- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1207-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00475-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- L. S., J. S.
- Ieškovas
- J. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-308/2021 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams L. S. ir J. S. dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovų L. S. ir J. S. priešieškinį ieškovui J. J. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. J., A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti 80 m² ploto neatlygintiną, neterminuotą kelio servitutą pagal IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. Servituto nustatymo planą 500, suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus atsakovams L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, viralinė ir 3 ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Minėtame gyvenamajame name ieškovas gyvena ir nurodytais pastatais naudojasi nuo 1987 m. Į ieškovo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), visuomet buvo patenkama keliu, esančiu tarp žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Minėtas kelias taip pat buvo naudojamas siekiant patekti ir į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Šalys šiuo keliu naudojosi bendru sutarimu, kartu jį tvarkė ir prižiūrėjo. 2020 m. buvo patikslinti žemės sklypų kadastriniai duomenys, o 2020 m. birželio 18 d. atliekant ieškovo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus paaiškėjo, kad minėtas kelias nėra pažymėtas nei ieškovo, nei atsakovų žemės sklypuose, nors pastarasis faktiškai egzistavo ir ieškovas juo toliau naudojosi. Ieškovas pažymi, kad kadastriniai duomenys apie ginčo kelią buvo panaikinti 2015 m. tikslinant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Atlikus minėtus matavimus, žemės sklypo plane neliko duomenų apie kelią, buvo pažymėta tik per jį einanti sklypo riba. Taigi, patikslinus minėtus kadastrinius duomenis ir atsakovams įsirengus kitą įvažiavimą į jiems priklausantį žemės sklypą, ieškovui liko tik 1,98 m pločio įvažiavimas prie jam priklausančio turto. Minėto dydžio įvažiavimas yra per mažas, dėl to ieškovas neturi galimybės patekti prie jam priklausančių pastatų. Ieškovas pažymi, kad jis yra ūkininkas, savo veikloje naudoja iki 4,50 m pločio žemės ūkio techniką, laiko gyvulius, todėl, nenustačius servituto, kyla grėsmė, jog jis negalės atsivežti pašarų, malkų, išvežti mėšlo, susiarti daržo, išsiurbti kanalizacijos šulinių, išvažiuoti su technika į laukus, realizuoti gyvulių. Ieškovas neturi galimybės praplėsti ginčo kelio dalies, esančios jo žemės sklype, kadangi toje vietoje įrengtos elektros stulpų atramos, kanalizacijos šulinys ir ilgametė eglė. Atlikęs ieškovo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, matininkas R. Ž. nurodė, jog ieškovas kito privažiavimo prie jam priklausančių statinių nei ginčo kelias neturi, kadangi iš šiaurinės pusės yra melioracijos griovys, o iš rytų ir pietų pusės – privačios namų valdos; užtvėrus kaimyninį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), tvora, lieka tik 1,98 m pločio kelias privažiuoti prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra elektros stulpų atramos. Iškilus klausimui dėl galimybės ieškovui naudotis ginčo keliu, atsakovas J. S. pareiškė, kad jis pastatys tvorą ant šalių žemės sklypų ribos, t. y. ginčo kelio viduryje. Akivaizdu, kad atsakovams atlikus šiuos veiksmus, ieškovas netektų galimybės patekti prie savo namų valdos. Ieškovas nurodo, kad IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. parengė Servituto nustatymo planą 500, jame nurodytas servitutas iš esmės patvirtina šiuo metu galiojančią tvarką. Ieškovas sutinka, kad atsakovai naudotųsi kelio dalimi, esančia jo žemės sklype.
Atsiliepimas
2. Atsakovai L. S. ir J. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovai L. S. ir J. S. pateikė priešieškinį, prašydami: 1) nustatyti 12 m² ploto neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projektą „Siūlomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“; 2) priteisti iš ieškovo teismo nustatytą vienkartinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą; 3) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3.1. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti ne tik atsakovams priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiu ginčo keliu, bet ir UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projekte nurodytu keliu, kuriuo ieškovas naudojasi jau daugelį metų, todėl jam šiuo atveju nėra reikalingas servitutas, suteikiantis jam teisę naudotis net 80 m² pločio keliu, esančiu atsakovų žemės sklype. Vadovaujantis UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projektu, atsakovų žemės sklype pakanka nustatyti tik 12 m² ploto kelio servitutą, o likusi 32 m² ploto dalis būtų greta esančiame trečiajam asmeniui A. K. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi pagal atsakovų siūlomą projektą pakaktų nustatyti 4 metrų pločio (44 m²) kelio servitutą, taip kuo mažiau ribojant kitų asmenų nuosavybės teises. Minėtas kelias yra trumpiausias būdas ieškovui pateikti į jo žemės sklypą, juo galima patogiai privažiuoti prie ieškovo pastatų. Nors, ieškovo teigimu, jis neturi galimybės praplėsti ginčo kelio dalies, esančios jo žemės sklype, kadangi toje vietoje įrengtos elektros stulpų atramos, kanalizacijos šulinys ir ilgametė eglė, tačiau šiuo atveju tik elektros stulpų atramos gali būti vertinamos kaip sudarančios kliūtis patekti į žemės sklypą, kadangi ieškovas gali pašalinti eglę ir perkelti kanalizacijos šulinius ten, kur jie netrukdys įvažiuoti į sklypą. Atsakovai pažymi, jog pagrindinė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis yra „Kita“, žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Taigi šis žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties, neįregistruotas kaip žemės ūkio technikos kiemas, todėl ieškovas, nusprendęs jame užsiimti ūkine veikla, turi prisitaikyti prie faktinių sąlygų, žemės sklypą apželdinti ir apstatyti taip, kad galėtų užsiimti šia veikla. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas nustatyti neatlygintinį kelio servitutą yra nepagrįstas, kadangi atsakovai nesinaudoja ir neketina naudotis ieškovo nurodytu keliu, jie turi kitą įvažiavimą į savo žemės sklypą. Atsakovų žemės sklype nustačius 12 m² ploto kelio servitutą bus apsunkinta atsakovų galimybė naudotis šia žemės sklypo dalimi pagal paskirtį, jie negalės sodinti jokių želdinių, gauti naudos, negalės savo sklypo aptverti vientisa taisyklinga tvora, bus ribojamas jų privatumas nuosavoje sodyboje, sumažės sodybos rinkos kaina. Esant šioms aplinkybėms, vienkartinė kompensacija turėtų būti ne mažesnė nei 2 500 Eur.
