- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1382-1043/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- A. J., D. J.
- Atsakovas
- R. M., V. M., S. M., L. I.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. B., Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2049-775/2021 pagal ieškovų D. J. ir A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., V. M., S. M. ir L. I. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J., atstovaudama nepilnametį D. J., 2018 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. kovo 2 d. patikslinusi prašė teismo priteisti A. J. solidariai iš atsakovų 1 262 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti D. J., atstovaujamam globėjos A. J., solidariai iš atsakovų 3 000 Eur turtinę žalą, priteisti D. J. solidariai iš atsakovų 47 720 Eur neturtinę žalą, priteisti A. J. ir D. J. solidariai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad A. P. ikiteisminio tyrimo byloje buvo pareikštas įtarimas dėl K. N. nužudymo. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriame buvo prašoma priteisti iš įtariamojo A. P. nuketėjusiajam D. J. 50 000 Eur neturtinę žalą, susidariusią dėl motinos K. N. nužudymo. Teisingumo ministerijos sprendimu buvo nuspręsta D. J. išmokėti 2 280 Eur dydžio kompensaciją už padarytą neturinę žalą, todėl laikė, jog ieškovo patirtos ir neatlygintos neturtinės žalos dydis sudaro 47 720 Eur. Kadangi civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime D. J. vardu pateikė advokatė D. V., kuriai už atstovavimo paslaugas ikiteisminiame tyrime už D. J. sumokėjo jo globėja A. J., ieškovas prašė teismo solidariai iš atsakovų priteisti 3 000 Eur turtinę žalą, kurią sudarė išlaidos už advokato teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime. (duomenys neskelbtini) A. P. mirė, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, o pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. A. P. nuosavybės teise priklausiusį turtą po jo mirties paveldėjo atsakovai, iš kurių ieškovai prašė solidariai priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Dėl A. P. tyčinių neteisėtų veiksmų buvo patirtos išlaidos, susijusios su nužudytosios K. N. laidojimu. K. N. tėvų neturėjo, todėl jos laidojimu pasirūpino D. J. globėja A. J.. Ieškovė nurodė, jog patyrė 1 262 Eur laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas. Šią sumą sudarė 130 Eur už velionės drabužius, rožančių, šaliką, skarelę, batus ir nosinaitę, 112 Eur už karsto nešimą ir įrašo paminkle atlikimą, 170 Eur už duobės kasimą bei 850 Eur už kapavietės tvarkymą ir paminklo sumontavimą. Kadangi ieškovams nei turtinė, nei neturtinė žala nebuvo atlyginta, todėl jie buvo priversti kreiptis į teismą. Ieškovai nurodė, kad dėl neteisėtų A. P. veiksmų ieškovas tapo našlaitis, kadangi jo tėvas miręs, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmingą netekties jausmą bei kitas stiprias neigiamas emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes. Po mamos mirties ieškovą pradėjo kamuoti nemiga, jo nuotaika prislėgta, jis emociškai pavargęs, nesugeba susikaupti dėl minčių, prislėgusių apie mamos mirtį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. M. 2020 m. kovo 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, kadangi nuo ieškinyje nurodyto 2015 m. balandžio 8 d. įvykio epizodo iki civilinės bylos inicijavimo (pradinis ieškinys surašytas 2018 m. liepos 3 d., gautas teisme 2018 m. liepos 4 d.) buvo praėję 3 metai ir 87 dienos, ieškovai praleido terminą ieškiniui dėl žalos pareikšti. Ieškovas nenurodė jokių svarbių ir nuo ieškovo (ar jo įstatyminės atstovės) valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, sąlygojusių šio termino praleidimą. Ieškovai taip pat neprašė atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovo biologinė motina iki pat savo mirties dienos jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų A. P. dėl pastarojo veiksmais K. N. padarytų sužalojimų niekada nereiškė. Todėl tam, kad būtų tenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui būtina įrodyti priežastinį ryšį tarp A. P. neteisėtų veiksmų ir būtent ieškovui (K. N. sūnui) padarytos žalos. 2015-2016 metais ieškovui negyvenant su savo motina, su ja nepalaikant jokių santykių, ieškovas objektyviai negalėjo patirti jokios neturtinės žalos dėl A. P. veiksmais galimai padarytos žalos ieškovo motinai K. N.. A. P. paveldėjimo byloje ieškovai nebuvo pareiškę reikalavimų. Nurodė, jog nesutinka su ieškovų pozicija, kad ikiteisminio tyrimo byloje A. P. įtarimo pareiškimas ir įtarimo turinys automatiškai sąlygojo ieškovui D. J. neturtinę žalą. Pats A. P. niekada nepripažino nužudęs ar turėjęs tikslą nužudyti savo sugyventinę K. N.. Priešingai, iš A. P. 2016 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolo matyti, kad jis netiki, jog keli jo suduoti smūgiai galėjo sąlygoti K. N. mirtį, kadangi tą vakarą būdama neblaivi ji ne kartą pati buvo kritusi iš įvairaus aukščio. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų A. P. kaltę dėl K. N. mirties. Todėl laikė, jog faktą, kad būtent A. P. veiksmai sąlygojo K. N. mirtį, negalima pripažinti įrodytu, nes kyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ieškovo motina iki pat mirties savo sūnumi nesirūpino, ieškovui 2016 m. birželio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta močiutė A. J.. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovas su mama gyveno iki ieškovui sukako trys metai, t. y. iki 2009 metų lapkričio mėnesio. Todėl, paskutinius septynerius metus iki pat motinos mirties ieškovas neturėjo jokio fizinio ar emocinio ryšio su savo motina, su ja visiškai nebendravo ir motina ieškovo gyvenime jokia forma nedalyvavo, dėl ko jis negalėjo patirti jokių stiprių dvasinių išgyvenimų, psichologinio sukrėtimo bei emocinės depresijos dėl motinos, kuri paskutinius du trečdalius ieškovo gyvenimo gyveno atskirai ir su ieškovu nepalaikė jokių santykių, jam neteikė jokios globos, priežiūros ar rūpesčio, mirties. Be to, nurodė, kad su ieškiniu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji asmeniškai būtų patyrusi kokių tai išlaidų, susijusių su K. N. laidojimu bei kapavietės tvarkymu, todėl laikė, jog ieškovės A. J. ieškinio reikalavimas atlyginti jai turtinę žalą yra atmestinas. Pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo dėl 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra priimta jokių teismų sprendimų, kuriais įstatymų nustatyta tvarka A. P. būtų pripažintas kaltu dėl ieškovo motinos mirties, todėl atsakovui (kaip A. P. įpėdiniui) nekyla civilinė atsakomybė, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytą sumą sumokėjo advokatei 3000 Eur sumą, todėl laikė, jog ieškovo reikalavimas šioje dalyje taip pat atmestinas.
5. Atsakovas V. M. 2020 m. balandžio 6 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovai yra praleidę trejų metų senaties terminą ieškiniui pateikti, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl prašė teismo taikyti senatį. A. P. paveldėjimo byloje ieškovai nebuvo pareiškę A. P. įpėdiniams reikalavimų, susijusių su K. N. sveikatos sutrikdymais ir mirtimi. Ieškovai nepagrindė, kodėl prašo taikyti atsakovams, kurių paveldimos turto dalys aiškiai apibrėžtos, solidariąją atsakomybę. Ieškovui negyvenant su savo motina, su ja nepalaikant jokių santykių, ieškovas objektyviai negalėjo patirti jokios neturtinės žalos dėl K. N. sužalojimų ir netgi mirties, arba toji žala buvo žymiai mažesnė, nei prašoma priteisti ieškinyje. Ieškovas teigdamas, kad dėl neteisėtų A. P. veiksmų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, būtent nuo mamos mirties pradėjo kamuoti nemiga, emocinis nuovargis ir t. t., nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (epikrizių, medicininių išrašų, vaistų vartojimo pagrindimo ar pan.). Be to, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis ženkliai viršija teismų praktikoje taikomus neturtinės žalos dydžius, kurių maksimali suma paprastai neviršija 10 000 Eur. Nurodė, kad nenustačius A. P. kaltės, jo turto paveldėtojams nekyla pareiga padengti ieškovų prašomą priteisti 1 262,77 Eur turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos, paminklo pastatymo išlaidos, todėl tenkinti šį reikalavimą nėra jokio pagrindo. Be to, ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad jie patyrė minėtas išlaidas. Taip pat nurodė, kad nenustačius A. P. kaltės, jo paveldėtojams nekyla civilinė atsakomybė padengti ieškovų sumokėtą honorarą už advokato teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime. Nurodė, kad ieškovų prašoma priteisti 3 000 Eur suma byloje nėra pagrįsta ir detalizuota.
7. Atsakovė L. I. 2020 m. balandžio 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
8. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovai yra praleidę trejų metų senaties terminą ieškiniui pateikti, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl prašė teismo taikyti senatį. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtent A. P. veiksmai sukėlė K. N. mirtį ar bent ją įtakojo. Byloje esančios aplinkybės nurodo visiškai kitas priežastis, kurios galėjo įtakoti K. N. mirtį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. N. ir ieškovų nesiejo jokie glaudūs ryšiai, jų santykiai buvo priešingi ir sprendžiami teismuose. K. N. nesirūpino sūnumi, tarp jų buvo susiklostę svetimų žmonių santykiai. Esant tokioms aplinkybėms žmogaus mirtis yra neišvengiamas procesas, kuris sukelia bendras apgailestavimo emocijas, nesukeliančias jokių pasekmių mūsų gyvenimui. Ieškovo prašomas priteisti neturinės žalos dydis ženkliai prasilenkia su gyvenimo realijom bei protingumo ir teisingumo principais, kadangi vargiai ar nagrinėjamu atveju buvo toks emocinis šokas, kuris turėjo įtakos ieškovo sveikatai bei jo ateičiai. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nemiga ar kiti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl K. N. mirties ir ar jie buvo. Ieškovės prašoma priteisti 1 262,77 Eur suma nepagrįsta faktiniais įrodymais, neįrodė, kad ji faktiškai asmeniškai patyrė tokias laidojimo išlaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingai, kad laidojimo išlaidas apmokėjo kiti asmenys, kurie jokių reikalavimų byloje nėra pareiškę. Ieškovas nėra pateikęs teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra sumokėjęs 3 000 Eur už suteiktas teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime. Ieškovai patirtų išlaidų advokato pagalbai nedetalizavo, o kitu būdu tai padaryti neįmanoma, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.
