Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2049-775/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-03
Bylos Nr.: e2-2049-775/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11129-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Ieškovas: A. J., D. J.
Atsakovas: S. M., V. M., R. M., L. I.
Trečiasis asmuo: R. G.
Advokatai: Diana Ingrida Vinklerytė, Diana Višinskienė, Anatolijas Novikas, Diana Višinskienėir, Martina Blėkaitienė, Diana Višinskienėvėl, Ernesta Zigmantavičiūtė, Martina Blėkaitienėir Ernesta

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-2049-775/2021Teisminio proceso Nr.2-69-3-11129-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą ieškovei A. J., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

atsakovui S. M., jo atstovui advokatui Anatolijui Novikui,atsakovo V. M. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,atsakovo R. M. atstovui Kęstučiui Jonaičiui,atsakovės L. I. atstovui Jaroslavui (Jaroslav) Los,nedalyvaujant ieškovui D. J.,trečiajam asmeniui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J. ir A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., V. M., S. M. ir L. I. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. J., atstovaudama nepilnametį D. J., kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama solidariai: 1) priteisti A. J. iš atsakovų 1 262 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2) priteisti D. J., atstovaujamam globėjos A. J., iš atsakovų 3 000 Eur turtinę žalą, 3) priteisti D. J. iš atsakovų 47 720 Eur neturtinę žalą, 4) priteisti A. J. ir D. J. iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t. el. b. l. 125-130).

Ieškovė ir ieškovų atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad A. P. ikiteisminio tyrimo byloje buvo pareikštas įtarimas dėl K. N. nužudymo. (duomenys neskelbtini) A. P. mirė, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, o ieškovų pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. A. P. nuosavybės teise priklausiusį turtą po jo mirties paveldėjo atsakovai, iš kurių ieškovai prašo solidariai priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė patyrė 1 262 Eur laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas. Šią sumą sudaro 130 Eur už velionės drabužius, rožančių, šaliką, skarelę, batus ir nosinaitę, 112 Eur už karsto nešimą ir įrašo paminkle atlikimą, 170 Eur už duobės kasimą bei 850 Eur už kapavietės tvarkymą ir paminklo sumontavimą. Nurodė, jog savivaldybė padengė tik dalį velionės laidojimo išlaidų. Rūbus pirko pati ieškovė turguje, todėl rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, neturi. Ieškovė šiuos daiktus perdavė R. G., kuris nuvežė rūbus į palaikų laikymo vietą, kad ten dirbantys asmenys aprengtų velionę laidotuvėms. Nurodė, jog po K. N. mirties paminklą pastatė R. G. mama, kuri buvo velionės globėja. Paminklas buvo pastatytas nekokybiškai ir maždaug po mėnesio nusviro, todėl ieškovė pasamdė žmones, kurie atstatė paminklą, jį įtvirtino, taip pat sutvarkė ir visą kapavietę – užpylė akmenukus, pastatė tvorelę. 3 000 Eur išlaidas ieškovas D. J. patyrė ikiteisminiame tyrime dėl jo motinos K. N. nužudymo. Šiuos pinigus sumokėjo įstatyminė atstovė iš bendrų šeimos pinigų. Sutartis su atstove buvo sudaryta D. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės, vardu. Advokatė Diana Višinskienė ikiteisminiame tyrime dalyvavo nuo pat pradžių. Nurodė, jog prašomą priteisti 3 000 Eur sumą sudaro civilinio ieškinio parengimas ir pateikimas ikiteisminiame procese, atstovavimas apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prašymai dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atstovavimas ikiteisminio tyrimo procese nuo proceso pradžios iki A. P. mirties. Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, mano, jog šios išlaidos yra pagrįstos. Nurodė, jog nuo 2016 m. liepos 30 d. D. J. laikina globėja paskirta ieškovė. Ieškovės sūnus, K. N. ir D. J. šešis metus gyveno pas ieškovę, vėliau išėjo gyventi atskirai, vaikas tuo metu ėjo į pirmą klasę. 2014 metais K. N. ir ieškovės sūnus išsiskyrė, tačiau dalinosi vaiko priežiūra. Ieškovė anūką taip pat kartais pasiimdavo, prižiūrėdavo. Ieškovė K. N. padėdavo vaiką prižiūrėti ir po sūnaus, vaiko tėčio, mirties. Nurodė, jog K. N. dirbdavo po 12 valandų, todėl ieškovė eidavo pasiimti anūko į mokyklą, tačiau ugdymo įstaigoje kilo problemų, nes jai neleisdavo vaiko pasiimti ar dalyvauti susirinkimuose. Būtent dėl šios priežasties ieškovė ir K. N. susitarė, kad ieškovė paprašys laikinos vaiko globos. 2016 metų birželio mėnesį buvo patikrintos vaiko gyvenimo sąlygos ir vaiko teisių tarnyba nustatė, jog A. P. bute, kuriame vaikas gyveno su motina, gyvenimo sąlygos yra prastos, bute užsiveisęs pelėsis, todėl laikina globėja buvo paskirta ieškovė. K. N. buvo įpareigota pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas. Ieškovė nurodė, kad velionė laukė eilėje gauti socialinį būstą, mėnuo po jos mirties ieškovė gavo laišką, jog K. N. paskirtas socialinis būstas. Nurodė, jog D. J. patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur, tačiau Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimu po motinos mirties D. J. išmokėta 2 280 Eur kompensacija, todėl likusią 47 720 Eur dalį prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Ieškovė nurodė, kad K. N. ir D. J. ryšys buvo stiprus. Nors vaiko laikina globa buvo nustatyta su ieškove, tačiau kartą ar du per savaitę K. N. atvykdavo pas sūnų, kartu ruošdavo namų darbus, skaitydavo knygas, eidavo į kiną, dažnai susiskambindavo telefonu. K. N. domėjosi vaiko mokslais, visada sveikindavo jį su gimtadieniu, mokėjo išlaikymą, pirkdavo rūbus, pratybas bei duodavo sūnui dienpinigių. Nurodė, jog dvi dienos iki mamos mirties vaikas atšventė savo dešimtą gimtadienį, todėl nuo to laiko kiekviena gimimo diena jam asocijuojasi su mamos netektimi. Ieškovė nurodė, jog D. J. šiuo metu yra 14 metų, iki dabar vaikas bijo vienas miegoti savo kambaryje, žiūrint filmą jis nuolat akcentuoja, kad šį filmą žiūrėjo su mama, mokykloje vengia kalbėti apie tėvus. Vaikas nenori atiduoti išaugtų rūbų bei daiktų, kuriuos jam pirko mama, nuolat nešioja mamos dovanotą kryželį. Ieškovė mato, jog vaiką visą gyvenimą lydės skausmas dėl motinos netekties. Pažymėjo, kad K. N. augo vaikų namuose, todėl jautė atsakomybę ir savo vaiką norėjo užauginti geresnėmis sąlygomis nei augo pati. Nurodė, jog K. N. iki mirties dirbo neoficialiai. Kai D. nuvažiuodavo į A. P. namus, grįžęs nuolat sakydavo, kad jis su mama elgiasi negerai, ją skriaudžia. Ieškovė yra įsitikinusi, kad K. N. mirė būtent dėl A. P. kaltės. Nurodė, jog velionė du kartus gulėjo ligoninėje smarkiai sumušta, į policiją kreiptis nenorėjo, nes buvo įbauginta. K. N. ne kartą pas ieškovę atvažiavo sumušta, sakė, kad ją sumušė A. P. Kai ieškovei buvo pranešta apie K. N. mirtį, ji nuvyko į įvykio vietą ir greitosios medicinos darbuotoja nurodė, kad moteris buvo mirtinai užmušta. Prokuroras dėl tyrimo neleido palaikų kremuoti. Nurodė, jog ieškovei nėra žinoma, kad K. N. piktnaudžiautų alkoholiu, pas ieškovę ir sūnų atvykdavo blaivi. Nurodė, jog ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad žala atsirado dėl K. N. mirties, todėl senaties terminas pareikšti ieškinį nėra suėjęs. A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, jis prisipažino, kad smurtavo prieš K. N., vėliau keitė parodymus ir neigė smurtavęs. Pažymėjo, jog šioje civilinėje byloje turi būti vertinama ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri ieškovės ir jos atstovės nuomone, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad K. N. mirė būtent dėl A. P. smurtinių veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t. el. b. l. 180-187), nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir pašė jį atmesti.

Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti neturtine žala, nes vaikas nuo trijų metų gyveno ne su K. N., o su močiute – ieškove, taigi, jokio glaudaus ir artimo ryšio vaikas su mama neturėjo. Atsižvelgiant į tai, mano, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, jog A. P. laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas ir pripažintas teismo sprendimu. Vien pareikšti įtarimai nužudymu nepaneigia nekaltumo prezumpcijos. Pažymėjo, jog A. P. neprisipažino padaręs nusikaltimą. A. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog K. N., būdama neblaivi, tą vakarą ne kartą krito iš įvairaus aukščio. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų A. P. kaltę dėl K. N. mirties. Nurodė, jog nesutinka ir su prašoma priteisti 3 000 Eur žala už advokato išlaidas ikiteisminiame tyrime. Pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime pareikšti ieškiniai buvo vos kelių lapų, atstovavimo laikotarpis trumpas, todėl jo nuomone, tokio dydžio suma už atstovavimą susidaryti negalėjo. Taip pat nurodė, kad susipažinus su ieškovės atstovės pateikta 3 000 Eur sumos detalizacija, matyti, jog atstovė dar nesusipažinusi su bylos medžiaga konsultavo ieškovus. Atsižvelgiant į tai, abejoja šių išlaidų pagrįstumu. Nesutinka ir su prašoma priteisti laidojimo išlaidų suma. Nurodė, jog kiekviena suma turi būti įrodyta, o byloje nėra jokių šias išlaidas pagrindžiančių duomenų. Taip pat pažymėjo, jog laidojimo išlaidas dengia savivaldybė, kaip matyti iš pateiktos sąskaitos dalį laidojimų išlaidų padengė Kauno miesto savivaldybė, kitą dalį R. G., su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl laidojimo išlaidų. Taigi, ieškovė nepatyrė jokių išlaidų laidojimui. Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovų 850 Eur už nusvirusį paminklą, nes šios sumos ji turėtų reikalauti iš įmonės, kuri nekokybiškai pastatė paminklą. A. P. palikimas priimtas pagal apyrašą, todėl paveldėtojai atsako tik paveldėto turto apimtyje, o paveldėto turto vertė šiai dienai yra sumažėjusi, todėl pareikšto ieškinio suma yra gerokai didesnė nei viso atsakovų paveldėto turto vertė. Pažymėjo, kad ieškovai privalo įrodyti priežastinį ryšį tarp A. P. veiksmų ir patirtos žalos. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog ieškovės parodymai yra prieštaringi – kai buvo sprendžiami klausimai dėl laikinos ir nuolatinės vaiko globos, ieškovė teismui nurodė, kad K. N. vaiko neprižiūrėjo, jį augino tik iki trejų metų, vėliau abipusių tėvų sutikimu berniukas gyveno pas ieškovę, o motina sūnumi visiškai nesirūpino ir nebendravo. Taigi, tokius parodymus teismas turėtų vertinti kaip dviprasmišką ir nenuoseklią ieškovės poziciją, siekiant atitinkamo sau palankaus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad vaiką nuo trejų metų augino ieškovė, akivaizdu, kad vaikas negalėjo patirti tokio dydžio neturtinės žalos. Pati K. N. nenorėjo grįžti pas vaiką ir jį auginti, todėl artimo ryšio tarp vaiko ir mamos negalėjo būti. Pažymėjo, kad į teismo posėdį iškviesta liudyti psichologė negalėjo plačiau pasisakyti apie vaiko ir mamos ryšį, nes su vaiku bendravo tik kartą. Ji negalėjo tiksliai patvirtinti, kodėl D. J. užsisklęsdavo, kai pradėdavo kalbėti apie mamą, ar dėl to, kad jo ryšys su ja buvo labai stiprus ir jos netekęs jis ypatingai išgyveno, ar dėl to, kad jis jautė motinai pyktį, nes ji su juo negyveno ir juo nesirūpino. Taip pat kyla klausimas, kodėl vaikas toliau nesilankė pas , jeigu po motinos mirties jautėsi prislėgtas, jį kankino nemiga, emocinis nuovargis.

Atsakovas V. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti (3 t. el. b. l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, jog byloje A. P. kaltė nėra įrodyta, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atsakovo ir jo atstovės nuomone yra per didelis. Pažymėjo, jog turtinė žala turi būti įrodyta rašytiniais įrodymais, o jų byloje nėra. Ieškovų prašoma priteisti žala už ikiteisminio tyrimo išlaidas viršija rekomendacijas, kuriose nustatytas maksimalus priteistinas atstovavimo išlaidų dydis. Sutinka su teiginiais, kad vaiko ir motinos ryšio nebuvo, nes K. N. pati vaiko neaugino. Nurodė, jog šioje byloje reikia vadovautis baudžiamosios bylos duomenimis, kurioje A. P. kaltė nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio nėra, negalima teigti, jog būtent dėl A. P. veiksmų atsirado ieškovų prašoma priteisti žala. Ieškovai turėjo galimybę po mirties prašyti išspręsti A. P. kaltės klausimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. A. P. ir K. N. girtuokliaudavo ne dviese, bet didesnėse kompanijose, todėl klausimas kas sudavė K. N. mirtinus smūgius lieka atviras. Nurodė, jog neišsprendus kaltės klausimo, ieškinys negali būti tenkinamas.

Atsakovė L. I. pateikė atsiliepimą (3 t. el. b. l. 16-18), nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Atsakovės atstovas nurodė, jog prašomi priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžiai nėra įrodyti. Taip pat nėra įrodyta ir aplinkybė, jog K. N. mirė būtent dėl A. P. veiksmų. Ieškovų nurodytos 3 000 Eur išlaidos atstovei ikiteisminiame procese neįrodytos ir nepagrįstos, ši suma per didelė, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtį. Nesutinka ir su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, nes vaiko ir motinos ryšio nebuvo, berniuką globojo ieškovė, o K. N. su vaiku nebendravo. Pažymėjo, kad šios aplinkybės jau yra konstatuotos bylose dėl vaiko globos, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

Atsakovas S. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t. el. b. l. 74-78).