4. Ieškovas J. J. atsiliepimu į atsakovų L. S. ir J. S. priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas nurodo, jog, priešingai nei teigia atsakovai, siekdamas patekti į savo žemės sklypą, jis visuomet naudojosi ginčo keliu tarp jo ir atsakovų žemės sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašte nurodyta, kad į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus. Šias aplinkybes trečiasis asmuo NŽT nurodė ir atsiliepime į ieškinį, papildomai pažymėdamas, jog šiuo metu į ieškovo naudojamą žemės sklypą patenkama per rytinę sklypo pusę keliu, esančiu tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų; tai yra vienintelis racionalus ir protingas būdas patekti prie ieškovui priklausančių pastatų. Ieškovas pažymi, kad šiuo keliu naudojasi ir atsakovai, jie kiekvieną dieną važiuoja prie savo namų valdos, ūkinių pastatų. Nurodo, kad teismui nustačius vienkartinę kompensaciją už servitutą, ji neturėtų viršyti 100 Eur.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepimu į ieškovo J. J. ieškinį ir atsakovų L. S. ir J. S. priešieškinį prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
5.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso ieškovo valdomas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) Remiantis NŽT Varėnos skyriaus archyvinius duomenis apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio plotas preliminarių matavimų metu į minėtų žemės sklypų plotus nebuvo įtrauktas. Ieškovo valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su „(duomenys neskelbtini) gatve“, o pagal žemės sklypo ribų nustatymo abrisą žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su keliu. Atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su „J. namų valda“, tačiau žemės sklypo ribų nustatymo abrise sutartiniais ženklais pažymėta, jog žemės sklypo ribos pietų vakarinėje dalyje sutampa su keliu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rytinė riba ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vakarinė riba turi sutapti su vietovėje esančiu ginčo keliu. Įvertinus byloje pateiktą ortofoto nuotrauką, matyti, jog ieškovas prie jam priklausančių pastatų gali patekti ir per žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietinę pusę, kuri ribojasi su trečiajam asmeniui A. K. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., šiaurine riba. Remiantis ortofoto nuotrauka, ieškovas su žemės ūkio technika į savo žemės sklypą faktiškai važiuoja per pietinę žemės sklypo pusę, kirsdamas trečiojo asmens A. K. žemės sklypo šiaurės–rytų kampą, kadangi ginčo keliu jis gali patekti už ūkinio pastato ir išvežti mėšlą, parsivežti malkų ar suarti daržą.
5.2. Atsakovų teiginiai, kad ginčo kelias nenumatytas dokumentuose, yra nepagrįsti. Minėtas kelias pažymėtas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentuose (planuose, abrisuose, ribų paženklinimo–parodymo aktuose). Pažymėtina, kad tikslinant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis buvo sudarytas planas, pažymėta, kad gretimybė taškuose 6-8-1 yra kelias, tačiau kelio plotas nenurodytas. Esant šioms aplinkybėms, tikslinga patikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir, vadovaujantis pradiniais dokumentais, žemės sklypo ribą nustatyti ties kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip padaryta šiuo metu. Tokiu atveju, siekiant patekti į ieškovo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), servituto nustatyti nereikėtų. Trečiasis asmuo nurodo, kad iš ortofoto nuotraukos matyti, jog atsakovai taip pat naudojasi ginčo keliu. Pažymi, kad neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu, todėl šiuo atveju, atsakovams nesutinkant su neatlygintino servituto nustatymu, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už servitutą nustatymo.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepimu į atsakovų L. S. ir J. S. priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)., ir jame esantys statiniai – gyvenamasis namas, viralinė, 3 ūkiniai pastatai, garažas, kanalizacijos šulinys. Šiame žemės sklype jokie keliai nebuvo suprojektuoti ar įrengti. Atlikus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., kadastrinius matavimus, buvo patikslintos žemės sklypo koordinatės ir ribos, jos suderintos su besiribojančių žemės sklypų savininkais ir minėti duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre. Ieškovo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su A. K. priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog, siekdamas patekti į savo žemės sklypą, ieškovas visuomet naudojosi keliu, esančiu tarp jo ir atsakovų žemės sklypų. Šiuo keliu taip pat naudojosi ir atsakovai. Pagal teritorijų planavimo dokumentus matyti, kad, vykdant žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą, žemėtvarkos projekte nebuvo suprojektuota privažiavimo kelio vieta. Ginčo kelias priskirtinas Ds kategorijai, jam nebuvo suformuotas žemės sklypas, tačiau faktiškai toks kelias egzistavo tiek iki žemės sklypų privatizavimo, tiek ir dabar. Patikslinus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis ginčo kelias neišliko (buvo panaikintas). Remiantis 2013 m. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano duomenimis, žemės sklypo posūkio taškas Nr. 7 yra ginčo kelyje, tačiau patikslinus minėto žemės sklypo kadastrinius duomenis, viršutinė (šiaurinė) sklypo riba padidėjo 5,64 m, į atsakovams priklausantį žemės sklypą įtraukiant dalį ieškovo valdomo valstybei priklausančio žemės sklypo, taip panaikinant ten buvusį kelią. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo kelias tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų faktiškai egzistuoja, yra naudojamas, rūpinamasi jo priežiūra (duobių išlyginimu ir pan.). Atsakovų nurodyto kelio tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. K. žemės sklypų nėra, o servitutas nesuteikia viešpataujančio daikto savininkui teisės vykdyti statybos darbus, įrengti inžinerinius įrenginius tarnaujančiame daikte. Nustačius servitutą trečiojo asmens A. K. žemės sklype, kiltų poreikis atlikti kelio įrengimo darbus, t. y. pašalinti želdinius, pasirūpinti medžiagomis keliui įrengti ir pan.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. J. atsiliepimu į ieškovo J. J. ieškinį ir atsakovų L. S. ir J. S. priešieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovai pateikė dubliką, nurodydami, kad trečiojo asmens NŽT atliepime nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas į savo žemės sklypą patenka keliu, nurodytu UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projekte. Vis dėlto, priešingai nei teigia NŽT, šiuo atveju nėra pagrindo tikslinti atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kadangi pastarieji yra patvirtinti NŽT ir įregistruoti, jokių pažeidimų atliekant kadastrinius matavimus nenustatyta. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovai naudojasi ginčo keliu, yra nepagrįsta, kadangi minėtu keliu atsakovai naudojosi iki įvažiavimo kitoje jų sklypo pusėje įrengimo. Pažymi, kad ginčo žemės sklypo dalis gali priminti kelią, kadangi, siekdami įrengti tvorą, atsakovai panaikino gyvatvorę, iškirto vaismedžius, išvalė teritoriją.
