Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos (toliau ir – prokuroras) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. gegužės 31 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje A. L. kaltinamas (pagal 2023 m. sausio 4 d. patikslintą kaltinimą) tuo, kad jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis: nuo 2021 m. liepos 31 d., 24.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., 9.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas pagrobti svetimą, A. L. ir UAB „N.“ priklausantį turtą, iš A. L. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalinai aptvertame kieme stovėjusio, neužrakinto automobilio „Fiat Ducato“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) slaptai pagrobė A. L. priklausančią 100 eurų vertės piniginę su joje buvusiais grynais, A. L. priklausančiais pinigais – 100 eurų, po ko jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš to paties namo, dalinai aptverto kiemo, slaptai pagrobė UAB „N.“ priklausantį, 580 eurų vertės vaikišką, benzininį keturratį „HB-ATV125c“ bei A. L. priklausantį, 1500 eurų vertės traktorių žolei pjauti „Husqarna CTH126“, po ko jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, išlaužęs to paties namo kieme, esančiame garaže – sandėliuke, pakabinamą spyną, užėjo į garažo vidų, tokiu būdu įsibrovė į patalpą, iš kur slapta pagrobė: UAB „N.“ priklausantį turtą, o būtent: 300 eurų vertės suktuvą „Hilti SF6HA22“, 116 eurų vertės benzininį trimerį „X Demon“, 375 eurų vertės pramoninį dulkių siurblį „Dedra 85081900“, 190 eurų vertės šlifavimo įrangą – žirafą, 185 eurų vertės specialų dažytojo prožektorių „Loutil parfait“ su stovu, 60 eurų vertės prožektorių LED 500w, 79 eurų vertės raktų komplektą „Fortetools“, 60 eurų vertės raktų komplektą „Bahco“, 120 eurų bendros vertės 4 vienetai gulsčiukų (2 metrų ilgio – 2 vienetai, 1,5 metrų ilgio – 1 vienetas ir 0,8 metro ilgio – 1 vienetas), 160 eurų bendros vertės 4 vienetai mikserių „Jasper“ 4 vienetai, bendrai 360 eurų vertės 3 vienetai įrankių baterijų (akumuliatorių) „Hilti“, 177 eurų vertės kojukų skirtų darbui aukštyje, bendrai 120 eurų vertės 3 vienetai purkštukų (forsunkių) „Graco“, 17 eurų vertės gipskartonio pjūklą „Stanley Fatmax“; bei A. L. priklausantį turtą, o būtent: 5 000 eurų vertės glaistymo aparatą „Y2“; 520 eurų vertės dažymo aparatą „Baoba 395“; 250 eurų vertės perforatoriaus „Hilti“ komplektą TE7C modelio; 250 eurų vertės perforatorių „Hilti“ TE3C modelio; 200 eurų vertės suktuvą „Bosch GSR18“; 300 eurų vertės suktuvą „Hilti SID4-A22“; 300 eurų vertės suktuvą „Hilti SF6HA22“; 350 eurų vertės suktuvą „HILTI SD500“; 630 eurų vertės lazerinį nivelyro komplektą „Bosch GLL3-80“ su dėže; 50 eurų vertės pramoninį dulkių siurblį „Tytan“; 70 eurų vertės lazerinį matuoklį „Bosch“ su dėklu; 45 eurų vertės krepšį „Makita“ su ratukais; 100 eurų vertės siaurapjūklį „Makita“; 120 eurų vertės įrankių diržą „Makita“; 50 eurų vertės transformatorių, 120 eurų vertės daugiafunkcinį įrankį – „multimaster Ryobi“ su dėklu; 150 eurų bendrovės vertės 2 vienetus prailgintuvų ričių su prailgintuvų – kabeliais 3 vienetai; 300 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl ms 201“; bendrai 110 eurų vertės 2 vienetai plaktukų „stanley fatmax“; 30 eurų bendros vertės plaktuką „Fiskars“; plaktuką be pavadinimo su oranžine rankena ir seną plaktuką; bendrai 200 eurų vertės 2 vienetai baterijų „Bosch 18v“; 70 eurų vertės pakrovėją „Hilti“; 70 eurų vertės pakrovėją ‚Bosch“; 30 eurų vertės antgalių komplektą, kuris buvo raudoname plastikiniame lagamine; 90,00 eurų vertės viniakalę „Hilti“ kartu su dėže; 147,54 eurų vertės plytelių pjovimo stakles „Kaufman“; bendrai 49,16 eurų vertės 2 vienetus darbo staliukų; 44,42 eurų vertės kopėčių transformerį; 95,61 eurų vertės plytelių karūnų komplektą metalinėje dėžutėje skirtą gręžti skyles plytelėse; 89 eurų vertės grąžtų komplektą „Dewolt“ su dėžute, skirtą gręžti betoną; 180 eurų vertės lazerinį nivelyro komplektą „Dewolt“ su dėže; 60 eurų vertės skirtingų grąžtų komplektą, su baltos spalvos ovalo formos dėklu, bendrai 32 eurų vertės 2 vienetus gipskartonio pjūklų „Stanley Fatmax“; 50 eurų vertės kirvį „Fiskars“; 40 eurų vertės oro kompresorių “Onex German“ padangoms pūsti; tokiu būdu jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: UAB „N.“ priklausantį, 2 899 eurų vertės turtą bei A. L. priklausantį, 12 607 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d., nuo 01.00 val. iki 04.15 val., veikdamas kartu su E. R. (E. R.), siekdami pagrobti svetimą, V. S. priklausantį turtą, iš V. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalinai aptverto kiemo, slaptai pagrobė V. S. priklausantį turtą: 4 000 eurų vertės sunkųjį keturratį motociklą „Yamaha Grizzly 700“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 000 eurų vertės priekabą „STEMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 700 eurų vertės dyzelinę vibroplokštę, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. S. priklausantį, 5 700 eurų vertės turtą, tai yra, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

E. R. kaltinamas pagrobęs svetimą turtą, įsibrovęs į statinį, o būtent, kad jis 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuo 01.00 val. iki 04.15 val., veikdamas kartu su A. L., siekdami pagrobti svetimą, V. S. priklausantį turtą, iš V. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalinai aptverto kiemo, slaptai pagrobė V. S. priklausantį turtą: 4 000 eurų vertės sunkųjį keturratį motociklą „Yamaha Grizzly 700“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 000 eurų vertės priekabą „Stema“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei 700 eurų vertės dyzelinę vibroplokštę, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. S. priklausantį, 5 700 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Prokuroras skunde argumentuoja, kad kaltinamajame akte A. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, aprašymas atitinka kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, BK 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytas objektyvusis požymis – pagrobto turto didelė vertė, nustatomas atsižvelgiant į MGL dydį veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2011, 2K-1-697/2019). Prokuroras skunde pažymi, kad vadovaujantis 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnio 2 dalimi: „Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos padarymo metu, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 50 Eur. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu didelės vertės turtu BK 178 straipsnio 3 dalies prasme buvo laikomas turtas, kai jo vertė viršijo 12 500 Eur (50 Eur × 250 MGL = 12 500 Eur).

3.2. Prokuroro skunde akcentuojama, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto atitikmens vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-147-511/2016). Prokuroras, remdamasis teismų praktika, pažymi, kad teismui pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ dokumentas dėl draudimo išmokos paskaičiavimo neturi nieko bendra su pagrobtų daiktų vertės nustatymu, kadangi kaip paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. L. sutuoktinė buvo sudariusi nekilnojamojo turto draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“, kuris dėl vagystės fakto išmokėjo pagal nekilnojamojo turto draudimo sutartį atsiradusios žalos dalį ir apskaičiuodamas šią žalą rėmėsi draudimo sutarties sąlygomis, todėl AB „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija dėl draudimo išmokos išmokėjimo yra civilinio ieškinio, o ne veikos kvalifikavimo dalykas.

3.3. Prokuroras, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais dėl to, kad A. L. pagrobto turto vertės nurodytos apytikriai, skunde taip pat pasisako, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė eilę iš jo pagrobtų daiktų įsigijimo dokumentų, kuriuose nurodytos daiktų įsigijimo kainos, taip pat nurodė kitų, iš jo ir jo įmonės pagrobtų daiktų vertes. Teisminio nagrinėjimo metu nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nekėlė klausimų dėl šių daiktų vertės, taip pat abejonių dėl pagrobtų daiktų vertės nekėlė ir bylą nagrinėjantis teismas. Prokuroras nurodo, kad dalis pagrobtų daiktų priklausė juridiniam ribotos atsakomybės asmeniui. Kaip teigiama skunde, nors teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių UAB „N.“ priklausančio pagrobto turto likutinę vertę, tačiau prokuroras atkreipia dėmesį, jog teismas nesiaiškino, ar iš UAB „N.“ pagrobti įrankiai yra įmonės ilgalaikis turtas, kuriam turėtų būti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Nepaisant to, prokuroras, pabrėždamas cituotą teismų praktiką, nurodo, kad veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi ne daikto buhalterinė vertė, o rinkos kaina veikos padarymo metu, todėl toks teismo reikalavimas pateikti įmonei priklausančių daiktų likutinę vertę yra perteklinis.

3.4. Be kita ko, skunde akcentuojama, jog prokuroras teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimo faktines aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinime nurodyto turto vertė neatitinka A. L. ir UAB „N.“ pareikštų civilinių ieškinių dydžių ir naujame kaltinime buvo panaikintos skaičiavimo apsirikimo klaidos bei buvo pateiktas naujas kaltinimas.

3.5. Prokuroras, remdamasis BPK 255 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika, pabrėžia, jog bylą nagrinėjantis teismas turi teisę tiek keisti veikos faktines aplinkybes, tiek ir tikslinti kaltinimą, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką.

3.6. Prokuroras skunde tvirtina, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ką prokuroras ikiteisminio tyrimo metu dar turėtų padaryti. Nutartyje tik deklaratyviai nurodoma, kad nesutinkama su kaltinamajame akte nurodyta pagrobto turto verte bei svarstoma, ar nukentėjusiojo pateikti įrankių įsigijimo dokumentai atitinka realią daiktų vertę, tačiau teismas nenurodo, kokius veiksmus, grąžinus bylą, prokuroras turėtų atlikti. Prokuroro teigimu, bylą grąžinus prokurorui, jokie procesiniai veiksmai nebūtų atliekami, nes ikiteisminio tyrimo metu išnaudotos visos galimybės surinkti duomenis apie turtinės teisės vertę.

4. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą šioje proceso stadijoje grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, esminių jo trūkumų, vertinant BPK 219 straipsnio kontekste, nenustatė.

6. Remiantis teismų praktika, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2014; Nr. 2K-254/2013, 2K-132-511/2019). Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Akcentuotina, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės.

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte yra nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas ir padariniai, aiškiai nurodytas BK straipsnis, reglamentuojantis kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat kaltinamajame akte yra nurodyti duomenys apie kaltinamuosius, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl to, kad kaltinime dėl A. L. inkriminuotos veikos, numatytos BK 178 straipsnio, 3 dalyje, netiksliai nurodyta UAB ,,N.“ ir A. L. priklausančio nuosavybės teise pagrobto turto vertė, taip pat argumentai, jog byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių UAB „N.“ priklausančio pagrobto turto likutinę vertę. Apygardos teismo vertinimu, tai žemesnės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai įvardijama kaip kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bei kaip esminiai BPK pažeidimai, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad, teismo vertinimu, kaltinime nurodyto pagrobto turto vertė yra netiksli, nėra pagrindas baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui. BPK 287 straipsnyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi teisę ir pareigą, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą, apklausti liudytojus bei atlikti kitus būtinus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus veiksmus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-319/2014). Kitu atveju teismas, nesurinkęs byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, vadovaujasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

9. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis A. L. pagrobė 15 506 Eur vertės turtą, priklausantį A. L. ir UAB „N.“. Taigi šiame procesiniame dokumente yra nurodyta tiek pagrobto turto vertė, tiek asmenys, kuriems šis turtas priklauso. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti kvalifikuojantį požymį – didelės vertės turtą – galintys patvirtinti įrodymai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant kaltinamojo akto atitikimą įstatymo reikalavimams įrodymai paprastai neanalizuojami, kadangi jie tiriami teismo posėdyje. Be to, sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto nėra susijęs su įrodymų pakankamumo vertinimu, nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose. Pagal teismų praktiką, net ir neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui, svarbu, kad kaltinamajame akte nebūtų esminių trūkumų, kurie sudarytų kliūtį teisingam sprendimui priimti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-134-453/2020).

10. Be to, nors nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gegužės 31 d. pateiktame nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo dokumente nustatyta galimai pagrobto turto likutinė vertė paskaičiavus nusidėvėjimą, yra ženkliai mažesnė nei vertė, nurodyta A. L. pareikštame kaltinime, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas prokuroro pateiktame skunde išdėstytiems teiginiams, pažymi, jog AB „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi reikšmės sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, bet ne kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kadangi minėtoje AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo pažymoje žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, tuo tarpu, pagrobto turto vertė kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nustatoma pagal daikto rinkos vertę veikos padarymo momentu.

11. Papildomai pažymėtina, jog teismų praktikoje gana dažni atvejai, kai ištyrus įrodymus paaiškėja, jog pagrobto (ar kitaip neteisėtai užvaldyto) turto vertė yra kitokia, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ši aplinkybė nepripažįstama kliūtimi, trukdančia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, teisme yra galimas kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pakeitimas. Be to, akcentuotina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas bei kitų reikšmingų aplinkybių nustatymas yra ir teisinio ginčo dalykas. Įstatyme tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte nurodytas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas, nėra, jis turi atspindėti prokuroro poziciją.

12. Įvertinus visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos skundą tenkinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-62-927/2023 nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.