Atsakovas, jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo išlaidos nėra atlyginamos. Sutiko su atsakovų atstovų argumentais, jog A. P. kaltė nėra pripažinta, todėl negalėjo atsirasti ir žala, kurią ieškovai prašo priteisti iš atsakovų. Ieškovai A. P. kaltę grindžia tik prielaida. Kaltė turi būti įrodyta, o tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas nurodė, jog jam keletą kartų teko sutikti K. N., tiek ji, tiek A. P. buvo išgėrę. K. N. jo nuomone buvo tokia pati alkoholikė kaip ir jo pusbrolis A. P. Nurodė, jog su A. P. kartais susiskambindavo, jis minėjo, kad K. turi mažą vaiką ir iš jos yra atimtos motinystės teisės. Apie tai, ar K. N. lanko vaiką, A. P. atsakovui neminėjo. Nurodė, jog prašomos priteisti laidojimo išlaidos yra per didelės, drabužiai bei kiti ieškovės nurodyti daiktai kainuoja pigiau, duobės kasimas yra nemokama valstybės paslauga. Atsakovas, jo atstovas, susipažinę su ikiteisminio tyrimo išlaidų detalizacija, nurodė, jog su ikiteisminio tyrimo medžiaga galima susipažinti tik su prokuroro leidimu, tačiau byloje nėra duomenų ar ieškovų atstovė kreipėsi į prokurorą dėl leidimo susipažinti bei su kokia medžiaga jai buvo leista susipažinti. Atstovas savo praktikoje nežino tokio atvejo, jog susipažinimui su ikiteisminio tyrimo medžiaga atstovas skirtų tiek daug laiko, atsižvelgiant į tyrimo medžiagos apimtį, todėl mano, jog prašoma priteisti 3 000 Eur suma yra nepagrįstai didelė. Ieškovai keitė ieškinio pagrindą, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovai neturi pakankamai įrodymų pagrįsti jų reiškiamiems reikalavimams. Teismas, pasisakydamas dėl vaiko ir motinos ryšio turi vadovautis ir kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tomis pačiomis šalimis. Nurodė, jog bylose dėl vaiko globos nustatymo jau yra nustatytas faktas, kad K. N. sūnaus neaugino nuo trejų metų, taigi šių aplinkybių iš naujo nustatinėti nebereikia. Pažymėjo, kad ieškovė atskirose bylose, siekdama atitinkamo jai palankaus sprendimo, davė skirtingus ir prieštaringus parodymus. Nurodė, jog A. P. kaltė dėl K. N. mirties nėra pripažinta, ieškovai turėjo galimybę baudžiamojoje byloje nustatyti A. P. kaltę, tačiau to nepadarė. Baudžiamojoje teisėje negalima vadovautis prielaida, visi faktai turi būti nustatyti tiksliai, atsižvelgiant į tai, mano, jog ieškinys yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje pateikto pranešimo nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. A. P. buvo pateiktas įtarimas, kuriuo jis buvo įtariamas nužudęs K. N. (1 t. e. b. l. 18-19). Iš įtariamojo A. P. apklausos protokolo, nustatyta, kad kaltės dėl K. N. nužudymo jis nepripažino, pripažino mušęs (1 t., e. b. l. 20–25). Iš byloje pateikto civilinio ieškinio, pateikto 2016 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos prokuratūrai, nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu, nustatyta, kad mirusiosios K. N. sūnus, šioje byloje ieškovas D. J., buvo pareiškęs ieškinį įtariamajam A. P., dėl 50 000 Eur neturtinės žalos (1 t. e. b. l. 27–28). 2017 m balandžio 21 d. A. J. byloje pateiktas civilinis ieškinys Kauno apygardos prokuratūrai, nutarimas pripažinti civiliu ieškovu, patvirtina, kad ji buvo pareiškusi reikalavimą A. P. atlyginti patirtą 1 262,77 Eur turtinę žalą susijusią su patirtomis laidojimo išlaidomis (1 t., b. l. 31–32): 150,77 Eur mokėta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33–37), 2018 m. už 850 Eur sutvarkyta kapavietė (1 t., b. l. 190–191). Taip pat ieškovas patyrė advokato atstovavimo išlaidas ikiteisminiame tyrime ir baudžiamoje byloje (2 t., b. l. 2, 3 t., b. l. 97–98, 2020-07-10 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) priedai). Iš 2018 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad baudžiamoji byla kaltinamojo A. P. atžvilgiu buvo nutraukta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kaltinamajam mirus. Nukentėjusiojo D. J. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Višinskienės civilinis ieškinys dėl 50 000 Eur neturtinės žalos, civilinės ieškovės A. J. civilinis ieškinys dėl 1 262,77 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais (1 t., e. b. l. 8–11). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo patvirtina, kad buvo nuspręsta D. J. išmokėti 2 280 Eur dydžio kompensaciją už padarytą neturtinę žalą ( 1 t., e. b. l. 99–100). Byloje pateiktas testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimą po A. P. mirties priėmė atsakovai R. M., V. M., L. I. ir S. M. (2 t., e. b. l. 131, 2020-03-02 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) priedas). 2018 m. gegužės 4 d. A. J. pateikė notarei pranešimą apie kreditorinius reikalavimus (1 t., b. l. 49–56). Byloje pateiktas D. J. gimimo liudijimas patvirtina, kad jo motina buvo K. N. (1 t., e. b. l. 12), tėvas – L. J., miręs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad ieškovo motina nuolatinės deklaruotos gyvenamosios vietos neturėjo, buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno m. savivaldybėje (1 t. e. b. l. 14), o iš 2017 m. gegužė 29 d. Kauno apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad ieškovo D. J. nuolatine globėja buvo paskirta A. J. (1 t., e. b. l. 16–17). Nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. K. N. dirbo ir turėjo socialinį draudamą (1 t., b. l. 188). Byloje pateikti įrodymai apie D. J. psichinę emocinę sveikatą ir 2016 m. gyvenimo sąlygas (1 t., b. l. 116–119, 192–195, 3 t., b. l. 110, 2020-10-26 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) priedai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Dėl ieškinio senaties termino ir termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti

Ieškovai žalą kildina iš A. P. veiksmų, kurių pasekoje K. N. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovai civilinius ieškinius A. P. baudžiamoje byloje pareiškė 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. (1 t., b. l. 26–28, 31–32). 2018 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą kaltinamojo A. P. atžvilgiu nutraukė, mirus kaltinamajam, civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Civiline tvarka ieškovai teisme pateikė ieškinį 2018 m. liepos 4 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

A. P. mirė (duomenys neskelbtini) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). A. J. pranešimą apie reiškiamus kreditorinius reikalavimus įpėdiniams notarei pateikė 2018 m. gegužės 4 d., todėl šis įstatymo nustatytas terminas taip pat nėra praleistas (1 t., b. l. 49–56).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš baudžiamajame įstatyme numatytos uždraustos veikos padarymo, A. P. nužudžius ieškovo D. J. motiną ir ieškovės A. J. sūnaus draugę K. N. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 dalis), trečiųjų asmenų teisė į žalos atlyginimą netekus artimųjų (iure proprio) įtvirtinta CK 6.284 str. 1 dalyje: fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas pažymi, kad asmuo, pareiškęs ieškinį dėl gyvybės atėmimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos analizė, civilinės bylos nagrinėjimo metu teikti šalių paaiškinimai teikia teismui pagrindo pripažinti įrodytu A. P. neteisėtų veiksmų, dėl kurių mirė K. N., faktą. Byloje neginčijamai nustatyta ir nekelia abejonių, kad K. N. mirė (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 28 d. kaltinamajame akte prokuroras nurodė, kad A. P. nuo 2016 m. lapkričio 5 d. 21.30 val. iki 2016 m. lapkričio 6 d. 21.48 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankų kumščiais tyčia suduodamas ne mažiau keturių kartų savo šeimos nariui – sugyventinei – nuketėjusiajai K. N. į galvą, tuo padarė jai poodines kraujosruvas kaktos kairėje, pasmakrėje, apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktos-smilkinio-momens srityje, dėl ko nuo sunkios galvos smegenų traumos – kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktos-smilkinio-momens srityje, komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, strigimu (duomenys neskelbtini) 21.48 val. nukentėjusioji mirė įvykio vietoje, taip nužudė savo šeimos narį – sugyventinę K. N. (baudž. bylos 5 t., b. l. 86).

