Alytaus apylinkės teismo sprendimas

- Pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas);

- Pastato – vitalinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- Pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- Pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- Pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastatai yra ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai (toliau – Ieškovo Žemės sklypas; NTR išrašas pridedamas). Ieškovo Žemės sklypas naudojamas kaip ieškovo namų valda. Dėl šio sklypo dar 1992 metais buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis (Žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartis ir Žemės sklypo įkainojimo aktai (pridedami) dėl jo išpirkimo iš valstybės nuosavybės, už sklypą tuo pačiu metu buvo pilnai atsiskaityta, bet nuosavybės teisės perėjimas ieškovui nebuvo įregistruotas NTR.

Pastatus ieškovas įgijo nuosavybės 1992 metais privatizacijos metu. Ieškovas Name gyvena ir Pastatais naudojasi nuo 1987 metų. Nuo pat pradžių, kai į Namą įsikėlė ieškovas, į Ieškovo Žemės sklypą (prie Pastatų) buvo patenkama per kelią, esantį tarp Ieškovo Žemės sklypo (sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Esamas kelias, nuotraukos pridedamos).

Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovų Žemės sklypas; NTR išrašas pridedamas) nuosavybės teise priklauso atsakovams ,kaip namų valda.

Patenkant tiek į Ieškovo Žemės sklypą, tiek į Atsakovų žemės sklypą, ar prie šiuose sklypuose esančių statinių, nuo pat pradžių buvo naudojamasi Esamu keliu. Ieškovas su atsakovais, kaip kaimynais, neturėjo jokių problemų be apribojimų naudotis Esamu keliu, kuris buvo ant jų abiejų sklypų ribos. Esamas kelias buvo prižiūrimas ir tvarkomas abiejų šalių. Esamas kelias buvo ir yra vienintelis būdas patekti prie Pastatų.

2020 m. buvo atliktas sklypų kadastrinių duomenų patikslinimas.

2020 m. birželio 18 d. atliekant Ieškovo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) geodezinių matavimus paaiškėjo, kad nei Ieškovo Žemės sklype, nei Atsakovų Žemės sklype nėra pažymėtas Esamas kelias, nors ieškovas ir toliau naudojosi vieninteliu jam prieinamu keliu (Esamu keliu) privažiuoti prie Pastatų. Ieškovo turimais duomenimis Esamas kelias buvo pašalintas (nepažymėtas) atliekant Atsakovo Žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimą (pagal NTR išrašą tai buvo padaryta 2015-12-22). Apie tai, kad Atsakovo Žemės sklype nėra niekaip atžymėtas Esamas kelias, ieškovas sužinojo tik matininkui atliekant Ieškovo Žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą. Po atliktų geodezinių matavimų 2015 m., planuose nebeliko jokio kelio, o tik sklypo riba, einanti per Esamą kelią. Tokiu būdu pagal atliktą kadastrinių duomenų patikslinimą (atsakovams nubrėžus Atsakovų Žemės sklypo ribą per Esamą kelią), bei atsakovams pasidarius kitą įvažiavimą į savo sklypą, neliko vietos privažiavimui prie Pastatų (pagal matininko pateiktus paskaičiavimus likęs įvažiavimo plotis yra tik 1,98 m). Akivaizdu, kad šis likęs įvažiavimo plotis yra aiškiai per mažas ir nesudaro galimybių ieškovui naudotis Pastatais.

Ieškovas yra ūkininkas, turi ir naudoja žemės ūkio techniką, kurios plotis siekia 4,50 m., laiko gyvulius. Todėl iškilo reali grėsmė, kad ieškovas negalės susivežti pašarų, išvežti mėšlo, parsivežti malkų, susiarti daržo, išsiurbti kanalizacijos šulinių, išvažiuoti su technika į laukus, realizuoti gyvulių.

Ieškovas neturi galimybių patraukti Esamo kelio į Ieškovo žemės sklypo pusę, nes šią galimybę riboja jo sklype esančios elektros stulpų atramos, sklype esantis kanalizacijos šulinys bei trisdešimtmetė eglė.

Iškilus klausimui dėl galimybės naudotis Esamu keliu, atitinkamai jį pažymint abiejų sklypų dokumentuose, atsakovas J. S. pareiškė, kad 2020-07-15 jis atitvers tvora savo -Atsakovų Žemės sklypą, tvorą pastatydamas ant pačios jo sklypo ribos (tai yra per Esamo kelio vidurį). Akivaizdu, kad Atsakovams atlikus tokius veiksmus, ieškovas netektų galimybės patekti prie Pastatų. Patekimas taip pat taptų neįmanomas ir spec. tarnyboms.

Kadangi kitos galimybės patekti prie Pastatų ir privažiuoti transporto priemonėmis bei varyti gyvulius, kaip naudojantis Esamu keliu, ieškovas neturi galimybės, ieškovas reiškia šį ieškinį dėl kelio servituto nustatymo .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovo reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo Atsakovų Žemės sklype, pagrįstumą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas). Taigi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad atsakovams atsisakius tartis dėl tolimesnio Esamo kelio naudojimo, o ieškovui neturint galimybės kitu būdu patekti prie Pastatų, bei atsakovams grasinant tvora atsitverti Atsakovų Žemės sklypą, tvorą pastatant per vidurį Esamo kelio ir nepaliekant pakankamai vietos ieškovui toliau juo naudotis), yra aiškus savininkų nesutarimas.

Ieškovas siekia nustatyti neatlygintiną, neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus, pagal Servituto planą tam, kad galėtų patekti prie Pastatų. Servitutą prašoma nustatyti, nes nėra kito būdo patekti į Ieškovo Žemės sklypą ir prie Pastatų.

Būtinybę nustatyti servitutą, sąlygoja faktas, kad servitutu, siūloma įteisinti esamą tvarką, kaip buvo patenkama į Ieškovo Žemės sklypą (naudojamas Esamas kelias) ir bei prie Pastatų ir šis būdas yra vienintelis racionalus ir protingas būdas patekti prie ieškovui priklausančių Pastatų.

CK 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Pagal šio straipsnio 2 dalį kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

Ieškovas siūlydamas nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms ir varyti gyvulius, atsižvelgė į šias aplinkybes:

-Prašomas nustatyti kelio servitutas įtvirtina daugiau nei 30 metų galiojusią tvarką, pagal kurią tiek ieškovas, tiek atsakovai patekdavo į savo sklypus bei ieškovas patekdavo prie Pastatų.

-Ieškovo Žemės sklypas naudojamas kaip namų valda ir servitutas būtinas ieškovui siekiant tinkamai naudotis jo gyvenamąją vieta (Namu), tiek kitais Statiniais. Servitutas būtinas ieškovui ir toliau ūkininkaujant.

-Servitutas nustatomas tik nedidelei (80 kv.m.) Atsakovų Žemės sklypo daliai. Siūlomas nustatyti servitutas tik minimaliai riboja atsakovų nuosavybės teisę į Atsakovų Žemės sklypą. Nustatant servitutą Atsakovų Žemės sklype ieškovas ir toliau neprieštarauja, kad atsakovai, naudotųsi Esamu keliu, ta apimtimi, kiek jis yra ieškovo žemės sklype. T.y. atsakovams jų sklype nustačius servitutą, jie gauna (išlieka nepakitusi galimybė) iš ieškovo adekvatų atlyginimą – taip pat naudotis Esamo kelio dalimi, kuri yra Ieškovo Žemės sklype.

-Dėl Ieškovo Žemės sklype esančių elektros stulpų atramos, kanalizacijos šulinio bei trisdešimtmetės eglės, privažiavimo kelias prie Pastatų (Esamas kelias) negali būti patrauktas į Ieškovo Žemės sklypą. Iš kitos vietos įrengti įvažiavimą į Ieškovo Žemės sklypą nėra galimybės.

-Servitutas yra būtinas važiuoti transporto priemonėms (plačiagabaritei žemės ūkio technikai) ir varyti gyvulius.

-Servitutą nustatant Esamo kelio vietoje nereikia jokių kelio įrengimo darbų – esamas kelias jau yra pilnai įrengtas ir reikalauja tik minimalios priežiūros.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).

Tačiau tai, kad, dėl servituto nustatymo tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė naudoti daiktą (jo dalį) savo nuožiūra pagal paskirtį visa apimtimi turi būti kompensuota, nereiškia, jog negali būti nustatytas neatlygintinis servitutas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta , kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014)

Ieškovas prašo nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, nes atsakovams jų sklype nustačius servitutą, išlieka galimybė ir toliau naudotis Esamo kelio dalimi, esančia Ieškovo Žemės sklype. Tokiu būdu, suteikiant ieškovui teisę naudotis dalimi Atsakovų Žemės sklypo, atsakovai gauna adekvatų atlyginimą - jie ir toliau naudojasi Ieškovo Žemės sklypo dalimi, kurioje yra Esamas kelias.

Iš kitos pusės, jei teismas konstatuotų, kad neatlygintinas servituto suteikimas šiuo atveju nėra galimas, Ieškovas prašo teismo nustatyti vienkartine kompensaciją už servituto nustatymą, atsižvelgiant į Atsakovų Žemės sklypo vertę ir servituto užimamo ploto dydį.

Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).

Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovų Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta NTR yra 1080 Eur, o siūlomas nustatyti servitutas yra tik 80 kv.m. (5,048 % viso sklypo), vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų viršyti 100 eurų.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir byloje teikia priešieškinį.

Atsakovai pateiktu atsiliepimu nurodo, kad jie pateiktu priešieškiniu prašo teismo patvirtinti servitutinį kelią, kuriuo ieškovas patektų į savo namų valdos sklypą, pagal UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 parengtą projektą „Siūlomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypą ,kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pagal šį projektą atsakovų sklype tektų nustatyti tik 12 kv m ploto kelio servitutą, likusi dalis - 32 kv.m, kaip dabar ir yra pagal faktines aplinkybes, patektų į kaimyninį sklypą, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)), sklypo savininkė - A. K.. Ieškovui tektų tartis su šio sklypo savininke dėl servituto nustatymo sudarant sandorį, o nesusitarus kreiptis į teismą. Dėl nurodytų aplinkybių sklypo savininkė, kaip ir nurodyta priešieškinyje, įtraukiama į šią bylą trečiuoju asmeniu.

Ieškovo naudojamas žemės sklypas nuosavybės teisėmis p riklauso Lietuvos Respublikai, todėl į bylą trečiuoju asmeniu įtraukia valstybę žemės santykiuose atstovaujančią instituciją - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsakovai L. S. ir J. S. pateiktu priešieškiniu prašo: ieškovo J. J. ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį: 1) nustatyti atsakovams L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 (dvylikos) kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus pagal UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 parengtą projektą „Siūlomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris laikytinas neatskiriama teismo sprendimo dalimi; 2) priteisti iš ieškovo J. J. atsakovams L. S. ir J. S. teismo nustatytą vienkartinę kompensaciją už nustatytą kelio servitutą; 3) priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Nurodo, kad ieškovo nurodomas planuojamas servitutinis kelias tarp ieškovo ir atsakovų sklypų (ir ieškovo įvardijamas kaip „esamas“) nėra vienintelis kelio variantas patekti į ieškovo namų valdos sklypą ir nėra nuolat naudojamas, „esamu“ jis įvardijamas nepagrįstai, nes toks kelias nenumatytas jokiuose dokumentuose, nėra atsakovų naudojamas.

Ieškovas įvažiuoti į savo namų valdą jau daug metų naudojasi keliu, pavaizduotu UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 „Siūlomo servituto nustatymo plane M1:500 patekimui į sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Beje, šis esamas kelias atvaizduotas ir ieškovo pateiktame IĮ „Kadama“ plane.

Būtent šiuo keliu ieškovas nuo Liepų gatvės įvažiuoja į savo namų valdos sklypą, tame tarpe ir su žemės ūkio technika, privažiuoja prie savo ūkinių pastatų.

Pagal UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 parengtą projektą „Siūlomo servituto nustatymo planas M 1:500 patekimui į sklypą ,kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pagal šį projektą atsakovų sklype tektų nustatyti tik 12 kv m ploto kelio servitutą, likusi dalis - 32 kv.m, kaip dabar ir yra pagal faktines aplinkybes, patektų į kaimyninį sklypą, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)), sklypo savininkė - A. K.. Ieškovui tektų tartis su šio sklypo savininke dėl servituto nustatymo sudarant sandorį, nesusitarus kreiptis į teismą. Dėl nurodytų aplinkybių sklypo savininkė, kaip ir nurodyta priešieškinyje, įtraukiama į šią bylą trečiuoju asmeniu.

Pagal atsakovų teikiamą kelio servituto projektą, numačius 4 metrų pločio kelią, bendras jo plotas sudarytų 44 kv. m plotą (32 + 12). Tai sudarytų žymiai mažesnę intervenciją į kitų savininkų nuosavybę, mažiau ribotų kitų savininkų nuosavybės teises, palyginus su ieškovo teikiamu projektu, pagal kurį bendras siūlomo servitutinio kelio plotas svetimoje nuosavybėje sudarytų 80 kv. m plotą.

Ieškovas kasdien važiuoja būtent šiuo susiformavusiu keliu, kuris pavaizduotas UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. projekte, atsispindi ir ieškovo pateiktame IĮ „Kadama“ plane, iš kurio matyti, kad tai trumpiausias kelias ieškovui įvažiuoti į savo sklypą, juo patogiai privažiuojama prie ieškovo ūkinių pastatų. Savo patogumui ieškovas turėtų panaikinti savo sklype šalia įvažiavimo esamą gyvatvorę, savo paties sudarytą dalinę kliūtį.

Ieškovas, dėstydamas savo argumentus dėl kelio servituto vietos, nurodo, kad įvažiavimą jam riboja jo kieme esantys objektai - elektros stulpų atramos, sklype esantis kanalizacijos šulinys bei trisdešimtmetė eglė. Tačiau iš jų tik elektros stulpų atramos gali būti vertinamos kaip trukdančios įvažiavimą. Kanalizacijos šuliniai ir trisdešimtmetė eglė negali esmingai įtakoti kelio servituto vietos. Eglė yra akivaizdžiai šalintina, auga šalia ieškovo namo, užstoja šviesą, medis senas, apdžiūvęs, taigi, šis argumentas priklauso nuo paties ieškovo subjektyvios pozicijos. Kanalizacijos šulinius ieškovas, manantis, kad prie jų sudėtinga privažiuoti, turėtų perkelti, įrengti ten, kur prie jų būtų galima be kliūčių privažiuoti, be to, ir prie esančių kanalizacijos šulinių, siekiant juos išvalyti, galima privažiuoti, nebūtina važiuoti pačia didžiausia technika, be to, galima panaudoti ilgesnę ištraukimo žarną, taip pat nebūtina privažiuoti prie pat šulinio. Vienintelis objektyviai ieškovui trukdantis išplatinti įvažiavimą objektas yra ieškovo naudojamame namų valdos sklype esantis elektros stulpas su atramomis. Tačiau atsakovų užsakymu UAB „Dzūkijos girios“ matininkui N. S. rengiant kelio servituto projektą į tai buvo atsižvelgta.

Dėl ieškovo nurodytų argumentų dėl servitutinio kelio pločio. Ieškovas nurodo, kad yra ūkininkas, turi ir naudoja žemės ūkio techniką, kurios plotis siekia 4,50 m., laiko gyvulius, jam reikia susivežti pašarus, išvežti mėšlą, parsivežti malkų, suarti daržą, išsiurbti kanalizacijos šulinius, išvažiuoti su technika į laukus, realizuoti gyvulius.

CK 4.119 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas keturių metrų kelio servitutas. Toks ir pateiktas UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. servituto nustatymo planas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, 4 metrų įvažiavimo kelias į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra pakankamas ieškovo žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, bei nesukurs papildomų tarnaujančių žemės sklypų savininkų teisių apribojimų. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad tokio pločio servitutiniai keliai nustatomi ir administraciniais aktais.

Žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančio Lietuvos Respublikai, pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Taigi, šis žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties, nėra registruotas kaip žemės ūkio technikos kiemas, kuriam būtų taikomi atitinkami specialūs reikalavimai.

Ieškovas užsiimantis ūkine veikla žemės sklype, kurio paskirtis - namų valda (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), turi prisitaikyti prie esamų sąlygų, turi pats taip organizuoti savo sklypo apželdinimą, apstatymą, kad galėtų užsiimti ta veikla, kuria nori užsiimti.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas.

Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.

Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai sutikdami, kad jų sklype būtų nustatytas ieškovo naudai 12 kv. m ploto kelio servitutas, prašo už tai vienkartinės kompensacijos, kurios dydį palieka nustatyti teismui, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Atsakovų nuomone, teisiškai reikšmingos šiuo klausimu yra šios aplinkybės: nustačius atsakovų sklype 12 kv. m ploto servitutą, bus visam laikui apsunkintas dalies atsakovams priklausančio žemės sklypo panaudojimas pagal paskirtį, šiame plote ir papildomai už nustatyto kelio servituto nemažoje sklypo dalyje (CK 4.119 str. 2 d.) atsakovai negalės pasodinti jokių želdinių, tame tarpe vaismedžių, vaiskrūmių, gauti naudos, negalės savo sklypo aptverti vientisa taisyklinga tvora, bus ribojamas jų privatumas nuosavoje sodyboje, jie patirs nepatogumų. Nustatytas servitutas ženkliai sumažins visos sodybos rinkos kainą. Sklype yra gerai įrengtas gyvenamasis namas, ūkio pastatai. Panašios sodybos šiuo metu parduodamos už 43 000 Eur (pridedamas skelbimas).

Skaičiuoti kompensaciją nuo servituto ploto, atsižvelgiant į Nekilnojamo turto registro duomenų skelbiamą sklypo vertinimą, kuris atliktas 2016-02-19 ir sudaro 1080 Eur, kaip siūlo ieškovas, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai nėra objektyvios žemės sklypo vertės ir jomis nesivadovauja.

Tikslių nuostolių ir praradimų šiuo atveju tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Pirkti ekspertų išvadą, kurios kaina galimai viršytų kompensaciją, būtų neproporcinga ir neracionalu.