Šalies argumentai
9. Ieškovas pateikė tripliką, nurodydamas, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog dalis jų žemės sklypo gali priminti kelią, kadangi, siekdami įrengti tvorą, atsakovai panaikino gyvatvorę, iškirto vaismedžius, išvalė teritoriją. Minėta žemės sklypo dalis yra faktiškai naudojama kaip kelias, šalys jį prižiūri ir tvarko abiejų šalių bendru sutarimu. Pažymi, kad, siekdamas patekti į savo žemės sklypą, ieškovas visuomet naudojosi ginčo keliu, minėtas kelias yra įrengtas ir tinkamas naudoti. Priešingai nei teigia atsakovai, trečiojo asmens A. K. žemės sklype esančiu keliu ieškovas naudojasi trečiojo asmens sutikimu organinėms trąšoms išvežti ir malkoms atgabenti. Vis dėlto šis kelias nėra įrengtas, jame yra tik provėžos, atsiradusios dėl sunkiasvorės technikos, o siekiant naudotis šiuo keliu kaip vieninteliu keliu patekti į ieškovo žemės sklypą, tektų jį platinti. Nagrinėjamu atveju poreikis nustatyti servitutą kilo dėl to, kad atsakovų žemės sklypo riba buvo nepagrįstai nustatyta ginčo kelio viduryje, todėl servitutas turėtų būti neatlygintinis. Be to, minėtu keliu naudotųsi tiek ieškovas, tiek atsakovai. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovų žemės sklypo rinkos vertė yra 1 080 Eur, VĮ Registrų centro duomenimis – 1 350 Eur. Ieškovo nurodytas servitutas užimtų 2,88 proc. atsakovų žemės sklypo ploto, todėl teismui nustačius, kad kelio servitutas turi būti atlygintinis, atsakovams mokėtina kompensacija neturėtų viršyti 100 Eur.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo A. K. pateikė tripliką į atsakovų dubliką, nurodydama, kad ginčo keliu naudojasi ir ieškovas, ir atsakovai. Atsakovų priešieškinyje nurodytas kelias, esantis A. K. žemės sklype, iš esmės nėra naudojamas, jį sudaro tik susiformavusios provėžos ir, skirtingai nei ginčo kelią, jį sudaro juodžemis, o ne žvyras ir smėlis.
11. Trečiasis asmuo A. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo tripliką, nurodydama, kad trečiasis asmuo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti netinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu:
12.1. Ieškovo J. J. ieškinį tenkino:
12.1.1. Nustatė 80 m² ploto (viešpataujantis daiktas) atlygintinį, neterminuotą kelio servitutą pagal IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. Servituto nustatymo planą 500, suteikiantį teisę ieškovui J. J. ir jo sutuoktinei O. J. bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus atsakovams L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)
12.1.2. Įpareigojo ieškovą J. J. už šį kelio servitutą sumokėti atsakovams L. S. ir J. S. 400 Eur vienkartinę kompensaciją.
12.2. Atsakovų L. S. ir J. S. priešieškinį atmetė.
12.3. Priteisė iš atsakovų L. S. ir J. S. 5 888,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. J.i.
12.4. Priteisė iš atsakovų L. S. ir J. S. 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. K..
12.5. Priteisė iš atsakovų L. S. ir J. S. 27,18 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
12.6. Alytaus apylinkės teismo 2020 m liepos 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
13. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
13.1. Teismas nurodė, jog ieškovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad jis yra išnaudojęs visas įmanomas galimybes patekti į savo žemės sklypą neapribojant atsakovų nuosavybės teisių į jų valdomą žemės sklypą. Ieškovo pasiūlytas servituto variantas geriausiai atitinka šalių interesus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, siekdamas patekti į jo naudojamą žemės sklypą ir jame esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuojančiu pravažiavimo keliu turi kirsti šio kelio dalį, esančią atsakovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovai nesutinka leisti ieškovai važiuoti šiuo keliu, todėl kilo poreikis nustatyti servitutą.
13.2. Teismas pažymėjo, jog, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad kelias, vedantis nuo (duomenys neskelbtini) link šalių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo skirtas privažiuoti prie šių sodybų ir nuo sodybų pastatymo iki šiol buvo naudojamas šiuo tikslu. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog minėtas kelias nėra užžėlęs žole, apleistas, taip pat nėra kitų kliūčių jį naudoti pagal tikslinę paskirtį. Trečiojo asmens NŽT atsiliepime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog, atliekant atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir šio žemės sklypo riba nepagrįstai patraukta ginčo kelio vidurio link.