A. P. dar ir iki (duomenys neskelbtini) ne kartą K. N. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, už ką jam taip pat buvo pareikšti kaltinimai. A. P. nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki pat mirties, K. N. atžvilgiu, būdamas neblaivus, nuolat vartojo fizinį smurtą. 2016 m. spalio 23 d. – 2016 m. spalio 24 d. A. P. dėl asmeninio nesutarimo tyčia ne mažiau dviejų kartų smogė kumščiu sugyventinei K. N. į dešinę veido pusę padarydamas jai kraujosruvą po dešine akimi ir dešinio skruosto sumušimą. 2016 m. spalio 31 d. – 2016 m. lapkričio 5 d. jis tyčia ne mažiau dvidešimt trijų kartų sudavė rankomis ir spyrė kojomis sugyventinei K. N. į įvairias kūno vietas padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame žande, dešinio peties srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, pilvo kairėje, abiejuose klubuose, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, nugaroje abipus, odos nubrozdinimus pilvo kairėje, dešiniame dilbyje. 2016 m. lapkričio 7 d. A. P. tyčia ne mažiau dešimt kartų sudavė rankomis sugyventinei K. N. į veidą, kaklą ir kitas kūno vietas, po to tyčia stumdamas rankomis ir kojomis išstūmė ją iš lovos, dėl to ši nukrito ant grindų, tokiais veiksmais padarė K. N. kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose pakaušio kairėje, viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės dantenose, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, kaklo kairėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste.

Atsakovai nesutiko su ieškiniu, teigdami, kad A. P. nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl jo kaltė neįrodyta. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė, o mirties faktas yra aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą A. P. atžvilgiu negalimą, todėl 2018 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą nutraukė, kaltinamajam mirus (t.1, b. l. 8-11). Teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog baudžiamąja prasme A. P. kaltė nėra įrodyta, tačiau teismo vertinimu, atsakovų argumentai, jog, nesant nustatytos mirusiojo kaltės baudžiamojoje byloje, žala negali būti priteisiama civiline tvarka, nepagrįsti, juos paneigia kasacinio teismo suformuota praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2007; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-43-706/2016; e2A-82-934/2020, 2A-856-910/2018.). Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų teisės normų taikymo aspektu, to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinės teisės normų reikalavimus, įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai skirtingi, civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios, be kita ko, tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.). Dėl to aplinkybė, kad baudžiamąją bylą teismas nutraukė kaltinamajam mirus, neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-55/2012).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl teismas civilinio proceso tvarka šioje byloje nustatinėdamas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, pažymi tai, kad atsakovai savo poziciją dėl A. P. kaltės grindė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentu, kad jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nenustatyta jo kaltė. Civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios, be kita ko, tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (civilinės bylos Nr. e2A-82-934/2020, 2A-856-910/2018, 3K-3-53/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Nors teismo nuosprendžio šiuo atveju nėra, tačiau pats A. P. priminėse apklausose 2016 m. lapkričio 22 d. ir 2017 kovo 23 d. prisipažino iš dalies kaltu, t. y. neigė, kad turėjo tikslą nužudyti savo sugyventinę, tačiau prisipažino, kad yra ne kartą mušęs K. N., buvo jai smogęs ir 2016 m. lapkričio 7 d., tačiau netikėjo, kad K. galėjo mirti nuo dėl jo suduotų smūgių, nes ji ne kartą yra kritusi (baudž. b. l. 1, 5 t.). Šių apklausų metu A. P. neneigė, jog jis tą naktį dėl kažko su K. N. susiginčijo. Sakė, kad smogė jai kaire ranka į veidą ties kairiu viršutiniu skruostikauliu. Kodėl sudavė, nežino, buvo girtas, nelabai suprato, ką daro. Tada rankomis ir kojomis ją išstūmė iš lovos. Ji iš lovos iškrito ant grindų, bet vėliau vėl atsigulė į lovą. Tik daug vėliau – 2017 m. spalio 26 d. – siekdamas išvengti baudžiamos atsakomybės, parodymus pakeitė ir nebeprisipažino padaręs pranešime nurodytas nusikalstamas veikas, savo ankstesnių parodymų nebetvirtino. Nebeprisipažino, kad sudavė sugyventinei K. smūgius, keitė savo parodymus, atsisakė duoti paaiškinimus, nurodė, kad parodymus duos teisme ( baudž. bylos l. 91, 5 t.). 2018 sausio 15 d. A. P. vėl prisipažino, kad 2016 m. lapkričio 7 d. namuose sugyventinei K. N. sudavė delnu antausį į veidą ir išstūmė ją iš lovos ( baudž. bylos l. 92, 5 t.). Taigi, A. P. pozicija baudžiamoje byloje buvo nenuosekli ir prieštaringa. Tai, kad kaltinamasis vėliau pakeitė savo parodymus, rodo jo gynybinę poziciją. Parodymai keitėsi galimai dėl to, kad kaltinamasis sužinojo apie gresiančią griežtą atsakomybę.

Kad K. N. mirė dėl neteisėtų A. P. veiksmų, patvirtina baudžiamoje byloje esančios medicinos specialistų išvados, jų apklausos protokolai, kaltinamasis aktas. Nors A. P. bandė teigti, kad K. N. pati naktį krito nuo lovos ir atsitrenkė į stalo, stovinčio prie lovos kampą, tačiau 2016 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad K. N. kūne konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, pasmakrėje, apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktos-smilkinio-momens srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, prieš 24–48 val. iki mirties, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju baigėsi K. N. mirtimi (baudž. bylos 4 t., b. l. 23–24). Išvadoje taip pat pažymėta, kad kraujosruvos minkštuose audiniuose pakaušio kairėje, viršutinė lūpos dešinėje gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės dantenose, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, kaklo kairėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties (baudž. bylos 4 t., b. l. 43). Ekspertai taip pat nurodė, kad vertinant sužalojimų visumą, išsidėstymą įvairiuose paviršiuose ir abipus, mažai tikėtina griuvimo tikimybė. Vertinant sužalojimus atskirai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi (baudž. bylos 1 t., b. l. 43, 4 t., b. l. 177, 5 t., b. l. 4–5, 1 t., b. l. 14).