9. Atsakovas S. M. 2020 m. birželio 25 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo biologinė mama K. N. mirė (duomenys neskelbtini) ir iki pat savo mirties dienos jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų A. P. dėl pastarojo veiksmais jai padarytų sužalojimų niekada nereiškė. Baudžiamojoje byloje, kurios medžiaga ieškovai įrodinėja A. P. kaltę dėl K. N. sužalojimo ir mirties, šios aplinkybės jokiu teismo procesiniu sprendimu (apkaltinamuoju ar išteisinamuoju nuosprendžiu, bylos nutraukimo nutartimi) nėra patvirtintos. Jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių A. P. neteisėtus veiksmus ir kaltę nepateikta civilinėje byloje. Ieškovai neįrodinėja civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pats A. P. niekada nepripažino nužudęs ar turėjęs tikslą nužudyti savo sugyventinę K. N.. Priešingai, iš A. P. 2016 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolo matyti, kad jis netiki, kad keli jo suduoti smūgiai galėjo sąlygoti K. N. mirtį, kadangi tą vakarą, būdama neblaivi, ji ne kartą pati buvo kritusi iš įvairaus aukščio. Jokių kitų įrodymų, kad K. N. mirė dėl A. P. prieš ją pavartoto smurto, nėra. Tokiu būdu nėra būtinųjų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei. Ieškovai niekaip nepagrindė, kodėl prašo taikyti atsakovams, kurių paveldimos turto dalys aiškiai apibrėžtos, solidariąją atsakomybę. Tam, kad būtų tenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui būtina įrodyti priežastinį ryšį tarp A. P. neteisėtų veiksmų ir būtent ieškovui (K. N. sūnui) padarytos žalos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-905 ieškovui buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta močiutė A. J.. Nutartyje konstatuota, kad ieškovas su motina gyveno iki ieškovui sukako trys metai. Po to D. J. gyveno pas močiutę, tarp jos ir anūko yra susiformavęs artimas ryšys, vaikas močiutės šeimoje jaučiasi saugus ir mylimas. Tokiu būdu, ieškovui negyvenant su savo motina, su ja nepalaikant jokių santykių, ieškovas objektyviai negalėjo patirti jokios neturtinės žalos dėl K. N. sužalojimų ir netgi mirties, arba toji žala buvo žymiai mažesnė, nei prašoma priteisti ieškinyje. Ieškovas, teigdamas, kad dėl neteisėtų A. P. veiksmų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, būtent nuo mamos mirties pradėjo kamuoti nemiga, emocinis nuovargis ir t. t., nepateikia jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (epikrizių, medicininių išrašų, vaistų vartojimo pagrindimo ar pan.). Tai, kad velionio A. P. paveldėjimo byloje ieškovai nelaiko savęs kreditoriais, kuriems dėl K. N. nežymių sveikatos sutrikdymų buvo sąlygota turtinė ar neturtinė žala, patvirtina tai, kad nei per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, nei kada nors vėliau velionio A. P. paveldėjimo byloje ieškovai nėra pareiškę A. P. įpėdiniams reikalavimų, susijusių su K. N. sukeltais sveikatos sutrikdymais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyta tiesioginio priežastinio ryšio, tarp galimai smūgių sudavimo ir mirties priežasties. Jei ir būtų galima teigti, kad atsakovai yra atsakingi dėl neturtinės žalos, tai prašoma žala yra akivaizdžiai per didelė, ieškovų reikalaujamas neturtinės žalos dydis ženkliai viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje mirties atvejais taikomus neturtinės žalos dydžius. Ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pridedami įrodymai nepatvirtina fakto, kad dėl ieškovo motinos ir ieškovės marčios mirties yra A. P. kaltė, todėl atsakovui (kaip A. P. įpėdiniui) nekyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovams turtinę žalą. Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas, turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Su ieškiniu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji asmeniškai būtų patyrusi kokių tai išlaidų, susijusių su K. N. laidojimu bei kapavietės tvarkymu, todėl ieškovės A. J. reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų už ką buvo sumokėta advokatei 3 000 Eur sumą ir kodėl būtent tokia suma. Patikslintame ieškinyje nedetalizuojami atliktų teisinių paslaugų mąstai, teisinių paslaugų įkainiai ir pan., jų neįmanoma apskaičiuoti ir pagrįsti, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje taip pat atmestinas.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovų A. J. ir D. J. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė solidariai iš atsakovų R. M., V. M., L. I. ir S. M. ieškovei A. J. 1 212 Eur turtinės žalos atlyginimo ir po 224 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė solidariai iš atsakovų R. M., V. M., L. I. ir S. M. ieškovui D. J., atstovaujamam A. J., 1 750 Eur turtinės žalos ir 6 720 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisė iš ieškovės A. J. atsakovui R. M. 196,68 Eur, atsakovui S. M., 292,82 Eur, atsakovei L. I. 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 11,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 140,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; 4) priteisė iš ieškovo D. J. ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., atsakovui R. M. 196,68 Eur, atsakovui S. M. 292,82 Eur, atsakovei L. I. 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 11,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 140,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; 5) priteisė valstybei iš atsakovų R. M. ir S. M. po 54,50 Eur, iš atsakovės L. I. 27,25 Eur žyminio mokesčio; 6) priteisė iš atsakovų R. M. ir S. M. valstybei po 7,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. A. P. buvo pateiktas įtarimas, kuriuo jis buvo įtariamas nužudęs K. N.. Iš įtariamojo A. P. apklausos protokolo, teismas nustatė, kad kaltės dėl K. N. nužudymo jis nepripažino, pripažino mušęs. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio, pateikto 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos prokuratūrai, nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu, teismas nustatė, kad mirusiosios K. N. sūnus, šioje byloje ieškovas D. J., buvo pareiškęs ieškinį įtariamajam A. P., dėl 50 000 Eur neturtinės žalos. 2017 m balandžio 21 d. A. J. byloje pateiktas civilinis ieškinys Kauno apygardos prokuratūrai, nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu, patvirtina, kad ji buvo pareiškusi reikalavimą A. P. atlyginti 1 262,77 Eur turtinę žalą susijusią su patirtomis laidojimo išlaidomis: 150,77 Eur mokėta SĮ „Kapinių priežiūra“, 2018 m. už 850 Eur sutvarkyta kapavietė. Taip pat ieškovas patyrė advokato atstovavimo išlaidas ikiteisminiame tyrime ir baudžiamoje byloje. Iš 2018 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-201-175/2018 teismas nustatė, kad baudžiamoji byla kaltinamojo A. P. atžvilgiu buvo nutraukta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kaltinamajam mirus. Nukentėjusiojo D. J. įgaliotos atstovės advokatės D. V. civilinis ieškinys dėl 50 000 Eur neturtinės žalos, civilinės ieškovės A. J. civilinis ieškinys dėl 1 262,77 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo patvirtina, kad buvo nuspręsta D. J. išmokėti 2 280 Eur dydžio kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Byloje pateiktas testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimą po A. P. mirties priėmė atsakovai R. M., V. M., L. I. ir S. M.. 2018 m. gegužės 4 d. A. J. pateikė notarei pranešimą apie kreditorinius reikalavimus. Byloje pateiktas D. J. gimimo liudijimas patvirtina, kad jo motina buvo K. N., tėvas – L. J., miręs 2016 m. balandžio 2 d. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad ieškovo motina nuolatinės deklaruotos gyvenamosios vietos neturėjo, buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno m. savivaldybėje, o iš 2017 m. gegužė 29 d. Kauno apylinkės teismo nutarties teismas nustatė, kad ieškovo D. J. nuolatine globėja buvo paskirta A. J.. Nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. K. N. dirbo ir turėjo socialinį draudamą. Byloje pateikti įrodymai apie D. J. psichinę emocinę sveikatą ir 2016 m. gyvenimo sąlygas.
13. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino ir termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nurodė, kad ieškovai žalą kildina iš A. P. veiksmų, dėl kurių K. N. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovai civilinius ieškinius A. P. baudžiamoje byloje pareiškė 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. 2018 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą kaltinamojo A. P. atžvilgiu nutraukė, mirus kaltinamajam, civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Civiline tvarka ieškovai teisme pateikė ieškinį 2018 m. liepos 4 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas. A. P. mirė (duomenys neskelbtini)., A. J. pranešimą apie reiškiamus kreditorinius reikalavimus įpėdiniams notarei pateikė 2018 m. gegužės 4 d., todėl šis įstatymo nustatytas terminas taip pat nėra praleistas.
14. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad ieškovai reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš baudžiamajame įstatyme numatytos uždraustos veikos padarymo, A. P. nužudžius ieškovo D. J. motiną ir ieškovės A. J. sūnaus draugę K. N.. Teismas pažymėjo, kad asmuo, pareiškęs ieškinį dėl gyvybės atėmimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Teismas nurodė, kad baudžiamos bylos Nr. 01-1-52427-16 medžiagos analizė, civilinės bylos nagrinėjimo metu teikti šalių paaiškinimai teikia teismui pagrindo pripažinti įrodytu A. P. neteisėtų veiksmų, dėl kurių mirė K. N., faktą. Byloje neginčijamai nustatyta ir nekelia abejonių, kad K. N. mirė (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 28 d. kaltinamajame akte prokuroras nurodė, kad A. P. nuo (duomenys neskelbtini) 21.48 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankų kumščiais tyčia suduodamas ne mažiau keturių kartų savo šeimos nariui – sugyventinei – nuketėjusiajai K. N. į galvą, tuo padarė jai poodines kraujosruvas kaktos kairėje, pasmakrėje, apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktos-smilkinio-momens srityje, dėl ko nuo sunkios galvos smegenų traumos – kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktos-smilkinio-momens srityje, komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu (duomenys neskelbtini) 21.48 val. nukentėjusioji mirė įvykio vietoje, taip nužudė savo šeimos narį – sugyventinę K. N.. A. P. dar ir iki 2016 m. lapkričio 7 d. ne kartą K. N. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, už ką jam taip pat buvo pareikšti kaltinimai. A. P. nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iki pat mirties, K. N. atžvilgiu, būdamas neblaivus, nuolat vartojo fizinį smurtą. 2016 m. spalio 23 d. – 2016 m. spalio 24 d. A. P. dėl asmeninio nesutarimo tyčia ne mažiau dviejų kartų smogė kumščiu sugyventinei K. N. į dešinę veido pusę padarydamas jai kraujosruvą po dešine akimi ir dešinio skruosto sumušimą. 2016 m. spalio 31 d. – 2016 m. lapkričio 5 d. jis tyčia ne mažiau dvidešimt trijų kartų sudavė rankomis ir spyrė kojomis sugyventinei K. N. į įvairias kūno vietas padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame žande, dešinio peties srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilvo kairėje, abiejuose klubuose, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, nugaroje abipus, odos nubrozdinimus pilvo kairėje, dešiniame dilbyje. 2016 m. lapkričio 7 d. A. P. tyčia ne mažiau dešimt kartų sudavė rankomis sugyventinei K. N. į veidą, kaklą ir kitas kūno vietas, po to tyčia stumdamas rankomis ir kojomis išstūmė ją iš lovos, dėl to ši nukrito ant grindų, tokiais veiksmais padarė K. N. kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose pakaušio kairėje, viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės dantenose, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, kaklo kairėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, teigdami, kad A. P. nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl jo kaltė neįrodyta. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė, o mirties faktas yra aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą A. P. atžvilgiu negalimą, todėl 2018 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą nutraukė, kaltinamajam mirus. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovų argumentu, jog baudžiamąja prasme A. P. kaltė nėra įrodyta, tačiau teismo vertinimu, atsakovų argumentai, jog, nesant nustatytos mirusiojo kaltės baudžiamojoje byloje, žala negali būti priteisiama civiline tvarka, nepagrįsti, juos paneigia kasacinio teismo suformuota praktika. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl teismas civilinio proceso tvarka šioje byloje nustatinėdamas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, pažymėjo tai, kad atsakovai savo poziciją dėl A. P. kaltės grindė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentu, kad jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nenustatyta jo kaltė. Civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios, be kita ko, tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Teismas nurodė, kad nors teismo nuosprendžio šiuo atveju nėra, tačiau pats A. P. priminėse apklausose 2016 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. kovo 23 d. prisipažino iš dalies kaltu, t. y. neigė, kad turėjo tikslą nužudyti savo sugyventinę, tačiau prisipažino, kad yra ne kartą mušęs K. N., buvo jai smogęs ir 2016 m. lapkričio 7 d., tačiau netikėjo, kad K. galėjo mirti nuo dėl jo suduotų smūgių, nes ji ne kartą yra kritusi. Šių apklausų metu A. P. neneigė, jog jis tą naktį dėl kažko su K. N. susiginčijo. Sakė, kad smogė jai kaire ranka į veidą ties kairiu viršutiniu skruostikauliu. Kodėl sudavė, nežino, buvo girtas, nelabai suprato, ką daro. Tada rankomis ir kojomis ją išstūmė iš lovos. Ji iš lovos iškrito ant grindų, bet vėliau vėl atsigulė į lovą. Tik daug vėliau – 2017 m. spalio 26 d. – siekdamas išvengti baudžiamos atsakomybės, parodymus pakeitė ir nebeprisipažino padaręs pranešime nurodytas nusikalstamas veikas, savo ankstesnių parodymų nebetvirtino. Nebeprisipažino, kad sudavė sugyventinei K. smūgius, keitė savo parodymus, atsisakė duoti paaiškinimus, nurodė, kad parodymus duos teisme. 2018 sausio 15 d. A. P. vėl prisipažino, kad 2016 m. lapkričio 7 d. namuose sugyventinei K. N. sudavė delnu antausį į veidą ir išstūmė ją iš lovos. Taigi, A. P. pozicija baudžiamoje byloje buvo nenuosekli ir prieštaringa. Tai, kad kaltinamasis vėliau pakeitė savo parodymus, rodo jo gynybinę poziciją. Parodymai keitėsi galimai dėl to, kad kaltinamasis sužinojo apie gresiančią griežtą atsakomybę. Kad K. N. mirė dėl neteisėtų A. P. veiksmų, patvirtina baudžiamoje byloje esančios medicinos specialistų išvados, jų apklausos protokolai, kaltinamasis aktas. Nors A. P. bandė teigti, kad K. N. pati naktį krito nuo lovos ir atsitrenkė į stalo, stovinčio prie lovos kampą, tačiau 2016 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad K. N. kūne konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, pasmakrėje, apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktos-smilkinio-momens srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, prieš 24–48 val. iki mirties, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju baigėsi K. N. mirtimi. Išvadoje taip pat pažymėta, kad kraujosruvos minkštuose audiniuose pakaušio kairėje, viršutinė lūpos dešinėje gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės dantenose, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, kaklo kairėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Ekspertai taip pat nurodė, kad vertinant sužalojimų visumą, išsidėstymą įvairiuose paviršiuose ir abipus, mažai tikėtina griuvimo tikimybė. Vertinant sužalojimus atskirai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Ištyręs ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-52427-16 medžiagą, teismas pažymėjo, kad A. P. prieš K. N. smurtavo ir anksčiau, ne tik kaltinamajam akte nurodytomis datomis. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. jai buvo diagnozuotas dešinės plaštakos IV piršto I falango lūžis. Uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šeimos medicinos centras“ šeimos gydytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad K. N. 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo atvykusi į gydymo įstaigą ir paaiškino, kad prieš apytiksliai dvi savaites jai užlaužtas pirštas, užlaužė vyras. Sumušimai ranka/kumščiu/koja nustatyti jai ir 2015 m. balandžio 10 d., ir 2015 m. rugsėjo 19 d. 2016 m. lapkričio 9 d. apklausos metu liudytoja A. J. paaiškino, kad K. jai ne kartą yra sakiusi, jog gyvenant su A. P. jie pykdavosi dėl to, kad pas jį ateina draugai, kad jam svarbūs draugai ir dėl tų draugų A. P. pasikeisdavo, jų klausydavo ir ją mušdavo. K. sakė, kad A. P. ją mušė visus ketverius metus, kol kartu gyveno. Kad A. P. piktnaudžiavo alkoholiu ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir jo kaimynė A. U., kuri sakė, kad vasaros eigoje K. jai buvo minėjusi, kad A. guli (duomenys neskelbtini)psichiatrinėje ligoninėje, kur kaip supratau gydėsi nuo alkoholio. Ji sakė, kad jam pradėjo vaidentis. Nuoseklus A. P. fizinis smurtas ir nekontroliuojamas elgesys, apsvaigus nuo alkoholio, tęsėsi ir stiprėjo, kol (duomenys neskelbtini)K. N. dėl šių veiksmų mirė. Teismas, įvertinęs A. P. teiktus pirminius parodymus ir baudžiamoje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad A. P. kaltės, atimant K. N. gyvybę, prezumpcija įstatymo leistinomis priemonėmis šioje byloje nėra paneigta, kaip nepaneigti ir neteisėti A. P. veiksmai.