13.3. Teismas konstatavo, kad atsakovų siūlomas servitutas, pagal kurį įvažiavimas į ieškovo sodybą turėtų būti įrengtas ir servitutas nustatytas per lauko keliuką, esantį tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. K. sodybų, neatitinka protingumo ir ekonomiškumo principų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo kelias, esantis tarp ieškovo ir atsakovų sodybų, skirtas privažiuoti prie jų, jo plotis yra tinkamas šiai paskirčiai. Atsakovų nurodytas kelias nėra laikytinas privažiavimo keliu, tai yra takas, skiriantis ieškovo ir trečiojo asmens A. K. sodybas, kadangi tai gruntinio tipo keliukas, susiformavęs dėl provėžų, ant jo nėra žvyro dangos, auga žolė. Siekiant šį keliuką naudoti kaip privažiavimo kelią, tektų jį lyginti, kloti tinkamą kelio dangą, taip pat nėra aišku, ar dėl elektros stulpui reikalingos apsaugos zonos šioje vietoje galima tiesti kelią. Minėtas keliukas taip pat toli nuo ieškovo sodyboje esančių šulinių, todėl ieškovui būtų apsunkinta galimybė prie jų privažiuoti su specialios paskirties transporto priemonėmis.
13.4. Teismas nurodė, jog nors atsakovai vertina, kad Nekilnojamojo turto registre nustatyta 1 080 Eur jiems priklausančio žemės sklypo vertė yra nepagrįsta, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus, jog atsakovų žemės sklypas yra kaimo vietovėje, todėl jo paklausa yra mažesnė, yra pagrindas vadovautis Nekilnojamojo turto registre nustatyta ginčo turto verte. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovams iš ieškovo priteistina 400 Eur kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai L. S. ir J. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. J. ieškinį atmesti, atsakovų L. S. ir J. S. priešieškinį tenkinti: nustatyti 12 m² ploto neterminuotą kelio servitutą pagal UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projektą „Siūlomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“, suteikiantį teisę žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ar teisėtiems naudotojams bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš ieškovo teismo nustatytą vienkartinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą; 3) priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens A. K. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino ieškovo galimybės patekti į savo žemės sklypą atsakovų pasiūlytu servituto keliu. Šiuo atveju įvažiavimo kelias į ieškovo žemės sklypą per trečiajam asmeniui A. K. priklausantį žemės sklypą yra gerokai trumpesnis nei ginčo keliu, užtikrina ieškovo galimybę naudotis savo sodyba. Byloje tai pat nėra duomenų apie tai, kad minėto kelio, esančio A. K. sodyboje, dangos įrengimas – grunto lyginimas, žvyro ar kitos dangos uždėjimas – sąlygotų dideles išlaidas. Nagrinėjamu atveju tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, siekdamas patekti į savo sodybą, naudojasi minėtu keliu, t. y. keliu, einančiu nuo atsakovų žemės sklypo iki trečiojo asmens A. K. žemės sklypo ir toliau besitęsiančiu ieškovo žemės sklype. Trečiasis asmuo O. J. patvirtino, kad ieškovo žemės ūkio technika važiuoja per trečiojo asmens žemės A. K. sklypą, šiuo keliu vežami gyvuliai, pašarai, mėšlas ir kt. Aplinkybė, jog šis kelias yra skirtas įvažiuoti į ieškovo žemės sklypą, nurodyta ir ieškovo pateiktame IĮ „Kadama“ projekte.
14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai fiksavo duomenis 2021 m. balandžio 30 d. vietos apžiūros protokole. Minėtame protokole pažymėta, ką vietoje rodė ir aiškino ieškovas, jo atstovas ir trečiasis asmuo A. K., tačiau atsakovo J. S. paaiškinimai nebuvo užfiksuoti, pavyzdžiui, protokole nurodyta, jog ieškovas ir jo atstovas parodo teisėjui, kur įrengti kanalizacijos šuliniai, tačiau aplinkybė, jog atsakovas J. S. su šiais ieškovo ir jo atstovo parodymais nesutiko, neužfiksuota. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kurioje ieškovo žemės sklypo vietoje yra kanalizacijos (nuotekų) šuliniai, teismui buvo parodyti tik lietaus nuotekų šuliniai. Be to, net ir tuo atveju, jei ieškovo nurodytoje vietoje yra kanalizacijos šuliniai, nustačius atsakovų prašomą servitutą, kliūčių juos išvalyti nebus, kadangi šiam tikslui naudojama žarna, todėl specialiai transporto priemonei prie jų privažiuoti nereikia.
14.3. Nagrinėjamu atveju atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 2013 m. gruodžio 23 d., juose nenurodytas įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą. Minėtais kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribas suderino trečiasis asmuo O. J., ieškovui buvo žinoma, jog atsakovų žemės sklypo riba yra ties ginčo kelio viduriu, tačiau kadastrinių matavimų metu ieškovas reikalavimo dėl servituto nustatymo nekėlė. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad naudojosi ginčo keliu, siekdamas patekti į savo žemės sklypą. Dalį ginčo kelio anksčiau naudojo atsakovai, siekdami patekti į savo žemės sklypą, todėl jį tvarkė ir prižiūrėjo, tačiau atsakovai įsirengė kitą įvažiavimą į jų žemės sklypą, todėl nurodytu įvažiavimu nesinaudoja.
14.4. Pirmosios instancijos teismo nustatytas 400 Eur kompensacijos dydis yra nepagrįstas, pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centre nustatyta turto verte, kadangi ji neatitinka realios šio turto rinkos kainos. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad servituto keliu naudosis ir atsakovai.
14.5. Ieškovo ir trečiojo asmens A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstos ir neproporcingos. Ieškovo ir trečiojo asmens A. K. paruošiamosiose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai yra analogiški ieškinyje ir atsiliepimuose išdėstytoms aplinkybėms. Byloje pateiktuose mokėjimo kvituose už advokato L. Platūkio teisines paslaugas nenurodyta, kas sumokėjo pinigus, nėra mokėtojo parašo, todėl jie nepagrindžia, kad trečiasis asmuo A. K. atsiskaitė su atstovu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovui 110 Eur išlaidų už servituto planą, kadangi šis dokumentas buvo reikalingas tik ieškovui. Nagrinėjamu atveju atsakovai neatsisakė priimti teismo dokumentų, siunčiamų per paštą, todėl ieškovo patirtos 136 Eur išlaidos už dokumento įteikimą per antstolį vertintinos kaip nepagrįstos.
Atsiliepimas
15. Ieškovas J. J. ir trečiasis asmuo O. J. atsiliepimu į atsakovų L. S. ir J. S. apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog, nenustačius servituto, ieškovas neturi galimybės patekti į savo sodybą, adresu (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantis kelias buvo skirtas privažiuoti prie šių sodybų ir nuo sodybų pastatymo iki šiol naudojamas šiuo tikslu. Minėtas kelias yra pažymėtas ieškovo ir atsakovų žemės sklypų suformavimo dokumentuose, tačiau 2015 m. atlikus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, šis kelias kadastro dokumentuose neišliko.
15.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovų siūlomas servitutas, pagal kurį įvažiavimas į ieškovo sodybą turėtų būti įrengtas ir servitutas nustatytas per lauko keliuką, esantį tarp ieškovo ir trečiojo asmens A. K. sodybų, neatitinka protingumo ir ekonomiškumo principų. Siekiant šį kelią naudoti nurodytu tikslu, jį būtina tinkamai įrengti. Be to, ieškovas šiuo keliu naudojasi tik retkarčiais – kai reikia išvežti mėšlą, realizuoti gyvulius (vieną kartą per metus), atsivežti malkų.
15.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kompensacijos atsakovams už servitutą dydį. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl 2015 m. galbūt netinkamai atliktų atsakovų žemės sklypo ribų žymėjimo, ginčo keliu naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai, ieškovo nurodytas servituto planas atitinka faktiškai susiklosčiusią padėtį. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovų žemės sklypo rinkos vertė yra 1 080 Eur, VĮ Registrų centro duomenimis – 1 350 Eur. Kitų duomenų apie atsakovų žemės sklypo vertę byloje nėra. Ieškovo nurodytas servitutas užimtų 2,88 proc. atsakovų žemės sklypo ploto. Pažymėtina, jog atsakovų teigimu, jiems turėtų būti priteista 2 500 Eur kompensacija už 12 m² ploto servitutą. Tai reiškia, jog, vadovaujantis atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, jų žemės sklypo vertė yra 577 708 Eur, o tai, akivaizdu, neatitinka jo rinkos kainos.
Motyvuojamoji dalis
15.4. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepimu į atsakovų L. S. ir J. S. apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovo valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su „(duomenys neskelbtini) gatve“, o pagal žemės sklypo ribų nustatymo abrisą žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su keliu. Atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), archyvinės bylos dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su „J. namų valda“, tačiau žemės sklypo ribų nustatymo abrise sutartiniais ženklais pažymėta, jog žemės sklypo ribos pietų vakarinėje dalyje sutampa su keliu. Tikslinant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis buvo sudarytas planas, pažymėta, kad gretimybės taškuose 6-8-1 yra kelias, tačiau kelio plotas nenurodytas, o sklypo riba pažymėta ties kelio viduriu. Įvertinus žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentų sprendinius, darytina išvada, kad, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rytinė riba ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vakarinė riba turi sutapti su vietovėje esančiu keliu, skirtu privažiuoti prie šių sklypų.
16.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prie jam priklausančių pastatų gali patekti ir per trečiajam asmeniui A. K. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., šiaurinę pusę, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis kelias yra tik išvažinėtas lauko keliukas, skirtas privažiuoti prie ieškovo ūkinių pastatų, malkoms atsivežti, mėšlui išvežti ir pan., jis nėra tinkamai įrengtas.
17. Daugiau atsiliepimų negauta.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Dėl servituto nustatymo
21. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta nustatyti 80 m² ploto atlygintinį, neterminuotą kelio servitutą pagal IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. Servituto nustatymo planą 500, suteikiantį teisę ieškovui ir jo sutuoktinei O. J. bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus, atsakovams priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino ieškovo galimybės patekti į jo žemės sklypą per atsakovų pasiūlytą kelio servitutą, neįvertino, jog ieškovas šiuo tikslu faktiškai naudojasi atsakovų servituto plane nurodytu A. K. sodyboje esančiu keliu. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad šio kelio įrengimas sąlygotų dideles išlaidas.
22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
25. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019). Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).
28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neturi galimybės kitaip naudotis savo žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančiais pastatais, kaip tik nustačius servitutą viename iš besiribojančių gretimų žemės sklypų, t. y. atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir (ar) trečiajam asmeniui A. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Esminis šalių ginčas kilo dėl servituto vietos parinkimo.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą dėl servituto vietos grindė aplinkybe, jog IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. plane nurodytas kelias tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja nuo šių sodybų sukūrimo, jis visuomet buvo naudojamas patekti į minėtas sodybas, tačiau 2015 m. tikslinant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, duomenys apie ginčo kelią neišliko, buvo pažymėta tik per jį einanti sklypų riba ir ieškovui liko tik 1,98 m pločio įvažiavimas prie jam priklausančio turto, kurio šiuo atveju nepakanka.
31. Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių nuotraukų, ortofoto nuotraukų (nuo 1995 m.), šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra faktinis kelias. Pažymėtina, kad minėtas kelias užfiksuotas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. gegužės 10 d. ribų paženklinimo–parodymo akte ir abrise, taip pat žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo 17 d. ribų paženklinimo–parodymo akte ir abrise. 2015 m. gruodžio 22 d. atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane minėtas kelias nepažymėtas, tačiau nurodyta, kad gretimybės taškuose 6-8-1 yra kelias. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 1995 m. tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra kelias, skirtas patekti tiek prie ieškovo, tiek prie atsakovų namų valdos.
32. Nors atsakovai teigia, kad ieškovas, siekdamas patekti į savo namų valdą, jau daugelį metų naudojasi UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projekte nurodytu keliu, t. y. keliu, esančiu trečiojo asmens A. K. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, t. y. jog ieškovas iš esmės naudojasi tik šiuo keliu. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų ir ortofoto nuotraukų, tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantis kelias yra tvarkingas, tinkamai prižiūrėtas, neužžėlęs žole, todėl labiau tikėtina, kad jis yra faktiškai naudojamas pagal savo paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovų nurodytą aplinkybę, kad minėta žemės sklypo dalis nėra kelias, tiesiog yra panaši į kelią, kadangi, siekdami įrengti tvorą, atsakovai panaikino gyvatvorę, iškirto vaismedžius, išvalė teritoriją. Visų pirma atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, t. y. kad ginčo kelyje augo vaismedžiai, buvo gyvatvorė ir pan. Antra, kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, šio kelio danga yra tinkama transporto priemonėms važiuoti, t. y. ją sudaro žvyras ir smėlis, o ne juodžemis. Trečia, atsakovų nurodytas aplinkybes paneigia ir kiti byloje pateikti duomenys, t. y. žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), archyviniai dokumentai, įskaitant ribų paženklinimo–parodymo aktus, abrisus, taip pat nuotraukos ir ortofoto nuotraukos. Be to, patys atsakovai pripažino, kad naudojosi minėtu keliu siekdami patekti į savo sodybą, tačiau, įsirengus kitą įvažiavimą į sodybą, šis kelias jiems tapo iš esmės nebereikalingas.
33. Vertinant apeliantų nurodytas aplinkybes apie ieškovo galimybę praplėsti jo valdomame žemės sklype esančią kelio tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalį, taip išvengiant poreikio nustatyti servitutą atsakovų žemės sklype, pažymėtina, jog nors sutiktina su apeliantais, kad ieškovo žemės sklype palei ginčo kelią auganti eglė nėra laikytina pakankama kliūtimi šiam keliui praplėsti, tačiau palei faktinį ginčo kelią yra elektros stulpų atramos, kurias, praplečiant kelią, tektų perkelti. Akivaizdu, kad tai šiuo atveju neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų, juolab, kad minėta inžinerinė infrastruktūra ieškovui nuosavybės teise nepriklauso, yra skirta ne tik ieškovo poreikiams tenkinti. Be to, pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad šioje vietoje taip pat yra kanalizacijos šuliniai. Nors sutiktina su apeliantais, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad minėti įrenginiai yra kanalizacijos (nuotekų) šuliniai, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog tokios aplinkybės negali būti nustatytos išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrint turtą. Be to, atsakovai pripažįsta, jog minėtoje vietoje įrengti tam tikri žemėje (po žeme) esantys įrenginiai, skirti ieškovo sodybai naudoti, tačiau nesutinka su jų tiksline paskirti. Tai reiškia, kad, nepaisant šių įrenginių paskirties, akivaizdu, jog, siekiant praplėsti ieškovo žemės sklype esančią ginčo kelio dalį, šiuos įrenginius tektų perkelti ir įrengti kitoje vietoje, o tai neabejotinai sąlygotų papildomas išlaidas, sukeltų didelius nepatogumus ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad, įsirengdamas minėtus įrenginius šioje vietoje, ieškovas neturėjo ir negalėjo numatyti, kad ateityje jis neteks galimybės naudotis ginčo keliu, t. y. kad minėto kelio dalis pateks į atsakovų žemės sklypą.
34. Vertinant ieškovo galimybę naudotis atsakovų pateiktame UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projekte nurodytu kelio servitutu, t. y. keliu, esančiu trečiojo asmens A. K. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog minėtame kelyje nėra paklota asfalto danga ar žvyras, šis kelias užžėlęs žole, menkai išvažinėtas, jį sudaro tik automobilio ratų provėžos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas kelias iš esmės nėra pritaikytas transporto priemonėms, ypač lengvosioms, važiuoti rudens ar žiemos metu. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas bendru sutarimu su trečiuoju asmeniu retkarčiais naudojasi šiuo keliu, siekdamas patekti prie ūkinių pastatų ir atvežti malkų, išvežti mėšlą ir pan., nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šis kelias tinkamas naudoti iš esmės kas dieną. Tai reiškia, kad, priešingai nei pagal IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. planą, kuriame nurodytas servitutas iš esmės apima jau egzistuojantį kelią, kuris iki šiol ir buvo naudojamas patekti į ieškovo ir atsakovų sodybas, nustačius kelio servitutą pagal UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projektą, šį kelią tektų tinkamai įrengti, todėl ieškovas ir trečiasis asmuo patirtų papildomų išlaidų ir nepatogumų.
35. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodytas servitutas pagal IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. planą užtikrina skirtingų savininkų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą. Nustačius minėtą servitutą, ieškovas ir toliau naudosis keliu, kuris faktiškai buvo naudojamas nuo 1995 m. iki šiol. Minėtas kelias yra įrengtas, tinkamas transporto priemonėms važiuoti visu metų laiku, todėl šalys nepatirs papilomų išlaidų šiam keliui įrengti, pavyzdžiui, šalinti augmenijos, lyginti kelio, tiesti keliui pritaikytos dangos. Be to, esant poreikiui, šiuo keliu galės naudotis ir patys atsakovai, kadangi jis veda prie įvažiavimo į jų sodybą. Atitinkamai, kaip minėta, nustačius kelio servitutą pagal UAB „Dzūkijos girios“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. projektą, ieškovui ir trečiajam asmeniui tektų pasirūpinti tinkamu kelio įrengimu, o šį kelią iš esmės galėtų naudoti tik ieškovas, kadangi juo privažiuoti prie trečiojo asmens sodybos statinių nėra galimybės – minėtas privažiavimas įrengtas kitoje vietoje.