Ištyręs ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, teismas pažymi, kad A. P. prieš K. N. smurtavo ir anksčiau, ne tik kaltinamajam akte nurodytomis datomis. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. jai buvo diagnozuotas dešinės plaštakos IV piršto I falango lūžis (baudž. bylos 4 t., b. l. 57). Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad K. N. 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo atvykusi į gydymo įstaigą ir paaiškino, kad prieš apytiksliai dvi savaites jai užlaužtas pirštas, užlaužė vyras (baudž. bylos 2 t., b. l. 48). Sumušimai ranka/kumščiu/koja nustatyti jai ir 2015 m. balandžio 10 d., ir 2015 m. rugsėjo 19 d. (baudž. bylos 4 t., b. l. 57).

2016 m. lapkričio 9 d. apklausos metu liudytoja A. J. paaiškino, kad K. jai ne kartą yra sakiusi, jog gyvenant su A. P. jie pykdavosi dėl to, kad pas jį ateina draugai, kad jam svarbūs draugai ir dėl tų draugų A. P. pasikeisdavo, jų klausydavo ir ją mušdavo. K. sakė, kad A. P. ją mušė visus ketverius metus, kol kartu gyveno. Ne kartą dėl sumušimo K. yra gydžiusis Kauno II-oje ligoninėje. Liudytojos žiniomis dėl sumušimo K. gydėsi 2015 m. vasarą ir 2016 m. rudenį, galimai rugsėjo viduryje. K. sakė, kad P. geria alkoholį, o po to jam užeina noras ją mušti, tada A. P. ją varo iš namų, bet ji nenori eiti ir ją dėl to vėl muša. Vienas iš tokių atvejų buvo 2016 m. spalio pradžioje, kai ją A. P. nuplikė verdančiu vandeniu ir vijo iš namų, todėl K. 5 dienas pagyveno pas A. J. Jos žiniomis dėl to K. pareiškimo policijai nerašė. Kitas atvejis buvo 2016 m. lapkričio pradžioje Vėlinių dieną ar po Vėlinių. K. atvyko taksi pas A. J. Ant jos veido po dešine akimi buvo mėlynė, buvo patinęs žandas. K. sakė, kad A. P. smogė kumščiais į veidą. Kad ji spėjo pabėgti iš namų palikusi visus savo daiktus, nes kitaip būtų užmušęs. Ji vis atsisakydavo rašyti pareiškimus policijai, nes sakė, kad jei parašys, A. P. ją užmuš (baudž. bylos 1 t., b. l. 156–159). Šias aplinkybes apklausos metu patvirtino ir liudytoja L. J. (baudž. bylos 1 t., b. l.163–164). Kad A. P. piktnaudžiavo alkoholiu ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir jo kaimynė A. U., kuri sakė, kad vasaros eigoje K. jai buvo minėjusi, kad A. guli (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, kur kaip supratau gydėsi nuo alkoholio. Ji sakė, kad jam pradėjo vaidentis (baudž. bylos 2 t., b. l.14).

Nuoseklus A. P. fizinis smurtas ir nekontroliuojamas elgesys, apsvaigus nuo alkoholio, tęsėsi ir stiprėjo, kol (duomenys neskelbtini) K. N. šių veiksmų pasekoje mirė.

Teismas, įvertinęs A. P. teiktus pirminius parodymus ir baudžiamoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. P. kaltės, atimant K. N. gyvybę, prezumpcija įstatymo leistinomis priemonėmis šioje byloje nėra paneigta, kaip nepaneigti ir neteisėti A. P. veiksmai.

Ieškovė A. J. prašo jai priteisti 1 262 Eur turtinę žalą, kurią sudaro K. N. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos.

CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu; atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006; kt.).

Ieškovė nurodė, kad už velionės drabužius, rožančių, nosinaitę, šaliką, skarelę ir batus sumokėjo 130 Eur. Nors byloje nėra pateikta šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau neginčytinai pripažintina, kad šie daiktai laidojant žmogų yra būtini. Tiek pati ieškovė, tiek trečiasis asmuo R. G. patvirtino, kad rūbus K. N. pirko A. J. turguje, kur atsiskaitant jokie mokėjimo kvitai neišduodami. Iš SĮ (duomenys neskelbtini) užsakymo matyti, jog mirusiosios rūbai į šį užsakymą nebuvo įtraukti, todėl teismas sprendžia jog šios išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos.

Ieškovė nurodė, kad už karsto nešimą ir įrašo paminkle atlikimą ji sumokėjo 112 Eur. 2021 m sausio 11 d. teismo posėdžio metu patikslino, kad už karsto nešimą sumokėjo 62 Eur, o už įrašo paminkle atlikimą – 50 Eur, kuriuos teigė padavusi trečiajam asmeniui per laidotuves. Tame pačiame posėdyje trečias asmuo R. G. paneigė, kad ieškovė jam ar jo motinai per laidotuves būtų perdavusi pinigus už įrašo paminkle atlikimą. Patvirtino, kad ieškovė žadėjo prisidėti prie paminklo pastatymo, tačiau neprisidėjo ir paminklas su atitinkamu įrašu buvo pastatytas R. G. lėšomis. Įvertinęs šiuos paaiškinimus, teismas ieškovei priteisia 62 Eur už karsto nešimą, o reikalavimą dėl 50 Eur už įrašo atlikimą atmeta, kaip neįrodytą.

Taip pat ieškovė nurodė, kad ji mokėjo 170 Eur už duobės kasimą, paaiškino kad pinigus padavė sūnui V., kad jis užsakytų duobės iškasimą (duomenys neskelbtini) kapinaitėse. Atsakovai deklaratyviai teigė, jog duobės kasimas yra nemokamas, tačiau šiuo atveju aplinkybes, kad už duobės kasimą reikėjo mokėti, patvirtino ne tik ieškovė, bet ir trečiasis asmuo R. G. bei liudytojas V. J. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos buvo būtinos, jos yra įrodytos ir atitinka protingumo kriterijų, todėl priteisiamos iš atsakovų.

Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė turėjo 850 Eur išlaidų už kapavietės sutvarkymą (1 t., b. l. 190–191). Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad paminklą K. N. pastatė buvusi globėja ir jos sūnus R. G., tačiau kapavietė nebuvo pilnai sutvarkyta. Vėliau paminklas nusviro, todėl ieškovė užsakė darbus, kad paminklas būtų iš naujo sutvirtintas ir kartu baigta sutvarkyti kapavietė – pastatyta granito tvorelė, užpilti granito akmenukai. Atsakovai nesutiko atlyginti nusvirusio paminklo atstatymo išlaidų, nurodė, jog tai yra paminklą stačiusio rangovo darbo trūkumas, todėl atsakovai dėl to nekalti, tačiau pateiktoje 2018 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitoje-faktūroje paminklo atstatymo išlaidos nėra išskirtos. Pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą ieškovė be PVM sumokėjo: 247,93 Eur už pamatą tvorelei, 165,29 Eur už tvorelę iš granito, 165,29 Eur už granito skaldą ir 123 ,97 Eur už montavimo darbus. Tikėtina, jog paminklo atstatymo darbų kaina buvo tokia nedidelė, kad rangovas atskirai šių darbų net neįkainavo ir į sąskaitą neįtraukė. Kadangi sąskaitoje nurodyti darbai priskirtini prie kapavietės sutvarkymo išlaidų, todėl ieškovė turi teisę reikalauti jas atlyginti. Ieškovės nurodytos išlaidos, įvertinant tai, kad byloje nėra reikalavimo dėl išlaidų už patį paminklą priteisimo, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką (2K-146-895/2018, 1A-314-518/2018, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-380/2008) yra gana nedidelės ir protingos, todėl taip pat priteisiamos iš atsakovų.