15. Pasisakydamas dėl ieškovės A. J. ieškinio reikalavimo, kuriuo ji prašo jai priteisti 1 262 Eur turtinę žalą, kurią sudaro K. N. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, teismas nurodė, kad ieškovė nurodė, jog už velionės drabužius, rožančių, nosinaitę, šaliką, skarelę ir batus sumokėjo 130 Eur. Nors byloje nėra pateikta šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau neginčytinai pripažintina, kad šie daiktai laidojant žmogų yra būtini. Tiek pati ieškovė, tiek trečiasis asmuo R. G. patvirtino, kad rūbus K. N. pirko A. J. turguje, kur atsiskaitant jokie mokėjimo kvitai neišduodami. Iš SĮ „Kapinių priežiūra“ užsakymo teismas nustatė, kad mirusiosios rūbai į šį užsakymą nebuvo įtraukti, todėl teismas sprendė jog šios išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. Teismas nurodė, kad ieškovė nurodė, jog už karsto nešimą ir įrašo paminkle atlikimą ji sumokėjo 112 Eur. 2021 m sausio 11 d. teismo posėdžio metu patikslino, kad už karsto nešimą sumokėjo 62 Eur, o už įrašo paminkle atlikimą – 50 Eur, kuriuos teigė padavusi trečiajam asmeniui per laidotuves. Tame pačiame posėdyje trečias asmuo R. G. paneigė, kad ieškovė jam ar jo motinai per laidotuves būtų perdavusi pinigus už įrašo paminkle atlikimą. Patvirtino, kad ieškovė žadėjo prisidėti prie paminklo pastatymo, tačiau neprisidėjo ir paminklas su atitinkamu įrašu buvo pastatytas R. G. lėšomis. Įvertinęs šiuos paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovei priteistini 62 Eur už karsto nešimą, o reikalavimas dėl 50 Eur už įrašo atlikimą atmestinas, kaip neįrodytas. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, jog ji mokėjo 170 Eur už duobės kasimą, paaiškino kad pinigus padavė sūnui V., kad jis užsakytų duobės iškasimą (duomenys neskelbtini) kapinaitėse. Atsakovai deklaratyviai teigė, jog duobės kasimas yra nemokamas, tačiau šiuo atveju aplinkybes, kad už duobės kasimą reikėjo mokėti, patvirtino ne tik ieškovė, bet ir trečiasis asmuo R. G. bei liudytojas V. J.. Todėl teismas sprendė, kad šios išlaidos buvo būtinos, jos yra įrodytos ir atitinka protingumo kriterijų, ir priteisiamos iš atsakovų. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovė turėjo 850 Eur išlaidų už kapavietės sutvarkymą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad paminklą K. N. pastatė buvusi globėja ir jos sūnus R. G., tačiau kapavietė nebuvo pilnai sutvarkyta. Vėliau paminklas nusviro, todėl ieškovė užsakė darbus, kad paminklas būtų iš naujo sutvirtintas ir kartu baigta sutvarkyti kapavietė – pastatyta granito tvorelė, užpilti granito akmenukai. Atsakovai nesutiko atlyginti nusvirusio paminklo atstatymo išlaidų, nurodė, jog tai yra paminklą stačiusio rangovo darbo trūkumas, todėl atsakovai dėl to nekalti, tačiau pateiktoje 2018 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitoje-faktūroje paminklo atstatymo išlaidos nėra išskirtos. Pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą ieškovė be PVM sumokėjo: 247,93 Eur už pamatą tvorelei, 165,29 Eur už tvorelę iš granito, 165,29 Eur už granito skaldą ir 123 ,97 Eur už montavimo darbus. Teismas nurodė, jog tikėtina, kad paminklo atstatymo darbų kaina buvo tokia nedidelė, kad rangovas atskirai šių darbų net neįkainavo ir į sąskaitą neįtraukė. Kadangi sąskaitoje nurodyti darbai priskirtini prie kapavietės sutvarkymo išlaidų, todėl ieškovė turi teisę reikalauti jas atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos, įvertinant tai, kad byloje nėra reikalavimo dėl išlaidų už patį paminklą priteisimo, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką yra gana nedidelės ir protingos, todėl taip pat priteisiamos iš atsakovų.
16. Pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovas D. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės, prašo jam priteisti 3 000 Eur turtinę žalą, kurią sudaro advokato išlaidos ikiteisminiame tyrime, teismas nurodė, kad byloje ieškovo atstovė pateikė 3 000 Eur atstovavimo išlaidų kvitą ir išlaidų detalizaciją. Atsakovai su šių išlaidų dydžiu nesutiko, nurodė, kad išlaidos per didelės. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodė, kad spręsdamas dėl žalos dydžio ir fakto, teismas turi vertinti ne tik patį išlaidų kvitą, bet ir kitų baudžiamoje byloje esančių įrodymų visumą. Susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 01-1-52427-16, teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas 2016 m. gruodžio 7 d. advokatės D. V. orderis ir 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu jai leista atstovauti nukentėjusįjį D. J.. 2017 m birželio 30 d. byloje pateiktas D. V. kontoroje dirbusios advokato padėjėjos M. B. orderis. Ši atstovė dalyvavo nukentėjusiojo D. J. 2017 m. birželio 30 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. advokatė paruošė byloje ieškovų civilinius ieškinius. 2016 gruodžio 8 d. advokatė D. V. pateikė prokuratūrai prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą įtariamojo turtui. 2016 m. gruodžio 13 d. prokuroras leido D. J. atstovei advokatei D. V. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti būtinų dokumentų kopijas. 2017 m. balandžio 3 d. advokatė D. V. vėl pateikė prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir 2017 m. balandžio 6 d. prokurorė tokį leidimą davė. 2017 m. gegužės 9 d. byloje buvo pateiktas advokatės D. V. kontoros advokato padėjėjos E. Z. orderis ir prašymas susipažinti su bylos medžiaga bei daryti jos kopijas. 2018 m. vasario 6 d. advokatė, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, vėl pateikė prašymą susipažinti su tyrimo medžiaga ir pasidaryti dokumentų kopijas. 2018 m. balandžio 19 d. advokatė Kauno apygardos teismui raštu pranešė, kad 2018 m. balandžio 24 d. posėdyje nedalyvaus, nes kaltinamasis mirė. Teismas nurodė, kad šie įrodymai patvirtina, jog advokatė D. V. ir jos pavedimu – advokato padėjėjos M. B. ir E. Z. dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir atstovavo nukentėjusiajam D. J., tačiau 3 000 Eur išlaidų suma pagal pateiktą detalizaciją yra nepagrįsta ir per didelė. Teismas nurodė, kad detalizacijos 1 punkte nurodyta 700 Eur už 7 val. teisines konsultacijas ikiteisminio tyrimo metu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. vasario mėnesio. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju 7 val. konsultacijų advokatė visiškai nepagrindė. Ikiteisminio tyrimo metu vyko tik viena nuketėjusiojo apklausa, kuri truko apie 1 val. laiko, todėl 700 Eur sumą teismas mažino iki 400 Eur. Teismas nurodė, kad detalizacijos 4 punkte nurodyta 100 Eur suma už vykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, procesinių dokumentų pasirašymą, tačiau šių formalių veiksmų atlikimas užėmė tik vieną valandą, todėl sumą mažino iki 50 Eur. Teismas nurodė, kad detalizacijos 6 punkte nurodyta, jog 2017 m. sausio mėn. advokatė susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, honoraras – 400 Eur, tačiau su ikiteisminio tyrimo medžiaga advokatė jau buvo susipažinusi 2016 m. gruodžio mėnesį, o 2017 m. sausio mėnesį ji paprašė pateikti bylos kopijas, todėl laikė, kad 400 Eur honoraras yra prašomas nepagrįstai. Teismas nurodė, kad detalizacijos 9 punkte nurodyta 300 Eur suma už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2017 m. gegužės mėnesį, tačiau nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio ikiteisminiame tyrime faktiškai nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, todėl nebuvo su kuo susipažinti. Teismas taip pat pažymėjo, jog jei su ta pačia ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažįsta vis kiti kontoros advokatai ar padėjėjai, tai negali didinti atstovavimo išlaidų. Teismas sprendė, kad detalizacijos 9 punkte nurodyta suma taip pat yra nepagrįsta. Teismas nurodė, kad detalizacijos 12 punkte nurodyta 500 Eur suma už susipažinimą su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau nuketėjusiojo atstovės su didele dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos jau buvo susipažinę 2016 m. gruodžio ir 2017 m. gegužės mėnesiais, todėl iš naujo su ta dalimi medžiagos susipažinti nereikėjo. Įvertinęs šią aplinkybę teismas nurodytą sumą sumažino iki 300 Eur. Teismas pažymėjo, kad advokatė jokių didelės apimties procesinių dokumentų, kuriuose būtų argumentuojama ir dėstoma teisinė pozicija, neruošė (paruoštas tik civilinis ieškinys ir prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę), baudžiamoji byla buvo nutraukta, dar neprasidėjus teisminiam nagrinėjimui, išlaidos už vykimą ir susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nepagrįstai išdidintos, todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo advokatės darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, sprendė, kad pagrįsta, atitinkanti teisingumo bei protingumo principus, nukentėjusiojo V. J. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra 1 750 Eur. Pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo kvitą advokatei už nepilnamečiui D. J. suteiktas teisines paslaugas sumokėjo jo įstatyminė atstovė A. J., nes D. J. tuo metu buvo 11 metų. Ieškinyje advokato išlaidas prašoma priteisti D. J.. Ieškovė A. J. tam neprieštaravo, todėl teismas 1 750 Eur advokato išlaidas iš atsakovų priteisė D. J., kuris būdamas nepilnametis su turtu susijusias teises bei pareigas įgyvendina per savo atstovą pagal įstatymą ar jo sutikimu.
17. Teismas nurodė, kad ieškovas D. J. civilinėje byloje buvo pateikęs ieškinio reikalavimą atlyginti jam 50 000 Eur neturtinę žalą. 2018 m spalio 10 d. teismas civilinę bylą dalyje dėl 2 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui D. J. nutraukė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai įrodinėjo, kad tarp D. J. ir jo motinos K. N. santykiai iki pat mirties buvo labai artimi, todėl nužudžius, D. J. buvo padaryta 47 720 Eur neturtinė žala. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Todėl teismas vertino, kad šioje konkrečioje byloje, sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, turi būti vertinama visų nustatytų aplinkybių visuma. Teismas nurodė, kad atsakovai savo atsikirtimuose nurodė, jog 2015–2016 metais ieškovui negyvenant su savo motina, su ja nepalaikant artimų ir glaudžių santykių, ieškovas objektyviai negalėjo patirti jokios neturtinės žalos dėl A. P. atliktais veiksmais galimai padarytos žalos ieškovo motinai K. N.. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti įrodinėjama, ar tarp pilnamečio vaiko ir motinos santykiai iki pat mirties buvo glaudūs, artimi, o iš to galima išvada, kad šiam asmeniui padaryta neturtinė žala. Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę privalo įrodyti. Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2016 m. birželio 30 d. D. J., dar esant gyvai motinai K. N., buvo paskirta laikinoji globa. 2017 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria D. J. nustatė nuolatinę globą ir nuolatine globėja paskyrė močiutę A. J.. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-11856-800/2017 Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog motina iki mirties vaiku nesirūpino. D. J. nuo pat mažens gyveno pas močiutę, tarp jos ir anūko yra susiformavęs artimas ryšys, vaikas šeimoje jaučiasi saugus ir mylimas. A. J. toje byloje teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jos sūnus su K. N. kartu negyveno. D. su mama gyveno iki 3 metų, tačiau vėliau abiejų jo tėvų susitarimu vaikas pradėjo gyventi su ja. Teismas nurodė, kad vadovaujasi civilinėje byloje Nr. 2YT-11856-800/2017 teiktais tiek Vaiko teisių apsaugos atstovės, tiek ir pačios ieškovės paaiškinimais, kurių ieškovė jokiais kitais įrodymais nepaneigė. Teismas nurodė, kad yra pagrindas kritiškai vertinti ieškovės šioje byloje teiktus paaiškinimus ir liudytojų L. J. ir V. U., kurie yra artimai susiję su ieškove, parodymus dėl laikotarpio, kuriuo D. J. gyveno su K. N., nes jie yra prieštaraujantys, duodami tokie, kokie reikalingi pagal susidariusią procesinę situaciją. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju būtina vertinti ne tiek K. N. elgesį, kiek jos sūnaus D. J. ryšį su mama ir išgyvenimus jos netekus. Teismas nurodė, kad 2017 m birželio 30 d. ikiteisminiame tyrime apklausus D. J., jis paaiškino, kad jų santykiai su mama būdavo geri. Po mamos mirties D. J. prireikė psichologinės pagalbos. 2018 m lapkričio 21 d. psichologė K. P. pažymoje nurodė, kad D. J. taikoma individuali psichodinaminė psichoterapija, įvyko penkios konsultacijos, būtina stiprinti berniuko savivertę, saugumo jausmą. Pažymėjo, kad gali būti, jog D. elgesyje atsispindintis polinkis kaupti išgyvenimus savyje, užsisklendimas yra nulemta ankstyvos mamos netekties pasekmė. Vengimo reakcijos, menkavertiškumo jausmas, poreikis būti priklausomu ir tuo pačiu stiprus nepasitikėjimas kitais asmenimis rodo bazinį nesaugumą ir baimę patirti pasikartojančią netekties baimę. 2019 m. vasario 5 d. pažymoje psichologė A. B. nurodė, kad ypač sudėtinga, skaudi ir jautri mamos tema vaiko gyvenime. D. pastangos nereaguoti, atsitraukti ir užsidaryti itin ryškios. Paauglystės amžiuje toks gynybos būdas itin pavojingas. Kai kuriais atvejais ši psichologinė gynyba gali virsti priešiškumu aplinkiniams ir sau, depresiškumu ar kitais psichologiniais sunkumais. Berniuko trauma, patyrus mamos netektį – akivaizdi, ir šiuo metu jo psichologinė gynyba itin stipri, tad jam būtina pirmiausia artimiausios aplinkos, bendruomenės, kurioje jis mokosi, specialistų palaikymas ir parama, nes šioje situacijoje jis yra labai jautrus ir pažeidžiamas. Psichologinės traumos pasekmės paprastai yra ilgalaikės: asmenys panašioje situacijoje turi psichologinių sunkumų kuriant ir palaikant artimesnius ryšius su kitais, atsiranda nepasitikėjimo aplinka ir aplinkiniais požymiai, kartais stebimas visiškas atsiribojimas nuo realios aplinkos ir gyvenama paties susikurtame pasaulyje. Teismas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje ši liudytoja taip pat patvirtino, jog vaiko ir mamos ryšys žmogaus gyvenime yra labai reikšmingas. Net jeigu vaikas ir gyvena atskirai, ta reikšmė nedingsta. Psichologė padarė išvadą, kad D. J. mamos tema buvo trauminė ir skaudi. Tuo labiau, kad mirtis tai – baigtinis procesas, kai tu jau nieko negali pakeisti. Teismas nurodė, kad įrodymai patvirtina, jog nors D. J. ir negyveno su mama, tačiau tarp jo ir mamos buvo susiformavęs emocinis ryšys. Teismas nurodė, kad ieškovė A. J. bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog mama lankydavo sūnų, jie kartu leisdavo laiką, sveikindavo su gimtadieniais, nupirkdavo jam rūbų, mokyklinių priemonių, buvo nupirkusi mobilų telefoną, palikdavo močiutei pinigų sūnaus išlaikymui. Teismas nustatė, kad baudžiamoje byloje nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 4 d. globos plano sudarymo metu K. N. įsipareigojo atstatyti ryšį su vaiku, stengtis surasti kitą gyvenamąją vietą, tinkamą gyventi su vaiku. 