Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-809-1023/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-30
Bylos Nr.
II-809-1023/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00585-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
V. Š.
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-809-1023/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00585-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.5.3; 16.9.11.; 21.9.9; 21.10.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo pakeisti 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir paskirti švelnesnę nuobaudą t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės automobilio konfiskavimo. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi iš pareiškėjo išieškoti 8000,00 Eur konfiskuotino turto vertės sumą, jos sumokėjimą nustatant per 2 (du) metus.

2. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, yra vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimas buvo padarytas neįvertinus aplinkybės, kad iš vakaro vartotas alkoholis nulems neblaivumo būseną. Institucija priėmusi nutarimą nustatė, kad konfiskuotas automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal registro duomenis priklauso pareiškėjui, tačiau institucija apie tai, jog pareiškėjas yra vedęs ir konfiskuota transporto priemonė priklauso šalimas bendrąja jungtine nuosavybe žinojo, šią informaciją žodinio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas yra pareigūnams pasakęs. Šeimoje yra realus poreikis turėti transporto priemonę, kadangi šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia vežioti į užklasines veiklas, pareiškėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė dirba Kauno mieste. Nei vienas iš sutuoktinių neturi kito automobilio. Konfiskavus automobilį, kuris yra būtinas šeimos poreikiams tenkinti neproporcingai bus pažeisti ir trečiųjų asmenų interesai, kurie visiškai nėra susiję su administracinio pažeidimo padarymu. Pareiškėjo manymu šiuo atveju galima vadovautis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, kuri numato galimybę išieškoti turto vertę tais atvejais, kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiuo atveju administracinės atsakomybės tikslams pasiekti visiškai pakankama administracinio poveikio priemonės – konfiskuoto automobilio vertės išieškojimo. Atsižvelgiant į automobilio techninę būklę, jo amžių, automobilio vidutinė rinkos kaina – 8000,00 Eur, kurią pareiškėjas sumokėtų per 2 metus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti, nekonfiskuoti automobilio, sutinka su automobilio vertės konfiskacija. Nurodė, kad važiavo su „Subaru“ neturėdamas teisės vairuoti be alkobloko ir būdamas neblaivus. Sutinka su nusižengimu, gailisi. Žmona dirba (duomenys neskelbtini), nuveža vaikus į būrelius, jie gyvena (duomenys neskelbtini), be mašinos vaikai negali lankyti būrelių, nes autobusai nelabai važiuoja. Jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turi banko paskolą, bet jo mama padėtų išmokėti automobilio vertę – 8000 Eur.

Atsiliepimas

4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad LR ANK 427 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai. ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Už šį nusižengimą Pareiškėjui administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. pakartotinį vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusiu nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pinigine bauda su administracinėmis poveikio priemonėmis- specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. gegužės 29 d. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija parodo jo sisteminį vairavimą grubiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į kelių eismo taisyklių laikymąsi, į eismo saugumą, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad 2017 m. Pareiškėjas jau buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (ROIK (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, kartu vertinant atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jog pareiškėjui teisingai skirta bauda kartu su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu ir transporto priemonės konfiskavimu, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), V. Š. paskirta 1200 eurų bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 24 mėnesiams, daikto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę – keleivinį automobilį „Subaru Outback“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. už tai, kad jis 2024 m. gegužės 11 d. 07:54 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,53 promilių girtumas ir nesilaikydamas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, teismo posėdžio metu prašydamas pakeisti nutarimo dalį dėl automobilio konfiskavimo, prašant netaikyti automobilio konfiskavimo, vietoje to konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

9. Teismas pažymi, kad pareiškėjas tiek protokole, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog pakartotinai vairavo neblaivus, nesilaikydamas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą be jo paties prisipažinimo, yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2024 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), alkotesterio duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, 2024 m. gegužės 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, nurodant, kad nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, alkotesteriu nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis abiem tikrinimo atvejais, tarnybiniu pranešimu, sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, elektroniniu susirašinėjimu, V. Š. prašymu.

10. Pažymėtina, kad pareiškėją sustabdžius policijos pareigūnams, jam buvo patikrintas blaivumas ir alkotesteriu nustatytas pirmu pūtimu 0,58 promilių girtumas, antru pūtimu 0,55 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2068290 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810“ ARFM-0365 patikra buvo atlikta 2024 m. balandžio 19 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2024 m. spalio 17 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Kaip aukščiau minėta, pareiškėjas tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi.