Viso ieškovei A. J. iš atsakovų priteisiama 1 212 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas D. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės, prašo jam priteisti 3 000 Eur turtinę žalą, kurią sudaro advokato išlaidos ikiteisminiame tyrime. Byloje ieškovo atstovė pateikė 3 000 Eur atstovavimo išlaidų kvitą (2 t., b. l. 2, 3 t., b. l. 97–98, 2020-07-10 dok. Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) priedai) ir išlaidų detalizaciją (3 t., b. l. 97–98).

Atsakovai su šių išlaidų dydžiu nesutiko, nurodė, kad išlaidos per didelės.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodė, kad spręsdamas dėl žalos dydžio ir fakto, teismas turi vertinti ne tik patį išlaidų kvitą, bet ir kitų baudžiamoje byloje esančių įrodymų visumą. Susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas 2016 m. gruodžio 7 d. advokatės Dianos Višinskienės orderis ir 2016 m gruodžio 19 d. nutarimu jai leista atstovauti nukentėjusįjį D. J. (1 t. baudž. b., b. 1. 102). 2017 m birželio 30 d. byloje yra pateiktas Dianos Višinskienės kontoroje dirbusios advokato padėjėjos Martinos Blėkaitienės orderis (1 t. baudž. b., b. 1. 112). Ši atstovė dalyvavo nukentėjusiojo D. J. 2017 m. birželio 30 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t. baudž. b., b. 1. 120–122). 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. advokatė paruošė byloje ieškovų civilinius ieškinius (1 t. baudž. b., b. 1. 125–127, 133–134). 2016 gruodžio 8 d. advokatė Diana Višinskienė pateikė prokuratūrai prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą įtariamojo turtui. 2016 m, gruodžio 13 d. prokuroras leido D. J. atstovei advokatei Dianai Višinskienei susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti būtinų dokumentų kopijas (4 t. baudž. b., b. 1. 84–88). 2017 m. balandžio 3 d. advokatė Diana Višinskienė vėl pateikė prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir 2017 m. balandžio 6 d. prokurorė tokį leidimą davė (4 t. baudž. b., b. 1. 89–90). 2017 m. gegužės 9 d. byloje buvo pateiktas advokatės Dianos Višinskienės kontoros advokato padėjėjos Ernestos Zigmantavičiūtės orderis ir prašymas susipažinti su bylos medžiaga bei daryti jos kopijas (4 t. baudž. b., b. 1. 91–94). 2018 m. vasario 6 d. advokatė, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, vėl pateikė prašymą susipažinti su tyrimo medžiaga ir pasidaryti dokumentų kopijas (5 t. baudž. b., b. 1. 75–80). 2018 m. balandžio 19 d. advokatė D. Višinskienė Kauno apygardos teismui raštu pranešė, kad 2018 m. balandžio 24 d. posėdyje nedalyvaus, nes kaltinamasis mirė (5 t., b. l. 154–155).

Šie įrodymai patvirtina, kad advokatė Diana Višinskienė ir jos pavedimu – advokato padėjėjos Martina Blėkaitienė ir Ernesta Zigmantavičiūtė dalyvavo ikiteisminiame tyrime ir atstovavo nukentėjusiajam D. J., tačiau 3 000 Eur išlaidų suma pagal pateiktą detalizaciją yra nepagrįsta ir per didelė.

Detalizacijos 1 punkte nurodyta 700 Eur už 7 val. teisines konsultacijas ikiteisminio tyrimo metu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. vasario mėnesio. Teismas pažymi, jog šiuo atveju 7 val. konsultacijų advokatė visiškai nepagrindė. Ikiteisminio tyrimo metu vyko tik viena nuketėjusiojo apklausa, kuri truko apie 1 val. laiko, todėl 700 Eur sumą teismas mažina iki 400 Eur

Detalizacijos 4 punkte nurodyta 100 Eur suma už vykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, procesinių dokumentų pasirašymą, tačiau šių formalių veiksmų atlikimas užėmė tik vieną valandą, todėl suma mažinama iki 50 Eur.

Detalizacijos 6 punkte nurodyta, kad 2017 m. sausio mėn. advokatė susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, honoraras – 400 Eur, tačiau su ikiteisminio tyrimo medžiaga advokatė jau buvo susipažinusi 2016 m. gruodžio mėnesį (baudž. bylos 4 t., b. l. 87, 3 detalizacijos punktas), o 2017 m. sausio mėnesį ji paprašė pateikti bylos kopijas, todėl 400 Eur honoraras yra prašomas nepagrįstai.

Detalizacijos 9 punkte nurodyta 300 Eur suma už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2017 m. gegužės mėnesį (baudž. bylos 4 t., b. l. 92), tačiau nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio ikiteisminiame tyrime faktiškai nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, todėl nebuvo su kuo susipažinti. Teismas taip pat pažymi, jog jei su ta pačia ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažįsta vis kiti kontoros advokatai ar padėjėjai, tai negali didinti atstovavimo išlaidų. Teismas sprendžia, kad detalizacijos 9 punkte nurodyta suma taip pat yra nepagrįsta.

Detalizacijos 12 punkte nurodyta 500 Eur suma už susipažinimą su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau nuketėjusiojo atstovės su didele dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos jau buvo susipažinę 2016 m. gruodžio ir 2017 m. gegužės mėnesiais, todėl iš naujo su ta dalimi medžiagos susipažinti nereikėjo. Įvertinus šią aplinkybę, nurodyta suma mažinama iki 300 Eur.

Teismas pažymi, kad advokatė jokių didelės apimties procesinių dokumentų, kuriuose būtų argumentuojama ir dėstoma teisinė pozicija, neruošė (paruoštas tik civilinis ieškinys ir prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę), baudžiamoji byla buvo nutraukta, dar neprasidėjus teisminiam nagrinėjimui, išlaidos už vykimą ir susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nepagrįstai išdidintos, todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo advokatės darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, sprendžia, kad pagrįsta, atitinkanti teisingumo bei protingumo principus, nukentėjusiojo V. J. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra 1 750 Eur. Pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo kvitą advokatei už nepilnamečiui D. J. suteiktas teisines paslaugas sumokėjo jo įstatyminė atstovė A. J. (2 t., b. l. 2), nes D. J. tuo metu buvo 11 metų. Pagal LR civilinio kodekso 2.7 straipsnį už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Ieškinyje advokato išlaidas prašoma priteisti D. J. Ieškovė A. J. tam neprieštarauja, todėl teismas 1 750 Eur advokato išlaidas iš atsakovų priteisia D. J., kuris būdamas nepilnametis su turtu susijusias teises bei pareigas įgyvendina per savo atstovą pagal įstatymą ar jo sutikimu (CK 2.7, 2.8 str.).

Ieškovas D. J. civilinėje byloje buvo pateikęs ieškinio reikalavimą atlyginti jam 50 000 Eur neturtinę žalą. 2018 m spalio 10 d. teismas civilinę bylą dalyje dėl 2 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui D. J. nutraukė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai įrodinėjo, kad tarp D. J. ir jo motinos K. N. santykiai iki pat mirties buvo labai artimi, todėl nužudžius , D. J. buvo padaryta 47 720 Eur neturtinė žala.