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitikimo metu K. N. bute buvo tik su sūnumi D., aprodė, savo gyvenamą būstą, kuriame gyveno su A. P.. Butas pasirodė skurdus, bet pakankamai tvarkingas. Kaip paaiškino ieškovė ir liudytojas L. J., K. N. stovėjo eilėje socialiniam būstui gauti. Teismas vertino, jog šios aplinkybės sūnui D. J. teikė vilties, kad ateityje jis galbūt gyvens kartu su mama, bus jos auklėjamas ir aprūpinamas. D. J. bendravimas su mama buvo brangus ir svarbus. Nors mamai gan sunkiai sekėsi prisitaikyti gyvenime, bet sūnus ją mylėjo, ji jam buvo artima ir būtina, todėl staigus jos netekimas jam sukėlė didelius išgyvenimus. Tuo labiau, kad tais pačiais metais balandžio mėnesį D. neteko ir savo tėvo. Jis tapo našlaičiu. Ieškovo pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Teismas pažymėjo, kad, išanalizavus teismų praktiką, nepavyko surasti bylos, kurioje atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas būtų spręstas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad ieškovų atstovės bylos nagrinėjimo metu nurodytoje teisminėje praktikoje neturtinė žala vaikams dėl tėvų mirties buvo priteisiama didesnio dydžio, nes tose bylose vaikų ir tėvų ryšys buvo labai artimas, dėl šios priežasties minėta teismų praktika negali būti vertinama kaip precedentas, kuriuo turėjo vadovautis teismas. Teismas sprendė, kad panašiausios faktinės aplinkybės būtų baudžiamosiose bylose 2K-322-511/2016, 2K-137-693/2017 ir 2K-38-942/2017. Teismas nurodė, kad teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Teismas, kaip neturtinės žalos atlyginimą didinančius kriterijus, vertino šias aplinkybes: pažeistos neturtinės vertybės pobūdis (atimta asmens gyvybė, netikėta mirtis ir nepilnamečio ieškovo, kuriam tokiame amžiuje būtinas saugumas, teisė į šeimą, tuo labiau, kad jau buvo netekęs ir tėvo; netekęs mamos, vaikas neteko su ja siejamų planų, šiuo atveju galimybės ateityje turėti šeimos santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius; tokio ryšio, kuris vaiką sieja su jo motina, atkurti neįmanoma, jis yra nepakeičiamas); nukentėjęs yra nepilnametis, kuriam yra daug sudėtingiau priimti ir išgyventi netektį (brandaus amžiaus sulaukę, turintys suformuotą aiškią pasaulėžiūrą, savarankišką gyvenimą ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį); žalą padariusio asmens kaltė (daugkartinis fizinio smurto naudojimas ir smurtinė mirtis); žalą padariusio asmens turtinė padėtis (palikėjo turimas turtas – trys žemės sklypai, patvirtina gerą atsakingų už žalą asmenų turtinę padėtį). Teismas, kaip neturtinės žalos atlyginimą mažinančius kriterijus šiuo konkrečiu atveju, vertino: kadangi ieškovas nuo trijų metų gyveno atskirai nuo motinos, jo ryšys su motina, tikėtina, buvo silpnesnis, negu kad būtų gyvenęs kartu; psichologė A. B. nepaneigė, jog D. J. emocinis užsisklendimas ir nenoras kalbėti apie mamą galėjo būti sąlygoti ne tik mamos netekties, bet ir tos aplinkybės, kad mama ilgą laiką gyveno atskirai nuo sūnaus; kaltas dėl gyvybės atėmimo asmuo mirė po žalos padarymo, pareigą atlyginti jo padarytą neturtinę žalą vykdys įpėdiniai. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju neturtinė žala priteisiama ne iš asmens, kuris tiesiogiai atsakingas už ieškovui padarytą neturtinę žalą, susijusią su jo motinos mirtimi, bet iš kalto asmens pareigų perėmėjų – atsakovų, kurie nėra tiesiogiai susiję su dėl neteisėtų veiksmų kilusiais padariniais, negalėjo jų įtakoti, taip pat nėra kalti ir dėl ieškovo patirtų dvasinių kančių bei išgyvenimų. Teismas vertino, kad šios aplinkybės vertinimas kaip visiškai nereikšmingos, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl sprendė, jog ši bylos aplinkybė turi teisinę reikšmę nustatant ieškovui priteistiną neturtinė žalos atlyginimo sumą, neturtinės žalos atlyginimo institutas neatlieka nubaudimo funkcijos. Išanalizavęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nepilnamečiam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas sprendė, kad ieškovui dėl motinos netekties buvo padaryta 9 000 Eur neturtinė žala, tačiau įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2 280 Eur jau atlygino, iš atsakovų solidariai priteisė 6 720 Eur.
18. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį (8 682 Eur), atsakovai turėtų sumokėti 218 Eur žyminį mokestį. Atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-1178-4313), todėl iš jos valstybei priteisiama 27,25 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-1085-3781), todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas sprendė, kad iš atsakovų R. M. ir S. M. priteisiama po 54,50 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimus teismas patenkino 56 proc. (96 proc.+58 proc.+14 proc./3=56 proc.). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovės išlaidos už teisines paslaugas sudarė 1 600 Eur (2018 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1029101, 2018 m. spalio 29 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1029103, 2019 m. vasario 27 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT 833587, 2019 m. spalio 15 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1029231). Teismas nurodė, kad ieškovų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinęs, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas sprendė, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad patenkinus patikslintą ieškinį iš dalies (56 proc.), ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis turi būti priteisiamos 896 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad atsakovas R. M. patyrė 894 Eur išlaidas už teisines paslaugas (2020 m. sausio 20 d. pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 1054009, Nr. 1054010). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl, atsižvelgdamas į atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (44 proc.), teismas sprendė, kad atsakovui R. M. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 196,68 Eur) priteisiamos 393,36 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad atsakovas S. M. patyrė 1 331 Eur išlaidas už teisines paslaugas (2020 m. birželio 12 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas serija ANK Nr. 001360, 2020 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 383, PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas serija ANK Nr. 001385, 2020 m. spalio 5 d. sąskaitos išrašas). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl, atsižvelgdamas į atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (44 proc.), teismas sprendė, kad atsakovui S. M. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 292,82 Eur) priteisiamos 585,64 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-1178-4313). 2021 m. vasario 23 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-1321 patvirtina, jog už atsakovei L. I. suteiktą teisinę pagalbą valstybė patyrė 330 Eur išlaidas. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba bei į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (44 proc.), teismas sprendė, kad valstybei ir atsakovei L. I. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 36,30 Eur) priteisiamos 72,60 Eur (330 x 44 proc. / 100 / 2) bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-1085-3781). 2021 m. vasario 19 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-1209 patvirtina, jog valstybė už atsakovui V. M. suteiktą teisinę pagalbą patyrė 472 Eur išlaidas. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų garantuojama teisinė pagalba bei į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (44 proc.), teismas sprendė, kad valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis (po 103,84 Eur) priteisiamos 207,68 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Teismas nurodė, kad valstybė šioje byloje patyrė 54,20 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Todėl, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, teismas sprendė, kad valstybei iš ieškovų priteisiama po 11,92 Eur, iš atsakovų R. M. ir S. M. – po 7,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl sprendė, kad šios išlaidos iš jo nepriteisiamos. Teismas nurodė, kad atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji turėtų sumokėti 3,80 Eur išlaidas, tačiau jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, todėl teismas sprendė, kad jos taip pat iš šios atsakovės nepriteisiamos.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovai A. J. ir D. J. prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą (išskyrus dalį dėl A. J. priteistos 1 212 Eur turtinės žalos) ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovai prašo prie bylos medžiagos prijungti naujus rašytinius įrodymus, t. y. Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštą bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštą, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytas aplinkybes, neva D. J. su K. N. negyveno nuo 3-jų metų. Nurodyti įrodymai yra svarbūs nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, taip pat šie dokumentai nebuvo nuslėpti bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, kadangi jie buvo gauti tik po to, kai teismas priėmė skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų prijungimo, turėtų atsižvelgti ir į aplinkybę, jog šioje civilinėje byloje ieškovas yra nepilnametis, dėl ko byla yra susijusi su viešuoju interesu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir nustatydamas D. J. dėl A. P. neteisėtų veiksmų atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos dydį, netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų teiktus paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai nustatė A. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese dydį, dėl ko teismo sprendimas dalyje dėl D. J. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei A. J. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, naikintinas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai išsprendė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio už suteiktas advokato teisines paslaugas ikiteisminiame tyrim e, kadangi ieškovo patirtos išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime yra pagrįstos, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei ikiteisminio tyrimo medžiagą, todėl pripažintinos ieškovo patirtais tiesioginiais nuostoliais, kurie nebuvo atlyginti baudžiamojoje byloje, ją nutraukus dėl A. P. mirties. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodė, jog D. J. patirtos išlaidos baudžiamojoje byloje, kuri Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nutraukta kaltinamajam mirus, o nukentėjusiųjų civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, gali būti laikomos žala ir priteisiamos CPK nustatyta tvarka. Byloje yra pateiktas advokatės D. V. 2016 m. gruodžio 7 d. advokato orderis dėl ieškovo atstovavimo ikiteisminiame tyrime. Taip pat civilinėje byloje pateiktas 2017 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitas 3 000 Eur sumai, kuriuos už D. J. advokatei D. V. (už atstovavimo paslaugas ikiteisminiame tyrime) sumokėjo jo globėja A. J.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 3 000 Eur turtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovui priteisė 1 750 Eur. Teismas nurodė, jog 3 000 Eur išlaidų suma pagal pateiktą detalizaciją yra nepagrįsta ir per didelė. Toks teismo argumentas nepagrįstas. Teismui 2020 m. liepos 10 d. buvo pateikta D. J. patirtų išlaidų baudžiamojoje byloje detalizacija, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. vasario mėn., t. y. per daugiau nei vienerius metus, viso suteikta 7 val. teisinių konsultacijų, surašyti prašymai dėl advokatės, kaip atstovės, dalyvavimo procese, D. J. pripažinimo nukentėjusiuoju, laikino nuosavybės teisių apribojimo, prašymai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, advokatė vyko pas pareigūną pasirašyti procesinių dokumentų, parengtas civilinis ieškinys, su tyrėja susirašinėta el. laiškais, atstovauta nukentėjusiojo apklausoje. Iš viso ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos gautos net tris kartus ir kaskart D. J. atstovė susipažindavo tik su naujai gauta medžiaga. Todėl 7 val. teisinių konsultacijų suteikimas per 15 mėn. laikotarpį yra pagrįstas ir atitinka bylos sudėtingumą. Teismo argumentas, jog advokatė nepagrindė teisinių konsultacijų teikimo trukmės, pažeidžia protingumo principą. Kitaip, nei rengiant rašytinius dokumentus, kuriuos galima pateikti į bylą, teikiant teisines konsultacijas ar susipažįstant su bylos medžiaga, nėra daromi jokie garso ar vaizdo įrašai, advokatas yra įpareigotas pažymėti konsultacijos teikimo pradžią ir pabaigą, dėl ko advokatė, atsižvelgdama į savo pačios byloje padarytus įrašus apie teiktų konsultacijų trukmę, pateikė atliktų darbų detalizaciją, kurioje nurodė tikslų teiktų konsultacijų valandų skaičių. Be to, advokatė teikė ir daugiau teisinių konsultacijų, tačiau vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, kuriame nurodoma, jog minutėmis skaičiuojamas laikas yra apvalinamas, telefoniniai pokalbiai ar susitikimai, kurie netrukdavo 30 min., netgi nebuvo įtraukti į teismui pateiktą ataskaitą. Taip pat pagrįstas reikalavimas priteisti visą įkainį už vykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir dokumentų pasirašymą, kadangi advokatė pas tyrėją vyko pagal pačios institucijos pareikalavimą atvykti ir pasirašyti reikiamus dokumentus bei kaip D. J. atstovė, todėl akivaizdu, kad vykdė savo, kaip advokatės, pareigas. Ieškovo atstovė su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tris kartus: 2017 m. sausio mėn. susipažinimas su 210 lapais ikiteisminio tyrimo medžiagos (4 val.), 2017 m. gegužės mėn. susipažinimas su 92 lapais ikiteisminio tyrimo medžiagos (3 val.), o 2018 m. vasario mėn. susipažinimas su 262 lapais ikiteisminio tyrimo medžiagos (5 val.) (viso: 564 lapai ikiteisminio tyrimo duomenų). Nors teismas sprendime nurodo, jog 2017 m. sausio mėn. advokatė tik paprašė pateikti bylos kopijas, o su byla susipažino 2016 m. gruodžio mėn., dėl ko 400 Eur dydžio honoraras nepriteistinas, tačiau tokia teismo pozicija neatitinka realios faktinės situacijos. Kaip matyti iš pateiktos detalizacijos, 2016 m. gruodžio mėn. advokatė vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tačiau atsižvelgiant į darbo trukmės laiką (1 val.) akivaizdu, kad nurodytą dieną su ikiteisminio tyrimo medžiaga nesusipažino - detalizacijoje yra padaryta rašymo apsirinkimo klaida. Detalizacijos 3 punkte akivaizdžiai turėjo būti nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 16 d. advokatė vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Baudžiamojoje byloje esančiame susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokole yra aiškiai pažymėta, jog su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga advokatė D. V. susipažins gaudama viso ikiteisminio tyrimo medžiagą. Nurodytame protokole taip pat pažymima, jog bylos kopijos būtent ir buvo gautos 2017 m. sausio 20 d., jas atsiėmė advokato padėjėja E. Z. ir perdavė advokatei D. V. susipažinimui. Būtent nurodytu metu advokatė pirmą kartą ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Antrą kartą su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo susipažįstama 2017 m. gegužės mėn. Tuo metu advokatei buvo pateikti 92 ikiteisminio tyrimo lapai, susipažinimas truko 3 val. Nors teismas sprendime pažymėjo, jog nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. ikiteisminiame tyrime faktiškai nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, tačiau pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu buvo toliau atliekamos liudytojų apklausos (pateikti liudytojų protokolai), tai pat buvo pateikti apžiūros protokolai, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, pažyma Nr. 20-IL- 4298, pateikti medicininiai dokumentai, VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos raštas su priedais, vertimo paslaugų perdavimo aktas Nr. 17/02-08, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raštas (12 lapų), 2017-03-23 specialisto išvada, 2017 m. kovo 23 d. įtariamojo apklausos protokolas. Advokatei buvo pateikti ir kiti dokumentai, tačiau įvardinami svarbiausi rašytiniai dokumentai, su kuriais susipažinimas truko ilgiausiai. Nurodytos byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. gegužės ikiteisminiame tyrime toliau vyko ir liudytojų ir įtariamojo apklausos, buvo teikiamos specialistų išvados, todėl, kitaip, nei nurodo teismas, buvo atlikta didelė dalis procesinių veiksmų. Ta aplinkybė, jog bylą perdavus į teismą baudžiamoji byla buvo nutraukta mirus įtariamajam ir teismo posėdis neįvyko, nereiškia, jog advokatas sistemingai nesiruošė bylos nagrinėjimui viso ikiteisminio tyrimo metu. Susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo dubliuojamas, t. y. detalizacijoje nurodoma, kiek laiko susipažinti su bylos medžiaga užtruko advokatei, o ne kitiems kontoros darbuotojams, įskaitant ir advokato padėjėjus. Trečią kartą su bylos medžiaga advokatė susipažino 2018 m. vasario mėn. Tuo metu jai buvo pateikti 262 ikiteisminio tyrimo bylos lapai, susipažinimas su šia dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos truko 5 val. Teismas sprendime nurodo, neva nurodytu metu advokatė pakartotinai susipažino su visa bylos medžiaga, kadangi su ta pačia bylos medžiaga buvo susipažinus du kartus: 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. gegužės mėn. Vis dėlto, akcentuotina, jog kitaip, nei nurodo teismas, 2018 m. vasario mėn. advokatė susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surinkta po 2017 m. gegužės mėn., o ne su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.