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė 80 m² ploto kelio servitutą (pagal IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. planą). Vertindama aplinkybes dėl servituto apimties, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovų žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,2773 ha ploto, todėl servitutas užima tik 2,88 proc. viso atsakovų žemės sklypo ploto. Konstatuodamas būtinybę nustatyti 80 m² ploto kelio servitutą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad minėtu keliu ne tik vaikšto pėstieji, yra varomi gyvuliai, važiuoja lengvosios transporto priemonės, tačiau juo važiuoja ir žemės ūkio technika. Atsakovai apeliaciniu skundu šių aplinkybių neginčijo.
37. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo dėl skundžiamu sprendimu nustatyto servituto turinio, t. y. teisės ieškovui ir jo sutuoktinei O. J. ginčo keliu bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus, nėra. Be to, atsakovų priešieškinyje nurodytas servituto turinys atitiko pirmosios instancijos teismo nustatyto servituto turinį.
38. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 80 m² ploto neterminuotą kelio servitutą pagal IĮ „Kadama“ 2020 m. liepos 9 d. planą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę ieškovui ir jo sutuoktinei O. J. bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus, todėl šios sprendimo dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl kompensacijos už servitutą
39. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jiems iš ieškovo priteista 400 Eur kompensacija už servitutą. Apeliantų teigimu, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centre nustatyta turto verte, kadangi ji neatitinka realios šio turto rinkos kainos. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad servituto keliu naudosis ir atsakovai. Šiuo atveju atsakovams priteistina 2 500 Eur kompensacija. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutinka.
40. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
41. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
42. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
43. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovams mokėtinos kompensacijos dydį, vadovavosi VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos duomenimis, pagal kuriuos atsakovams nuosavybės teise priklausančio 0,2773 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 350 Eur. Atsakovai, nesutikdami, su minėta ginčo turto verte, pateikė teismui skelbimą iš portalo alio.lt, kuriame nurodoma, kad 200,34 m² gyvenamojo namo ir 25 a žemės sklypo, adresu Valkininkų k., Varėnos r. sav., kaina yra 43 000 Eur. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys nėra pakankami pagrįsti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertę. Visų pirma minėtame skelbime nurodyta kaina apima ne tik žemės sklypą, bet ir jame esantį 200,34 m² gyvenamąjį namą, todėl nurodyta kaina neatspindi būtent žemės sklypo vertės. Antra, byloje pateiktas tik vieno skelbimo apie nekilnojamojo turto pardavimą išrašas, todėl nėra aišku, ar skelbime nurodyta kaina atitinka rinkos kainą.
45. Taigi, kaip jau minėta, VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovų 0,2773 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 350 Eur. Tai reiškia, kad 80 m² šio žemės ploto vertė yra apie 39 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovams priteisė 400 Eur dydžio kompensaciją, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos atsakovams dydžio, įvertino servituto turinį, atsakovų patiriamus suvaržymus ir kt. Pažymėtina, kad kitų duomenų, patvirtinančių, jog, nustačius servitutą, atsakovai patirs itin didelius nepatogumus, žymiai sumažės jų nekilnojamojo turto vertė ir pan., atsakovai nepateikė.
46. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovams mokėtinos kompensacijos už servitutą dydį, minėta kompensacija atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantų teigimu, ieškovo ir trečiojo asmens A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstos ir neproporcingos, kadangi paruošiamosiose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai yra analogiški tam, kas nurodyta ieškinyje ir atsiliepimuose. Byloje pateiktuose mokėjimo kvituose už advokato L. Platūkio teisines paslaugas nenurodyta, kas sumokėjo pinigus, nėra mokėtojo parašo, todėl jie nepagrindžia, kad trečiasis asmuo A. K. atsiskaitė su atstovu.
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas patyrė 5 888,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis, 5 529,70 Eur už advokato teisines paslaugas, 110 Eur už servituto plano parengimą, 136 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį.
52. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. patyrė 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 000 Eur už advokato teisines paslaugas, 200 Eur už servituto plano parengimą.
53. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
54. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).
55. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
56. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už ieškovo ieškinio (parengtas 2020 m. liepos mėn.) ar atsiliepimo į priešieškinį (parengtas 2020 m. rugsėjo mėn.) parengimą galėtų būti po 3 452,50 Eur (1 381 Eur x 2,5), iš viso 6 905 Eur; maksimalios išlaidos už trečiojo asmens A. K. atsiliepimo į atsakovų priešieškinį (parengtas 2020 m. spalio mėn.) parengimą galėtų būti 3 496,25 Eur (1 398,50 Eur x 2,5). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, yra beveik du kartus už jas mažesnės.
57. Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už dubliko ir tripliko parengimą numatytas koeficientas 1,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už ieškovo ir trečiojo asmens A. K. triplikų (atsiliepimų į atsakovų dubliką) (parengti 2020 m. gruodžio mėn.) parengimą galėtų būti po 2 097,75 Eur (1 398,50 Eur x 1,5). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už tripliko (atsiliepimo į atsakovų dubliką) parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, yra daugiau nei tris kartus už jas mažesnės.
58. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo tripliką (parengtas 2021 m. sausio mėn.) parengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nereglamentuojamas atsiliepimo į tripliką pateikimas, todėl Rekomendacijų prasme šis trečiojo asmens procesinis dokumentas laikytinas kitu dokumentu, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalios išlaidos už šio procesinio dokumento parengimą galėtų būti 581,92 Eur (1 454,80 Eur x 0,4). Taigi trečiojo asmens A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į tripliką parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.
59. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių civilinėje byloje trukmė yra 10 val. 42 min. (posėdžiuose dalyvavo ir ieškovo, ir trečiojo asmens A. K. atstovai). Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 1 669,14 Eur (11 val. x 0,1 x 1 517,40 Eur). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. patyrė 1 400 Eur už atstovo pasirengimą ir atstovavimą teisme. Taigi šios bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.
60. Taigi nagrinėjamu atveju maksimalios išlaidos už trečiajam asmeniui A. K. suteiktą advokato teisinę pagalbą galėtų būti 7 845,06 Eur (3 496,25 Eur + 2 097,75 Eur + 581,92 Eur + 1 669,14 Eur). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors sutiktina su apeliantais, kad tam tikros aplinkybės ir argumentai, išdėstyti trečiojo asmens atsiliepime į priešieškinį, triplike ir atsiliepime į ieškovo tripliką, sutampa, tačiau įvertinus tai, kad trečiasis asmuo A. K. patyrė 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. beveik du kartus mažiau už maksimalias išlaidas, nėra pagrindo šių išlaidų mažinti.
61. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors, apeliantų teigimu, byloje pateiktuose mokėjimo kvituose už advokato L. Platūkio teisines paslaugas nėra mokėtojo parašo, tačiau minėtus kvitus pasirašė advokatas, taip patvirtindamas, jog pinigines lėšas už trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas yra gavęs. Be to, aplinkybes apie trečiojo asmens patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina advokato L. Platūkio trečiajam asmeniui A. K. išrašytos sąskaitos. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindu abejoti trečiojo asmens patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumu, nenustatyta.
62. Nagrinėjamu atveju maksimalios išlaidos už ieškovui suteiktą advokato teisinę pagalbą galėtų būti 10 671,89 Eur (6 905 Eur + 2 097,75 Eur + 1 669,14 Eur). Atsižvelgus į tai, kad ieškovas patyrė 5 529,70 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. beveik du kartus mažiau už maksimalias išlaidas, darytina išvada, kad nėra pagrindo šių išlaidų mažinti.
63. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 110 Eur išlaidų už servituto plano parengimą, kadangi minėtas dokumentas buvo reikalingas tik ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl kelio servituto, įskaitant jo vietą, nustatymo. Ieškovo pateiktame servituto nustatymo plane nurodytas kelio servituto plotas ir išsidėstymas. Pažymėtina, kad, patikslinus atsakovų žemės sklypo, kuriame nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus, žemės sklypo plane ginčo kelias nebuvo pažymėtas, todėl šiuo atveju planas (schema), kurioje būtų nustatytas servitutas, yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtos 110 Eur išlaidos už servituto plano parengimą, yra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, šios išlaidos yra būtinos ir pagristos, todėl, ieškinį patenkinus ir priešieškinį atmetus, šios išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovų.
64. Trečiasis asmuo A. K. taip pat patyrė 200 Eur išlaidų už servituto plano parengimą. Nagrinėjamu atveju atsakovai apeliaciniu skundu šių bylinėjimosi išlaidų neginčija. Be to, kaip nurodyta anksčiau, minėtos išlaidos šiuo atveju susijusios su iškelta civiline byla.
65. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 136 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį, kadangi atsakovai neatsisakė priimti teismo dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis).
66. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teismas, priėmęs ieškinį, jį kartu su 2020 m. liepos 14 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kitais procesiniais dokumentais išsiuntė atsakovams ieškinyje nurodytu jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Minėti procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti 2020 m. liepos 22 d. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas taip pat kreipėsi į antstolį dėl minėtų procesinių dokumentų įteikimo atsakovams. Vis dėlto, pateikdamas ieškinį, ieškovas nenurodė, jog pageidauja procesinius dokumentus atsakovams įteikti per antstolį, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių tikslinga procesinius dokumentus atsakovams įteikti būtent šiuo būdu, kuris, be kita ko, sąlygoja didesnes išlaidas. Ieškovui neinformavus teismo dėl pageidaujamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovams būdo, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patyrė tiek teismas, siųsdamas šiuos dokumentus registruotąja pašto siunta, tiek pats ieškovas, kreipdamasis į antstolį. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovų šias išlaidas, t. y. išlaidas už iš esmės tą patį procesinį veiksmą, iš atsakovų priteisė du kartus – kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui ir kaip pašto išlaidas valstybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia padėtis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
67. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas tinkamai neinformavo teismo apie ketiną procesinius dokumentus atsakovams įteikti per antstolį, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių būtinybę procesinius dokumentus atsakovams įteikti būtent šiuo būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui ir atmesti ieškovo prašymą dėl 136 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį priteisimo, t. y. nustatyti, kad ieškovui iš atsakovų priteistina iš viso 5 752,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-332/2012,Nr. 3K-3-420/2011). Be to, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų.
69. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, 5 752,70 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 2 876,35 Eur iš kiekvieno atsakovo.
70. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. K., tačiau nenurodė, kokiomis dalimis šias išlaidas trečiajam asmeniui turi atlyginti kiekvienas atsakovas, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį patikslinti, nustatant, kad trečiajam asmeniui A. K. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 100 Eur iš kiekvieno atsakovo.
71. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovų 27,18 Eur bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą, tačiau nenurodė, kokiomis dalimis šias išlaidas turi atlyginti kiekvienas atsakovas, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį patikslinti, nustatant, kad iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 27,18 Eur bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą, t. y. po 13,59 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
73. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, t. y. patikslinus tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 136 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, t. y. po 998,25 Eur iš kiekvieno atsakovo.
74. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 95 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jiems nepriteistinas šių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų L. S. ir J. S. priteista 5 888,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. J., ir priteisti iš atsakovų L. S. ir J. S. po 2 876,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. J..
Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų L. S. ir J. S. priteista 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K., ir priteisti iš atsakovų L. S. ir J. S. po 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K..
Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų L. S. ir J. S. priteista 27,18 Eur bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą, ir priteisti iš atsakovų L. S. ir J. S. po 13,59 Eur bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovės L. S. 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovui J. J..
Priteisti iš atsakovo J. S. 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovui J. J..