Civiliniame kodekse nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Dėl to teismas vertina šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, visumą.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Nagrinėjamu atveju A. P. neteisėtais veiksmais buvo pažeista aukščiausia vertybė - žmogaus gyvybė. Dėl šios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra akivaizdūs, nes gyvybės atkūrimas - neįmanomas. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekus mamos, nutraukiamas ryšys, susijęs su vaiko praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Ieškovui mamos netektis buvo visiškai netikėta. Pažeidus šią vertybę, taip pat buvo pažeista nepilnamečio ieškovo D. J. - nužudytosios sūnaus - teisė turėti mamą. Be to, nagrinėjamu atveju pažeista ir kita vertybė - asmens teisė į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 119/2009).

Kita vertus, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).

Atsakovai savo atsikirtimuose nurodė, jog 2015–2016 metais ieškovui negyvenant su savo motina, su ja nepalaikant artimų ir glaudžių santykių, ieškovas objektyviai negalėjo patirti jokios neturtinės žalos dėl A. P. atliktais veiksmais galimai padarytos žalos ieškovo motinai K. N.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti įrodinėjama, ar tarp pilnamečio vaiko ir motinos santykiai iki pat mirties buvo glaudūs, artimi, o iš to galima išvada, kad šiam asmeniui padaryta neturtinė žala. Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-K-351/2007).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. birželio 30 d. D. J., dar esant gyvai motinai K. N., buvo paskirta laikinoji globa (baudž. bylos 1 t., .b. l. 101). 2017 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria D. J. nustatė nuolatinę globą ir nuolatine globėja paskyrė močiutę A. J. (1 t., b. l. 15–16). Minėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog motina iki mirties vaiku nesirūpino. D. J. nuo pat mažens gyveno pas močiutę, tarp jos ir anūko yra susiformavęs artimas ryšys, vaikas šeimoje jaučiasi saugus ir mylimas. A. J. toje byloje teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jos sūnus su K. N. kartu negyveno. D. su mama gyveno iki 3 metų, tačiau vėliau abiejų jo tėvų susitarimu vaikas pradėjo gyventi su ja (1 t., b. l. 15–16). Teismas vadovaujasi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teiktais tiek Vaiko teisių apsaugos atstovės, tiek ir pačios ieškovės paaiškinimais, kurių ieškovė jokiais kitais įrodymais nepaneigė. Teismo nuomone, yra pagrindas kritiškai vertinti ieškovės šioje byloje teiktus paaiškinimus ir liudytojų L. J. ir V. U., kurie yra artimai susiję su ieškove, parodymus dėl laikotarpio, kuriuo D. J. gyveno su K. N., nes jie yra prieštaraujantys, duodami tokie, kokie reikalingi pagal susidariusią procesinę situaciją.

Vis tik teismas pabrėžia, kad šiuo atveju būtina vertinti ne tiek K. N. elgesį, kiek jos sūnaus D. J. ryšį su mama ir išgyvenimus jos netekus. 2017 m birželio 30 d. ikiteisminiame tyrime apklausus D. J., jis paaiškino, kad jų santykiai su mama būdavo geri. „...Kai turėdavo pinigų mama nusivesdavo ir į kiną ir visur. Kartais būdavo taip, kad mama pasilikdavo dviem dienom, su ja žiūrėdavom baisius filmus, kai kalbėdavom paklausdavo kaip aš gyvenu, papasakodavo kaip ji gyvena.“ „Mama man paskambindavo, bet ne dažnai. Aš nuvažiuodavau pas mamą. Kai būdavau pas mamą, ji jautėsi gerai, bet kartais ir nejaukiai...Apie mamą nieko blogo neprisimenu“ (baudž. bylos 1 t., b. l. 121). Po mamos mirties D. J. prireikė psichologinės pagalbos. 2018 m lapkričio 21 d. psichologė K. P. pažymoje nurodė, kad D. J. taikoma individuali psichodinaminė psichoterapija, įvyko penkios konsultacijos, būtina stiprinti berniuko savivertę, saugumo jausmą. Pažymėjo, kad gali būti, jog D. elgesyje atsispindintis polinkis kaupti išgyvenimus savyje, užsisklendimas yra nulemta ankstyvos mamos netekties pasekmė. Vengimo reakcijos, menkavertiškumo jausmas, poreikis būti priklausomu ir tuo pačiu stiprus nepasitikėjimas kitais asmenimis rodo bazinį nesaugumą ir baimę patirti pasikartojančią netekties baimę (1 t., b. l. 118, 195). 2019 m. vasario 5 d. pažymoje psichologė A. B. nurodė, kad ypač sudėtinga, skaudi ir jautri mamos tema vaiko gyvenime. D. pastangos nereaguoti, atsitraukti ir užsidaryti itin ryškios. Paauglystės amžiuje toks gynybos būdas itin pavojingas. Kai kuriais atvejais ši psichologinė gynyba gali virsti priešiškumu aplinkiniams ir sau, depresiškumu ar kitais psichologiniais sunkumais. Berniuko trauma, patyrus mamos netektį – akivaizdi, ir šiuo metu jo psichologinė gynyba itin stipri, tad jam būtina pirmiausia artimiausios aplinkos, bendruomenės, kurioje jis mokosi, specialistų palaikymas ir parama, nes šioje situacijoje jis yra labai jautrus ir pažeidžiamas. Psichologinės traumos pasekmės paprastai yra ilgalaikės: asmenys panašioje situacijoje turi psichologinių sunkumų kuriant ir palaikant artimesnius ryšius su kitais, atsiranda nepasitikėjimo aplinka ir aplinkiniais požymiai, kartais stebimas visiškas atsiribojimas nuo realios aplinkos ir gyvenama paties susikurtame pasaulyje (1 t., b. l. 193). 2020 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje ši liudytoja taip pat patvirtino, kad vaiko ir mamos ryšys žmogaus gyvenime yra labai reikšmingas. Net jeigu vaikas ir gyvena atskirai, ta reikšmė nedingsta. Psichologė padarė išvadą, kad D. J. mamos tema buvo trauminė ir skaudi. Tuo labiau, kad mirtis tai – baigtinis procesas, kai tu jau nieko negali pakeisti. Taigi, įrodymai patvirtina, kad nors D. J. ir negyveno su mama, tačiau tarp jo ir mamos buvo susiformavęs emocinis ryšys. Ieškovė A. J. bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad mama lankydavo sūnų, jie kartu leisdavo laiką, sveikindavo su gimtadieniais, nupirkdavo jam rūbų, mokyklinių priemonių, buvo nupirkusi mobilų telefoną, palikdavo močiutei pinigų sūnaus išlaikymui. Baudžiamoje byloje nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. globos plano sudarymo metu K. N. įsipareigojo atstatyti ryšį su vaiku, stengtis surasti kitą gyvenamąją vietą tinkamai gyventi su vaiku. 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitikimo metu K. N. bute buvo tik su sūnumi D., aprodė, savo gyvenamą būstą, kuriame gyveno su A. P. Butas pasirodė skurdus, bet pakankamai tvarkingas. Kaip paaiškino ieškovė ir liudytojas L. J., K. N. stovėjo eilėje socialiniam būstui gauti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sūnui D. J. teikė vilties, kad ateityje jis galbūt gyvens kartu su mama, bus jos auklėjamas ir aprūpinamas. D. J. bendravimas su mama buvo brangus ir svarbus. Nors mamai gan sunkiai sekėsi prisitaikyti gyvenime, bet sūnus ją mylėjo, ji jam buvo artima ir būtina, todėl staigus jos netekimas jam sukėlė didelius išgyvenimus. Tuo labiau, kad tais pačiais metais balandžio mėnesį D. neteko ir savo tėvo. Jis tapo našlaičiu. Ieškovo pasaulis negrįžtamai pasikeitė.