1.4. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka šios individualios civilinės bylos aplinkybių. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų gyvybės atėmimo atveju, nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimą mažinančiu kriterijumi laikė aplinkybę, jog ieškovas nuo trijų metų gyveno atskirai nuo mamos, dėl ko jo ryšys su motina, tikėtina, buvo silpnesnis, negu kad būtų gyvenęs kartu. Tokia teismo išvada neatitinka faktinės situacijos, byloje surinktų įrodymų. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog K. N. gyveno kartu su D. J. visą laikotarpį nuo nepilnamečio vaiko gimimo iki laikinos globos nustatymo, kas akivaizdžiai patvirtina, kad visą laikotarpį vaiko ir mamos ryšys buvo glaudus ir nenutrūkstamas, dėl ko emocinis ryšys buvo susiformavęs. Be to, tai, jog K. N. gyveno kartu su D. J., jį augino ir rūpinosi nuo pat nepilnamečio vaiko gimimo visą laikotarpį iki mirties patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu teikiamas 2021 m. gegužės 10 d. Kauno lopšelio- darželio (duomenys neskelbtini) raštas dėl D. J., kuriame nurodoma, jog D. J. lankė nurodytą lopšelį-darželį nuo 2009 m. lapkričio 2 d. (nuo beveik trejų metų) iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. (iki beveik septynerių metų), iš darželio D. J. dažniausiai pasiimdavo mama. Be to, K. N., remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštu dėl informacijos, 2008 m. vasario 11d. pateikė prašymą įrašyti jos šeimą, kurią sudaro K. N. ir jos sūnus D. J., į sąrašą socialiniam būstui gauti, jos eilės numeris sąraše 2016 metų duomenimis buvo 1 141. Nurodyti dokumentai patvirtina tiek A. J., tiek liudytojų L. J. ir V. U. teiktus paaiškinimus teismo posėdžių metu ir kategoriškai paneigia civilinėje byloje Nr. 2YT-11856-800/2017 nustatytas aplinkybes, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl jie turi būti įvertinti bylos kontekste. Tuo tarpu D. J. dvasinius išgyvenimus dėl motinos mirties patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: psichologės K. P. 2018 m. lapkričio 21 d. konsultacijų eigos aprašymas, kuriame nurodyta, jog D. J. užsisklendimas yra ankstyvos motinos netekties pasekmė, 2020 m. spalio 13 d. Kauno A. P. gimnazijos charakteristika apie D. J., kurioje nurodoma, kad jis jautriai išgyvena, jeigu tenka kalbėti apie tėvų netektį; psichologės A. B. 2019 m. vasario 5 d. pažyma Dėl D. J. emocinės situacijos įvertinimo, kurioje užfiksuota, jog D. J. ypač sudėtinga, skaudi ir jautri mamos tema gyvenime, psichologė nurodė, jog berniuko trauma patyrus motinos netektį - akivaizdi.
1.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nepagrįstai nesivadovaudamas teismų praktika taikytina šioje civilinėje byloje, netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl, sutapatindamas pilnamečio, suaugusio asmens, ir dešimties metų vaiko išgyvenimus netekus vieno iš tėvų, pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog D. J. ir K. N. visą laikotarpį nuo vaiko gimimo kartu gyveno, tik 2016 m. viduryje, t. y. likus pusmečiui iki K. N. mirties, D. J. apsigyveno kartu su A. J., net ir po to toliau bendravo su mama, kuri vaiku rūpinosi, atvykdavo aplankyti, likdavo su nakvynėmis, taigi motinos ir sūnaus ryšys nesusilpnėjo. Todėl ieškovo reikalavimas yra atitinkantis formuojamą teismų praktiką bei pagrįstas civilinės bylos bei ikiteisminio tyrimo medžiaga.
1.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai nustatė ieškovės patirtas išlaidas už teisines paslaugas. Teismas, nustatydamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė išlaidas už teisines paslaugas patyrė ne tik pirmosios instancijos teisme (civilinėse bylose Nr. e2-1427-800/2019 ir Nr. 2049-755/2021), tačiau ir teikdama apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui dėl 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1427-800/2019 panaikinimo. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už apeliacinio skundo parengimą, pateiktas 2019 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1029217 (1 000 Eur). Kauno apygardos teismas, priimdamas nutartį, nurodė, jog bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinamu nagrinėti iš naujo žalos atlyginimo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Todėl akivaizdu, jog ieškovai visame civiliniame procese patyrė ne pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytas 1 600 Eur, o 2 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir būtent nuo minėtos sumos teismas privalėjo skaičiuoti ieškovams priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgiant į reikalavimų patenkinimo procentą. Taigi, netgi laikant, jog ieškovų reikalavimai patenkinti 56 proc., priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti ne 896 Eur (laikant, jog bylinėjimosi išlaidų dydis – 1 600 Eur), o 1 456 Eur (laikant, jog bylinėjimosi išlaidų dydis - 2 600 Eur).
Atsiliepimas
20. Atsakovas S. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vadovavosi suformuota praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo panašiose bylose, taip pat, kad tais pačiais įrodymais mėginama įrodinėti buvusį mamos ir sūnaus ryšį, kas akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, yra visiškai nepagrįsti ir priešingi byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, todėl jie yra atmestini, ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi nėra pagrindo. Ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pats A. P. niekada nepripažino nužudęs ar turėjęs tikslą nužudyti savo sugyventinę K. N.. Jokių kitų įrodymų, kad K. N. mirė dėl A. P. prieš ją pavartoto smurto, nėra. Tokiu būdu nėra būtinųjų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė baudžiamosios bylos duomenų; nenustatinėjo A. P. veiksmų (ne)teisėtumo, dėl kokios priežasties mirė ieškovo motina K. N., ar A. P. (ne)teisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su ieškovo motinos mirtimi, o vėliau ir su ieškovams atsiradusia turtine žala. Taigi, tam, kad būtų tenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui būtina įrodyti priežastinį ryšį tarp A. P. neteisėtų veiksmų ir būtent ieškovui (K. N. sūnui) padarytos žalos. Byloje nėra jokių procesinių sprendimų, kuriais įstatymų nustatyta tvarka A. P. būtų pripažintas kaltu dėl ieškovo motinos mirties.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio tenkintas proporcijas, todėl nėra pagrindo jų keisti.
Atsiliepimas
21. Atsakovas V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminiame tyrime D. J. patirtos advokato atstovavimo išlaidos – 3 000 Eur jam turėjo būti priteistos pilnai. Skundžiamame teismo sprendime teigiama, kad baudžiamosios bylos Nr. 01-1-52427-16 analizė ir civilinės bylos Nr. e2-2049-775/2021 dalyvių paaiškinimai teikia teismui pagrindo pripažinti įrodytu A. P. neteisėtų veiksmų, dėl kurių mirė K. N., faktą. Teismas sprendime nurodė, kad A. P. kaltės prezumpcija nėra paneigta. Manytina, kad teismas tokiomis savo išvadomis sprendime išėjo už ieškinio ribų. Ieškinyje nebuvo prašoma konstatuoti A. P. kaltės dėl K. N. mirties. Šio tipo bylose teismas nėra aktyvus, todėl keisti ar pildyti ieškinio dalyką teismas neturėjo teisinio pagrindo. Be to, kaltinamojo A. P. veiksmams galioja baudžiamosios teisės nekaltumo prezumpcijos principas, todėl teismo išvada, kad nepaneigta A. P. kaltės prezumpcija, vėlgi neturi teisinio pagrindo. Baudžiamojoje byloje, kurios medžiaga ieškovai įrodinėja A. P. kaltę dėl K. N. sužalojimo ir mirties, šios aplinkybės jokiu teismo procesiniu sprendimu (apkaltinamuoju ar išteisinamuoju nuosprendžiu, bylos nutraukimo nutartimi) taip pat nėra patvirtintos. Jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių A. P. neteisėtus veiksmus ir kaltę nepateikta ir šioje civilinėje byloje. Tokiu būdu, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, A. P. kaltė dėl K. N. mirties nenustatyta. Ieškovai civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų neįrodinėjo, pats A. P. niekada nepripažino nužudęs ar turėjęs tikslą nužudyti savo sugyventinę K. N.. Jokių kitų įrodymų, kad K. N. mirė dėl A. P. prieš ją pavartoto smurto, nėra. Tokiu būdu nėra būtinųjų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei. Išlaidos advokatui baudžiamajame procese yra procesinės išlaidos. Nei BPK, nei CK nenumato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala. Todėl teismas be jokio pagrindo minėtas išlaidas priteisė ieškovams kaip žalą. Atsakovas V. M., norėdamas greičiau baigti šios bylos procesą, neteikė apeliacinio skundo, bet yra tos nuomonės, kad ir dalinis išlaidų už advokato paslaugas baudžiamajame procese priteisimas neturi teisinio pagrindo, toks reikalavimas, įvardintas kaip žala, turėjo būti atmestas.
3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinyje nurodyta neturtinė žala ieškovams turėjo būti priteista pilnai. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodyta, kad byloje būtina ištirti, ar nepilnamečio vaiko (ieškovo) ir jo motinos santykiai buvo artimi, glaudūs. Ši aplinkybė lemia dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinės depresijos ir kt. aplinkybių lygį, t. y., patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį. Teismas skundžiamame sprendime sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį tuo motyvu, kad ieškovo D. J. ir jo motinos K. N. santykiai nebuvo labai artimi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovą D. J. ir nužudytąją K. N. siejo glaudūs ryšiai, K. N. rūpinosi savo sūnumi, bendravo su juo. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovų tokius teiginius: Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatuota, kad D. J. motina iki pat savo mirties vaiku nesirūpino, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Al-905 ieškovui buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta močiutė A. J.. Nutartyje konstatuota, kad ieškovas su mama gyveno iki ieškovui sukako trys metai. Po to D. J. gyveno pas močiutę, tarp jos ir anūko yra susiformavęs artimas ryšys, vaikas močiutės šeimoje jaučiasi saugus ir mylimas. Tokiu būdu, ieškovui negyvenant su savo motina, su ja nepalaikant artimų santykių, ieškovas objektyviai negalėjo patirti didelės neturtinės žalos dėl K. N. mirties, toji žala buvo žymiai mažesnė, nei prašoma priteisti ieškinyje. Ieškovai bando kvestionuoti minėtus teismų procesinius sprendimus, teigdami, kad juose užfiksuotos neteisingos aplinkybės. Įsiteisėję teismų sprendimai turi įstatymo galią, juose nustatytos aplinkybės kitoje byloje netikrinamos. Todėl teismas teisingai pasirėmė minėtais teismų sprendimais ir sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.