Tenkinus priešieškinį, atsakovams (konkrečiai J. S., kurio sąskaita nurodyta) iš ieškovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos advokatui, išlaidos už servituto projektą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 10 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Tretysis asmuo- Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo J. J. ieškinio ir atsakovų L. S. ir J. S. priešieškinio reikalavimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės, kuri neperduota patikėjimo teise valdyti kitiems teisės aktuose nurodytiems subjektams, patikėtinis.

Šioje civilinėje byloje pagal pateiktus ieškinį ir priešieškinį yra kilęs ginčas dėl servituto nustatymo privačiame atsakovų L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal atliekamas funkcijas bei priskirtą kompetenciją Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota spręsti servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose klausimų, išskyrus Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 2 punkte nurodytus atvejus.

Ieškovo ieškinyje išvardinti ir jam nuosavybės teise priklausantys Pastatai yra ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai (toliau - Ieškovo žemės sklypas). Ieškovo žemės sklypas naudojamas kaip Ieškovo namų valda, pasak ieškovo nuo 1987 m. Dėl šio sklypo dar 1992 metais buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis dėl jo išpirkimo iš valstybės nuosavybės, už sklypą tuo pačiu metu buvo pilnai atsiskaityta, bet nuosavybės teisės perėjimas ieškovui nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR), pilnai nebuvo užbaigta pirkimo-pardavimo procedūra. Alytaus apskrities viršininko 2002-12- 16 įsakymu Nr. 38-2190 žemės sklypas, projektinis Nr. 112, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal preliminarius matavimus buvo įregistruotas NTR. Kaip ieškinyje nurodo Ieškovas, nuo pat pradžių, kai jis įsikėlė į namą, į ieškovo žemės sklypą (prie pastatų) buvo patenkama per kelią, esantį tarp ieškovo žemės sklypo (sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) ir sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Atsakovų žemės sklypas), projektinis Nr. 113, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams (kaip namų valda). Jį Atsakovai įsigijo 2016-02-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suformuotas Alytaus apskrities viršininko 2003- 05-05 įsakymu Nr. 38-1027Ž.

Išnagrinėjus Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje esančius žemės sklypo (projektinis Nr. 112, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. 113, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėse bylose komplektuojamus dokumentus (žemės sklypų planus, abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktus) nustatyta, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus.

Žemės sklypo (projektinis Nr.112, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėje byloje komplektuojamuose dokumentuose (žemės sklypo plane M 1:10000, ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte) nurodyta, kad žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su „(duomenys neskelbtini) kaimo gatve“, taip pat šio žemės sklypo archyvinėje byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų nustatymo abrise grafiškai pavaizduota, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 112, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje dalyje ribojasi su keliu.

Žemės sklypo (projektinis Nr.113, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėje byloje komplektuojamuose dokumentuose (žemės sklypo plane M 1:10000 ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte) nurodyta, kad žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su „J. namų valda“, tačiau šio žemės sklypo archyvinėje byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų nustatymo abrise sutartiniais ženklais pažymėta, kad šio žemės sklypo ribos pietų vakarinėje dalyje sutampa su keliu.

Įvertinus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose, žemės naudojimo plotų eksplikacijose) nurodytus sprendinius, darytina išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypų keliu (toliau - ginčijamu keliu). Šiuose žemės sklypuose kelio servitutai nenustatyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

CK 4.124 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Šiuo metu iki ieškovo naudojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patenkama (kaip nurodo Ieškovas) per rytinę sklypo pusę keliu, esančiu tarp Ieškovo ir Atsakovų žemės sklypų. Ir tai yra vienintelis racionalus ir protingas būdas patekti prie ieškovui priklausančių Pastatų.

Tačiau išnagrinėjus situaciją minėtų žemės sklypų išsidėstymą ortofoto nuotraukoje, matyti, kad prie Pastatų, priklausančių Ieškovui, esančių žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galima patekti ir per minėto žemės sklypo pietinę pusę, kuri ribojasi su A. K. žemės sklypo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurine riba. Kaip nurodoma ieškinyje Ieškovas yra ūkininkas, turi ir naudoja žemės ūkio techniką, kurios plotis siekia 4,50 m., laiko gyvulius. Todėl iškilo reali grėsmė, kad ieškovas negalės susivežti pašarų, išvežti mėšlo, parsivežti malkų, susiarti daržo, išsiurbti kanalizacijos šulinių, išvažiuoti su technika į laukus, realizuoti gyvulių.

Tačiau iš ortofoto nuotraukos matyti, kad su žemės ūkio technika Ieškovas faktiškai į naudojamą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja per pietinę pusę, kirsdamas A. K. priklausančio sklypo šiaurės-rytų kampą. Ir tai suprantama, nes važiuojant keliu, esančiu tarp Ieškovo ir Atsakovų žemės sklypų, patekti už Ieškovui esančio ūkinio pastato išvežti mėšlo, parsivežti malkų ar suarti daržo nėra galimybės.

Atsakovai priešieškinyje nurodo, kad toks kelias nenumatytas jokiuose dokumentuose, nėra atsakovų naudojamas. Su tokiu Atsakovų teiginiu negalima sutikti, kelias yra pažymėtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose). Išnagrinėjus nurodytus sprendinius, darytina išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypų keliu. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įrašas galioja nuo 2015-12- 22) metu sudarius planą, jame pažymėta, kad gretimybės taškuose 6-8-1 yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas. Šis planas parašu patvirtintas ir Atsakovo J. S..

Todėl manytume, kad būtų tikslinga patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentus sklypo ribą nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar. Tokiu atveju nereikėtų nustatinėti servituto patekimui į Ieškovo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažiūrėjus ortofoto nuotrauką taip pat matyti, kad ir Atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp abiejų sklypų. Todėl tvirtinimas, kad kelias atsakovų nėra naudojamas nevisiškai atitinka tikrovę.

Atsikirsdami į ieškinį, Atsakovai teikia priešieškinį, prašydami Teismo patvirtinti servitutinį kelią, kuriuo ieškovas patektų į savo namų valdos sklypą, pagal UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 parengtą projektą „Siūlomo servituto nustatymo planas m 1:500 patekimui į sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Manome, kad toks servituto nustatymas mažiausiai pažeistų atsakovų ir trečiųjų asmenų nuosavybės teises į valdomus žemės sklypus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

Vadovaujantis minėta teismų praktika, Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo Atsakovų ar trečiųjų asmenų žemės sklype, turėtų įvertinti, ar Ieškovo galimai patiriami nepatogumai patenkant į jo naudojamą sklypą yra pakankamai reikšmingi, kad būtų pateisintas Atsakovų, trečiųjų asmenų nuosavybės teisių ribojimas nustatant kelio servitutą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją - tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK,,Naujieji Berniūnai“, ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.).

Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011).

Vadovaujantis minėta teismų praktika, neatlygintinas servitutas gali būti nustatomas tik tarnaujančio daikto savininko sutikimu. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Atsakovams nesutinkant su neatlygintino servituto nustatymu, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už servitutą nustatymo.

Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atsakovų priešieškinį su priešieškiniu nesutinka, prašo atmesti atsakovų priešieškinį ,o tenkinti ieškinį.

Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Byloje yra pateikti du galimo servituto, nustatytino Atsakovų Žemės sklype (šiame atsiliepime naudojamos sąvokos iš didžiosios raidės, jeigu kas kita nenurodyta šiame atsiliepime turi tokią pat reikšmę kaip ir ieškinyje): 1) Ieškovo siūlomas Servituto planas (toliau aiškumo dėlei - Ieškovo Servituto planas) pagal 2020-07-09 IĮ „Kadama“ paruoštą Servituto nustatymo planą 500; 2) Atsakovų siūlomas servituto planas pagal UAB "Dzūkijos girios“ matininko N. S. parengtą projektą „Siūlomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Atsakovų Servituto planas).

Vertinant atsakovų pateiktą priešieškinį, akivaizdu, kad atsakovai pripažino būtinybę nustatyti neterminuotą kelio servitutą (suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus) Atsakovų Žemės sklype – skiriasi tik vertinimas kokio dydžio ir kurioje vietoje kelio servitutas turi būti nustatytas ir dėl tokio servituto atlygintinumo.

Ieškovo vertinimu, turėtų būti nustatomas kelio servitutas pagal Ieškovo Servituto planą, nes šis servitutas yra objektyviai būtinas, atitinka esamą faktinę padėtį ir nereikalauja į ginčą įtraukti trečiojo asmens A. K..

Ieškovų servituto planas atitinka esamą faktinę padėtį, pažymėta archyviniuose dokumentuose.

Ieškovas siūlydamas nustatyti kelio servitutą pagal Ieškovo Servituto planą motyvavo ta aplinkybe, kad jo siūlomas kelio servitutas sutampa su Esamu keliu (esančiu tarp Ieškovo Žemės sklypo ir Atsakovų Žemės sklypo).

Ieškovas nurodė, kad: Esamas kelias buvo naudojamas apie 30 metų ir buvo pažymėtas ankstesniuose abiejų sklypų planuose - ieškovo siūlomu kelio servituto siūloma įteisinti esamą tvarką, kaip buvo patenkama į Ieškovo Žemės sklypą ir prie jame esančių Pastatų; Esamas kelias pateko į Atsakovų Žemes sklypą tik po atsakovų atliktų šio sklypo matavimų; Esamu keliu naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai; nėra galimybės Esamo kelio pilnai patraukti į Ieškovo žemės sklypą; siūlomu servitutu nustatyti apribojimai yra minimalūs ir atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovų interesus.

Atsakovai pateikdami priešieškinį nurodė, kad esamas kelias nėra numatytas jokiuose dokumentuose; atsakovai nesinaudoja Esamu keliu; Ieškovas į Ieškovo Žemės sklypą patenka keliu, kuris numatytas Atsakovų Servituto plane (per Atsakovų Žemės sklypą ir trečiajam asmeniui A. K. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresus (duomenys neskelbtini) (toliau – Trečiojo asmens Žemės sklypas).

Pirma, atsakovai teikdami priešieškinį yra nenuoseklūs ir iš dalies patys sau prieštarauja: a) atsakovai siekia, kad kelio servitutas būtų nustatytas pagal Atsakovų Servituto planą, bet kartu nurodo, kad ieškovo ieškinyje nustatyti argumentai, dėl ko kelio servitutas turi būti nustatytas Atsakovų žemės sklype (kanalizacijos šulinių ir eglės buvimas) negali įtakoti servituto vietos, t.y. jų manymu ieškovas Esamą kelią (po elektros stulpo atramos) pilnai gali patraukti į Ieškovo Žemės sklypą; b) ieškovas dabar naudojasi ne Esamu keliu, o keliu einančiu per jo ir Trečiojo asmens Žemės sklypą, bet kartu teigia, kad ieškovas, nustačius kelio servitutą pagal Atsakovų Servituto planą turėtų „panaikinti savo sklype šalia įvažiavimo esamą gyvatvorę, savo paties sudarytą kliūtį)“. Akivaizdu, kad pripažįstama, kad ieškovas nesinaudojo šiuo keliu vien dėl to, kad tai pilnai daryti maišo egzistuojanti kliūtis – gyvatvorė.

Antra, abi šalys siūlomą servituto vietą grindžia teiginiu, kad jų siūloma servituto vieta atitinka esamą naudojimo tvarką. Atsakovai sąmoningai teikia teismui neteisingą informaciją.

Ieškovas patekimui į Ieškovo Žemės sklypą naudojasi Esamu keliu. Šią aplinkybę patvirtina: ieškovo teikiami paaiškinimai, neabejotinai šią aplinkybę patvirtins ir tretysis asmuo A. K.. Šis faktas patvirtintas ir NŽT: (i) kartu su atsiliepimu teikiamas 2020-08-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus raštas Nr. 3SD-3982- (14.3.104.) (toliau – NŽT Raštas), kuriame nurodyta, kad „į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus“; (ii) NŽT 2020-09-08 atsiliepime nurodyta: „nustatyta, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus“ ir „šiuo metu į ieškovo naudojimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patenkama per rytinę sklypo pusę keliu, esančiu tarp Ieškovo ir Atsakovų žemės sklypų. Ir tai vienintelis racionalus ir protingas būdas patekti prie ieškovui priklausančių pastatų“. Su ieškiniu pateiktos nuotraukos bei su NŽT atsiliepimu pateikta Ortofoto nuotrauka, iš kurios matyti, kad Esamas kelias yra naudojamas kelias.

Atsakovai taip pat naudojosi ir dabar naudojasi Esamu keliu.

Atsakovai esamu keliu kiekvieną dieną važiuoja prie savo namų valdos, ūkinių pastatų, kuriame laiko techniką.

Faktą, kad Atsakovai naudojasi Esamu keliu patvirtina: ieškovo teikiami paaiškinimai, neabejotinai šią aplinkybę patvirtins ir tretysis asmuo A. K.; šis faktas patvirtintas ir NŽT – atsiliepime nurodyta “tvirtinimas, kad kelias (Esamas kelias) atsakovų nėra naudojamas nevisiškai atitinka tikrovę“; ortofoto nuotrauka; atsakovai ne tik naudojasi Esamu kelius, bet kilus ginčui su ieškovu dėl jo naudojimo, šį kelią praplatino į savo Atsakovų žemės sklypo pusę.

Atsakovams ir toliau neigiant naudojimosi Esamu keliu faktą į bylą gali būti pateiktos šią aplinkybę patvirtinančios nuotraukos. Esamas kelias buvo pažymėtas planuose ir jo neliko 2015 metais Atsakovams atlikus Atsakovo Žemės sklypo matavimus. Ši aplinkybė buvo nurodyta ieškinyje ir neabejotinai patvirtinta NŽT, kurios vertinimu: Esamas kelias turėjo būti tarp Ieškovo Žemės sklypo ir Atsakovų Žemės sklypo, o apskaičiuojant šių žemės sklypų plotas į juos neturėjo būti įtrauktas Esamas kelias; Pagal archyvinius dokumentus Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo eiti ne per vidurį Esamo kelio, o sutapti su jo riba (kraštu). Analogiškai Ieškovų Žemės sklypo riba taip pat turi sutapti su Esamo kelio riba; Esamas kelias „yra pažymėtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymų aktuose). <...> Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įrašas galioja nuo 2015-12-22) metu sudarius planą, jame pažymėta, kad gretimybės taškuose 6-8-1 yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas. Šis planas parašu patvirtintas ir Atsakovo J. S.“. Iš esmės NŽT teigia, kad atliekant Atsakovų Žemės sklypo matavimus buvo padaryta klaida, nes jų žemės sklypo riba turėjo sutapti su Esamo kelio kraštine. Kelias, tarp Ieškovo Žemės sklypo ir Trečiojo asmens Žemės sklypo susiformavo savaime (nėra pažymėtas pirminių matavimų planuose) ir bendru sutarimu su A. K. naudojamas tik Ieškovo Žemės sklype sukauptų organinių trąšų išvežimui, malkų pargabenimui. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtins ir trečiasis asmuo.

Trečiasis asmuo A. K. nesutinka, kad pagal Atsakovų Servituto planą būtų nustatytas kelio servitutas Trečiojo asmens Žemės sklype.

Atsakovams pateikus priešieškinį, ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį A. K., siekdamas išsiaiškinti ar ji sutiktų nustatyti kelio servitutą Trečiojo asmens Žemės sklype. Tretysis asmuo A. K. kategoriškai su tuo nesutiko, laikydama, kad ieškovas į Ieškovo Žemės sklypą turėtų ir toliau patekti Esamu keliu, kas pilnai atitinką ilgalaikę praktiką ir kelia mažiausiai nepatogumų kaimynams.

Akivaizdu, kad atsakovų siūlomas kelio servitutas pagal Atsakovų Servituto planą nėra galimas, nes pagal jį patekimas į Ieškovo Žemės sklypą galimas tik, jei būtų nustatytas kelio servitutas ir Trečiojo asmens Žemės sklype. Trečiasis asmuo tam prieštarauja ir šis siūlomas sprendimo būdas neatitinka susiklosčiusios faktinės padėties.

Byloje tarp šalių kilusio ginčo sprendimas nėra įmanomas nepradėjus dar vienos bylos dėl servituto Trečiojo asmens žemės sklype nustatymo. Toks kelias neveda prie greitesnės socialinės taikos tarp kaimynų ir toliau didina konfliktinę situaciją tarp kaimynų.

Atsakovai nepagrįstai teigia, kad CK 4.119 str. 2 dalyje reglamentuotas 4 metrų servitutas. Priešingai nei teigia atsakovai ši norma taikoma tik tada, jei nustatant kelio servitutą, nenustatomas kelio plotis. Pagal ieškovų teikiamą Ieškovų servituto planą servituto plotis Atsakovų žemės sklype yra net mažesnis, nes pats Esamas kelias turėtų eiti tiek per Atsakovų Žemės sklypą, tiek per Ieškovų Žemės sklypą. Ieškovas dar sykį patvirtina, kad jis neprieštarauja, kad atsakovai naudotųsi Esamu keliu, esančiu Ieškovų Žemės sklype.

Priešingai nei teigia atsakovai, kelio servituto nustatymas pagal Ieškovų siūlomą Ieškovų Servituto planą tik minimaliai riboja atsakovų nuosavybės teisę į atsakovų Žemės sklypą: kelio servitutą siūloma nustatyti Esamo kelio pagrindu ir ši vieta net neturėjo būti įtraukta į Atsakovų žemės sklypą (pagal archyvinius dokumentus Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo ribotis su Esamu keliu); atsakovai ne tik praeityje naudojosi, bet ir toliau naudojasi Esamu keliu kaip keliu patekti į jiems priklausantį Atsakovų Žemės sklypą. Dar daugiau, kilus ginčui tarp kaimynų dėl Esamo kelio naudojimo, jie net praplatino šį kelią į Atsakovų Žemės sklypo pusę ir iškirto medžius. Todėl visiškai nepagrįstas teiginys, kad Atsakovų Žemės sklypo vieta negalės būti naudojama medžių sodinimui vien dėl ieškovo prašomo nustatyti servituto. Atsakovai ir toliau siekia, kad liktų kelias besiribojantis su Ieškovo Žemės sklypu.

Ieškovas siekia kelio servituto nustatymo toje vietoje, kur atitinkamas kelias buvo pažymėtas abiejų žemės sklypų dokumentuose. Kaip teisingai nurodyta NŽT atsiliepime, Atsakovų žemės sklypo plane, registruotame NTR, yra pažymėtas kelias ir būtent toje vietoje, kur kelio servitutą prašo nustatyti ieškovas. Pažymint Atsakovų Žemės sklypo ribas (atliekant matavimus nebuvo atliktas Atsakovų Žemės sklypų ribų pažymėjimas natūroje) kelio servitutas nebuvo nustatytas tik todėl, kad pagal dokumentus Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo būti iki Esamo kelio, o ne jo viduryje.

Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovo nurodytas eglės ir kanalizacinių šulinių buvimas „negali esmingai įtakoti kelio servituto vietos“ : a) Priešieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad „eglė yra akivaizdžiai šalintina, auga šalia ieškovo namo, užstoja šviesą, medis senas, apdžiūvęs“. Priešingai nei nurodė atsakovai, ieškovo Žemės sklype augantis medis – trisdešimtmetė dygioji (sidabrinė) eglė – yra sveikas, aplinką puošiantis medis ir niekaip netrukdantis nei ieškovui, nei atsakovams. Siekiant išvengti ginčų dėl eglės stovio, ieškovas į bylą su atsiliepimu teikia 2020-09-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus raštą Nr. PSD-3239-(3.28), kuriame nurodyta, kad dygioji (sidabrinė) eglė, auganti Ieškovo Žemės sklype yra „geros būklės: medis sveikas, normaliai išsivystęs, spygliai tankūs, normalaus dydžio ir spalvos, ligų ir kenkėjų požymių, žaizdų, stiebo ir skeletinių šakų pažeidimų, drevių nėra“, „šis medis yra dekoratyvus ir paįvairina kraštovaizdį“ ir „šio medžio kirsti nerekomenduojame“. Ieškovo poziciją neabejotinai patvirtins ir trečiasis asmuo; b) atsikirsdami į ieškovo teiginius, kad jo siūlomo kelio servituto vietą riboja ir tas faktas, kad Esamas kelias negali būti patrauktas į Ieškovo Žemės sklypo pusę dėl kanalizacijos šulinio, atsakovai priešieškinyje nepagrįstai nurodė, kad kanalizacinius šulinius ieškovas turėtų perkelti ir kad prie jų būtų galima privažiuoti kitokia technika (mažesne, su ilgesne ištraukimo žarna).

Toks atsikirtimas patvirtina faktą, kad šalia Esamo kelio egzistuoja kanalizaciniai šuliniai ir tai sąlygoja siūlomą servituto vietą.

Šalia Esamo kelio yra du kanalizacijos šuliniai. Taip pat prie ieškovo namo ir eglės yra du vandens surinkimo šuliniai. Šie šuliniai funkcionuoja ir naudojami pagal paskirtį. Nuotekos į šulinius patenka iš namo vamzdynais ,todėl norint perkelti šulinius, kaip siūlo atsakovai, reikėtų, pertvarkyti visą nuotėkų šalinimo sistemą. Tai padaryti būtų sudėtinga, nes ilgą laiką eksploatuoti šuliniai, pradėjus jų perkėlimą galimi mechaniniai ir techniniai pažeidimai. Todėl reikėtų įrengti visiškai naujus nuotekų valymo įrenginius, kurie mažiausiai kainuotų pagal vyraujančias kainas 2000 Eur. Tai yra labai brangi ir visiškai šiuo metu nereikalinga investicija gyvenančiam kaime žmogui, kadangi seni kanalizacijos šuliniai puikiai atlieka savo funkcijas.

Ieškovo siūlomas servitutas tik iš dalies susijęs su privažiavimu prie kanalizacijos šulinių (kitokios technikos naudojimas siekiant išsiurbti šiuos šulinius) – kelio servituto siekiama patekti prie Ieškovo Žemės sklype esančių Pastatų, t.y. su būtinybe pravažiuoti pro šiuos šulinius.

Ieškovas ir toliau laikosi pozicijos, kad turėtų būti nustatytas neatlygintinis kelio servitutas, nes atsakovams jų sklype nustačius servitutą, išlieka galimybė ir toliau naudotis Esamo kelio dalimi, esančia Ieškovo Žemės sklype. Tokiu būdu, suteikiant ieškovui teisę naudotis dalimi Atsakovų Žemės sklypo, atsakovai gauna adekvatų atlyginimą - jie ir toliau naudojasi Ieškovo Žemės sklypo dalimi, kurioje yra Esamas kelias. Atsakovai dėl šio argumento iš vis nepasisako.

Priešingai, nustačius kelio servitutą pagal Ieškovų Servituto planą bei atsakovams naudojantis Esamu keliu, atsakovai netrukdomai galėtų naudotis ta Atsakovų Žemės sklypo dalimi, į kurią kilus ginčui tarp kaimynų buvo praplėstas esamas kelias.

Papildomas argumentas neatlyginto servituto nustatymui yra tas faktas, kad būtent dėl atsakovų atlikto Atsakovų Žemės sklypo netinkamo pažymėjimo (Atsakovų žemės sklypo riba turėjo sutapti su Esamo kelio kraštine) iškilo pačio servituto būtinybė. Atkreiptinas dėmesys ir į 2020-09-10 matininko R. Ž. rašte (pridedamas) nurodomą aplinkybę, kad ties su šalių sklypais esančia (duomenys neskelbtini) gatve yra paliktas valstybinės žemės plotas, kurį prijungus prie Atsakovų Žemės sklypo būtų kompensuoti suvaržymai dėl patiriamo servituto (tik nuo atsakovų veiksmų priklausytų ar jie įsigis papildomą žemės sklypą).

Jei vis dėl to teismas laikytų, kad kelio servitutas turi būti atlygintinas, nustatant kompensacijos dydį turėtų būti atsižvelgta:

Į Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertę nurodytą NTR (1080 Eur). Jokie kiti tinkami ir leistini Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertės įrodymai nėra pateikti į bylą. Tokiu įrodymų negali būti laikomas skelbimas dėl Valkininkuose parduodamo namo: Skelbime net nėra nurodoma žemės sklypo kaina; parduodamas namas yra kitoje vietovėje nei Atsakovų Žemės sklypas; parduodamo namo kainą lemia buvimas šalia tvenkinio; galimai patogesnė parduodamo namo padėtis; vertę lemia ne pats sklypas, kiek statinio sklype vertė; skelbimuose nurodoma norima gauti kaina, bet ne reali rinkos vertė; Skelbimas internete nėra tinkamos formos ir leistinas įrodymas, sprendžiant dėl Atsakovų Žemės sklypo vertės.

Atsakovų siūlomos kompensacijos dydis už 12 kv. m kelio servitutą yra daugiau nei 2 kartus didesnis nei NTR nurodyta Atsakovų Žemės sklypo vertė; Atsakovų prašomos kompensacijos dydis remiasi pačių atsakovų teikiamu melagingu paaiškinimu, kad jie nesinaudoja Esamu keliu; Ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas neriboja galimybės sodinti želdinius Atsakovų Žemės sklype; priešingai patys atsakovai, po konflikto su kaimynu išsikirto prie Esamo kelio buvusius medžius ir praplėtė į savo sklypo pusę Esamą kelią; Esamo kelio buvimas ir tas faktas, kad atsakovai juo ir toliau naudojosi tam tikra prasme riboja atsakovų galimybę savo sklypą aptverti vientisa taisyklinga tvora, t.y. ieškovo siūlomas servitutas, nustatant jį Esamo kelio vietoje, šios galimybės neapsunkina daugiau, nei yra dabar, ar būtų, jei atsakovai ir toliau naudosis Esamu keliu; Ieškovų siūlomas nustatyti servitutas užimtų tik 5,048 % viso Atsakovų Žemės sklypo; Atsakovai neprieštarauja, kad turėtų būti nustatyta vienkartinė kompensacija. Atsižvelgiant į išdėstytą, vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų viršyti 100 eurų.

Tretysis asmuo A. K. pateiktu atsiliepimu į atsakovų priešieškinį su priešieškiniu nesutinka, prašo atmesti atsakovų priešieškinį,prašo priteisti iš atsakovų solidariai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ji asmeninės nuosavybės teisėmis valdo 0,3209 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pagal 1998-06-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2019-02-01.

Nurodytame žemės sklype randasi A. K. nuosavybės teise priklausantys statiniai: 165.92 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 21.12 kv. m. užstatyto ploto viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 38.78 kv.m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 37.88 kv.m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5.04 kv.m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 29.08 kv.m. užstatyto ploto garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kanalizacijos šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šiame sklype nebuvo suprojektuoti ar įrengti jokie keliai.

Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2019-04-26 įsakymas Nr.3SK-( 14.3.1I0E.), dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kuriuo buvo patvirtinta 2019-02-01 UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. parengta elektroninė žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla.

Atliekant A. K. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ,kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), suformuoto pagal (duomenys neskelbtini)k.v. žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-08-25 Apskrities viršininko įsakymu Nr.38-1056 buvo nustatyti tokie pakeitimai: žemės sklypo plotas, esantis natūroje 3200 kv.m. ,neatitiko teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto 3312 kv.m .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr.534, 21 punkto nuostatų I priede nurodyta formule M 1:10000, ortofotografiniai žemėlapiai, gauta leistina ploto paklaida 288 kv.m.; po žemės sklypo kadastrinių matavimų gautas plotas 3209 kv.m. pagal šiuos paskaičiavimus patenka į leistinas ploto paklaidas.

Tokiu būdu buvo patikslintos A. K. žemės sklypo koordinatės, ribos, jos nustatyta tvarka suderintos su besiribojančių žemės sklypų savininkais, šie duomenys nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centre. Todėl šie duomenys apie žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, įrašytas į Nekilnojamąjį turto kadastrą, yra laikomi teisingais ir išsamiais.

Su A. K. žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis valstybės žemės fondui, pagal faktą naudojamas ieškovo; šio žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai). Pagal Registrų centro kadastro žemėlapį šio žemės sklypo įklotas plotas 3101 kv.m., o ne 3300 kv.m. ,kaip nurodytą nekilnojamojo turto registro pažymoje, t. y. žemės sklypo plotas esantis natūroje 3101 kv.m. neatitinka teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto 3300 kv.m., kas aiškiai atvaizduota situacijos brėžinyje teisminiams ginčams (atsiliepimo priedas:Nr.4)

Su A. K. žemės sklypu ribojasi ir kiti valstybės žemės fondui priklausantys žemės sklypai (keliai).

Pagal pateiktus ieškovo duomenis matosi, kad ieškovas, jog patektų į jam priklausantį sklypą, visada naudojosi keliu (valstybinė žemė), esančiu tarp ieškovo naudojamo žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nurodytu keliu į savo namų valdą patenka ne tik ieškovas, bet ir atsakovai. Tai patvirtina ne tik ieškovo, bet ir Trečiojo asmens teismui teikiamas Darbo brėžinys (atsiliepimo priedas Nr.5).

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, o vėliau ir priešieškinį šioje byloje. Iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad atsakovai nuosavybės teisėmis valdo 0,2773 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos . Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2013-12-23.

2014-06-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimu Nr.3SK-( 14.3.110.)-1286, buvo patvirtinta dėl žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla. Įrašas galioja nuo 2015-12-22.

Išnagrinėjus turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus matosi, kad vykdant žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą, pagal žemėtvarkos projektą nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelio dislokacijos vieta; objektas dėl kurio kilo ginčas (privažiavimas prie atskirų statinių), priskiriamas prie Ds kategorijos: minėtam objektui (keliui) nebuvo ir nėra suformuotas žemės sklypas, tačiau pagal faktą toks kelias buvo dar prieš žemės sklypų privatizavimą ir jis išliko iki šiol.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04 2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 4 punkte nustatyta, kad Valstybinės reikšmės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmes automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu.

Atkreiptinas dėmesys, kad toks objektas (privažiavimo kelias) po žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) duomenų tikslinimo neišliko (buvo panaikintas).

Pagal 2013 metais parengto minėto žemės sklypo plano duomenis matyti, kad žemės sklypo posūkio taškas Nr. 7 yra ant privažiavimo kelio; taip pat įvertinus žemės sklypo plano, parengto po kadastro duomenų tikslinimo 2013 m. ir 2002 m. parengto plano ir lauko abriso matyti, kad pasikeitė žemės sklypų konfigūracija. Tas akivaizdžiai matyti iš pateikiamo atsiliepimo priedo Nr.5- darbo brėžinio.

Lyginant išorines žemės sklypo ribas atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal abrisą bei pradinius privatizavimo dokumentus, su kadastriniame plane dabar galiojančiomis nužymėtomis ribomis, matosi , kad viršutinė (šiaurinė) sklypo riba padidėjo 5,64 metro, atitinkamai dalis valstybės fondo žemės buvo integruota į atsakovams priklausantį žemės sklypą, taip jį padidinant, atitinkamai uždarant ten buvusį kelią, patekimui į kitą griovio pusę per pralaidą.

Atsakovai čia nutyli labai svarbų faktą, kad jiems priklauso žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto IV papildymo projekte M 1:10000 2010 m. 2001-03-18 suderintame Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr.3Vį-(l4.3.2.)245, žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 113-1, žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) pažymėtas indeksu 113 (atsiliepimo priedas Nr. 1).

Iš kartu su atsiliepimu pateikiamos aktualiausios ortofoto nuotraukos (atsiliepimo priedas Nr.2) matyti, kad tarp šių sklypų yra griovys, tačiau yra padaryta pralaida (pravažiavimas, kelias), kuriuo atsakovai iki šiol naudojasi. Kelio juosta prasideda nuo Liepų gatvės, tarp sklypų ,kadastriniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir toliau tęsiasi per visą žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Matosi, kad kuomet buvo atliekami kadastriniai matavimai žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir buvo pakeista šio žemės sklypo konfigūracija ypatingai jo šiaurinėje (viršutinėje) dalyje, viršutinę (šiaurinę) sklypo riba padidinant 5,64 metro taip, kad ginčo kelio viršutinėje (Šiaurinėje) dalyje atsirado akligatvis, nes dalis valstybės fondo Žemės ( kelio), dirbtinai suformavus trikampį, buvo įjungta į atsakovų žemės sklypą, taip užkertant tretiesiems asmenims pravažiuoti į žemės sklypus esančius už pralaidos. O šiuo keliu, kuris sudaro vientisą darinį pradedant nuo viešojo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio, kaip naudojosi ankščiau, taip ir iki šiol naudojasi tik atsakovai. Nes pakeitus žemės sklypo ,kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), konfigūraciją, tokios galimybės tretieji asmenys neturi.

Pažymėtina ir tai, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje nėra pažymėtos sklype esančios naudmenos-kelias. Nekilnojamojo turto registro duomenyse taip pat nėra parodytos naudmenos (kelio) ir žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Kas reiškia, kad šiuos abu žemės sklypus skiria valstybės fondo Žemės sklypas-kelias, tačiau ieškovo ir atsakovų pateiktuose teismui servituto nustatymo planuose, gretimybių lentelėje tokie duomenys neatsispindi. Kelio likusi dalis iš viso planuose šalia nerodoma, o dalis to kelio inkorporuota (prijungta) prie atsakovų žemės sklypo.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto nuostatas, „Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemes sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų l priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėi žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektu organizatorių”.

Byloje jokių duomenų ar atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), konfigūracijos pasikeitimas ir pravažiavimo kelio priskyrimas buvo nagrinėjamas pirmiau minėto teisės akto nuostatomis, nėra. O tai yra svarbu nustatant ir išsiaiškinant žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos sudarymo ir patvirtinimo teisėtumą.

Įvertinus byloje ir viešuose registruose esančius duomenis darytina išvada, kad po atlikto atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikslinimo, objektas- privažiavimo kelio dalis buvo inkorporuota (įjungta) privačioj atsakovų nuosavybėn.

Stebina tai, kad žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atlikusi R. S. individuali įmonė, rengusi 2013-12-23 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, žemės sklypo plane bei kituose dokumentuose kelio kaip tokio nenurodė, nors aiškiai matosi, kad kelio dalis po kadastrinių matavimų atlikimo pateko į atsakovų žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir "dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti Įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Kelio savininkas-valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise.

Kuomet buvo atliekami atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kelias toje vietoje buvo pagal faktą, matininkas privalėjo jį atitinkamai plane nužymėti, įtraukti į naudmenas. Tačiau tas nebuvo padaryta, todėl šiandien ir yra neapibrėžta situacija ginčo vietovėje.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 straipsnio I dalies I punkte nustatyta, kad Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra Nacionalinė žemės tarnyba - visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Tuo atveju, kai nėra suformuotas žemės sklypas, valstybės interesus atstovauja Tarnyba. Tarnyba buvo kviesta dalyvauti ribų paženklinimo procedūroje kai gretimybėje esančio kelio valdytoja, tačiau nėra duomenų, kokius gi veiksmus tarnyba atliko, kuomet R. S. individuali įmonė, rengė 2013-12-23 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, o Tarnyba atitinkamai 2014-06-26 sprendimu Nr.3SK-( 14.3.110.)-1286 pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis.

A. K. mano, kad ginčo vietovėje kelias išnyko dėl Tarnybos nerūpestingumo, todėl Tarnyba šioje ginčo situacijoje turi imtis aktyvių veiksmų padėčiai ištaisyti, neatmetant galimybės naikinti jos pačios priimtus administracinius teisės aktus (sprendimus), taip apginant viešąjį interesą.

Pagal žemės sklypo abrisą bei preliminarius privatizavimo matavimus (paskaičiavus pagal kraštinių matmenis), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). plotas 0,2426 kv.m.. registro dokumentuose klaidingai nurodytas 0.2800 kv.m., po žemės sklypo kadastriniu matavimų atlikimo-0,2773 kv.m. Jeigu atitrauktume vakarinę sklypo ribą iki kelio pakraščio, žemės sklypas sumažėtų iki 0,2657 kv. m., tačiau sklypas nebūtų mažesnis nei pradiniuose privatizavimo dokumentuose. Taigi kyla klausimas ,koks gi poreikis buvo išdidinti žemės sklypą, keisti jo konfigūraciją, atliekant geodezinius matavimus 2013 metais, taip sumažinant valstybės fondo žemės dalį, t.y. žemės sklypo plotas esantis natūroje 0,2657 kv m neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodyto ploto 0,2426 kv m. Aukščiau aprašyta situacija matosi iš kartu su atsiliepimu pateikiamo Darbo brėžinio (atsiliepimo priedas Nr. 5).