Teismas pažymi, kad, išanalizavus teismų praktiką, nepavyko surasti bylos, kurioje atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas būtų spręstas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovų atstovės bylos nagrinėjimo metu nurodytoje teisminėje praktikoje neturtinė žala vaikams dėl tėvų mirties buvo priteisiama didesnio dydžio, nes tose bylose vaikų ir tėvų ryšys buvo labai artimas, dėl šios priežasties minėta teismų praktika negali būti vertinama kaip precedentas, kuriuo turėjo vadovautis teismas. Teismas sprendžia, kad panašiausios faktinės aplinkybės būtų baudžiamosiose bylose 2K-322-511/2016, 2K-137-693/2017 ir 2K-38-942/2017.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip neturtinės žalos atlyginimą didinantys kriterijai vertintini:

pažeistos neturtinės vertybės pobūdis (atimta asmens gyvybė, netikėta mirtis ir nepilnamečio ieškovo, kuriam tokiame amžiuje būtinas saugumas, teisė į šeimą, tuo labiau, kad jau buvo netekęs ir tėvo; netekęs mamos, vaikas neteko su ja siejamų planų, šiuo atveju galimybės ateityje turėti šeimos santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius; tokio ryšio, kuris vaiką sieja su jo motina, atkurti neįmanoma, jis yra nepakeičiamas);

nukentėjęs yra nepilnametis, kuriam yra daug sudėtingiau priimti ir išgyventi netektį (brandaus amžiaus sulaukę, turintys suformuotą aiškią pasaulėžiūrą, savarankišką gyvenimą ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį);

žalą padariusio asmens kaltė (daugkartinis fizinio smurto naudojimas ir smurtinė mirtis);

žalą padariusio asmens turtinė padėtis (palikėjo turimas turtas – trys žemės sklypai, 1 t., b. l. 43–48, patvirtina gerą atsakingų už žalą asmenų turtinę padėtį ).

Kaip neturtinės žalos atlyginimą mažinantys kriterijai šiuo konkrečiu atveju vertintini: kadangi ieškovas nuo trijų metų gyveno atskirai nuo motinos, jo ryšys su motina, tikėtina,

buvo silpnesnis, negu kad būtų gyvenęs kartu; psichologė A. B. nepaneigė, jog D. J. emocinis užsisklendimas ir nenoras kalbėti apie mamą galėjo būti sąlygoti ne tik mamos netekties, bet ir tos aplinkybės, kad mama ilgą laiką gyveno atskirai nuo sūnaus;

kaltas dėl gyvybės atėmimo asmuo mirė po žalos padarymo, pareigą atlyginti jo padarytą neturtinę žalą vykdys įpėdiniai. Taigi, šiuo konkrečiu atveju neturtinė žala priteisiama ne iš asmens, kuris tiesiogiai atsakingas už ieškovui padarytą neturtinę žalą, susijusią su jo motinos mirtimi, bet iš kalto asmens pareigų perėmėjų – atsakovų, kurie nėra tiesiogiai susiję su dėl neteisėtų veiksmų kilusiais padariniais, negalėjo jų įtakoti, taip pat nėra kalti ir dėl ieškovo patirtų dvasinių kančių bei išgyvenimų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės vertinimas kaip visiškai nereikšmingos, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl teismas sprendžia, jog ši bylos aplinkybė turi teisinę reikšmę nustatant ieškovui priteistiną neturtinė žalos atlyginimo sumą (e2A-82-934/2020);

neturtinės žalos atlyginimo institutas neatlieka nubaudimo funkcijos.

Išanalizavęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nepilnamečiam ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovui dėl motinos netekties buvo padaryta 9 000 Eur neturtinė žala, tačiau įvertinus, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2 280 Eur jau atlygino, iš atsakovų priteisiama 6 720 Eur.

Remiantis CK 5.52 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala iš atsakovų priteisiama solidariai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį (8 682 Eur) , atsakovai turėtų sumokėti 218 Eur žyminį mokestį. Atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl iš jos valstybei priteisiama 27,25 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš atsakovų R. M. ir S. M. priteisiama po 54,50 Eur žyminio mokesčio.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies normos taikymo praktiką turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi byloje nėra nustatytas netinkamas atsakovų elgesys, o jokių kitų pagrindų įstatymai nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenumato, šalims priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovų reikalavimus teismas patenkino 56 proc. (96 proc.+58 proc.+14 proc./3=56 proc.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės išlaidos už teisines paslaugas sudaro 1 600 Eur (2018 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 29 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 27 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 15 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas sprendžia, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus patikslintą ieškinį iš dalies (56 proc.), ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 896 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. M. patyrė 894 Eur išlaidas už teisines paslaugas (2020 m. sausio 20 d. pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (44 proc.), atsakovui R. M. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 196,68 Eur) priteisiamos 393,36 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas S. M. patyrė 1 331 Eur išlaidas už teisines paslaugas (2020 m. birželio 12 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas serija ANK Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas serija ANK Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 5 d. sąskaitos išrašas). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (44 proc.) atsakovui S. M. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 292,82 Eur) priteisiamos 585,64 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. vasario 23 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog už atsakovei L. I. suteiktą teisinę pagalbą valstybė patyrė 330 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba bei į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (44 proc.), valstybei ir atsakovei L. I. iš ieškovų lygiomis dalimis (po 36,30 Eur) priteisiama 72,60 Eur (330 x 44 proc. / 100 / 2) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (2020 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. vasario 19 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog valstybė už atsakovui V. M. suteiktą teisinę pagalbą patyrė 472 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų garantuojama teisinė pagalba bei į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (44 proc.), valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis (po 103,84 Eur) priteisiamos 207,68 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

Valstybė šioje byloje patyrė 54,20 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovų priteisiama po 11,92 Eur, iš atsakovų R. M. ir S. M. – po 7,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui V. M. buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios išlaidos iš jo nepriteisiamos. Atsakovei L. I. buvo teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji turėtų sumokėti 3,80 Eur išlaidas, tačiau jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, todėl jos taip pat iš šios atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Remiantis CK 6.276 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas priteistos iš nepilnamečio ieškovo D. J., subsidiariai priteisiamos ir iš jo atstovės – globėjos A. J.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 ir 430 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 212 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dvylika eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamam A. J., (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 6 720 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 224 Eur (du šimtai dvidešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196, 68 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196, 68 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 292,82 Eur (du šimtai devyniasdešimt du eurai 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 292,82 Eur (du šimtai devyniasdešimt du eurai 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,30 Eur (trisdešimt šeši eurai 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,30 Eur (trisdešimt šeši eurai 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 54,50 Eur (penkiasdešimt keturi eurai, 50 ct), iš atsakovės L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 27,25 Eur (dvidešimt septyni eurai 25 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,14 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 14 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,14 Eur(vienas šimtas keturiasdešimt eurų 14 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pervedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,92 Eur (vienuolika eurų 92 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš jo globėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,92 Eur (vienuolika eurų 92 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 7,59 Eur (septyni eurai 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5660).

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė