltų atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo, ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, tarp netinkamo sutarties vykdymo ir atsiradusių nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, atsiradusių nuostolių dydį. Pirma, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Rotorius buvo subalansuotas laikantis ISO1940/1 standarto, ką patvirtina balansavimo akto ataskaita ir „Easy-Balancer“ ataskaita. Ieškovė priėmėm iš atsakovės subalansuotą rotorių, be išlygų pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 517, matė rotoriaus balansavimo ataskaitą, už atliktus darbus sumokėjo. Priėmusi subalansuotą rotorių iš atsakovės ir jį sumontavusi į turboslėgtuvą, ieškovė, būdama profesionalė, tokiais veiksmais patvirtino faktą, kad atsakovė tinkamai atliko rotoriaus subalansavimo darbus, rotoriaus būklė jo perdavimo metu tenkino ieškovė, dėl atsakovės veiksmų nebuvo pareikštos jokios pretenzijos. Todėl ieškovė prarado teisę remtis rotoriaus trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant rotorių. Antra, nepagrįsta teismo motyvacija dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, nes oro įpūtimo defektas dėl ugnies žiedo nesumontavimo neturi ryšio su rotoriaus balansavimo darbais; dėl ugnies žiedo kokybės ir jo savalaikio nesumontavimo buvo atsakinga AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, kuri šioje byloje nedalyvauja ir jos atsakomybės dydis nenustatinėjamas; AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir UAB „Iremas“ apskritai nesieja jokie santykiai, todėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atsakomybės apimtį kitoje byloje pagrindžiančios aplinkybės niekaip negali pagrįsti priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių bei atitinkamai atsakovės atsakomybės dydžio. Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta tiksli turboslėgtuvo sugadinimo priežastis. Komisijinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad turboslėgtuvo netinkamą veikimą galėjo lemti bent 6 priežastys ir tik 1 galėjo būti rotoriaus disbalansas. Visos kitos galimo rotoriaus disbalanso priežastys yra nesusijusios su atsakovės veiksmais ir galėjo įvykti ir įvyko tik po to, kai tinkamai subalansuotas rotorius buvo perduotas ieškovei ar vėliau AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dėl nuo atsakovės niekaip nepriklausančių aplinkybių. Aplinkybes, kad nėra įmanoma tiksliai nustatyti rotoriaus disbalanso priežasčių patvirtina ir ekspertai. Po to, kai atsakovė perdavė rotorių ieškovei, su subalansuotu rotoriumi buvo atlikta daugybė veiksmų, dėl kurių ir atsirado rotoriaus disbalansas. Riziką už visus ir bet kokius nuostolius, susijusius su netinkamu turboslėgtuvo veikimu ir ieškovės patirtus po to, kai ieškovė neišbandytą turboslėgtuvą perdavė AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, prisiėmė pati ieškovė, nes ji galėjo tokių nuostolių išvengti. Aplinkybė, jog ieškovė turėjo galimybę patikrinti turboslėgtuvo veikimą ir išvengti tolimesnių nuostolių, yra konstatuota Klaipėdos apygardos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl atsakovės atlygintino nuostolių dydžio. Ekspertai nenustatė konkrečios turboslėgtuvo netinkamo veikimo priežasties, nurodė, kad procentinėmis proporcijomis priežasčių įtakos fiziškai įvertinti neįmanoma, atitinkamai neturėjo pagrindo daryti išvados dėl atsakovės atsakomybės dalies. Atsakovės vaidmuo atliktinų veiksmų kontekste sudarė tik labai nežymią dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta 1/3 proporcija dėl visų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ patirtų nuostolių yra nepagrįsta. Teismas nevertino iš kokių dalių susideda ieškovės prašoma atlyginti suma, be pagrindo sprendė, kad atsakovė turi atlyginti ½ iš ieškovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ priteistos sumos Klaipėdos apygardos teismo byloje. Klaipėdos apygardos teismo byloje atsakovė buvo trečiuoju asmeniu, jos atsakomybė už turboslėgtuvo gedimus nagrinėjama nebuvo, o turboslėgtuvo sugedimo priežastys liko nenustatytos, nustatytas buvo tik turboslėgtuvo sugadinimo faktas. Teismas nepagrįstai priteisė 196,24 Eur už rotoriaus balansavimą ir 616,66 Eur ieškovės papildomų išlaidų, sumokėtų įmonei ABB, kadangi šie reikalavimai yra kildinami ne iš regresinės prievolės, teismas turėjo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė į atsakovę su reikalavimu atlyginti nuostolius dėl tariamai netinkamai atliko balansavimo pirmą kartą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 6 d. Todėl laikytina, kad ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2013 m. rugpjūčio 6 d., 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 6 d., o ieškinį pateikė 2018 m. liepos 19 d. ir neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai subalansavo rotorių, todėl teismas nepagrįstai priteisė sumas už rotoriaus balansavimą ir už rotoriaus balansavimą ABB AS bendrovėje. Ieškovė UAB „Laivų technika“, atstovaujama advokatės Reginos Derkintytės-Kaupienės, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Iremas“ apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą laikė prejudiciniu sprendimu nagrinėjamoje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendime, pasisakydamas dėl sutartinių įsipareigojimo vykdymo, nuostolių atlyginimo, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta subrangos sutartis turboslėgtuvo rotoriaus balansavimo darbams atlikti ir tai, jog generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pagrįstai reiškė reikalavimą priteisti nuostolius ieškovei (UAB „Laivų technika“). Nepaisant to, jog AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ patirti nuostoliai buvo sąlygoti ir atsakovės neteisėtų veiksmų, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ pagrįstai reiškė ieškinį tik ieškovės atžvilgiu, kadangi ieškovė, kaip generalinis rangovas, atsako prieš AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ už atsakovės, kaip subrangovo, netinkamai įvykdytus rangos darbus. Byloje buvo paskirtos net trys teismo ekspertizės, siekiu atsakyti ir į klausimus, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, ar atsakovė galėjo netinkamai subalansuoti turboslėgtuvo rotorių ir ar netinkamas subalansavimas galėjo lemti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ patirtus nuostolius. Komisijinės ekspertizės akte ekspertų komisija, atsakydama į jai užduotus klausimus, nurodė, kad proceso dalyvių veiksmai kilusioms pasekmėms gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis, pagal tuos veiksmus, kuriuos jie turėjo atlikti. Aplinkybės, jog atsakovė pati rinko įrodymus dėl savo neteisėtų veiksmų paneigimo, dėl tinkamai atliktos rangos sutarties ir tinkamai subalansuoto turtboslėgtuvo rotoriaus, aiškiai patvirtina, kad aplinkybės, ar atsakovė vykdydama rangos sutartį atliko neteisėtus veiksmus ir aplinkybės, ar atsakovės neteisėti veiksmai galėjo lemti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ patirtą pažą (ar jos dalį) buvo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas. Teismas įrodinėjimo procese būtent ir aiškinosi, kurios iš šalių (AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, ieškovės ar atsakovės) neteisėti veiksmai lėmė AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ patirtą žalą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime nustatyti faktai, jog tiek AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė yra bendrai atsakingi už atsiradusius AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ nuostolius, yra prejudiciniai faktai. Atsakovė Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje pateikė atsiliepimą į AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ieškinį dėl nuostolių iš ieškovės priteisimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teikė eilę argumentų dėl atsakovės tinkamai atliktų rangos darbų - turboslėgtuvo rotoriaus balansavimo, teikė eilę dokumentų, pasak atsakovės, patvirtinančių, jog atsakovė tinkamai atliko minėtus darbus. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovės rangos sutarties vykdymo tinkamumas, neteisėtų veiksmų atlikimas buvo Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas. Teismas pagrįstai nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas remdamasis 2016 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu. Atsakovė nepagrįstai nesutinka su pusę 7 812,00 Eur dydžio sumos, sumokėtos už sugadintas detales, teigdama, kad dėl šių nuostolių išimtinai atsakinga tik ieškovė. Klaipėdos apygardos teismas šių detalių sugadinimo priežastimi nurodė būtent atsakovės, bet ne ieškovės neteisėtus veiksmus. Atsakovė taip pat nepagrįstai ginčija pusę patirtų 8 200,00 Eur nuostolių dėl kompresoriaus darbo rato sugadinimo priteisimą iš atsakovės. Tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Jonavos rajono apylinkės teismas patvirtino, kad kompresoriaus darbo ratas buvo apgadintas dėl balansavimo metu nuimtos nuo šoninių menčių paviršių masės, ko griežtai negalima daryti. Šių nuostolių atsiradimą Klaipėdos apygardos teismas siejo būtent tik su šiais atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais. Komisijinės ekspertizės akto 9 p. taip pat nurodyta, kad metalo nuėmimas nuo kompresoriaus darbo rato menčių šoninių paviršių galėjo pakeisti įputimo parametrus ir galėjo sudaryti sąlygas atsirasti papildomam disbalanso momentui. Išlaidos, susijusios su puse katerio nuomos paslaugomis, kurui ir rotoriaus gabenimui iš Vorutos į Ventspilį, yra susijusios su rotoriaus gabenimu remontui ir pasekmių dėl netinkamo rotoriaus balanso šalinimu, todėl atsakovas yra iš dalies atsakingas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad 196,24 Eur už rotoriaus balansavimą ir 616,66 Eur ieškovės papildomų išlaidų, sumokėtų įmonei ABB, priteisimas negalimas dėl ieškinio senaties praleidimo. Teismas pagrįstai laikė, kad regresinė prievolė ieškovės įvykdyta 2016 m. gruodžio 28 d., ieškinys teismui pateiktas 2017 m. liepos 19 d., todėl 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. 196,24 Eur ir 616,66 Eur priteisimo iš atsakovės būtinumas atsirado tik po 2016 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. tik tuomet paaiškėjo, kad AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ieškinys pagrįstas ir buvo nustatyti neteisėti atsakovės ir ieškovės veiksmai. Nustačius, kad atsakovė yra atsakingas už atsiradusius AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ nuostolius, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad atsakovė neatliko tinkamai rangos darbų ir už juos yra atsakinga. Todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Tarp šalių kilo ginčas dėl UAB „Iremas“ atsakomybės.Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloj Nr. e2-308-730/2016 yra nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi šiai bylai, todėl jais rėmėsi, konstatuodamas, jog atsakovui kyla atsakomybė ir jos apimtis yra lygi 1/3 patirtos žalos.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl prejudicinių faktų, priėmė sprendimą nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės atsakomybės sąlygų, netaikė senaties termino.
Dėl prejudicinių faktų
Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloj Nr. e2-308-730/2016, pagal ieškovės AB „Lietuvos jūrų laivininkystė‘ ieškinį atsakovei UAB „Laivų technika“ ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Iremas“, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).Tarp šalių kilo ginčas, ar Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloj Nr. e2-308-730/2016 yra nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi šiai bylai. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kokie būtent faktai, teismo vertinimu, yra laikytini prejudiciniais sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės byloje.Apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloj Nr. e2-308-730/2016 yra nustatyti tokie prejudiciniai faktai: 1) UAB „Iremas“ atsakinga dėl atsiradusios žalos; 2) UAB „Iremas“ atsakinga 1/3 dalimi.Kadangi tarp šalių kyla ginčas dėl prejudicinių faktų, teisėjų kolegija, spręsdama, ar Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloj Nr. e2-308-730/2016 yra nustatyti prejudiciniai faktai, pažymi, kad teismas yra konstatavęs: „Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, komisijinės ekspertizės akto išvadas, teismo nuomone, yra pagrindas padaryti labiau tikėtinai išvadai, nei priešingai, jog ekspertizės akto išvadose nurodomos netinkamo turboslėgtuvo veikimo priežastys – rotoriaus disbalansas, pažeistas kompresoriaus ratas, pažeista turbinos rato viena mentis, netinkamo ugnies žiedo sumontavimas, turbinos rotoriaus reikiamo sukimosi greičio neišvystymas yra įrodytos ir jos atsirado dėl atsakovės atliktų turboslėgtuvo remonto darbų (CPK 185 straipsnis).“ Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendime konstatuota, jog netinkamos turboslėgtuvo veikimo priežastys – rotoriaus disbalansas, .... , yra įrodytos ir jos atsirado dėl atsakovės atliktų turboslėgtuvo remonto darbų. Ši teismo konstatuota aplinkybė yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje. Prejudiciniu faktu laikytina ir tai, kad teismas konstatavo 5 netinkamo turboslėgtuvo veikimo priežastis: 1) rotoriaus disbalansas, 2) pažeistas kompresoriaus ratas, 3) pažeista turbinos rato viena mentis, 4) netinkamo ugnies žiedo sumontavimas, 5) turbinos rotoriaus reikiamo sukimosi greičio neišvystymas. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro, nes Klaipėdos apygardos teismas nagrinėtoje byloje analizavo turboslėgtuvo netinkamo veikimo ir žalos atsiradimo priežastis, tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas UAB „Iremas“ tinkamai subalansavo rotorių bei kokia procentinė išraiška yra rotoriaus disbalanso visų šalių atliktų veiksmų kontekste. Be to, Klaipėdos apygardos teismo sprendime yra konstatuota, jog „byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai atliko turboslėgtuvo rotoriaus sumontavimą“. Iš šių dviejų Klaipėdos apygardos teismo konstatuotų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas UAB „Iremas“ vykdydamas turboslėgtuvo rotoriaus balansavimą, jį atliko netinkamai, dėl ko rotorius buvo netinkamai subalansuotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant prejudiciniam faktui, jog rotorius buvo netinkamai subalansuotas, nenagrinėtini atsakovo argumentai dėl rotoriaus tinkamo subalansavimo.Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloj Nr. e2-308-730/2016 yra nurodęs, kad „Taip pat teismas vertindamas atsižvelgia į komisijinę ekspertizę atlikusių ekspertų nuomonę, jog procesų dalyvių veiksmai kilusioms pasekmėms gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis (7 klausimas). Tuo pagrindu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas mano, jog atsakovės civilinė atsakomybė mažintina 1/3 ieškovei atsiradusių nuotolių dalimi, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei 36 213 EUR nuostolių (CK 1.5 straipsnis, 6.665 straipsnio 3 dalis).“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje sprendimo dalyje Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo ne atsakovės UAB „Iremas“ atsakomybės klausimą, o sprendė dėl ieškovės savo nagrinėjamoje byloje AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atsakomybės apimties, todėl sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjimo dalykas dėl atsakovės UAB „Iremas“ atsakomybės apimties nebuvo Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas 1/3 dalimi sumažino priteistinos žalos dydį, nėra prejudicinis faktas.Darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje prejudicinis faktas yra tik tinkamas rotoriaus nesubalansavimas, tačiau ne UAB „Iremas“ civilinė atsakomybė bei jos apimtis. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, dėl prejudicinių faktų, teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl šios aplinkybės nagrinėtinos apeliacinės instancijos teismo.
Dėl atsakovo UAB „Iremas“ civilinės atsakomybės sąlygų
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje prejudicinis faktas yra tinkamas rotoriaus nesubalansavimas, todėl darytina išvada, kad nustatytas prejudicinis faktas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant sutartį ir šis faktas negali būti iš naujo vertinamas ir paneigiamas kitoje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.).Nustačius, kad atsakovė UAB „Iremas“ atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Apeliantė minėtos prezumpcijos nenuginčijo.Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).Spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Komisijinės ekspertizės akto (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 41-45) atsakyme į 7 klausimą (Kokia priežastis(-ys) galėjo nulemti turboslėgtuvo Na40/S rotoriaus išbalansavimą/sugadinimą; a) netinkamai atliktas UAB „Iremas“ balansavimas; b) netinkamai UAB „Laivų technika“ atliktas turboslėgtuvo NA40/S rotoriaus sumontavimas; c) AB Jūrų laivininkystė“ veiksmai: laivo „Romuva“ variklio paleidimas ir eksploatavimas iš pradžių neišbandžius sumontuoto turboslėgtuvo veikimo ir/ar atsisakymas savalaikiai pakeisti nauju ugnies žiedą? Jei kelių proceso dalyvių veiksmai ar neveikimas buvo rotoriaus išbalansavimo/sugadinimo priežastimi, įvardinkite jų veiksmų įtakos kilusioms pasekmėms procentines proporcijas) nurodyta, kad „visos šiame klausime nurodytos priežastys galėjo nulemti turboslėgtuvo Na40/S rotoriaus sugadinimą. Atkreipiame dėmesį, jog į bylą naujai pateiktoje instrukcijoje yra nurodytos bent 8 galimos netinkamo veikimo priežastys. Taip pat nurodyti veiksmai, kurie turi būti atlikti paleidžiant ir eksploatuojant turbokompresorių. Kuriuos veiksmus turėjo atlikti turbokompresorių paleidę laivo inžinieriai, o kuriuos turbokompresorių montavę specialistai, vertinti negalime. Aišku tik viena, jog rotorių balansavo UAB „Iremas“, kurio veiksmai irgi galėjo būti netinkamo turbokompresoriaus veikimo priežastimi. Mūsų nuomone, proceso dalyvių veiksmai kilusioms pasekmėms gali būti išreikšti lygiomis procentinėmis proporcijomis, pagal tuos veiksmus, kuriuos jie turėjo atlikti....“.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ekspertizės išvada leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Iremas“ veiksmai, t.y. tinkamas rotoriaus nesubalansavimas, sąlygojo žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad tokią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kartu pažymėtina, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog UAB „Iremas“ veiksmai kilusioms pasekmėms gali būti vertinami tik proporcingai tiems veiksmams, kuriuos jis atliko, visų kitų veiksnių kontekste.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatytos 5 netinkamo turboslėgtuvo veikimo priežastys. Nors atsakovas nurodo, kad turbokompresoriaus defektai taip pat siejami su turbinos rato užterštumu, tačiau pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas yra konstatavęs, kad „byloje nėra įrodymų, jog atsakovė netinkamai atliko turboslėgtuvo rotoriaus sumontavimą“. Į nagrinėjamą bylą šalys nėra pateikusios naujų įrodymų, pagrindžiančių jų nurodomas aplinkybes dėl žalos atsiradimo. Be to, nors atsakovas nurodo, kad Komisijinės ekspertizės akte, išvadų 7 p. nurodyta, jog pats rotoriaus disbalansas galėjo būti sukeltas bent 8 priežasčių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra teisiškai reikšminga išvada šios bylos kontekste, nes sprendžiama dėl tinkamai nesubalansuoto rotoriaus sukeltos žalos, o ne kitų veiksmų poveikio rotoriaus darbui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmų įtakos kilusioms pasekmėms procentinė proporcija, pagal tuos veiksmus, kuriuos ji turėjo atlikti, yra 20 proc. Spręsdamas dėl žalos, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo veiksmais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui konstatavus, jog UAB „Iremas“ neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiomis pasekmėmis, ir konstatavus, kad atsakovo veiksmų įtakos kilusioms pasekmėms procentinė proporcija, pagal tuos veiksmus, kuriuos ji turėjo atlikti, yra 20 proc., nėra pagrindo analizuoti atsakovo veiksmų įtakos kiekvienai žalos kategorijai, nes tokiu būdu atsakovo atsakomybės apimtis būtų mažinama pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė UAB „Iremas“ negali būti atsakinga už išlaidas, kurias ieškovė UAB „Laivų technika“ patyrė savo sprendimu ir atsakomybe dėl to, kad vengė laiku atlyginti žalą AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kilusia žala, o atsirado dėl netinkamo ieškovės procesinio veikimo, t.y. ne dalis žalos, o procesinio veikimo pasekmė.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendime civilinėje byloj Nr. e2-308-730/2016 pripažino įrodytais 54320,15 Eur nuostolius (sprendimo 71 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės UAB „Iremas“ priteistina 20 proc. dalis nuo ieškovės 54320,15 Eur, t.y. 10864,03 Eur. Be to, iš atsakovės priteistina 20 proc. ieškovės turėtų kitų išlaidų (588,73 Eur + 1850 Eur)/5 = 487,75 Eur. Iš viso iš atsakovės priteistina 11351,78 Eur.Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai)); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju UAB „Iremas“ atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl netaikytina Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 3 dalis. Tai, kad darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs, patvirtina byloje esantys įrodymai – nustatyti, ar rotorius buvo tinkamai subalansuotas skirtos net trys ekspertizės. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tinkamą rotoriaus subalansavimą galėjo patvirtinti ne jo vaizdinė apžiūra, o diagnostinė įranga. Akivaizdu, kad UAB „Laivų technika“ ir kreipėsi į UAB „Iremas“ dėl to, kad neturėjo žinių ir įrangos atlikti rotoriaus balansavimo darbus, todėl darytina išvada, kad priimant atliktus darbus negalėjo matyti trūkumų. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė prarado teisę remtis rotoriaus trūkumų faktų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant rotorių.
Dėl senaties taikymo
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ir priteisė iš atsakovės 196,24 Eur už rotoriaus balansavimą bei 616,66 Eur ieškovės papildomas išlaidas, sumokėtas įmonei ABB.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visa iš atsakovo priteistina žala yra kilusi iš regresinės prievolės, todėl sprendė, kad 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.127 str. 4 d.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 196,24 Eur už rotoriaus balansavimą bei 616,66 Eur ieškovės papildomos išlaidos, sumokėtos įmonei ABB, yra ieškovės išlaidos ir jos nėra susijusios su regresine prievole, todėl šių sumų dalyje taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas ir netaikytina CK 1.127 straipsnio 4 dalis. Tačiau pažymėtina, kad UAB „Iremas“ neteisėti veiksmai buvo konstatuoti tik Klaipėdos apygardos teismo sprendime, kuris priimtas 2016 m. liepos 5 d. Bylos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjimo metu tiek UAB „Jūrų technika“, tiek UAB „Iremas“ savo atsakomybės nepripažino. Darytina išvada, kad tik paskelbus 2016 m. liepos 5 d. teismo sprendimą, UAB „Laivų technika“ suprato savo teisės pažeidimą, t.y., kad rotorius nebuvo tinkamai subalansuotas. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. liepos 5 d. Kadangi ieškinys teismui paduotas 2017 m. liepos 19 d., darytina išvada, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinys patenkintas 32,31 proc. (ieškinio kaina – 35137,12 Eur, priteistina suma - 11351,78 Eur).Ieškovė patyrė 2553 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovės ieškovei priteistina 824,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 1634,78 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės atsakovei priteistina 1106,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.). Ieškovė patyrė 943,45 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė patyrė 492 Eur išlaidas, sumokėdama žyminį mokestį ir 3872,48 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 p.), todėl mažintinas iki 1 500 Eur (CPK 98 straipsnis). Todėl laikytina, kad atsakovas iš viso apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1992 Eur bylinėjimosi išlaidų.Apeliacinis skundas tenkintas 48,03 proc. (apeliacinio skundo kaina – 21844,26 Eur, sumažinta priteista iš atsakovo suma – 10492,48 Eur). Iš atsakovės ieškovei priteistina 490,31 Eur. Iš ieškovės atsakovei priteistina 956,76 Eur.Visos bylinėjimosi išlaidų priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovei priteistina 1573,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovei UAB „Laivų technika“, kodas 141511946, buveinė Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda, iš atsakovės UAB „Iremas“, kodas 256906220, buveinė Jonalaukio kaimas, Jonavos raj., 11351,78 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 78 ct) nuostolių atlyginimo, 6 ( šešis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 11351,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei UAB „Iremas“, kodas 256906220, buveinė Jonalaukio kaimas, Jonavos raj. iš ieškovės UAB „Laivų technika“, kodas 141511946, buveinė Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda 1573,03 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.