Turime keistą teisinę situaciją, kuomet Valstybės fondo žemės nebelieka, turime padidėjusius privačių žemės sklypų savininkų sklypus, visi neigia kelio kaip tokio buvimo faktą toje vietoje, nors pateikti dokumentai liudija priešingai, na o atsakovai savo ruožtu deda pastangas kelio servitutą nustatyti trečiojo asmens A. K. žemės sklype ir jos sąskaita.

Pažymėtina ir tai, kad išanalizavus IĮ „Kadama“ 2020 m. parengtą Servituto nustatymo planą (sklype kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kelio servitutas 80 kv. m. ploto, tarnaujantis daiktas) ir prie ieškinio pateikiamų Servituto planas per abu sklypus, pateikiama informacija, kad valstybes objekto (privažiavimo kelio) ir valstybinės žemės tarp žemės sklypų kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. J.) ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (savininkai L. S. ir J. S.), iš viso nebelieka. Tai nurodoma, tiek ieškovo, tiek atsakovų teismui pateiktų servituto nustatymo planų „Gretimybių lentelėje“.

Ieškovo pateiktame servituto plane, pietinėje žemės sklypo plano dalyje, klaidingai nurodyta gretimybė. Tarp žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) yra 2,23 m ploto valstybinės žemės tarpas.

Ieškovas kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikęs 2020-08-19 Tarnybos raštą (toliau-Raštas) Nr.3SD-3982-( 14.3.104.), iš kurio matyti, kad Ieškovas 2020-07-09 yra raštu kreipęsis į tarnybą dėl privažiavimo prie ieškovo naudojamo žemės sklypo, kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Gautame tarnybos atsakyme konstatuota, kad išnagrinėjus žemės sklypo projektinis numeris 112, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudojamas ieškovo) ir žemės sklypo, projektinis Nr. 113, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (priklausantis atsakovams) archyvinėse bylose komplektuojamus dokumentus (žemės sklypų planus, abrisus, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktus) tarnyba nustatė, kad į žemės sklypų, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio užimamas žemes plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemes sklypų plotus; žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) archyvinėje byloje komplektuojamuose dokumentuose (žemės sklypo plane M 1:10000 ir žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo akte) nurodytas, kad žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su „Pilvingių kaimo gatve“, taip pat šio sklypo archyvinėje byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų nustatymo abrise grafiškai pavaizduota, kad žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje ribojasi su keliu; žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), archyvinėje byloje komplektuojamuose dokumentuose ((žemės sklypo plane M 1:10000 ir žemes sklypo ribų paženklinimo -parodymo akte), nurodyta, kad žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su „J. namų valda“, tačiau šio žemės sklypo archyvinėje byloje komplektuojamame žemės sklypo ribų nustatymo abrise sutartiniais ženklais pažymėta, kad šio žemes sklypo ribos pietų vakarinėje dalyje sutampa su keliu; įvertinus minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, žemės naudojimo plotų eksplikacijose) nurodytus sprendinius, darytina išvada, kad žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) rytinė riba ir žemes sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini, vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypų keliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatomis, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Tarnyba pasiūlė bendros ribos klausimą spręsti administracine tvarka, tai yra žemės sklypų savininkų bendru susitarimu, bet nepavykus ginčo spręsti taikiai, dėl ginčytinų sklypų ribų turi teisę kreiptis į teismą. Tarnyba paaiškino, kad J. ir žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui nesutarus dėl galimybės privažiuoti prie naudojamo žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl privažiavimo turėti teisę kreiptis į teismą.

Rašte pažymėta, kad šis raštas per vieną mėnesį nuo jo gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (adresas-Laisvės ai.36, Kaunas) arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresas-A. M. g.SA. Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad minėtas tarnybos sprendimas (raštas) būtų skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka nėra, kas reiškia kad šio rašto gavėjas, su rašte išdėstyta Tarnybos pozicija sutiko ir jos neskundė.

Bet kokie šalių paaiškinimai dėl sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos buvimo ,kaip realiai egzistuojančio fakto, šiai dienai nėra teisingi. Ši bendra riba iki šiol nėra nustatyta, nors teismui teikiamuose kelio servituto planuose, klaidingai nurodo šiuos sklypus esant greta vienas kito.

Pagal rašte nurodytas aplinkybes, ieškovas turėjo atlikti visus galimus veiksmus dėl bendros ribos tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypo nustatymo (ir/ar tarp Valstybės fondo žemės), o ne kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Ieškinio reikalavimas, nenustačius aiškių sklypų ribų iš principo nėra galimas.

Po rašto gavimo žemės sklypo planų rengėjas IĮ „Kadama", turėjo aptarti bendros ribos ženklinimo klausimus, ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašyti. Ir šią medžiagą perduoti derinti Tarnybai, o atitinkamai tarnyba šiuo klausimu būtų patekusi išvadą dėl tolesnių veiksmų rengiant kadastro bylą.

Tarnyba savo atsiliepime į ieškovo ieškinį ir atsakovu priešieškinį klaidingai nurodo, kad pagal atliekamas funkcijas bei priskirtą kompetenciją tarnyba nėra įgaliota spręsti servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose klausimų, išskyrus žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 2 punkte nurodytus atvejus.

Šiuo konkrečiu atveju, negalima sutikti su tokia Tarnybos pozicija, kadangi pagal pačios tarnybos pateikiamus paaiškinimus ir faktinę medžiagą matosi, kad žemės sklypai kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), yra gretimybėje su valstybės fondo žemės sklypu. Todėl bet kokiuose šių žemės sklypo savininkų/naudotojų sprendiniuose, dėl žemės sklypo ribų ir/ar kt. pasikeitimo, Tarnyba betarpiškai privalo dalyvauti.

Atsakovai šiuo atveju, gindamiesi nuo jiems pareikšto ieškinio, teikia priešieškinį, kuriame argumentuoja, kad kelias tarp sklypų kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) nenumatytas jokiuose dokumentuose ir atsakovų nėra naudojamas.

Tai absoliuti netiesa. Kaip kad ir Tarnyba nurodo savo atsiliepime (4 lapas) nurodo, kad kelias yra pažymėtas žemės sklypų ,kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose). Žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rytinė riba ir žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypu keliu. Žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įrašas galioja nuo 2015-12-22) metu sudarius planą, jame pažymėta, kad gretimybė taškuose 6-8-1 yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas, šis planas parašu patvirtintas ir atsakovo J. S.. Minėtame žemės sklype nenurodytos gretimybės su žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į faktinę situaciją, kuri neatitinka nei ieškovo, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ir situacijos, Tarnyba mano būtų tikslinga patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentas sklypo ribą nustatyti pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar. Tokiu atveju nereikėtu nustatinėti servituto patekimui i ieškovo žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Tarnyba pažymi, kad peržiūrėjus ortofoto nuotrauką taip pat matyti, kad ir atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp dviejų ginčo žemės sklypų. Todėl tvirtinimas, kad kelias atsakovų nėra naudojamas neatitinka tikrovės. Tas matosi ir iš trečiojo asmens pateikiamo darbo brėžinio (atsiliepimo priedas Nr.5).

Ieškovas turi objektyvų ir pagristą pagrindą turėti privažiavimą nuo bendro naudojimo kelio (Liepų gatvės) iki prie jo valdomo žemės sklypo. Ieškovas ir atsakovai šiuo atveju iš esmės nesutaria dėl kelio servituto vietos.

Tarnaujančiojo daikto savininko siūlymai, kai kyla ginčas dėl servitutinio kelio vietos ir krypties, yra sudėtinė ir privaloma bylos nagrinėjimo dalyko dalis.

Pažymėtina, kad įvertinus UAB “Dzūkijos girios“ parengto Siūlomo servituto nustatymo plano duomenis, įvažiavimo kelią siūloma įrengti (kelio objekto, nurodomoje teritorijos dalyje nėra) žemės sklypo, priklausančio A. K., kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje.

Iš pateiktų duomenų matome, kad tarp ieškovo ir atsakovų naudojamų žemės sklypų yra faktiškai naudojamas kelias, matosi, kad šis kelias periodiškai prižiūrimas, greideriuojamas, duobių išlyginimui pilamas papildomas žemės sluoksnis, kai tuo tarpu keliukas, kurio dalis apima ir A. K. priklausančio žemės sklypo dalį, negali būti laikomas keliu. Atsakovų siūlomo pravažiavimo kelio įrengimas reikalautų didelių finansinių sąnaudų, kai tuo tarpu ieškovas ir atsakovas naudoja faktiškai įrengtą ir prižiūrimą kelią. Jokiuose planavimo dokumentuose nėra atvaizduotas kelias per trečiojo asmens sklypą, kaip kad siūlo atsakovai.

Projektuojamų privažiavimo kelių, gatvių charakteristikas apsprendžia eismo intensyvumas, jais važinėjančio transporto priemonių charakteristikos ir pan. Servitutinio privažiavimo atvejams atskirti teisės aktų nėra. Projektuodami servitutinį privažiavimą į namų valdos sklypus, reikia vadovautis reikalavimais, nurodytais bendruosiuose teisės akluose.

Servitutas, kaip daiktinė teisė ,neapima viešpataujančio daikto savininko teisės vykdyti statybos darbus ir įrenginėti inžinerinius įrenginius tarnaujančiame daikte.

Prieš nustatant tarnaujantį servitutą A. K. žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), atsiranda poreikis būtiniems kelio įrengimo darbams atlikti. Todėl būtina išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu, kas ir kieno sąskaitą tie kelio įrengimo darbai bus atlikti, kas užtikrintų galimybę ieškovui naudojantis svetimu dailiu pravažiuoti transporto priemone. Tokio darbų atlikimo masto, darbų sąmatos, atsakovai nepateikia. Tai būtų darbai, susiję su augmenijos pašalinimu iš tos teritorijos, kurioje nustatomas kelio servitutas ir atitinkamai darbai ir medžiagos kelio įrengimui. Augmenija šalinama tiek, kiek ji trukdytų naudoti minėtą teritoriją pravažiavimui transporto priemone.

Pažymėtina tai, kad patekimo į ieškovo ir atsakovų sklypus kelio vieta ir kryptis, kokia nurodyta jo pateiktame plane, yra susiformavusi istoriškai (iki žemės sklypų privatizavimo klausimų sprendimo). Tiek ieškovas, tiek atsakovai į savo namų valdos sklypus visada turėjo galimybę privažiuoti valstybės lėšomis įrengtu ir esančiu įvažiavimo keliu, taigi papildomų kelių įrengimas nei sąnaudų (naujo kelio įrengimo kaštai), nei racionalumo požiūriu (kelių užimamas plotas toje vietovėje; kelias per kelis namų valdos sklypus), nei pagal kelio naudotojų skaičių, būtų neteisingas. Atsakovų siūlomu keliu išimtinai naudotųsi tik vienas ieškovas, tretysis asmuo turi kitą įvažiavimą į žemės sklypą, kai tuo tarpu istoriškai naudojamu keliu naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai, ir ne su vienu technikos vienetu. Jau vien šiuo požiūriu atsakovų siūlomas servituto nustatymo būdas, kai jis yra orientuotas tik į vienintelį to kelio naudotoją (ieškovą), negali būti laikomas racionaliu ir teisingu.

Faktinio kelio tarp ieškovui ir atsakovams priklausomų sklypų bei atsakovams priklausančiame žemės sklype, buvimo vieta yra atvaizduotu situacijos brėžinyje teisminiams ginčams (atsiliepimo priedas Nr. 4).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažinimo daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007).

Kaip matyti iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, pats ieškovas, kartu su atsakovu nėra išnaudoję visų galimybių įvertinti ir pakoreguoti buvusią padėtį taip, kad atlikus atitinkamus darbus (patikslinus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal pradinius dokumentus) kelio servituto nustatymo būtinybė taptų nebereikalinga, ir tokiu būdu nebūtų pažeisti ne tik trečiojo asmens, bet ir kitų žemės sklypų savininkų interesai, dėl ko savo atsiliepime yra pasisakiusi ir Tarnyba.

Vertinant jau vien tik galimus servitutus sąnaudų ir užimamo ploto aspektu, akivaizdu, kad atsakovų siūlomas kelio servituto nustatymo būdas yra akivaizdžiai neracionalus. Be to, pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad kelias patekimui tiek į ieškovo ,tiek į atsakovų žemės sklypus, eitų per valstybinės žemės sklypą, kuris ir skirtas keliui, kai tuo tarpu atsakovų siūlomas kelias eina per du privačius žemės sklypus.

Nustatant servitutą, privaloma siekti, kad būtų sudaryta kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio I dalis). Teismas turi išaiškinti, visus galimus servituto nustatymo variantas, tirdamas įrodymus, privalo nustatyti kuris iš siūlomų servituto nustatymo variantų, yra racionalesnis. Atsakovų prašomas nustatyti servitutas labai susiaurintų trečiojo asmens galimybę įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą.

A. K. mano, kad atsakovų pateiktas kelio servituto nustatymo būdas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, nėra racionaliausias ir ekonomiškiausias servituto nustatymo būdas, iš visų galimų, nes kiti būdai kelio servitutui nustatyti ir/ar jo net nenustatant, tiek ieškovo, tiek atsakovų net nebuvo tinkamai išnaudoti.

Iš atsakovų pateiktų dokumentų planinės medžiagos matyti, kad šis menamas servitutinis kelias per A. K. ir J. J. žemės sklypus, yra neįrengtas, ir neaišku, kiek reikėtų investuoti lėšų jo įrengimui. Sprendžiant dėl galimybės įsirengti kelią, būtina atsižvelgti į tai, kad kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį (Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai" 9.3 punktas). Atsakovai šiuo atveju teikdami tokio pobūdžio reikalavimą, privalo pateikti duomenis bei skaičiavimus, kiek kainuotų įrengti kelią pagal atsakovo siūlomą, servituto nustatymo variantus. Nuovažos (įvažos) įrengimui būtini atliktini darbai bei medžiagos atvaizduotos kartu su atsiliepimu pateikiamame nuovažos į sklypus projektavimo brėžinyje (atsiliepimo priedas Nr.3). Neturint šių duomenų, teismas negali įvertinti, ar galima normaliomis sąnaudomis įrengti kelią pagal kiekvieną variantą. Taigi atsakovai byloje nepateikė pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms įrodyti, o tai yra jų pareiga.

Atsakovai L. S. ir J. S. pateiktu dubliku nurodo, kad atsakovai, susipažinę su bylos dalyvių atsiliepimuose į priešieškinį išdėstytais argumentais, palaiko savo priešieškinį ir pareikšto reikalavimo nekeičia.

NŽT atsiliepime išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų priešieškinyje nurodytus faktus, kad ieškovas J. J. važiuoja į savo sklypą tuo keliu, kuris nurodytas atsakovų pateiktame plane - UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. 2020-08-11 „Siūlomo servituto nustatymo plane M1:500 patekimui į sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“(šis esamas kelias atvaizduotas ir ieškovo pateiktame IĮ „Kadama“ plane).

NŽT atsiliepime pasisakyta dėl atsakovų sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, kadastrinių matavimų, sklypo suformavimo dokumentų ir teikiama nuomonė, kad būtų tikslinga patikslinti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sklypo ribą nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar.Institucijos nuomone, iš ortofoto nuotraukos matyti, kad ir atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp abiejų sklypų.

Atsakovų namų valdos sklypo dydis palyginus su aplinkiniais ir taip yra ženkliai mažesnis (visų kaimynų sklypai virš 30 arų, atsakovų tik 27 arų).

Nuomonė, kad atsakovai naudojasi nurodytu keliu nepagrįsta. Šiuo keliu atsakovai naudojosi, kol nebuvo įsirengę įvažiavimo priešingoje sklypo pusėje, bet važiuodavo tik savo sklypu. Be to, kelias susiformavo ir todėl, kad atsakovai juo pravažiuodavo į sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį už jų namų valdos sklypo, kurį nuomojosi iš valstybės, vėliau išpirko (šiuo metu sklypas priklauso jų sūnui). Šias aplinkybes savo atsiliepime nurodžiusi ir A. K. Įsirengus įvažiavimą kitoje sklypo dalyje, atsakovai nenaudoja pravažiavimui savo sklypo dalies, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutą. Ortofoto nuotraukoje minėta sklypo dalis gali priminti kelią, nes šioje teritorijoje, ruošiantis įsirengti tvorą, atsakovai panaikino gyvatvorę, iškirto vaismedžius, išvalė teritoriją.

NŽT atsiliepime, vertinant atsakovų priešieškinį, pažymėta, kad servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (paminėta LAT 2008-10-07 nutartis c/b Nr. 3K-3-469/2008). Negalima nesutikti su šiuo pastebėjimu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai užsigeidė važinėti atsakovų sklypu, nors tokio būtinumo jam nėra. Pareikštu ieškiniu ieškovas nepagrįstai siekia sutrukdyti atsakovams užtverti savo sklypą, trukdyti jiems apsaugoti savo turtą.

Dėl servituto atlygintinumo atsiliepime išdėstytos teisingos pastabos.

Atsiliepime ieškovas laikosi nuomonės, kad turėtų būti nustatomas kelio servitutas pagal ieškovo servituto planą, nurodomi motyvai: šis servitutas yra objektyviai būtinas, atitinka esamą faktinę padėtį ir nereikalauja į ginčą įtraukti trečiojo asmens.

Kad ieškovo naudai dėl įvažiavimo į jo sklypą nustatytinas kelio servitutas ginčo nėra. Tačiau pagal faktinę padėtį ieškovas įvažiavimui į savo sklypą visada naudojosi ir naudojasi keliu, kuris pažymėtas atsakovų pateiktame kelio servituto projekte. Šią aplinkybę savo atsiliepime patvirtino ir byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti ieškovo J. J. sklypo savininkę - valstybę atstovaujanti institucija NŽT. Toks įvažiavimas pažymėtas ir paties ieškovo pateiktame IĮ „Kadama“ plane. Kaip jau buvo nurodyta priešieškinyje, pagal atsakovų teikiamą kelio servituto projektą, numačius 4 metrų pločio kelią, bendras jo plotas sudarytų 44 kv. m plotą (32 kv.m A. K. sklype + 12 kv.m atsakovų sklype). Tai sudarytų žymiai mažesnę intervenciją į kitų savininkų nuosavybę, mažiau ribotų kitų savininkų nuosavybės teises, palyginus su ieškovo teikiamu projektu pagal kurį bendras siūlomo servitutinio kelio plotas svetimoje nuosavybėje sudarytų 80 kv. m plotą.

Ieškovas kasdien važiuoja būtent tuo susiformavusiu keliu, kuris pavaizduotas UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. projekte, atsispindi ir ieškovo pateiktame IĮ „Kadama“ plane, iš kurio matyti, kad tai trumpiausias kelias ieškovui įvažiuoti į savo sklypą, juo patogiai privažiuojama prie ieškovo ūkinių pastatų. Ieškovo nurodomi argumentai dėl patogumo važiuoti atsakovų S. sklypu negali turėti esminės teisinės įtakos nustatant servitutą, servitutas nustatomas ne pagal patogumo kriterijus, bet dėl būtinybės pagal paskirtį naudoti viešpataujantį daiktą.

Atsiliepime neteisingai aiškinamos priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl kelio servituto vietos ir siekiama suklaidinti teismą. Atsakovai priešieškinyje, atsikirsdami į ieškovo argumentus, užsiminę, kad ieškovas galėtų panaikinti savo sklype esančią gyvatvorę, tuo nepatvirtino, kad ieškovas nevažinėja per A. K. sklypą. Atvirkščiai, tai pasakyta tuo tikslu, kad ieškovas tokiais veiksmais galėtų dar pagerinti sau važinėjimo sąlygas po savo sklypą ir jokiu būdu nepatvirtina, kad jis nevažiuoja per A. K. sklypą.

Atsiliepime ieškovas pats pripažįsta, kad naudojasi keliu susiformavusiu tarp jo naudojamo sklypo ir trečiojo asmens A. K.. Ta aplinkybė, kad A. K. nesutiko, kad ieškovui būtų nustatytas kelio servitutas jos sklype, neturi esminės reikšmės. Savininkams nesusitarus, servitutas nustatytinas teismo sprendimu pareiškus ieškinį.

Aplinkybės dėl pirminių sklypų dokumentų, dėl sklypų matavimų, dėl galimai padarytų matavimų klaidų ir pan. šiuo atveju neturi reikšmės,nes bylos dalykas - kelio servitutas. Sprendžiant šį ginčą, turi būti vadovaujamasi servitutą reglamentuojančiomis teisės normomis ir atitinkama teismų praktika.

Nagrinėjamoje byloje nustačius kelio servitutą pagal atsakovų pateiktą planą, būtų patvirtinta tik dalis kelio servituto, kuri liečia atsakovus, t.y. jų sklype būtų nustatytas 12 kv. m. ploto kelio servitutas. Likusiu plotu, kuris patenka į A. K. sklypą, ieškovas naudojasi be kliūčių, kilus ginčui, jis būtų atitinkamai sprendžiamas - arba savininkų sutarimu arba teismo sprendimu pateikus ieškinį. Jokių teisinių kliūčių patvirtinti priešieškiniu pareikštą reikalavimą nėra.

Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ieškovas siekia turėti du įvažiavimus į savo sklypą, t.y. turimą, kuris patenka į A. K. sklypą ir papildomai užsitikrinti galimybę važinėti atsakovų sklypu.

Atsiliepime neteisingai aiškinamos aplinkybės dėl ribos tarp ieškovo ir atsakovų sklypų. Tarp jų nėra „esamo kelio“. Atsakovas, kol nebuvo įsirengęs įvažiavimo kitoje savo sklypo dalyje, važiuodavo palei ribą su ieškovu, bet išimtinai savo sklypu.

Atsakovai nesinaudoja tuo įvažiavimu, kuris pateikiamas ieškovo servituto projekte, jiems šis įvažiavimas nereikalingas. Tai, kad šioje sklypo pusėje atsakovai iškirto senesnius medžius, dar nereiškia, kad jie, kaip teigia ieškovas, praplatino kelią, atsakovai siekia apsodinti savo sklypą vertingesniais želdiniais. Atsakovai tvarko savo sklypą savo nuožiūra, rengiasi aptverti savo sklypą, kad sodyba būtų tvarkinga ir apsaugota.

Svarstymai, kur turėjo būti atsakovų sklypo riba, neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, nes sklypo ribos nustatytos, įregistruotos, NŽT, patvirtinusi sklypo kadastrinius matavimus, todėl nei NŽT, nei ieškovas neturi jokio pagrindo svarstyti, kaip turėjo ar galėjo būti.

Kelio servitutas turi būti nustatomas kuo mažiau ribojant kitų savininkų nuosavybės teises.

Atsiliepime vėl paminėti argumentai dėl kelio servituto ieškovo nurodomoje vietoje, tai eglė ir kanalizacijos šuliniai. Dėl eglės pažymėtina, kad tai ieškovo asmeninis sprendimas šiuo klausimu, tačiau kelio servitutas kaimyniniame sklype negali būti nustatomas tuo tikslu, kad sklypo savininkas galėtų auginti kažkokius jam patinkančius medžius. Servituto kita paskirtis, kuri nustatyta įstatymu.

Primintina, kad CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Nagrinėjamu atveju kelio servitutas ieškovui reikalingas tam, kad nuo kelio jis turėtų įvažiavimą į savo sklypą. Sąlygas važinėti po savo sklypą ieškovas turi susikurti pats.

Dėl kanalizacijos šulinių. Ieškovo sklype yra dangčių, panašių į kanalizacijos šulinių, ar jie yra veikiantys, kokia jų paskirtis atsakovams nežinoma ir tokių duomenų ieškovas nepateikęs. Tai, kad priešieškinyje atsakovai, atsižvelgdami į ieškinyje nurodytas aplinkybes, teikė pasiūlymą, kaip jie galėtų būti tvarkomi, negali būti laikoma kažkokių faktų patvirtinimu.

Dėl matininko R. Ž. raštų. Ieškovo pateiktą kelio servituto projektą parengęs matininkas R. Ž.. Negana to, į bylą pateikti jo raštai su įvairiais paaiškinimais. Šie raštai vertintini, kaip subjektyvi ieškovo pasamdyto matininko nuomonė.

Atsiliepime vėl pasikartojama, kad nustatytinas neatlygintinis kelio servitutas, nors vėliau pareiškiama, kad vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų viršyti 100 eurų.

Nepagrįstai teigiama, kad atsakovai nepasisakė dėl to, kad, kaip teigia ieškovas, tenkinus ieškinį, atsakovai gautų adekvatų atlyginimą, naudotųsi esamu keliu. Tačiau atsakovai apie tai priešieškinyje aiškiai pasisakę, cituojama: „Nagrinėjamu atveju ieškiniu nepagrįstai prašoma nustatyti neatlygintinį kelio servitutą, teigiama, kad atsakovai taip pat naudosis kelio servitutu, kokį prašo nustatyti ieškovas. Su tokia nuomone atsakovai nesutinka. Atsakovai nesinaudoja ir neketina naudotis ieškovo nurodomu keliu, turi kitą įvažiavimą į savo sklypą“.

Primintina, kad priešieškinyje dėl kompensacijos pažymėta, kad atsakovai sutikdami, kad jų sklype būtų nustatytas ieškovo naudai 12 kv. m ploto kelio servitutas, prašo už tai vienkartinės kompensacijos, kurios dydį palieka nustatyti teismui, atsižvelgiant į tai, kad nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Atsakovų nuomone, teisiškai reikšmingos šiuo klausimu yra šios aplinkybės: nustačius atsakovų sklype 12 kv. m ploto servitutą, bus visam laikui apsunkintas dalies atsakovams priklausančio žemės sklypo panaudojimas pagal paskirtį, šiame plote ir papildomai už nustatyto kelio servituto nemažoje sklypo dalyje (CK 4.119 str. 2 d.) atsakovai negalės pasodinti jokių želdinių, tame tarpe vaismedžių, vaiskrūmių, gauti naudos, negalės savo sklypo aptverti vientisa taisyklinga tvora, bus ribojamas jų privatumas nuosavoje sodyboje, jie patirs nepatogumų. Nustatytas servitutas ženkliai sumažins visos sodybos rinkos kainą. Sklype yra gerai įrengtas gyvenamasis namas, ūkio pastatai. Panašios sodybos šiuo metu parduodamos maždaug už 43 000 Eur (teismui pateiktas atitinkamas skelbimas). Atsiliepime pateikta kritika dėl nurodytos sodybos kainos ir skelbimo nepagrįsta, teismas vadovaujasi visais faktiniais duomenimis, pateiktus įrodymus atitinkamai vertina teismas.

Skaičiuoti kompensaciją nuo servituto ploto, atsižvelgiant į Nekilnojamo turto registro duomenų skelbiamą sklypo vertinimą, kuris atliktas 2016-02-19 ir sudaro 1080 Eur, kaip siūlo ieškovas, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai nėra objektyvios žemės sklypo vertės ir jomis nesivadovaujama (žr. KAT 2019-06-06 nutartį c/b Nr. e2A-145-657/2019 - už 24 kv.m kelio servituto kompensacija 2500 Eur).

Tikslių nuostolių ir praradimų šiuo atveju tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Pirkti ekspertų išvadą, kurios kaina galimai viršytų kompensaciją, būtų neproporcinga ir neracionalu.

Nepripažindama priešieškinio, A. K. savo atsiliepime smulkiai analizuoja ieškovo ir atsakovų sklypų matavimų duomenis, kelia abejones dėl atsakovų sklypo kadastrinių matavimų, pateikia savo išvadą, kad tarp šių sklypų nenustatyta riba, todėl kelio servituto klausimas negali būti sprendžiamas. Jos nuomone, ieškovas turėjo atlikti visus galimus veiksmus dėl bendros ribos tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypo nustatymo (ir/ar tarp Valstybės fondo žemės), o ne kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Ieškinio reikalavimas, nenustačius aiškių sklypų ribų iš principo nėra galimas.

Atsiliepime teigiama, kad tarp ieškovo ir atsakovų sklypų buvo kelias, vedė iki šiuo metu atsakovams priklausančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovų namų valdos sklypu.

Atsiliepime pabrėžiama, kad tarnaujančiojo daikto savininko siūlymai, kai kyla ginčas dėl servitutinio kelio vietos ir krypties, yra sudėtinė ir privaloma bylos nagrinėjimo dalyko dalis.

A. K. nuomone, pagal UAB “Dzūkijos girios“ parengto Siūlomo servituto nustatymo plano duomenis, įvažiavimo kelią siūloma įrengti jos sklypo kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje, kur kelio objekto nėra.

Su šiuo teiginiu atsakovai nesutinka, toks kelias faktiškai yra, juo ieškovas važinėja kiekvieną dieną. Teiginiai šiuo klausimu prieštaringi, toliau A. K. savo atsiliepime pripažįsta šį faktą, bet esamą kelią įvardina keliuku. Cituojama: “Iš pateiktų duomenų matome, kad tarp ieškovo ir atsakovų naudojamų žemės sklypų yra faktiškai naudojamas kelias, matome šis kelias periodiškai prižiūrimas, greideriuojamas, duobių išlyginimui pilamas papildomas žemės sluoksnis, tai tuo tarpu keliukas, kurio dalis apima ir A. K. priklausančio žemės sklypo dalį, negali būti laikomas keliu. Atsakovų siūlomo pravažiavimo kelio įrengimas reikalautų didelių finansinių sąnaudų, kai tuo tarpu ieškovas ir atsakovas naudoja faktiškai įrengtą ir prižiūrimą kelią. Jokiuose planavimo dokumentuose nėra atvaizduotas kelias per trečiojo asmens sklypą, kaip kad siūlo atsakovai.”

Šios aplinkybės nėra tikslios. Buvęs kelias, kaip teisingai pažymėta, vedęs į sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir esamas kelias, esantis A. K. sklype, neturi kokybinių skirtumų. Tokių duomenų, kad A. K. nurodytas kelias būtų greideriuojamas, prižiūrimas ir pan. nėra.

A. K. atsiliepime vertinant atsakovų poziciją pasakyta: “Vertinant jau vien tik galimus servitutus sąnaudų ir užimamo ploto aspektu, akivaizdu, kad atsakovų siūlomas kelio servituto nustatymo būdas yra akivaizdžiai neracionalus. Be to, pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad kelias patekimui tiek į ieškovo tiek į atsakovų žemės sklypus, eitų per valstybinės žemės sklypą, kuris ir skirtas keliui, kai tuo tarpu atsakovų siūlomas kelias eina per du privačius žemės sklypus.

Nustatant servitutą, privaloma siekti, kad būtų sudaryta kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio I dalis). Teismas turi išaiškinti, visus galimus servituto nustatymo variantus, tirdamas įrodymus, privalo nustatyti kuris iš siūlomų servituto nustatymo variantų, yra racionalesnis. Atsakovų prašomas nustatyti servitutas labai susiaurintų trečiojo asmens galimybę įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą”.

Šie argumentai prieštaringi ir nepagrįsti. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą ne valstybinėje (kaip teigiama atsiliepime), o privačioje atsakovų žemėje. Nagrinėjamu atveju, būtent atsakovų pateiktas kelio servituto projektas yra racionalesnis ir ekonomiškesnis. Visų pirma, bendras kelio servituto plotas kitų savininkų žemėje užimtų beveik per pusę mažesnį plotą, nei siūlo ieškovas (ieškovo variantas 80 kv.m, atsakovų 44 kv.m). A. K. privatumo pažeidimas būtų minimalus, nes servitutas būtų jos sklypo krašte palei ribą, nekirstų sodybos teritorijos viduje.

Tai, kad servitutas eitų per du sklypus, nėra kliūtis jį patvirtinti, tuo labiau, kad atsakovai geruoju sutinka, kad šiam tikslui būtų panaudota reikalinga jų sklypo dalis, tai 12 kv.m.

Pripažintina teisinga pastaba, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesiūlė atsakovams (pastebėtina, kad ir kitai kaimynei - trečiajam asmeniui A. K.) taikiai spręsti ginčą, nesiūlė kelio servituto nei vieno varianto.

Ieškovas pateiktu tripliku su pateiktu atsakovų dubliku nesutinka, prašo atmesti atsakovų priešieškinį ir tenkinti ieškovo ieškinį.

Nesutikimas grindžiamas žemiau išdėstytais motyvais ir argumentais.

Byloje yra pateikti du galimo servituto, nustatytino Atsakovų Žemės sklype (šiame triplike naudojamos sąvokos iš didžiosios raidės, jeigu kas kita nenurodyta šiame triplike turi tokią pat reikšmę kaip ir ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį): 1) Ieškovo siūlomas Servituto planas (toliau aiškumo dėlei - Ieškovo Servituto planas) pagal 2020-07-09 IĮ „Kadama“ paruoštą Servituto nustatymo planą 500; 2) Atsakovų siūlomas servituto planas pagal UAB "Dzūkijos girios“ matininko N. S. parengtą projektą „Siūlomo servituto nustatymo planas M1:500 patekimui į sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Atsakovų Servituto planas).

Kelias tarp ieškovo Žemės sklypo ir Atsakovų Žemės sklypo triplike ir toliau vadinamas Esamu keliu, kelias tarp Ieškovo Žemės sklypo ir Trečiojo asmens Žemės sklypo (kelias kurio pagrindo atsakovai siūlo nustatyti servitutą pagal Atsakovų Servituto planą), toliau vadinamas Nepažymėtu keliu.

Vertinant atsakovų pateiktus procesinius dokumentus (priešieškinį ir dubliką), akivaizdu, kad atsakovai pripažino būtinybę nustatyti neterminuotą kelio servitutą (suteikiantį teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus) Atsakovų Žemės sklype – skiriasi tik vertinimas kokio dydžio ir kurioje vietoje kelio servitutas turi būti nustatytas ir dėl tokio servituto atlygintinumo.

Ieškovas palaiko savo poziciją, išdėstytą ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį ir toliau pasisako tik dėl atsakovų dublike teikiamų argumentų.

1.Atsakovai ir toliau sąmoningai teikia teismui neteisingą informaciją.

Triplike neteisingai nurodoma, kad: a) NŽT atsiliepime patvirtino, kad ieškovas važiuoja į Ieškovo Žemės sklypą Nepažymėtu keliu.

Pirmiausia būtina pabrėžti, kad NŽT pozicija išdėstyta ne tik 2020-09-08 atsiliepime į ieškinį, bet ir 2020-08-19 rašte ieškovui (pridėtas prie atsiliepimo į priešieškinį). Vertinant NŽT poziciją reikia vertinti abu šiuos dokumentus.

Atsakovai visiškai iškreipia NŽT pozicijos esmę bei konstatuotus faktus. NŽT dėstydama savo poziciją nurodė, kad: Ieškovas patekimui į Ieškovo Žemės sklypą naudojasi Esamu keliu: * 2020-08-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus rašte Nr.SD-3982- (14.3.104.) (toliau – NŽT Raštas), nurodyta, kad „į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus“; * NŽT 2020-09-08 atsiliepime nurodyta: „nustatyta, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iš pietų rytinės pusės vietinės reikšmės vidaus keliu, kurio užimamas žemės plotas preliminarių matavimų metu nebuvo įskaičiuotas į minėtų žemės sklypų plotus“ ir „šiuo metu į ieškovo naudojimo žemės sklypo (kadastro Nr. 3848/0005:163) yra patenkama per rytinę sklypo pusę keliu, esančiu tarp Ieškovo ir Atsakovų žemės sklypų. Ir tai vienintelis racionalus ir protingas būdas patekti prie ieškovui priklausančių pastatų“, * Esamas kelias „yra pažymėtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymų aktuose). <...> Žemės sklypo (kadastro Nr. 3848/0005:223) kadastrinių matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įrašas galioja nuo 2015-12-22) metu sudarius planą, jame pažymėta, kad gretimybės taškuose 6-8-1 yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas. Šis planas parašu patvirtintas ir Atsakovo J. S.“ (NŽT atsiliepimo 4 psl. 6 pastraipa), Esamo kelio neliko planuose atsakovams 2015 metais atlikus Atsakovo žemės sklypo matavimus.

NŽT teigimu pagal archyvinius dokumentus Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo eiti ne per vidurį Esamo kelio, o sutapti su jo riba (kraštu). Analogiškai Ieškovų Žemės sklypo riba taip pat turi sutapti su Esamo kelio riba. Iš esmės NŽT teigia, kad atliekant Atsakovų Žemės sklypo matavimus buvo padaryta klaida (tokios pozicijos laikosi ir Trečiaisis asmuo), nes jų žemės sklypo riba turėjo sutarpti su Esamo kelio kraštine. Šios institucijos manymu galimai turėtų būti tikslinamos žemės sklypų ribos; Priešingai nei teigia atsakovai, NŽT atsiliepime tiesiog konstatavo, kad pagal ortofoto nuotrauką matyti ir Nepažymėtas kelias, kuriuo taip pat galima patekti Ieškovo Žemės sklypą, o ne tai, kad ieškovas išimtinai naudojasi šiuo keliu.

Tai nepaneigia faktinės aplinkybės - pagrindinis kelias kuriuo daugiau nei 30 metų patenkama į Ieškovo Žemės sklypą yra Esamas kelias. Ieškovas nesiekia jokia forma pakeisti seniai nusistovėjusios ir žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytos (raštu su Atsakovais suderintos) tvarkos. Poreikis nustatyti servitutą atsirado tik atsakovams galimai netinkamai atlikus Atsakovų Žemės matavimus (sklypo ribų įregistravimą) ir ėmusi veiksmų riboti ieškovo patekimą į Ieškovo Žemės sklypą ir pastatus Esamu keliu.

b)Atsakovai nesinaudoja Esamu keliu.

Atsakovai ir ieškovas bendrai naudojosi Esamu keliu, bei juo naudojasi ir dabar. Šią aplinkybę patvirtina: tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimai; šis faktas patvirtintas ir NŽT – atsiliepime nurodyta “tvirtinimas, kad kelias [Esamas kelias] atsakovų nėra naudojamas nevisiškai atitinka tikrovę“; esamu keliu patenkama ir į kitą anksčiau atsakovams priklausantį (padovanojo savo sūnui) žemės sklypą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovų sūnaus žemės sklypas). Trečiasis asmuo visiškai pagrįstai nurodė šią aplinkybę pažymėdamas, kad tarp Atsakovų Žemės sklypo ir Atsakovų sūnaus žemės sklypo yra griovys, tačiau jame padaryta pralaida (pravažiavimas, kelias), kuria Esamu keliu iš Atsakovų Žemės sklypo patenkama į Atsakovų sūnaus žemės sklypą; Atsakovai net ėmėsi veiksmų, kurių pasėkoje Esamas kelias buvo praplatintas į Atsakovų Žemės sklypo pusę. Priešingai nei teigia atsakovai, Esamas kelias primena kelią ortofoto nuotraukoje, ne dėl to, kad Atsakovai šioje teritorijoje panaikino gyvatvorę, iškirto vaismedžius, išvalė teritoriją, o todėl, kad tai yra realiai tiek ieškovo, tiek atsakovų naudojamas kelias, kuris buvo įrengtas, prižiūrimas ir tvarkomas abiejų šalių bendrai.

c)Ieškovas kasdien naudojasi Nepažymėtu keliu. Šis nepažymėtas kelias sudaro pakankamas galimybes ieškovui patekti į Ieškovo žemės sklypą.

Nepažymėtas kelias niekada nebuvo pažymėtas žemės sklypų formavimo dokumentuose. Vienintelis jo pažymėjimas tai šioje byloje šalių pateikti skirtingi servitutų planai.

Nepažymėtu keliu naudojamasi bendru sutarimu su Trečiuoju asmeniu Ieškovo Žemės sklype sukauptų organinių trąšų išvežimui, malkų pargabenimui. Šis kelias nebuvo įrenginėjamas, provėžos, matomos nuotraukose, atsirado dėl sunkiasvorės technikos naudojimo. Kaip nurodyta Trečiojo asmens atsiliepime, servitutas Nepažymėto kelio pagrindu negali būti nustatytas vien dėl to, kad šis kelias nėra įrengtas.

Patys atsakovai pripažįsta, kad norint naudoti Nepažymėtą kelią kaip vienintelį kelią patekti į Ieškovo Žemės sklypą būtina jį plėsti (panaikinti gyvatvorę).

Trečiasis asmuo nesutinka su kelio servituto nustatymu Trečiojo asmens Žemės sklype. Tai reiškia, kad teismui nustačius kelio servitutą pagal Atsakovų servituto planą, ne tik, kad nebūtų išspręstas tarp kaimynų kilęs ginčas, bet prasidėtų dar vienas, o ieškovui nebūtų sudaryta galimybė patekti į Ieškovo Žemės sklypą. Atsakovų siūlomas problemos sprendimo būdas neveda prie greitesnės socialinės taikos tarp kaimynų ir toliau didina konfliktinę situaciją tarp kaimynų.

d)Ieškovas patekimui į Ieškovo Žemės sklypą nesinaudoja Esamu keliu.

Pagrindinis kelias kuriuo ieškovas patenka į Ieškovo Žemės sklypą yra Esamas kelias. Tai patvirtina: Ieškovo ir abiejų trečiųjų asmenų paaiškinimai; Esamo kelio pažymėjimas sklypų suformavimo dokumentuose; Ortofoto nuotraukos ir byloje dalyvaujančių asmenų į bylą pateiktos nuotraukos; Netiesiogiai naudojimąsi Esamu keliu faktą patvirtina ir byloje kilęs ginčas ar Esamas kelias gali būti patrauktas į Ieškovo Žemės sklypo pusę (ieškovas pagrįstai teigia, kad šios galimybės nėra, nes ją riboja eglė, trijų atramų elektros stulpas bei kanalizacijos ir vandens surinkimo šuliniai). Kam traukti kelią, kuris nepagrįstu atsakovų teigimu nėra naudojamas. Pagaliau ieškovas kreipėsi į teismą tik tada, kad Atsakovai pagrasino tvora uždaryti Esamą kelią ir būtent ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovui tik su policijos pagalba pavyko neleisti atsakovams per kelią nutiesti tvorą (buvo nutraukti tvoros statymo darbai), nors teismas jau buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones, Matininko R. Ž. paaiškinimai; Akivaizdus Esamo kelio ir Nepažymėto kelio kokybės skirtumas. Aiškiai matoma, kad Esamas kelias yra ženkliai geriau įrengtas ir daugiau naudojamas, nei Nepažymėtas kelias.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad „nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai užsigeidė važinėti atsakovų sklypu, nors tokio būtinumo jam nėra“. Ne ieškovas siekia pakeisti daugiau nei 30 metų galiojusią tvarką, kai į Ieškovo Žemės sklypą patenkama Esamu keliu, o būtent Atsakovai sugalvojo užkirsti Esamą kelią tvora, pastatytą pagal Atsakovų Žemės sklypo 2015 metais naujai (galimai neteisingai ir neteisėtai) nustatytas ribas, iš esmės keičiančias nusistovėjusią tvarką ir žemės sklypo formavimo dokumentuose pažymėtą patekimo į Ieškovo Žemės sklypą būdą.

2.Dėl galimybės nustatyti kelio servitutą pagal Ieškovo Servituto planą.

2.1. Akivaizdu, kad atliekant Atsakovų Žemės sklypo matavimus buvo padaryta klaidų, kurios ir lėmė Atsakovų Žemės sklypo pasislinkimą į Esamo kelio vidurį. Šios aplinkybės tapo žinomos jau iškėlus bylą. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl kelio servituto, kai Atsakovai be jokio pagrindo sugalvojo pakeisti nusistovėjusią tvarką ir pagrasino užtverti ieškovo patekimą į jo sklypą ir pastatus.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovų Žemės sklypo ribos buvo įregistruotos viešajame registre, ieškovas pasirinko ginti savo teisėtus interesus vienu iš galimų gynybos būdų – siekti servituto nustatymo. Servituto nustatymas pagal ieškovo siūlomą variantą, Ieškovo nuomone, sukeltų mažiausiai nepatogumų tiek ieškovui, tiek atsakovams ir nereikėtų teismine tvarka ginčyti Atsakovų Žemės sklypo ribų. Servituto nustatymas būtų ženkliai greitesnis ir paprastesnis ginčo sprendimo būdas, nei Atsakovų Žemės sklypo ribų ginčijimas. Nėra jokių formalių kliūčių nustatyti servitutą Atsakovų Žemės sklype (šio sklypo ribos yra pažymėtos ir įregistruotos viešame registre).

2.3. Ieškovo galimus gynybos veiksmus riboja ir tas faktas, kad šiuo metu jis nėra pilnai įforminęs nuosavybės teisės į Ieškovo Žemės sklypą.

2.4. Priešingai nei nurodo atsakovai bei Trečiasis asmuo, ieškovas ėmėsi jam prieinamų būdų, siekdamas išspręsti ginčą su kaimynu (atsakovais). Bet ieškovui užėjus į atsakovų kiemą, jis buvo išvytas. Nepavyko susitarti su atsakovais ir ieškovo žmonai (bandė tai daryti bent tris kartus). Priešingai, atsakovai nurodė, kad 2020-07-15 jie Esamą kelią užtvers tvorą (ir net gi fiziškai esant teismo taikytai laikinajai apsaugos priemonei bandė tai daryti) ir todėl ieškovas pagrįstai konstatavo, kad taikaus ginčo sprendimo galimybės buvo išsemtos ir ginčas gali būti išspręstas tik su teismo pagalba. Ieškovas ir dabar mano, kad yra galimybė baigti ginčą taikos sutartimi.

2.5. Jokie ieškovo veiksmai šioje byloje nereiškia, kad ieškovas atsisako savo teisės ginčyti Atsakovų Žemės sklypo ribas, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo. Iš kitos pusės, kol nepradėtas ginčas dėl Atsakovų Žemės sklypo ribų, nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja formalios kliūtys kelio servitutui Atsakovų Žemės sklype nustatymui.

2.7. Nors šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribų, priešingai nei teigia atsakovai, pirminiai sklypų dokumentai, sklypų formavimo dokumentai turi reikšmę ta prasme, kad teismas nustatydamas kelio servitutą privalo atsižvelgti į faktinę padėtį, pažymėtą sklypų formavimosi dokumentuose.

Nustatant servituto atlygintinumą ir/ar kompensacijos dydį, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: esamas kelias (valstybiniame žemės sklype) nėra pažymėtas sklypų dokumentuose tik dėl to, kad galimai neteisingai atliktas Atsakovų Žemės sklypo ribų pažymėjimas 2015 metais; esamu keliu naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai, juo pravažiuojama į Atsakovų sūnaus žemės sklypą; Ieškovų siūlomas servituto planas atitinka faktinę padėtį, pažymėtą žemės sklypų formavimo dokumentuose; Trečiasis asmuo nesutinka, kad jo sklype būtų nustatytas kelio servitutas pagal Atsakovų Servituto planą. Pagal Ieškovo Servituto planą, kelias, kuriuo patenkama į Ieškovo Žemės sklypą būtų toje vietoje, kurioje pagal sklypų matavimo dokumentus turėjo būti valstybinės žemės sklypas su jame esančiu keliu (tiek Ieškovo Žemės sklypo riba, tiek Atsakovų Žemės sklypo riba turėjo eiti šio kelio riba), tuo tarpu atsakovai siūlo nustatyti kelio servitutą dviejose privačiuose žemės sklypuose, iš kurių viename (Trečiojo asmens Žemės sklype) niekada nebuvo pažymėtas ir numatytas kelias; pagal ieškovų teikiamą Ieškovų Servituto planą kelio servituto plotis Atsakovų žemės sklype yra mažesnis, nes pats Esamas kelias turėtų eiti tiek per Atsakovų Žemės sklypą, tiek per Ieškovų Žemės sklypą. Ieškovas dar sykį patvirtina, kad jis neprieštarauja, kad atsakovai naudotųsi Esamu keliu, esančiu Ieškovų Žemės sklype.

Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta NTR yra 1080 Eur. Su tripliku teikiama ir informacija apie vidutinę Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertę iš VĮ registrų centro svetainės – pagal šią informaciją masinio vertinimo metu nustatyta Atsakovų Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1350 Eur. Jokie kiti tinkami ir leistini Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertės įrodymai nėra pateikti į bylą.

Ieškovų siūlomas nustatyti servitutas užimtų tik 2.88 % (visas kelio servitutas įskaitant ir kelio plotį Ieškovo Žemės sklype – 5.048%) viso Atsakovų Žemės sklypo; atsakovai neprieštarauja, kad turėtų būti nustatyta vienkartinė kompensacija.

Ieškovas ir toliau laikosi pozicijos, kad turėtų būti nustatytas neatlygintinis kelio servitutas, nes atsakovams jų sklype nustačius servitutą, išlieka galimybė ir toliau naudotis Esamo kelio dalimi, esančia Ieškovo Žemės sklype. Tokiu būdu, suteikiant ieškovui teisę naudotis dalimi Atsakovų Žemės sklypo, atsakovai gauna adekvatų atlyginimą - jie ir toliau naudojasi Ieškovo Žemės sklypo dalimi, kurioje yra Esamas kelias.

Papildomas argumentas neatlyginto servituto nustatymui yra tas faktas, kad būtent dėl atsakovų atlikto Atsakovų Žemės sklypo netinkamo pažymėjimo (Atsakovų žemės sklypo riba turėjo sutapti su Esamo kelio kraštine) iškilo pačio servituto būtinybė.

Ieškovas mano, kad NŽT nuomonė, kad neatlygintinas kelios servitutas gali būti nustatytas tik jei dėl to šalys susitaria yra nepagrįsta, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas negali nustatyti neatlygintino servituto (nes tik nesutariant ginčas atsiduria teisme), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymuose nėra draudimo nustatyti neatlygintiną servitutą. Atlygintinumas gali būti pasiekiamas ne tik nustačius kompensaciją, bet ir konstatavus, kad siūlomas sprendimo būdas yra vienodai naudingas abiem šalims, o kelio servituto nustatymo būtinybę sąlygojo netinkamai atlikti Atsakovų Žemės sklypo matavimai.

Atsakovai nepagrįstai teigia, kad už 12 kv.m. ploto kelio servitutą turėtų būti nustatyta ne mažesnė kaip 2500 Eur kompensacija. Įvertinus, kad ši kompensacija yra už 12 kv.m, o visas Atsakovų Žemės sudaro 0,2773 ha, pats Atsakovų Žemės sklypas turėtų būti įvertintas daugiau nei 86 000 eurų, kas visiškai neatitinka šio sklypo vertės pagal į bylą pateiktus dokumentus.

Ieškovas palaiko savo poziciją, kad atsakovų teikiamas skelbimas internete nėra tinkamos formos ir leistinas įrodymas, sprendžiant dėl Atsakovų Žemės sklypo vertės.

Jei vis dėl to teismas laikytų, kad kelio servitutas turi būti atlygintinas, nustatant kompensacijos dydį turėtų būti atsižvelgta: į Atsakovų Žemės sklypo rinkos vertę nurodytą NTR (1080 Eur) ir nustatytą masinio vertinimo metu (1350 Eur); atsakovų siūlomos kompensacijos dydis už 12 kv. m. kelio servitutą yra daugiau nei 2 kartus didesnis nei NTR nurodyta Atsakovų Žemės sklypo vertė, o pats Atsakovų Žemės sklypas įvertinas panašia vieno kvadratinio metro kaina būtų dvigubai brangesnis net už pačių atsakovų teikiamą nepagrįstą pavyzdį. Atsakovų prašomos kompensacijos dydis remiasi pačių atsakovų teikiamu melagingu paaiškinimu, kad jie nesinaudoja Esamu keliu; Ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas neriboja galimybės sodinti želdinius Atsakovų Žemės sklype; priešingai patys atsakovai, po konflikto su kaimynu išsikirto prie Esamo kelio buvusius medžius ir praplėtė į savo sklypo pusę Esamą kelią; Esamo kelio buvimas ir tas faktas, kad atsakovai juo ir toliau naudojosi tam tikra prasme riboja atsakovų galimybę savo sklypą aptverti vientisa taisyklinga tvora, t.y. ieškovo siūlomas servitutas, nustatant jį Esamo kelio vietoje, šios galimybės neapsunkina daugiau, nei yra dabar, ar būtų, jei atsakovai ir toliau naudosis Esamu keliu; Ieškovų siūlomas nustatyti servitutas užimtų tik 2.88 % viso Atsakovų Žemės sklypo; Dublike be kita ko teigiama, kad apmokėjimas ekspertams, siekiant nustatyti kompensacijos vertę galimai viršytų pačią kompensaciją, o tai tik patvirtina, kad patys atsakovai savo pateikto kompensacijos dydžio nevertina rimtai (ekspertinis kompensacijos vertės nustatymas tikrai neviršytų 200 - 300 eurų). Atsižvelgiant į išdėstytą, vienkartinės kompensacijos dydis neturėtų viršyti 100 eurų.

Tretysis asmuo A. K. pateiktu atsiliepimu su atsakovų dubliku nesutinka, prašo atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti solidariai iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovai dėl trečiojo asmens NŽT (toliau-Tarnyba) atsiliepimo pažymėjo, kad: 1. NŽT savo atsiliepime kategoriškos pozicijos nepateikia, pareikštą ieškinį ir priešieškinį siūlo spręsti teismo nuožiūra. Iš tiesų taip nėra, nes Tarnyba savo 2020-11-23 atsiliepime yra pažymėjusi, kad: - kelias (atsiliepimo 4 lapas) yra pažymėtas žemės sklypų kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės sklypų paženklinimo-parodymo akluose) Žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rytinė riba ir žemės sklypo, kadastrinis numeris 3848/0005:223, vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esamu privažiavimo prie sklypu keliu. Žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastriniu matavimų (tikslinimo) 2013-12-29 (NTR įrašas galioja nuo 2015-12-22) metu sudarius planą, jame pažymėta, kad gretimybė taškuose 6-S-l yra su keliu, tačiau nenurodytas kelio plotas. Šis planas parašu patvirtintas ir atsakovo J. S.. Minėtame žemės sklype nenurodytos gretimybės su J. J. valdomu žemės sklypu, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

- Atsižvelgiant į faktinę situaciją, kuri neatitinka nei ieškovo, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ir situacijos. Tarnyba mano būtų tikslinga patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentus sklypo riba nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra paikinta dabar. Tokiu atveju nereiktų nustatinėti servituto patekimui į ieškovo žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

- pažiūrėjus ortofoto nuotrauką taip pat matyti, kad ir atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp dviejų ginčo žemės sklypų, todėl tvirtinimas, kad kelias atsakovų nėra naudojamas neatitinka tikrovės.

Kad teismas šioje byloje galėtų priimti teisingą sprendimą, būtina atlikti kitus paruošiamuosius darbus, o būtent: patikslinti atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentus sklypo ribą nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar Tokiu atveju nereikėtų nustatinėti servituto patekimui į ieškovo žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Matome, kad ginčas j teismą persikėlė, proceso šalims tinkamai neatlikus paruošiamųjų namų darbų ir teismui suformuluoti reikalavimai negali būti tenkinami, nes atlikus minėtus namų darbus, tarp šalių ir ginčo neliks. Manau, kad šalys formuluoja reikalavimus teismui, kurie duotoje situacijoje šiuo metu net nėra nagrinėtini teisme, nes bet koks teismo sprendimas tiek tenkinant ieškinį, tiek tenkinant priešieškinį. duotoje situacijoje įneš teisinio neapibrėžtumo ir kilęs ginčas nebus išspręstas. Šalys nėra išnaudojusios išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir būdo.

2.Kadangi ieškovo namų valdos sklypas yra valstybės nuosavybė, todėl tarnyba dalyvauja trečiuoju asmeniu.

Tarnyba dalyvauja procese ne tik kad ieškovo valdomas sklypas yra valstybės nuosavybėje, bet ir todėl valstybė yra ir žemės sklypo dalies, skiriančios ieškovo ir atsakovų žemės sklypus, savininkė. Ir kaip matome iš pateiktų šalių pateiktų dokumentų, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byloje nėra pažymėtos sklype esančios naudmenos- kelias. Nekilnojamojo turto registro duomenyse taip pat nėra parodytos naudmenos (kelio) ir žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Kas reiškia, kad šiuos abu žemės sklypus skiria valstybės fondo žemės sklypas-kelias, tačiau ieškovo ir atsakovų pateiktuose teismui servituto nustatymo planuose, gretimybių lentelėje tokie duomenys neatsispindi. Kelio likusi dalis iš viso planuose šalių nerodoma, o dalis to kelio inkorporuota (prijungta) prie atsakovų žemės sklypo.

Taigi šioje vietoje tarnybos pozicija turėtų būti pakankamai griežta ir kategoriška, nes be valstybės sutikimo, valstybei priklausantis žemės sklypas (kelias), skirtas bendriesiems poreikiams tenkinti, gerokai sumažėjęs ir inkorporuota (prijungta) į privačių žemės sklypų savininkų sklypus.

Tarnyba atsiliepime (3 lapas) yra pasisakiusi, kad „įvertinus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės, žemės sklypų paženklinimo -parodymo, žemės naudojimo plotų eksplikacijose) nurodytus sprendimus, darytina išvada, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė riba ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esančiu privažiavimo prie sklypų keliu.

3.Iš ortofoto nuotraukos matyti, kad su žemės ūkio technika ieškovas faktiškai j naudojamą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja per pietinę pusę, kirsdamas A. K. priklausančio sklypo šiaurės-rytų kampą. Ir tai suprantama, nes važiuojant keliu, esančiu tarp ieškovo ir atsakovų sklypų, patekti už ieškovui priklausančio ūkinio pastato išvežti mėšlo, parsivežti malkų ar suarti daržą nėra galimybės.

Pagrindinis įvažiavimas į ieškovo sklypą nuo sklypo rytinėje dalyje esančio kelio, tas akivaizdžiai matosi ortofoto nuotraukose, kurias tretysis asmuo teikia kartu su šiuo atsiliepimu. Iš ankščiau pateiktų fotonuotraukų matome, kad šis kelias yra nuolat prižiūrimas ir lyginamas, juo į sklypą tiek ieškovas tiek atsakovas patenka istoriškai, o ieškovo sklypo pietinėje pusėje esančiu keliuku nesinaudojama, jis per siauras pravažiuoti sunkiai technikai, o kelio įrengimui reikalingi dideli kapitaliniai įdėjimai.

Iš kartu su atsiliepimu į dubliką pateikiamų orto foto nuotraukų matome, kad:

- brėžinys teisminiams ginčams (atsiliepimo 1 priedas); Maps google brėžinys (atsiliepimo 8 priedas). Iš brėžinių matome, kad atsakovas taip pat turi du įvažiavimus sklypą, kurie intensyviai naudojami, tiek nuo savo sklypo rytinės, tiek nuo vakarinės pusės, įvažiavimai pritaikyti sunkiajai technikai įvažiuoti ir išvažiuoti, nes jeigu būtu naudojamas tik vienas įvažiavimas, su sunkiąja technika nebūtu galimybės kaip apsisukti. Taigi akivaizdus faktas, kad ir atsakovas intensyviai naudojasi tarp ieškovo ir atsakovą sklypu esančiu keliu. Tą patvirtina ir Tarnyba

- ortofoto 1995-1999 m.(atsiliepimo 2,3 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriškai naudojosi įvažiavimo keliais nuo vakarinės, tiek nuo lytinės sklypo pusės; nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliu, esančiu gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje;

-ortofoto 2005-2006 m. (atsiliepimo 4 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriškai naudojosi įvažiavimo keliais nuo vakarinės, tiek nuo rytinės sklypo pusės; nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliu, esančiu gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje;

-ortofoto 2012-2013 m. (atsiliepimo 5 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriškai naudojosi įvažiavimo keliais nuo vakarinės, tiek nuo rytinės sklypo pusės; nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliu, esančiu gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje;

-ortofoto 2015-2017 m. (atsiliepimo 6 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriškai naudojosi įvažiavimo keliais nuo vakarinės, tiek nuo lytinės sklypo pusės; nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliu, esančiu gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje.

-aktualiausia ortofoto (atsiliepimo 7 priedas) patvirtina, kad atsakovai istoriškai naudojasi įvažiavimo keliu tiek nuo vakarinės, tiek nuo rytinės sklypo pusės; tačiau nuo rytinės pusės, atsakovai naudojosi keliuku, jau ne gretimo kaimyninio žemės sklypo dalyje, bet kelias padarytas atsakovų žemės sklypo dalyje, nes galimai su gretimo sklypo savininku kilo nesutarimu dėl keliuko, todėl kaimynas įvažiavimą tvora užtvėrė, kas matosi iš pateikiamo brėžinio teisminiams ginčams (atsiliepimo 1 priedas.)

Iš byloje pateikiamų dokumentų matyti, kad tikslinti atsakovų sklypo kadastrinius matavimus yra būtina. Ieškovų ir atsakovų sklypus skiriantis kelias, priklausė valstybės fondo žemei, kurio dalis be jokio teisinio pagrindo buvo Inkorporuota (prijungta) prie atsakovų žemės sklypo ii yra pagrindai šiai klaidai ištaisyti, taip užtikrinant bendrą privažiavimą ir tokiu būdu atstatyti žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyrą.

Kuomet buvo rengiama atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kai buvo atliekami matavimai. į matavimus nebuvo kviečiami suinteresuoti asmenys.

Tik Tarnyba buvo kviesta dalyvauti ribų paženklinimo procedūroje kai gretimybėje esančio kelio valdytoja, tačiau nėra duomenų, kokius gi veiksmus tarnyba atliko, kuomet R. S. individuali įmonė, rengė 2013-12-23 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, o tarnyba atitinkamai 2014-06-26 sprendimu Nr.3SK-( 14.3.110.)!2S6). pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis.

5.Visiškai jokios teisinės reikšmės neturi atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jiems priklausantis sklypas yra 27 arai. o kitoms ginčo šalims virš 30 arų. Iš orto foto ir pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovams priklauso didesnis žemės sklypas, nei kad jie pagal faktą naudojasi; atsakovų žemė sklypo pietinėje dalyje yra akmeninė tvora, kuri gerokai nutolusi nuo sklypo ribos.

Teikiamos teismui įvairių metų ortofoto patvirtina, kad ginčo kelias yra naudojamas intensyviai tiek ieškovo, tiek atsakovų ir yra prižiūrimas. Iš darbo brėžinio (atsiliepimo 5 priedas) matyti, kad ant atsakovų sklypo vakarinės dalies pakraščio prie kelio, o ne kelio viduryje, yra senai užsodinti medžiai, kas tik patvirtina, kad atsakovai nuo seno yra pripažinę Šio kelio buvimo faktą, juo naudojosi savo poreikių tenkinimui, tačiau Šiai dienai tai akivaizdžiai neigia, nes nenori, kad tuo keliuku važinėtų ieškovas. Iki kol atsakovų santykiai su ieškovu buvo geri, panašus klausimai nebuvo keliami ir ginčo nebuvo.

7.Kelias susiformavo ir todėl, kad atsakovai juo pravažiuodavo į sklypą kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sklypas yra padovanotas sūnui.

Iš pateiktų įvairių metu ortofoto, matyti, kad ginčo kelias tiek patekimui j dabar valdomus ieškovo ir atsakovų sklypus, tiek patekimui į sklypą kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) yra naudojamas. Atsakovai formuodami reikalavimus teismui, siekdami nustatyti kelio servitutą per trečiojo asmens žemės sklypą, bando paneigti ginčo kelio buvimo faktą. Savininko pasikeitimas nepanaikina kelio buvimo fakto, kaip kad ir nėra svarbu, jog naujasis jo savininkas ginčo keliu nesinaudoja.

Atsakovai dėl ieškovo J. J. (toliau-Ieškovas) atsiliepimo pažymėjo, kad:

1.Kaip nurodyta priešieškinyje, pagal atsakovu teikiamu kelio servituto projektą, numačius d metru pločio kelią, bendras jo plotas sudarytu 44 kv.m. plotą (32 kv.m. A. K. sklype-12 kv.m atsakovą sklype). Tai sudarytų mažesnę intervenciją į kitų savininkų nuosavybę, palyginus su ieškovo teikiamu projektu, pagal kuri bendras siūlomo servitutinio kelio plotas sudarytų SO kv.m plotą.

Šiuo atveju keltinas klausimas ne kelio servituto nustatymo atsakovų žemės sklype, bet atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikslinimo ir pagal pradinius dokumentus sklypo ribos nustatymo kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar. Tokiu atveju nereikėtų nustatinėti servituto patekimui į ieškovo žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nes kelias kaip kad istoriškai susiformavo liktų valstybės fondo žemėje, o ne privačioje valdoje. Tarnyba atsiliepime pati pripažįsta padarytas klaidas ir siekia jas ištaisyti, tokiu būdu atstatant socialinį teisingumą.

2.Atsakovų siūlomas trumpiausias kelias ieškovui įvažiuoti į savo sklypą.

Atsakovų siūlomos ir nurodytos vietos kelio servitutui nustatyti ir keliu negalima pavadinti. Iš Ortofoto nuotraukų matosi neryškios nuvarinėtos vėžės paviršiniame žemės sluoksnyje (juodžemyje), tarp vėžių matosi žolė.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymas 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad. kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kilos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Prieš nustatant tarnaujantį servitutą A. K. žemės sklype, kadantrinis numeris 3848/0005:27, (atsiranda poreikis būtiniems kelio įrengimo darbams atlikti), todėl būtina išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu. kas ir kieno sąskaitą tie kelio įrengimo darbai bus atlikti, kas užtikrintų galimybę ieškovui naudojantis svetimu daiktu pravažiuoti transporto priemone. Tokių darbų atlikimo masto, darbų sąmatos, atsakovai nepateikia. Tai būtų darbai, susiję su augmenijos pašalinimu iš tos teritorijos, kurioje nustatomas kelio servitutas ir atitinkamai darbai ir medžiagos kelio įrengimui. Augmenija šalintina liek. kiek ii trukdytų naudoti minėtą teritoriją pravažiavimui transporto priemone.

3.Aplinkybes dėl pirminių sklypų dokumentų, dėl sklypų matavimų, dėl galimai padarytu matavimų klaidų ir pan. Šiuo atveju neturi reikšmės.

Negalima sutikti su tokia atsakovų pozicija, nes visų procese dalyvaujančių asmenų pripažintos klaidos atliekant matavimus atsakovams priklausančio žemės sklypo, turi esminės reikšmės procese dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Tarnyba, atstovaujanti valstybės interesus ir siūlo šias klaidas ištaisyti.

4. Atsakovas, kol nebuvo įsirengęs įvažiavimo kitoje savo sklypo dalyje, važiuodavo palei ribą su ieškovu, bet išimtinai savo sklypu.

Pagal ortofoto matyti, kad atsakovas važiuodavo ne pagal ribą su ieškovu, K-1 naudojosi visu jam vakarinėje sklypo dalyje esančiu ginčo keliu, nes valstybės fondo žemės dalis, inkorporuota (prijungta) prie atsakovų žemės sklypo, nėra pakankamai plati pravažiavimui nei sunkiajam nei lengvajam transportui. Atsakovas visada važinėjo ginčo keliu, nes įvažiavimas iš rytinės pusės atsakovo buvo įrengtas visai nesenai 2015-2017 metų ortofoto to kelio dar nesimato.

Na šiuo atveju čia logika labai paprasta, jeigu atsakovas nenori ir nesinaudoja ginčo keliu, tai tegul atiduoda šią žemės sklypo dalį tiems, kuriems tas kelias gyvybiškai yra svarbus, įvertinus ir tai, kad ieškovui šis kelias yra gyvybiškai svarbus, kad įvažiuoti su sunkia technika.

Pažymėtina, tai, kad pagal žemės sklypo abrizą bei preliminarius privatizavimo matavimus (paskaičiavus pagal kraštinių matmenis), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) plotas 0,2426 kv.m., registro dokumentuose klaidingai nurodytas 0.2800 kv.m., po žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo-0,2773 kv.m. Jeigu atitrauktume vakarinę sklypo ribą iki kelio pakrato, žemės sklypas sumažėtų iki 0,2657 kv m., tačiau sklypas nebūtų mažesnis nei pradiniuose privatizavimo dokumentuose. Taigi kyla klausimas, kokis gi poreikis buvo išdidinti žemės sklypą, keisti jo konfigūraciją, atliekant geodezinius matavimus 2013 metais, taip sumažinat valstybės fondo žemės dalį. t. y. Žemės sklypo plotas esantis natūroje 0..2657 kv.m. neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodyto ploto 0,2426 kv.m. Aukščiau aprašyta situacija aiškiai matosi iš kartu su atsiliepimu pateikiamo Darbo brėžinio (atsiliepimo priedas Nr. 5)

Kalbant apie ieškovo valdomą žemės sklypą pažymėtina tai. kad žemės sklypas kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis valstybės žemės fondui, pagal faktą naudojamas ieškovo; šio žemės sklypo ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai). Pagal registrų centro kadastro žemėlapį šio žemės sklypo įklotas plotas 3101 kv.m.. o ne 3300 kv.m. kaip nurodytą nekilnojamojo turto registro pažymoje, t. y. žemės sklypo plotas esantis natūroje 3101 kv.m. neatitinka teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto 3300 kv.m., kas aiškiai atvaizduota situacijos brėžinyje teisminiams ginčams ( atsiliepimo priedus Nr.4)

Tam turime keistą situaciją, kuomet atsakovams pagal faktą atmatuotas ir priklauso didesnis žemės sklypas, nei jis buvo numatytas pradiniuose dokumentuose, kai tuo tarpui ieškovui trūksta žemės. Tikimės, kad į šiuos painius klausimus padės atsakyti Tarnyba, ir ištaisys klaidas, kurios buvo padarytos atliekant matavimus.

Atsakovai teigia, kad jiems nereikia nei dalies ginčo kelio, nes juo nėra poreikio naudotis, pagal faktą jie nesinaudoja ir pietine žemės sklypo dalimi, todėl nėra kliūčių ir priežasčių, kodėl negalėtų būti patikslinti atsakovams priklausančio žemės sklypo matavimai.

Atsakovai dėl trečiojo asmens A. K. (toliau-Tretysis asmuio) atsiliepimo pažymėjo, kad: 1.Atsakovai tvirtina, kad kelias per trečiojo asmens žemės sklypą yra ir juo ieškovas kiekvieną dieną važinėja.

Iš pateiktos planinės medžiagos matome, kad tai keliukas, kuris praktiškai nėra naudojamas, tarp provėžų matosi žolė, keliukas nėra prižiūrimas, paviršinį sluoksnį sudaro juodžemis, o ne žvyras ir smėlis, skirtingai nei ginčo kelias, kuris yra nuolat prižiūrimas ir naudojamas istoriškai.

Dėl kelio sąvokos ir įrengimo, tretysis asmuo yra plačiai pasisakęs savo atsiliepime į atsakovų priešieškinį. Nustatyto teisinio reguliavimo prasme, keliuko šalia trečiojo asmens sklypo, negalima pavadinti keliu, o kelio įrengimui bus reikalingos neproporcingai didelės sąnaudos.

2.Kelią, vedantį į sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai įvardija kaip buvusiu keliu.

Iš ortofoto nuotraukų matome, kad šio kelio buvusiu negalima pavadinti, ir juo kaip ir ankščiau, taip ir dabar naudojasi tiek ieškovas, tiek atsakovai, tiek ir tretieji asmenys. Kelias aiškiai nuvažinėtas. ryškiai matomas ortofoto.

Ne bet koks kelias pagal nustatytą teisinį reguliavimą gali būti įvardintas kaip kelias. Lietuvos Respublikos kelių įstatyme. Kelių techninio reglamento KTR 1.01.2008 „Automobilių keliai“ yra įvardintos kelios sąvokos ir reikalavimai keliui. Nagrinėjant analogiškas bylas, vienas iš kelio servituto įvertinimo racionalumo ir tikslingumo kriterijų, kelio įrengimo sąnaudų palyginimo kriterijus. Akivaizdu, kad ginčo kelio įrenginėti jau nereikia, jis įrengtas ir daugel metų funkcionuoja, kai tuo tarpu pagal atsakovų siūlomą variantą, kelio įrengimu reikėtų nemažų finansinių įdėjimų. Kadangi atsakovai tokį būdą siūlo, tai jie turėtų ir pareigą pateikti duomenis apie šio kelio įrengimo kaštus.

Tretysis asmuo nuosekliai laikosi pozicijos, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai šiuo atveju nėra išnaudoję visų galimybių ginčų spręsti ne teismo būdu ir tas yra matoma įvertinus byloje pateiktus įrodymus. Esamų duomenų pagrindu teismas yra ribojamas tenkinti ieškinio ar priešieškinio reikalavimus, kadangi nenustačius aiškios ribos tarp ieškovo ir atsakovų valdomų žemės sklypų, įvertinus tai, kad jų gretimybėje yra valstybės fondo žemės sklypas, be to ir paties ieškovo žemės sklypo ribos nėra aiškios ir tikslios (ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus), o atlikti kadastriniai matavimai atsakovų žemės sklypui kelia labai rimtų abejonių jo išorinių ribų nustatymo teisėtumu, teismas priimtų iš esmės sąlyginį sprendimą, kurio faktinis vykdymas būtų negalimas.

Tretysis asmuo A. K. pateiktu atsiliepimu į ieškovo tripliką prašo atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad byloje tarp proceso šalių kol kas nėra ginčo, dėl servituto nustatymo būtinumo, tačiau kyla ginčas dėl servituto nustatymo vietos. Kaip matyti iš šalių byloje pateiktos faktinės medžiagos privažiavimui tiek prie ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek prie atsakovams priklausančio žemes sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), yra būtinas kelias.

Pagal faktą tiek ieškovas, tiek atsakovai naudojasi keliu, esančiu tarp dviejų ginčo žemės sklypų, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl tvirtinimas, kad kelias atsakovų nėra naudojamas neatitinka tikrovės. Šie objektyviai nustatyti faktai, turi esminės reikšmės, teismui priimant galutinį procesinį sprendimą, ir byloje dalyvaujančių šalių jokiais leistinais įrodymais nėra paneigti. Atsakovų bet koks neigimas tokio kelio buvimo fakto tik subjektyvi nuomonė ir vertintina niekaip kitaip atsakovų formuojamos gynybos pozicija. Byloje pateiktos ortofoto nuotraukos bei kita byloje esanti medžiaga liudija tokio kelio buvimą jau ilgus metus.

Tarnyba savo 2020-11-23 atsiliepime yra pažymėjusi, kad atsižvelgiant į faktinę situaciją, kuri neatitinka nei ieškovo, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ir situacijos. Tarnyba mano būtų tikslinga patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir pagal pradinius dokumentus sklypo ribą nustatyti kelio pakraščiu, o ne viduriu, kaip yra padaryta dabar. Tokiu atveju nereikėtu nustatinėti servituto patekimui i ieškovo žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kad yra būtina patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus dėl padarytų pažeidimų, liudija ir atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pažeistas nustatytas teisinis reguliavimas, o būtent:

1.Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

2.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Sistemiškai vertinant atsakovams priklausančio žemės sklypo formavimo istoriją matome, kad atsakovams priklausančio patvirtinto žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, neatitinka teritorijų planavimo dokumento ir preliminarių matavimų, o tai yra esminiai įstatymo pažeidimai.

Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus negali būti keičiamos preliminarių matavimų ribos. Taigi atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus (2013-12-23) ir Tarnybai tvirtinant kadastro duomenų bylą (2014-06-26). įrašas galioja nuo 2015-12-22, buvo nesilaikyta imperatyvių įstatymo nuostatų.

Šiuo klausimu tretysis asmuo yra aiškiai pasisakęs 2020-12-10 atsiliepime į atsakovų dubliką, kuriame pažymėjo, kad pagal žemės sklypo abrizų bei preliminarius privatizavimo matavimus (paskaičiavus pagal kraštinių matmenis), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,2426 kv.m., registro dokumentuose klaidingai nurodytas 0,2800 kv.m., po žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo-0,2773 kv.m., kas neatitinka teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto 0,2426 kv.m. Netgi tuo atveju, jeigu atitrauktume vakarinę sklypo ribą iki kelio pakraščio, žemės sklypas sumažėtų iki 0.2657 kv.m., tačiau sklypas nebūtų mažesnis nei pradiniuose privatizavimo dokumentuose. Taigi kyla klausimas, kokis gi poreikis buvo išdidinti žemės sklypą, keisti jo konfigūraciją, atliekant geodezinius matavimus 2013 metais juos tvirtinai 2015 metais, taip sumažinat valstybės fondo žemės dalį. t. y. žemės sklypo plotas esantis natūroje 0,-2657 kv.m. neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodyto ploto 0,2426 kv.m. Aukščiau aprašyta situacija aiškiai matosi iš kartu su atsiliepimu pateikiamo Darbo brėžinio (atsiliepimo priedas Nr. 5).

Be to, pagal 2013 metais R. S. individualios įmonės parengto minėto žemės sklypo plano duomenis matyti, kad žemės sklypo posūkio taškas Nr. 7 yra ant privažiavimo kelio; taip pat įvertinus žemės sklypo plano, parengto po kadastro duomenų tikslinimo 2013 m. ir 2002 m. parengto plano ir lauko abriso matyti, kad pasikeitė žemės sklypu konfigūracija. Tas akivaizdžiai matyti iš pateikiamo atsiliepimo priedo Nr.5-darbo brėžinio.

R. S. individualios įmonės parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytos naujos atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos, neteisėtai pakeitė preliminariais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas. Manome, kad R. S. individualios įmonės savininkė, kviestiną į teismo posėdį liudyti dėl tokiu Žemės sklypo kadastrinių matavimu bylos parengimo aplinkybių, salynu ir prielaidų.

Lyginant išorines žemės sklypo ribas atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal abrisą bei pradinius privatizavimo dokumentus, su kadastriniame plane dabar galiojančiomis nužymėtomis ribomis, matome, kad viršutinė (šiaurinė) sklypo riba padidėjo 5,64 metro, atitinkamai dalis valstybės fondo žemės buvo integruota į atsakovams priklausantį žemes sklypą, taip jį padidinant, atitinkamai uždarant ten buvusį kelią, patekimui į kitą griovio pusę per perlaidą.

Tretysis asmuo savo procesiniuose dokumentuose ne kartą yra akcentavęs į teisės aktų pažeidimus rengiant bei tvirtinant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bei akcentavo į Tarnybos poziciją Šiuo klausimu, kuri trečiojo asmens manymu šioje byloje turėtų būti pakankamai griežta, kategoriška bei principinga.

Tarnyba atsiliepime (3 lapas) yra pasisakiusi, kad „įvertinus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose (žemės sklypų planuose, abrisuose, žemės, žemės sklypų paženklinimo -parodymo, žemės naudojimo plotų eksplikacijose) nurodytus sprendimus, darytina išvada, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė riba ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė riba. atlikus kadastrinius matavimus, turi sutapti su vietovėje esančiu privažiavimo prie sklypų keliu.

Ieškovas patvirtina, kad atsakovai iki šiol naudojasi ginčo keliu ir tokia ieškovo poziciją neprieštarauja trečiojo asmens pateiktai rašytinei medžiagai: ortofoto nuotraukoms bei situacijos planui.

Bet kokiu atveju, kelio įrengimas pagal atsakovų siūlomą variantą, bus susijęs su papildomų materialinių resursų panaudojimu, skirtingai nuo esamo ir visų šiuo metu naudojamo kelio, kaip kad ir siūlo ieškovas, kur jo įrengimui jokių materialinių resursų jau nereikia, tačiau atsakovai šias svarbias bylai aplinkybes sąmoningai nutyli. Atsakovai siūlydami tokį kelio servituto nustatymo variantą, neigi nenurodo, kieno sąskaita tas kelias bus įrenginėjamas.

Tretysis asmuo pritaria ieškovo nuomonei, kad toks atsakovų procesinis elgesys, sietinas ne objektyvių aplinkybių duotoje situacijoje vertinimu bet su žmogiškuoju veiksniu t. y. kilusiais nesutarimais su ieškovu ir savo priešieškiniu atsakovai savo ketinimus apriboti ieškovui važiuoti keliu, bando realizuoti, kas vertintina kaip savotiška keršto ieškovui forma.

Kadangi ieškovas nėra pilnai įregistravęs nuosavybės į žemės sklypą kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), viešame registre šis žemės sklypas deklaruojamas priklausantis valstybei, todėl valstybė per įgaliotas institucijas. Šiuo atveju per Tarnybą, privalo aktyviais veiksmais prisidėti prie šios problemos teisingo išsprendimo.

Kita vertus atsakovai, kuomet buvo rengiama ir tvirtinama jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. sutiko su tokiomis jiems priklausančio žemės sklypo vakarinėmis ribomis, tuomet būtų teisinga manyti, kad atsakovai tuo metu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką t.y. su vakarinėje žemės sklypo dalyje esančiu įrengtu ir naudojamu keliu, kuriuo kaip matome iš pateiktų medžiagos naudojasi ne tik atsakovai ir ieškovas, bet ir tretieji asmenys ir tokia buvo atsakovų valia, kurią šiai dienai atsakovai nori pakeisti.

Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas procesas teisme, todėl atsakovų elgesys šiuo požiūriu, dėl savo nuomonės ir valios keitimo praėjus jau ilgam laiko tarpui, yra nepateisinamas. Atsakovų žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2013-12-23. 2014-06-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 3SK-(14.3.110.)-1286, buvo patvirtinta žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla. Įrašas galioja nuo 2015-12-22.

Tretysis asmuo nuosekliai laikosi pozicijos, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai šiuo atveju nėra išnaudoję visų galimybių ginčą spręsti ne teismo būdu ir tas yra matoma įvertinus byloje pateiktus įrodymus. Esamų duomenų pagrindu teismas yra ribojamas tenkinti ieškinio ar priešieškinio reikalavimus, kadangi nenustačius aiškios ribos tarp ieškovo ir atsakovų valdomų žemės sklypų. įvertinus tai. kad jų gretimybėje yra valstybės fondo žemės sklypas, be to ir paties ieškovo žemės sklypo ribos nėra aiškios ir tikslios (ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus), o atlikti kadastriniai matavimai atsakovų žemės sklypui kelia labai rimtų abejonių jo išorinių ribų nustatymo teisėtumu, teismas priimtų iš esmės sąlyginį sprendimą, kurio faktinis vykdymas būtų negalimas.

Trečiasis asmuo O. J. pateiktu teismui atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį nurodo, kad palaiko ieškovo procesiniuose dokumentuose (2020-07-09 ieškinyje dėl kelio servituto nustatymo, 2020-09-18 ieškovo atsiliepime į atsakovų priešieškinį ir 2020-12-09 ieškovo triplike (atsiliepime į atsakovų dubliką)) išdėstytą poziciją bei argumentus bei patvirtina savo paaiškinimus, pateiktus 2021-03-19 teismo posėdyje.

Iš pateiktos 1992-11-24 Varėnos rajono valdybos ir J. J. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties(ieškinio priedas Nr.4) matosi, kad buvo sutarta parduoti J. J. 0,2924 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),

Iš ieškovo pateiktų servituto planų(ieškinio priedai Nr.8 ir Nr.9) matosi, kad servitutą siūloma nustatyti nuo(duomenys neskelbtini) einančio nuvažiavimo link ieškovo ir atsakovų sodybų, kelio plotą išlaikant nuvažiavimo ploto, kur servitutui būtų reikalinga užimti 80 kv.m atsakovų žemės sklypo, bei viso kelio servitutas, apimantis ir dalį ieškovo žemės sklypo, sudarytų 140 kv m .,bei būtų galimybė tiek ieškovui, tiek atsakovams esamu keliu privažiuoti prie savo namų valdų žemės sklypų arba pravažiuoti link melioracijos griovio pralaidos.

Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų Nr.1-5(ieškinio priedas Nr.6) dėl esamo privažiavimo kelio matosi, kad nuo asfaltuotos (duomenys neskelbtini) yra asfaltuotas nuvažiavimas apie 2-3 m ilgio, kur toliau eina žvyruotas kelias link abiejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur kairėje kelio pusėje link ieškovo gyvenamojo namo stovi elektros stulpas su dviem atramomis, kur viena iš jų pasiekia beveik kelio kraštą bei prie namo, šalia kelio krašto ,maždaug vienoje linijoje su elektros stulpu, auga eglė. Šalia šio nuvažiavimo(prieš ieškovo naudojamą žemės sklypą) į kairę pusę matosi esantis pravažiavimo keliukas, kur šalia (sklypo kampe) stovi elektros stulpas su elektros įvadu į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (A. K.). Iš vietos apžiūros bei servituto plano matosi, kad šis keliukas yra gruntinis ,jis pasisuka į sklypą prie ieškovo ūkinių pastatų, keliukas yra tik su provėžomis, tarp provėžų auga žolė.

Iš atsakovų pateikto servituto plano matosi, kad servitutą siūloma nustatyti nuo (duomenys neskelbtini) einančio nuvažiavimo tarp trečiojo asmens A. K. ir ieškovo sodybų, kur servitutui būtų reikalinga užimti 12 kv.m atsakovų žemės sklypo(taškai 1-2-3-4),o likusi servituto dalis turėtų eiti per esamą privažiavimo keliuką bei užimti 32 kv m A. K. žemės sklypo. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovams užtvėrus tvorą pagal jų nustatytą žemės sklypo ribą žvyruoto pravažiavimo viduriu šiuo metu esantis žvyruotas pravažiavimas link ieškovo ir atsakovų sodybų (duomenys neskelbtini) būtų susiaurintas ir galimai būtų netinkamas pravažiuoti su transporto priemonėmis .

Iš trečiojo asmens A. K. pateiktos prie atsiliepimo į atsakovų priešieškinį aero fotonuotraukos iš geoportal.lt matosi, kad ginčo kelias (nuvažiavimas) pagal išvažinėjimo intensyvumą yra naudojamas abiejų pusių(ieškovo ir atsakovų),kur ieškovas įvažiuoja į kiemą iš šiaurinės pusės(už namo),o atsakovai į rytinę pusę, o keliukas ties A. K. sklypo riba link ieškovo ūkinių pastatų yra ženkliai mažiau nuvažinėtas, bei matosi žolė tarp ratų vėžių. Iš trečiojo asmens A. K. kartu pateiktų darbo brėžinių su fotonuotraukomis matosi, kad norint įrengti atsakovų siūlomą servitutinį kelią galimai reikėtų išpjauti ant kampo esantį medį bei toliau esančius medžius A. K. žemės sklype, kadangi šį kelią patraukti į ieškovo žemės sklypo pusę, įvertinant elektros stulpo atramos apsauginę zoną, gali trukdyti esanti elektros stulpo atrama. Kartu iš šio trečiojo asmens ,kartu su atsiliepimu į atsakovų dubliką, pateiktų orto foto nuotraukų už 1995-1999 ,2005-2006, 2012-2013, 2015-2017 metus matosi, kad privažiavimo kelias tarp sodybų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas nuolat abiejų šalių, kadangi matosi, kad šis privažiavimas nebuvo užžėlęs ar kaip tai kitaip uždarytas įvažiuoti į abi sodybas.

Iš 2021-06-18 atsakovų pateiktos namų valdos techninės apskaitos (inventorizacinės) bylos matyti, kad 1991 m atliekant namų valdos inventorizaciją namų valdos žemės sklypo riba neužeina ant privažiavimo kelio.

Iš ieškovo pateikto priedo prie tripliko matosi, kad pagal VĮ Registrų centras masinį vertinimą žemės sklypo ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 1350 Eur.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnio 3 dalis). Servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.128 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodė, kad jis dėl pravažiavimo teisės ar servituto nustatymo klausimą buvo bandęs spręsti tarpusavio susitarimu su kito gretimo žemės sklypų savininkais- atsakovais . Ieškovas byloje nurodė ,kad jis buvo siūlęs atsakovams sumokėti kompensaciją už servituto nustatymą, kuri atitiktų protingą ir pakankamą atlyginimą už naudojimąsi atsakovės žemės sklypu dalimi, t.y. suprojektuotu pravažiavimu per atsakovų žemės sklypo kraštą. Tačiau atsakovų nurodyta kompensacijos suma buvo aiškiai per didelė ir jis su tokia siūlomos kompensacijos suma nesutikęs. Tiek iš ieškovo paaiškinimų, tiek atsakovų paaiškinimų nagrinėjant bylą matosi, kad atsakovai šiuo metu iš viso nesutinka dėl servituto nustatymo, bei tuo pačiu nesutinka ir gauti kompensaciją iš ieškovo.

Ieškovas įrodė teismui, kad jo pasiūlytas servitutinio kelio variantas yra optimaliausias, labiausiai atitinkantis ieškovo ir atsakovų interesų balansą. Teismas mano, kad pateiktų įrodymų pakanka priimti atitinkamą sprendimą, atsižvelgiant į bylos esmę, surinktus įrodymus ir šalių pasisakymus.

Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalis, numato, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Statybos techninis reglamentas 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės kelia. Bendrieji reikalavimai „ 8 p.,15 p .vietinės reikšmės keliui III kategorijos, kai projektinis greitis 20-30 km/h nustatytas minimalus 5 m pločio kelias. LR Žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilygintų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 49 p. numato, kad naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6,5 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, tai šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturėtų būti mažesnis kaip 4,5 m .