22. Atsakovė L. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai sumažino ikiteisminio tyrimo metu konsultacijoms priteistinas išlaidas. Apeliantams bei jų atstovei nepateikus konkrečios konsultacijų detalizacijos, bei įvertinus baudžiamosios bylos sudėtingumą/nesudėtingumą, papildomų specialisto žinių reikalingumą/nereikalingumą, atstovaujančios advokatės padėjėjų darbą, sudaromas pagrindas abejoti, kad apeliantai turėjo jų nurodytų atstovavimo išlaidų baudžiamajame procese. Ikiteisminis tyrimas vyko tame pačiame mieste, kuriame dirba advokatė, dokumentų pasirašymui tikrai nėra reikalinga daugiau nei kelių minučių bei specialių žinių ar teismų praktikos analizės, tad akivaizdu, kad vienos valandos turėjo pakakti teisininkui nuvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pasirašyti dokumentus. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad 2017 m. sausio mėnesį pakartotinai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo jokio pagrindo, nes 2016 m. gruodžio mėnesį apeliantų atstovė buvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla bei apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gegužės, tai yra kad jokie veiksmai ikiteisminio tyrime metu tuo laikotarpiu nebuvo atliekami.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sumažino ieškovui priteistiną neturtinę žalą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad 2016 m. birželio 30 d. apeliantui, dar esant gyvai jo motinai, buvo paskirta laikinoji globa ir nuolatine globėja paskirta močiutė A. J.. Civilinėje byloje Nr. 2YT-11856-800/2017 Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių išvadoje yra konstatuota, kad ieškovo motina iki mirties nepilnamečiu sūnumi nesirūpino, nepilnametis vaikas gyveno pas močiutę, su kuria yra susiformavęs artimas ryšys. Pati apeliantė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas su mama gyveno iki 3 metų, o vėliau gyveno pas močiutę. Todėl apeliacinio skundo argumentus paneigia pirmosios instancijos teisme išnagrinėti kitos civilinės bylos rašytiniai įrodymai, kurie apeliantų nebuvo paneigti, jų pačių buvo teikti.
23. Atsakovas R. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir naujų įrodymų priėmimo
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
25. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus: Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštą bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštus ir šiuos dokumentus apeliacinės instancijos teismo prašo priimti į bylą ir vertinti juos su kitais įrodymais, esančiais byloje. Prašymas priimti naujus įrodymus grindžiamas tuo, kad šie įrodymai paneigia teismo nustatytas aplinkybes, kad D. J. su K. N. negyveno nuo trijų metų, šie dokumentai buvo gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. 2021 m. liepos 27 d. apeliantų atstovė pateikė į bylą 2014 m. sausio 17 d. civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo, 2006 m. lapkričio 22 gimimo įrašo, 2014 m. sausio 17 d. prašymo įregistruoti tėvystės pripažinimą, 2014 m. sausio 17 d. sutikimo vaiko gimimo liudijime tėvu įrašyti L. J. kopijas. Nurodo, kad šie dokumentai paneigia teismo nustatytas aplinkybes, kad D. J. su K. N. negyveno nuo trijų metų, o dokumentai buvo gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
26. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
27. Apeliacinėje instancijoje teikiami nauji įrodymai siekiant pagrįsti, kad tarp ieškovo ir jo motinos egzistavo glaudus ryšys, sudarantis pagrindą iš atsakovų ieškovui priteisti didesnę neturtinę žalą. Iš pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, kad jie visi, išskyrus Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštą, egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuris yra teikiamas su apeliaciniu skundu, priimtas 2016 m. spalio 18 d., 2021 m. liepos 27 d. į bylą teikiami rašytiniai įrodymai, susiję su tėvystės pripažinimu, buvo sudaryti dar 2014 metais. Kartu su rašytiniais įrodymais teikiami lydraščiai patvirtina ieškovų atstovės nurodomas aplinkybes, kad visi šie dokumentai buvo gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau, kaip matyti iš tų pačių lydraščių, jie buvo gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo vien todėl, kad dėl jų pateikimo buvo kreiptasi jau pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą (2021 m. gegužės 3 ir 12 dienomis). 2021 m. gegužės 10 d. Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) rašte nėra nurodoma, kada buvo kreiptasi dėl šios informacijos gavimo, tačiau įvertinus rašto turinį „<...> D. J., gim. (duomenys neskelbtini), lankė Kauno lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini) nuo 2019-11-02 iki 2013-08-30. Iš darželio D. dažniausiai pasiimdavo mama“ akivaizdu, kad nebuvo jokių kliūčių iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme gauti tokio pobūdžio informaciją. Pripažintina, kad ieškovas (jo atstovė) turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atstovės argumentas, kad tokia būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo manant, jog teismui neužteko įrodymų bylai teisingai išnagrinėti, nepripažintinas pagrįstu. Ieškovai byloje viso proceso metu buvo atstovaujami advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas atsikirtimas. Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina, kad dar 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsiliepime į ieškinį, atsakovas R. M., nesutikdamas su ieškovo reikalaujamu priteisti neturtinės žalos dydžiu, nurodė, kad „Priešingai nei teigia ieškovas, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad paskutinius septynerius metus ieškovas gyveno su savo močiute iš tėvo pusės, o ieškovo mama K. N. gyveno atskirai ir su ieškovu nepalaikė jokių santykių, jam neteikė jokios globos, priežiūros ar rūpesčio <...> (atsiliepimo 31 punktas). Taigi nuo pat bylos pradžios viena iš ginčijamų aplinkybių – buvo ieškovo ir jo motinos ryšys esant į bylą pateiktiems duomenims, kad ieškovui buvo nustatyta laikina, o vėliau ir nuolatinė globa. Ieškovai, manydami, jog naujai teikiami įrodymai turi reikšmės šios bylos baigčiai, galėjo pateikti juos dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokios savo teisės nerealizavo. Apeliaciniame skunde ir po apeliacinio skundo priėmimo pateiktame prašyme priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus nepaaiškinta ir nenurodyta, kokios aplinkybės sukliudė laiku pateikti šiuos įrodymus, nepagrįsta kodėl dokumentas yra teikiamas tik šioje proceso stadijoje. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo. Aplinkybė, kad ieškovas yra nepilnametis, kuris viso proceso metu buvo ir šiuo metu yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti CKP 314 straipsnyje numatą išimtį. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliacinės instancijos teismui apeliantų teikiamų naujų įrodymų.
Dėl turtinės žalos dydžio
28. Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui D. J. solidariai iš atsakovų priteista 1 750 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas advokato teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime, ir prašoma šią sprendimo dalį pakeisti priteisiant iš atsakovų visą ieškiniu reikalautą 3000 Eur dydžio sumą.
29. Nagrinėjamu atveju nutraukus baudžiamąją bylą kaltinamajam mirus, nebuvo išspręstas civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas. Esant tokiai situacijai, kai baudžiamoji byla nutraukiama dėl kaltinamojo mirties, o civilinio ieškovo dėl baudžiamojo proceso patirtos išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, šis asmuo turi teisę kreiptis su civiliniu ieškiniu reikalaudamas patirtų išlaidų kaip turtinės žalos atlyginimo.
30. Byloje ieškovo atstovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 23 d 3 000 Eur atstovavimo išlaidų kvitą ir išlaidų detalizaciją (2 failas, b. l. 4, 3 failas, b. 97-98). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 3 000 Eur išlaidų suma pagal pateiktą detalizaciją yra nepagrįsta ir per didelė. Apeliantas nesutinka su šia teismo išvada ir teigia, kad patirtos išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime yra pagrįstos, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei ikiteisminio tyrimo medžiagą.
31. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia tiesioginių (išlaidos už teisines paslaugas) nuostolių atlyginimo klausimą. Žala, pasireiškianti nukentėjusiojo patirtais finansinio pobūdžio praradimais, yra ekonominio pobūdžio žala. Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtos žalos – priteistinų išlaidų atlyginimo – pagrįstumo, yra jų būtinumas, t. y. jos turi būti realiai patirtos, ir jų atitiktis protingumo kriterijui, t. y. jos turi atitikti suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sudėtingumą, laiko sąnaudas. Byloje nėra ginčo dėl to ar šios išlaidos buvo patirtos, jų patyrimo faktą patvirtina į bylą pateiktas atstovavimo išlaidų kvitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl patirtų išlaidų proporcingumo atliktų procesinių veiksmų kiekiui, sudėtingumui, kompleksiškumui. Teismas spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo privalo vadovautis CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais. Jeigu realiai sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos patyrusiai šaliai.
32. Pagal detalizacijos 1 punktą ikiteisminio tyrimo metu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. vasario mėnesio buvo suteikta 7 valandos teisinių konsultacijų, kurios įkainotos 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu vyko tik viena nuketėjusiojo apklausa, kuri truko apie 1 val. laiko, 700 Eur sumą sumažino iki 400 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 7 val. teisinių konsultacijų suteikimas per 15 mėn. laikotarpį yra pagrįstas ir atitinka bylos sudėtingumą. Teigiama, kad teisinės konsultacijos buvo teikiamos 15 mėnesių, jos buvo teikiamos tiek tiesiogiai, tiek telefonu. O vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tik viena nepilnamečio vaiko apklausa, nereiškia, kad A. J. nesidomėjo tyrimo eiga. Visa gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduodama A. J., medžiaga buvo aptariama, tikslinamos aplinkybės, derinama pozicija. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. nužudymą, tad akivaizdu, kad byla yra ypatingai sudėtinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad 700 Eur dydžio išlaidos už suteiktas teisines konsultacijas atitinka proporcingumo ir pagrįstumo kriterijus. Šiuo atveju pats laiko tarpas per kurį buvo teikiamos konsultacijos neįtakoja priteistinų išlaidų dydžio, kadangi svarbu ne laiko trukmė per kurį buvo teikiamos konsultacijos, tačiau poreikis tokių konsultacijų teikimui. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nurodomu laikotarpiu, buvo tik viena nepilnamečio vaiko apklausa, kuri truko 1 valandą. Pasisakant dėl argumentų, susijusių su tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nužudymo, kas lemia bylos sudėtingumą, pažymėtina, kad advokatė teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu teikė ne įtariamajam, o civiliniam ieškovui, taigi ir teisinių konsultacijų pobūdis bei apimtis, atitinkamai ir advokato darbo laiko sąnaudos, skiriasi ir nuo baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų procesinio statuso. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pateikti įrodymų, patvirtinančių konsultacijų trukmę, praktiškai nėra galimybės dėl teikiamų paslaugų pobūdžio, tačiau, šiuo atveju egzistuoja pagrindas mažinti prašomas priteisti išlaidas ne dėl to, kad nepateikti įrodymai patvirtinantys teiktų konsultacijų trukmę, o dėl to, kad pagal faktinę situaciją prašomas priteisti išlaidų dydis neatitinka proporcingumo kriterijaus. Pagal apeliacinio skundo argumentus nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą 400 Eur atlygintinų išlaidų dydį už suteiktas teisines konsultacijas.
33. Pirmosios instancijos teismas detalizacijos 4 punkte nurodytą 100 Eur sumą už vykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, procesinių dokumentų pasirašymą, įvertinęs tai, kad šių formalių veiksmų atlikimas užėmė tik vieną valandą, sumą sumažino iki 50 Eur. Apeliaciniame skunde teigiama, jog advokatė pas tyrėją vyko pagal pačios institucijos pareikalavimą atvykti ir pasirašyti reikiamus dokumentus bei kaip D. J. atstovė, vykdydama savo, kaip advokatės, pareigas, todėl reikalavimas priteisti visą 100 Eur sumą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, jog vykdama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną advokatė vykdė savo pareigas, tačiau šis argumentas niekaip nepagrindžia kodėl turėtų būti atlygintos dvigubai didesnės išlaidos nei sprendė pirmosios instancijos teismas. Teismas, priteisdamas 50 Eur už atstovės, pripažino, kad ieškovas turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, tik sprendė, kad jų dydis nepagrįstas objektyvia būtinybe. Šiuo atveju ir apeliaciniame skunde nenurodoma jokių konkrečių argumentų, susijusių su vykimo išlaidų dydžiu, o pats faktas, kad atstovė vykdydama savo, kaip advokatės pareigą, nuvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą nesudaro pagrindo priteisti būtent tokią sumą, kokia yra nurodyta išlaidų detalizacijoje.
34. Kita patirtų išlaidų grupė, kurios prašomą atlyginti dydį sumažino pirmosios instancijos teismas, yra už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga (Detalizacijos 6 punktas – 4 val. 400 Eur, Detalizacijos 9 punktas – 3 val. 300 Eur, Detalizacijos 12 punktas – 5 val. 500 Eur). Taigi viso 1200 Eur už 12 valandų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl detalizacijos 6 punkte nurodytos paslaugų apimties ir įkainio pagrįstumo, atsižvelgė į tai, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga advokatė jau buvo susipažinusi 2016 m. gruodžio mėnesį (baudž. bylos 4 t., b. l. 87, 3 detalizacijos punktas), o 2017 m. sausio mėnesį ji paprašė pateikti bylos kopijas, todėl sprendė, kad 400 Eur honoraras yra prašomas nepagrįstai. Spręsdamas dėl Detalizacijos 9 punkte nurodytos 300 Eur suma už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2017 m. gegužės mėnesį (baudž. bylos 4 t., b. l. 92), teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio ikiteisminiame tyrime faktiškai nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, todėl nebuvo su kuo susipažinti. Teismas taip pat pažymėjo, jog jei su ta pačia ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažįsta vis kiti kontoros advokatai ar padėjėjai, tai negali didinti atstovavimo išlaidų. Todėl sprendė, kad detalizacijos 9 punkte nurodyta suma yra nepagrįsta. Detalizacijos 12 punkte nurodytą 500 Eur sumą už susipažinimą su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertinęs, kad nukentėjusiojo atstovės su didele dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos jau buvo susipažinusios 2016 m. gruodžio ir 2017 m. gegužės mėnesiais, todėl iš naujo su ta dalimi medžiagos susipažinti nereikėjo, nurodytą sumą sumažino iki 300 Eur. Teismas pripažino, kad išlaidos už vykimą ir susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nepagrįstai išdidintos. Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantas teigia, jog atstovė su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tris kartus: 2017 m. sausio mėn. susipažinimas su 210 lapais ikiteisminio tyrimo medžiagos (4 val.), 2017 m. gegužės mėn. susipažinimas su 92 lapais ikiteisminio tyrimo medžiagos (3 val.), o 2018 m. vasario mėn. susipažinimas su 262 lapais ikiteisminio tyrimo medžiagos (5 val.) (viso: 564 lapai ikiteisminio tyrimo duomenų). Nors teismas sprendime nurodo, jog 2017 m. sausio mėn. advokatė tik paprašė pateikti bylos kopijas, o su byla susipažino 2016 m. gruodžio mėn., dėl ko 400 Eur dydžio honoraras nepriteistinas, tačiau tokia teismo pozicija neatitinka realios faktinės situacijos. 2016 m. gruodžio mėn. advokatė vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tačiau atsižvelgiant į darbo trukmės laiką (1 val.) akivaizdu, kad nurodytą dieną su ikiteisminio tyrimo medžiaga nesusipažino - detalizacijoje yra padaryta rašymo apsirinkimo klaida. Detalizacijos 3 punkte akivaizdžiai turėjo būti nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 16 d. advokatė vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Baudžiamojoje byloje esančiame susipažinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokole yra aiškiai pažymėta, jog su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga advokatė D. V. susipažins gaudama viso ikiteisminio tyrimo medžiagą. Nurodytame protokole taip pat pažymima, jog bylos kopijos būtent ir buvo gautos 2017 m. sausio 20 d., jas atsiėmė advokato padėjėja E. Z. ir perdavė advokatei D. V. susipažinimui. Būtent nurodytu metu advokatė pirmą kartą ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nors teismas sprendime pažymėjo, jog nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. ikiteisminiame tyrime faktiškai nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, tačiau nurodytu laikotarpiu buvo toliau atliekamos liudytojų apklausos (pateikti liudytojų protokolai), tai pat buvo pateikti apžiūros protokolai, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, pažyma Nr. 20-IL- 4298, pateikti medicininiai dokumentai, VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos raštas su priedais, vertimo paslaugų perdavimo aktas Nr. 17/02-08, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raštas (12 lapų), 2017-03-23 specialisto išvada, 2017 m. kovo 23 d. įtariamojo apklausos protokolas. Be to, kitaip, nei nurodo teismas, 2018 m. vasario mėn. advokatė susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surinkta po 2017 m. gegužės mėn., o ne su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.
35. Pagal pateiktą detalizaciją už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga patirta 1 200 Eur išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu tokio dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės ir neatitinkančios realaus poreikio ikiteisminio tyrimo medžiagos analizei atstovaujant civilinius ieškovus, kurie yra pareiškę ieškinį dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) bei neturtinės žalos atlyginimo. Nors atstovė nurodo susipažinusi ir analizavusi eilę ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tarp jų ir liudytojų apklausos protokolai, apžiūros protokolai, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, medicininiai dokumentai, VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos raštas su priedais, asmens kratos protokolas, slapto sekimo protokolai ir pan. Tačiau vertinant poreikį ir apimtį ikiteisminio tyrimo medžiagos analizei yra svarbu atsižvelgti į tai, kad advokatė atstovavo civilinius ieškovus, todėl ir surinktų įrodymų bei medžiagos analizė, atitinkamai ir atstovo darbo laiko sąnaudos, turėjo būti susijusios būtent su atstovaujamųjų interesų pobūdžiu, kuris yra nulemtas jų procesinio statuso byloje. Prašoma priteisti 1 200 Eur suma už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra neproporcinga bylos sudėtingumui, joje atliktų procesinių veiksmų kiekiui, atstovaujant civilinius ieškovus ikiteisminio tyrimo metu. Dalyvaujant ikiteisminiame tyrime civilinio ieškovo procesiniu statusu, jo atstovui pagal šios bylos medžiagą, nereikėjo spręsti sudėtingų materialinės ar procesinės teisės klausimų, pareikšto reikalavimo pobūdis nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sąnaudomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad advokatė jokių didelės apimties procesinių dokumentų, kuriuose būtų argumentuojama ir dėstoma teisinė pozicija, neruošė (paruoštas tik civilinis ieškinys ir prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę), baudžiamoji byla buvo nutraukta, dar neprasidėjus teisminiam nagrinėjimui. Į parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, sprendžiant dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga apimčių pagrįstumo, atsižvelgtina dėl to, kad medžiagos ir duomenų analizė nėra savitikslė. Tai reiškia, kad darbo laiko sąnaudos, patirtos analizuojant tam tikrą informaciją, turi būti reikšmingos (atsispindėti) tam tikrame rezultate. Nei viename pateiktame procesiniame dokumente nėra remiamasi nurodytais dokumentais, jie nėra analizuojami, tada neaišku kokiu tikslu šių duomenų analizei buvo skirta tiek laiko sąnaudų ir atitinkamai reikalaujama atlyginti jų kaštus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti kitaip nei, kad išlaidos už vykimą ir susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nepagrįstai išdidintos, kas paneigia poreikį priteisti 1 200 Eur išlaidas už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė turtinės žalos (turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti) sumą priteisdamas ieškovui 1 750 Eur.
Dėl neturtinės žalos dydžio
36. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai.
37. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.
38. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018; kt.). Pažymėta, kad, pirma, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tačiau tai nereiškia, kad teismas nustato žmogaus gyvybės kainą. Antra, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylai reikšmingų aplinkybių visumą, todėl vien tai, kad priteistas mažesnis, nei buvo prašoma, neturtinės žalos atlyginimo dydis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes.
39. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti įvertinta kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis.
40. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovui neturtinė žala padaryta dėl artimo asmens – motinos mirties. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir argumentavimu, kad A. P. neteisėtais veiksmais buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Dėl šios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra akivaizdūs, nes gyvybės atkūrimas - neįmanomas. Pažeidus šią vertybę, taip pat buvo pažeista nepilnamečio ieškovo D. J. – nužudytosios sūnaus – teisė turėti motiną. Be to, pažeista ir kita vertybė - asmens teisė į šeimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgė ne tik į giminystės laipsnį, bet ir itin detaliai nustatinėjo ieškovo ir jo motinos tarpusavio ryšį, jo pobūdį, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, bendro gyvenimo trukmę. Teismas nustatė, kad nors D. J. ir negyveno su motina, tačiau tarp jo ir motinos buvo susiformavęs emocinis ryšys. Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas vertino ne K. N. elgesį, bet jos sūnaus D. J. ryšį su motina ir išgyvenimus jos netekus. Teismas sprendė, jog D. J. bendravimas su motina buvo brangus ir svarbus. Nors motinai gan sunkiai sekėsi prisitaikyti gyvenime, bet sūnus ją mylėjo, ji jam buvo artima ir būtina, todėl staigus jos netekimas jam sukėlė didelius išgyvenimus. Ieškovo pasaulis negrįžtamai pasikeitė. Teismas taip pat tinkamai nustatė aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis.
41. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui nuo trijų metų gyvenant atskirai nuo motinos, jo ryšys su motina, tikėtina, buvo silpnesnis, negu kad būtų gyvenęs kartu. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neturėjo vadovautis civilinėje byloje Nr. 2YT-11856-800/2017 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes jos neatitiko faktinės situacijos bei, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų L. J. ir V. U. parodymus.
42. Civilinėje byloje Nr. 2YT-11856-800/2017 Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, prašydamas D. J. globėja paskirti A. J., nurodė, jog motina iki mirties vaiku nesirūpino. D. J. nuo pat mažens gyveno pas močiutę, tarp jos ir anūko yra susiformavęs artimas ryšys, vaikas šeimoje jaučiasi saugus ir mylimas. A. J. toje byloje, siekdama būti paskirta anūko globėja, teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jos sūnus su K. N. kartu negyveno. D. su mama gyveno iki 3 metų, tačiau vėliau abiejų jo tėvų susitarimu vaikas pradėjo gyventi su ja. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teikiamame apeliaciniame skunde jau teigiama, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-11856-800/2017 nustatytos faktinės aplinkybės neatitiko faktinės situacijos, tačiau šių faktinių aplinkybių neatitikimas nedarė jokios įtakos, nes A. J. reikalavimas buvo patenkintas. 2021 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. U. (A. J. draugas) parodė, kad D. J. su motina gyveno iki 2014 m. Kol K. N. gyveno su L. J. D. J. gyveno su jais. Po L. J. mirties K. N. gyveno su A. P., o D. gyveno pas A. J.. D. J. visą laiką lankydavosi pas motiną, kol ji gyveno pas A. P.. 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. U. parodė, kad 2015 m. K. N. persikėlė pas A. P.. D. J. visą laiką gyveno su tėvais, o kai L persikraustė pas motiną, vaikas gyveno ir pas vieną ir pas kitą iš tėvų. Po 2014 m. nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta buvo pas A. J., nes tėvai išsiskyrė. Vėliau teigė, kad vaikas su A. J. gyveno nuo 2016 m. po tėvo mirties, nes K. N. sunkiai dirbo ir pas A. P. nebuvo sąlygų. K. N. buvo atsakinga motina, rūpinosi sūnumi, santykiai su sūnumi buvo artimi. Taip pat teigė, kad K. N. nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, turėjo nuolatinį dabą. Liudytojo teigimu laikina globa D. J. buvo paskirta, nes taip susitarė A. J. ir K. N.. 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu liudytojas L. J. parodė, kad visa šeima 2007 m. pradėjo gyventi pas A. J., 2013 metais D. pradėjus D. lankyti mokyklą persikraustė į (duomenys neskelbtini) gatvę. 2014 m. pradėjus L. ir K. nesutarti L. išsikraustė pas savo motiną. 2015 m. K. išsikraustė pas A. P.. 2014 metais D. gyveno ir pas tėtį ir pas mamą. 2015 m. D. gyveno su L. J. pas A. J.. 2015 m. K. su D. bendravo dažnai, jų ryšys buvo artimas ir labai stiprus. 2007 metais pas močiutę D. gyveno kartu su abiem tėvais. K. dirbo po 12 valandų, todėl D. gyveno pas močiutę. Nežino ar K. piktnaudžiavo alkoholiu. Po L. J. mirties K. atvažiuodavo ir likdavo nakvoti su sūnumi, gamindavo jam valgyti. 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu liudytoja V. M. (A. P. pusbrolio sutuoktinė) paaiškino, kad K. pažinojo nuo 2014 m. lapkričio pabaigos. Teigė, jog K. yra liudytojai sakiusi, kad turi sūnų, kurį augina močiutė, sūnaus neaugino gal nuo trijų metų. Iš uošvienės namų išėjo prasidėjus konfliktams su uošviene. Kiek nuvažiuodavo – tiek rasdavo K. sutinusią nuo alkoholio, ji visą laiką būdavo neblaivi. Yra girdėjusi K. pokalbius su sūnumi, sūnus prašydavo motinos atvažiuoti. K. sūnumi nesirūpino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. S. (vaikų gerovės centro „Pastogė“ pagalbos šeimai tarnybos vedėja) parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., kaip vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovė, dalyvavo Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje suorganizuotame globos plano sudaryme, kuriame taip pat dalyvavo K. N., kuriai turėjo būti teikiama socialinė pagalba, ir jos vaiko D. J. globėja. Buvo žinoma, kad vaiko tėvas miręs, o vaikas gyvena su močiute, kuri dar nebuvo pripažinta vaiko globėja. Plano sudarymo metu paaiškėjo, kad vaiko motinai K. N. reikalinga pagalba dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir dėl gyvenamosios vietos, tinkamos gyventi su vaiku, suradimo, kadangi buvo žinoma, jog K. N. gyvena su netinkamu asmeniu. Pokalbio metu K. N. nerodė didelio noro ir iniciatyvos susigrąžinti vaiko, sakė, kad vaikas pas močiutę yra išlepintas, pripratęs prie gerų sąlygų ir tokių sąlygų ji niekada negalės sudaryti. Plano sudarymo metu K. N. įsipareigojo atstatyti ryšį su vaiku, stengtis surasti kitą gyvenamąją vietą, tinkamą gyventi jai su vaiku. Vykdant planą, kitas susitikimas su K. N. įvyko 2016 m. rugpjūčio 5 d., jos namuose (duomenys neskelbtini). K. N. buvo su sūnumi, aprodė savo gyvenamąjį būstą, būstas pasirodė skurdus, bet pakankamai tvarkingas. Trečią kartą su K. N. susitiko vaikų gerovės centre „Pastogė“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. K. N. atvyko nusiteikusi nieko nekeisti savo gyvenime ir vaiko nesusigrąžinti (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 14-15). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. G. (Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas) parodė, kad 2016 m. spalio 24 d. nuvykus pagal gautą pranešimą, kad sugyventinis sumušė sugyventinę, nuo K. N. sklido alkoholio kvapas, moteris minėjo, kad su sugyventiniu dažnai geria ir dažnai išgertuvių metu konfliktuoja (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. lapkričio 9 d.) liudytoja apklausta A. J. parodė, kad K. ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, todėl prieš ketverius metus, sūnus su ja išsiskyrė. K. girtavo, neturėjo pastovaus darbo, todėl sūnus D. liko gyventi su tėvu (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 9). Ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. gruodžio 12 d.) liudytoja apklausta L. J. (A. J. pažįstama / draugė) parodė, kad iš A. pasakojimų žino, kad D. motina yra K. N., su kuria L. gyveno nesusituokę ir susilaukė D. A. pasakojo, kad L. su K. negyvena apie 4 metus dėl to, kad K. buvo mėgėja išgerti ir nesirūpino vaiku (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 14). Taigi ieškovės šioje byloje teikti paaiškinimai ir liudytojų L. J. ir V. U. parodymai dėl laikotarpio, kuriuo D. J. gyveno su K. N. bei dėl jų ryšio prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2YT-11856-800/2017 nustatytoms aplinkybėms, kitiems ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymams bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdžio metu liudytojos V. M. teiktiems parodymams. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta pagrista bei padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės bei liudytojų L. J. ir V. U. parodymai nagrinėjamoje byloje turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie yra prieštaraujantys, duodami tokie, kokie reikalingi pagal susidariusią procesinę situaciją. Teisėjų kolegija neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo nepritarti apeliacinio skundo argumentui, jog apie sūnaus ir motinos ryšį, gyvenimą kartu, gali paliudyti tik artimiausi šeimos nariai. Tačiau liudytojų ir pačios ieškovės parodymai teismo kritiškai įvertinti buvo ne dėl jų artimo ryšio, o dėl prieštaravimo kitiems byloje surinktiems įrodymams, o nurodytų asmenų ryšys vertintas tik šių asmenų vidinės motyvacijos teikti tokio pobūdžio parodymus aspektu. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Kartu pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog K. N. gyveno kartu su D. J., jį augino ir rūpinosi nuo pat vaiko gimimo visą laikotarpį iki mirties (apeliacinio skundo 26 p.), ne tik kad neatitinka kitais byloje esančiais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir prieštarauja pačiame apeliaciniame skunde nurodomiems teiginiams, kuomet teigiama, kad maždaug metai iki savo mirties K. N. su savo sūnumi susitikdavo bent porą kartų per savaitę, kuomet ji atvažiuodavo pas jį, gamindavo valgyti, kartu ruošdavo pamokas, žiūrėdavo filmus, skaitydavo knygas, važiuodavo į miestą, kino teatrus (žr. pvz. apeliacinio skundo 24 p.). Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad D. J. gyveno kartu su močiute, kuri vėliau buvo paskirta jo globėja, o K. N. – su A. P.. Papildomos argumentacijos nereikalauja išvada, jog nėra įmanoma gyventi kartu gyvenant skirtingose gyvenamosiose vietose, o aplankymas du kartus per savaitę nėra tolygus gyvenimui kartu.
43. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su D. J. ir K. N. gyvenimo kartu laikotarpiu, teikiami siekiant pagrįsti, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio nėra būtina nustatyti konkrečią datą nuo kada motina ir sūnus nebegyveno kartu, nes nėra įmanoma suteikti gyvenimo kartu metams ar mėnesiams konkrečią piniginę vertę. Tačiau tai, kad sūnus ir motina negyveno kartu ne vienkartinį trumpą epizodą, kad motinai buvo sudarytas pagalbos planas, kurio įgyvendinimui motina įsipareigojo atkurti ryšį su vaiku, negali būti vertinama kitaip, kaip tik silpnesnį motinos ir sūnaus ryšį parodanti aplinkybė, o kartu ir kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą nustatyti mažesnį priteistinos neturtinės žalos dydį.
44. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas psichologės A. B. nurodytas aplinkybės dėl vaiko emocinio užsisklendimo ir nenoro kalbėti apie motiną, neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus, o būtent į psichologės K. P. 2018 m. lapkričio 21 d. konsultacijų pažymą, kurioje nurodyta, jog D. J. užsisklendimas yra ankstyvos motinos netekties pasekmė, 2020 m. spalio 13 d. Kauno A. P. gimnazijos charakteristiką apie D. J., kurioje nurodoma, kad jis jautriai išgyvena, jeigu tenka kalbėti apie tėvų netektį; psichologės A. B. 2019 m. vasario 5 d. pažymą Dėl D. J. emocinės situacijos įvertinimo, kurioje užfiksuota, jog D. J. ypač sudėtinga, skaudi ir jautri mamos tema gyvenime, psichologė nurodė, jog berniuko trauma patyrus motinos netektį - akivaizdi. Nepaisant to, jog motinos ir vaiko ryšys nebuvo itin artimas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir duomenis apie vaiko psichologinę būseną, visiškai pagrįstai konstatavo, jog D. J. bendravimas su mama buvo brangus ir svarbus. Teismas pripažino, jog nors motinai gan sunkiai sekėsi prisitaikyti gyvenime, bet sūnus ją mylėjo, ji jam buvo artima ir būtina, todėl staigus jos netekimas jam sukėlė didelius išgyvenimus. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino ir įrodymus, kurie sudarė pagrindą spręsti egzistuojant nepilnamečio vaiko skaudžius išgyvenimus bei neatitaisomus praradimus netekus motinos. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino motinos ir vaiko ryšio artumą.
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovui dėl motinos netekties buvo padaryta 9 000 Eur neturtinė žala. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktikoje dėl LR BK 129 straipsnio veikos priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 28 962 Eur iki 50 000 Eur.
46. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas suponuoja būtinumą taikyti lyginamąją analizę, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą.
47. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo negali būti reikšmingomis pripažintos apeliaciniame skunde nurodomos baudžiamosiose bylose priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2K-57-697/2018, 2K-7-70-895/2018, 2K-213-648/2017, 2K-174-788/2017, 2K-40-697/2017, kadangi minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesprendė dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, o žemesnių instancijų teismo procesinius sprendimus revizavo kitais aspektais.
48. Apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016 buvo palikta nepakeista nuosprendžio dalis, kuria iš asmens pripažinto kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) civilinei ieškovei priteista 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi teismų praktikoje nustatytas reikalavimas taikyti lyginamąją analizę ir atsižvelgti panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio šios bylos kontekste atsižvelgtina į šias aplinkybes. Pirma, apeliantų nurodomoje byloje žalos atlyginimas buvo priteistas iš paties nusikaltimą padariusio asmens, nagrinėjamoje byloje, reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas ne pačiam žalą padariusiam asmeniui, tačiau jo įpėdiniams. Šios aplinkybės ignoravimas pažeistų teisingumo bei protingumo principus. Antra, baudžiamojoje byloje asmens kaltė ir jos forma buvo nustatyta pagal baudžiamosios teisės įtvirtintus kriterijus, asmuo nuteistas už nužudymą iš chuliganiškų paskatų, nagrinėjamoje byloje asmens kaltė, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nustatyta pagal civiliame procese galiojančią įrodymų pakankamumo vertinimo taisyklę. Trečia, minėtoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie žuvusio asmens ir civilinio ieškovo ryšio susilpnėjimą dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, todėl besąlygiškas rėmimasis šioje byloje nustatytu neturtinės žalos dydžiu neatitiktų teisingumo principo. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-511/2016 Lietuvos Aukščiausiasis teismas nesprendė dėl neturtinės žalos dydžio dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis šia byla spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, tačiau nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017 ir Nr. 2K-38-942/2017 nustatytu neturtinės žalos dydžiu, šios bylos yra panašios savo faktinėmis aplinkybėmis. Byloje Nr. 2K-38-942/2017 sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis iki 12 metų amžiaus gyveno kartu su mama, vėliau retkarčiais ją aplankydavo, skambindavo, bandė padėti finansiškai, tačiau, anot jo, nužudytoji visus pinigus išleisdavo alkoholiniams gėrimams. Teismas sprendė, kad toks nužudytosios gyvenimo būdas turėjo įtakos santykių, susiklosčiusių tarp jos ir nukentėjusiojo, pobūdžiui, bet tai nereiškia, jog mamos likimas nukentėjusiajam visiškai nerūpėjo ir dėl jos mirties jis nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgus į nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, ieškovui priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017 priteistas 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-511/2016 priteistas 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Taigi priteistos neturtinės žalos dydžio sumos yra labai įvairios ir svyruoja nuo 5 000 Eur iki 30 000 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo padaryta 9 000 Eur dydžio neturtinė žala. Šiuo atveju nustatytas žalos dydis yra artimas maksimaliam žalos dydžiui, priteistam pagal panašios faktinėmis bylos aplinkybėmis žalos dydžiui kompleksiškai įvertinus aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, motyvavo priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos ieškovo patirtai neturtinei žalai nustatyti, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo šios sprendimo dalies keisti pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
49. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai nustatė ieškovės patirtas išlaidas už teisines paslaugas, o būtent, kad teismas, nustatydamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, neįvertino, kad ieškovė teikdama apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui dėl 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1427-800/2019 panaikinimo, buvo pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už apeliacinio skundo parengimą ir pinigų priėmimo kvitą 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl 1 600 Eur ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo.
50. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės išlaidos už teisines paslaugas sudaro 1 600 Eur (2018 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1029101 – 290 Eur, 2018 m. spalio 29 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1029103 – 170 Eur, 2019 m. vasario 27 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT 833587 – 140 Eur, 2019 m. spalio 15 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1029231 – 1 000 Eur). Dėl šių išlaidų paskirstymo sprendė pirmosios instancijos teismas. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas ieškovė sumokėjo 1 000 Eur (2019 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1029217, DOK-22917). Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodė, kad bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinamu nagrinėti iš naujo žalos atlyginimo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą, atlyginimo klausimą. Šiuo atveju bendra ieškovės patirtų išlaidų suma yra 2 600 Eur. Pirmosios instancijos teismui išsprendus tik dalies, t. y. 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos ieškovui priteisimos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų reikalavimus teismas patenkino 56 proc. (96 proc.+58 proc.+14 proc./3=56 proc.). Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškinio reikalavimo dėl laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų buvo patenkinta 96 procentai, o reikalavimo dėl turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu – 58 procentai, tačiau nepritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai 14 procentų patenkinimo proporcijai dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Kaip jau minėta šioje teisėjų kolegijos nutartyje, neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką, tokio pobūdžio byloje neturtinės žalos dydis nėra tiesiogiai įrodinėjamas, ją patyręs asmuo turi tik prievolę pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o priteistinos žalos yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Aiškinant ir taikant tokio pobūdžio ginčo teisinį reglamentavimą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovui priteistinos išlaidos negali būti siejamos su patenkintų atmestų reikalavimų apimtimi (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo procesinį rezultatą – ieškovo naudai priteistas teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas – konstatuotina, kad šioje byloje teismo sprendimas dėl nurodyto reikalavimo buvo priimtas ieškovo naudai. Šios išvados nepaneigia tai, kad minėtas reikalavimas yra patenkintas mažesniu nei ieškovo prašytas dydžiu, nes pagal įstatymą priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Taigi byloje ieškinio reikalavimų patenkinta 85 procentai (96 proc.+58 proc.+100 proc. /3 = 85 proc.). Nustačius didesnę patenkintų reikalavimų proporciją, apeliacinės instancijos teismas pakeičia šalių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
52. Ieškovė patyrė 2600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteisiama 2 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 552,50 Eur.
53. Atsakovas R. M. patyrė 894 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (15 proc.), atsakovui R. M. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 67,05 Eur) priteisiamos 134,10 Eur bylinėjimosi išlaidos.
54. Atsakovas S. M. patyrė 1 331 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (15 proc.) atsakovui S. M. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 99,83 Eur) priteisiamos 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidos.
55. Atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą valstybė patyrė 330 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba bei į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (15 proc.), valstybei ir atsakovei L. I. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 24,75 Eur) priteisiama 49,50 Eur (330 x 15 proc. / 100 / 2) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo kiekvienai atsakovei po 12,38 Eur.
56. Atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba Valstybė už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą patyrė 472 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų garantuojama teisinė pagalba bei į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (15 proc.), valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis (po 35,40 Eur) priteisiamos 70,80 Eur išlaidos už teisines paslaugas.
57. Valstybė šioje byloje patyrė 54,20 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovų turėtų būti priteisiama po 4 Eur, tačiau jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, todėl jos iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Iš atsakovų R. M. ir S. M. priteisiama po 11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios išlaidos iš jo nepriteisiamos. Atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji turėtų sumokėti 5,50 Eur išlaidas, tačiau jų dydis tik 50 ct viršija minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, todėl atsižvelgiant į ekonomiškumo principą jos iš šios atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
58. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį (8 682 Eur) , atsakovai turėtų sumokėti 218 Eur žyminį mokestį. Kiekvienam iš atsakovų tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 54,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-1178-4313), todėl iš jos valstybei priteisė 27,25 Eur žyminio mokesčio. V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-1085-3781), todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš atsakovų R. M. ir S. M. pirmosios instancijos teismas priteisė po 54,50 Eur žyminio mokesčio. Šios bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai, todėl sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei paliekama nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
59. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti 3 materialiniai teisiniai reikalavimai. Apeliacinis skundas buvo paduotas dėl dviejų iš jų: dėl turtinės žalos, kurią sudaro ikiteisminio tyrimo metu patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl šių reikalavimų teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atžvelgdama į tai, kad buvo priimtas sprendimas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, pripažino, kad sprendimas dėl nurodyto reikalavimo buvo priimtas ieškovo naudai ir dėl to perskaičiavo ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo pripažino pagrįstu ir teisėtu, o tik perskirstė bylinėjimosi išlaidas, sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (advokato pagalbai ir procesinių dokumentų siuntimo) patikslinama.
60. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme įvertintina tai, kad apeliaciniu skundu buvo skundžiamos teismo sprendimo dalys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą pripažino pagrįstu. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas galėjo būti pašalintas CPK 277 straipsnio nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo klausimo, todėl ieškovei turėjo teisę pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Įvertinus tai, kad esminis šalių ginčas apeliacinės instancijos teisme buvo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pagrindinės atstovų laiko sąnaudos buvo patirtos teikiant argumentus pagrindžiančius reikalavimus bei atsikertant į juos, o 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas galėjo būti išspręstas pasinaudojus papildomo sprendimo institutu, kas nebūtų sąlygojęs apeliaciniame procese patiriamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai laikytini pralaimėjusia bylą šalimi ir dėl to neturi teisės į apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovai – laimėjusia šalimi ir dėl to įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas S. M. patyrė 605 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios lygiomis dalimis, t. y. 302,50 Eur priteistinos iš ieškovų atsakovui. Atsakovui V. M. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba Valstybė už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą patyrė 207 Eur išlaidas. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš kiekvieno ieškovo valstybei ir atsakovui, t. y. valstybei ir atsakovui iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 52 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją taip:
„Priteisti iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 552,50 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,05 Eur (šešiasdešimt septyni eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,05 Eur (šešiasdešimt septyni eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,83 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (devyniasdešimt devynis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,38 Eur (dvylika eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,38 Eur (dvylika eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 54,50 Eur (penkiasdešimt keturi eurai, 50 ct), iš atsakovės L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 27,25 Eur (dvidešimt septyni eurai 25 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,78 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 78 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,78 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 78 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 11 Eur (vienuolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).“
Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.