11. Kaip išaiškinęs kasacinis teismas šio pobūdžio bylose, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Administracinio nusižengimo protokole nurodoma aplinkybė, kad alkoholį vartojo iki 22:00 val. vakaro ir nežinojo, kad ryte bus dar alkoholio poveikis, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Pareiškėjas, žinodamas apie vartotą alkoholį, nebuvo pakankamai drausmingas ir rūpestingas bei atidus kelių eismo dalyvis, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, kuomet apskritai negalėjo vairuoti automobilio, kuriame nėra įrengtas alkoblokas, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą pareiškėjas padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

12. Pažymėtina, jog šiuo atveju už vairavimą būnant neblaiviam, pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog pareiškėjas 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, kuomet 2023 m. spalio 31 d. pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 0,76 promilių neblaivumas, skirta 800 eurų bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių terminui nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. balandžio 29 d., taip pat paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 mėnesių - nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. gegužės 29 d. Akivaizdu, kad skundžiamame nutarime nustatytas nusižengimas buvo padarytas galiojant draudimui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju buvo tinkamai nustatytas administracinio nusižengimo pakartotinumas nepraėjus numatytam terminui nuo administracinio poveikio priemonės įvykdymo, kadangi nusižengimas padarymas vieną iš paskirtų administracinio poveikio priemonių vykdant.

13. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, jog jis vairavo neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kuomet naujo pažeidimo padarymo dieną atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo įvykdęs paskirtos nuobaudos su administracinio poveikio priemone, specialioji teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sugrąžinta, konstatuotina, kad veika laikytina padaryta pakartotinai, pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

14. Asmuo, padaręs ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 1000 Eur iki 1500 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taip pat už 427 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir automobilio konfiskavimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą privalu skirti baudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir automobilio konfiskavimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias tris teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas, ar baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

15. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

16. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis).

17. Dėl administracinio poveikio priemonės- specialiosios teisė atėmimo teismas pažymi, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.). Teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (kasacinės nutartys: Nr. 2AT-65-222/2017, Nr. 2AT-46-628/2019, Nr. 2AT-2-387/2024).???

19. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Į minėtas aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant pareiškėjui nuobaudą, t. y. parenkant minimalų baudos dydį, nustatant minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą ir maksimalaus termino draudimą vairuoti transporto priemonę be alkobloko bei taikant automobilio konfiskavimą.

20. Pareiškėjas pateiktu skundu ir teismo posėdžio metu nekvestionavo skirtos baudos ir specialiosios teisės atėmimo, prašė netaikyti automobilio konfiskacijos, vietoje to skiriant automobilio vertės - 8000 Eur konfiskaciją. Aplinkybę, kad turtą konfiskuoti yra netikslinga pareiškėjas grindė tuo, kad automobiliu naudojasi jo sutuoktinė, automobilis pakankamai didelis visai šeimai, o mažesniu automobiliu būtų sunku vežioti tris vaikus. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog automobilio konfiskavimas, kuris pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį yra privalomas, aptariamu atveju būtų netikslingas. Pareiškėjas iš esmės nurodo su gyvenimo patogumu susijusias aplinkybes, kurios negali būti pagrindu taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalį ar ANK 34 straipsnio 6 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024).

21. Pastebėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad konfiskuotinas automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, tačiau pagal byloje esančius duomenis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso trys keleiviniai automobiliai ir vienas krovininis automobilis (AN b. l. 36). Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog minėto automobilio konfiskavimas netikslingas, nes pažeidžia šeimos ir nepilnamečių vaikų interesus, kadangi pareiškėjas nuosavybės teise turi ir kitų transporto priemonių, kuriomis gali būti užtikrinamos galimybės jo sutuoktinei vežioti nepilnamečius vaikus.

22. Pagal bylos aplinkybes pareiškėjui taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad minėtas automobilis nepriklauso tretiesiems asmenims, o pareiškėjui nuosavybės teise, automobilis nėra paslėptas, suvartotas, taip pat nenustatyta kitų priežasčių, dėl kurių jo nebūtų galima paimti.

23. Pareiškėjas, prašydamas taikyti automobilio vertės konfiskaciją, vienu iš argumentų nurodė, kad minėtas automobilis priklauso ne tik jam, bet ir sutuoktinei, t. y. jiems priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas dėl transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo yra išaiškinęs, kad jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.).

25. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vien tai, kad automobilis priklauso ne tik pareiškėjui, bet galimai ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju gali būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusižengimo, nurodyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.

26. Akcentuotina, kad pareiškėjo veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – vairavimas transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio, padarytas pakartotinai, laikytinas vienu iš pavojingiausių, itin šiurkščių administracinių nusižengimų. Pareiškėjas, vartojęs alkoholinius gėrimus, galėjo ir privalėjo suvokti, jog nėra blaivus vairuoti automobilį ir, kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Pažymėtina, jog pareiškėjas galėjo vairuoti tik automobilius, kuriuose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau kaip pats pripažino teismo posėdžio metu, jis vairavo automobilį, kuriame neįrengtas minėtas užraktas. Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų ir labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdamas neblaivus jis važiavo gyvenvietėje intensyvaus eismo metu, dėl mažareikšmės priežasties. Atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytą neblaivumo laipsnį ir į jo paties paaiškinimus, kad iš vakaro gėrė alkoholį, bet ryte manė, kad yra blaivus, teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo.

27. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo ir iš Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų išrašo nustatyta, kad V. Š. daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, tame tarpe keletą kartų ir už vairavimą būnant neblaiviam, dabartinis pakartotinis nusižengimas yra jau trečias nusižengimas vairuojant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų, baudos sumokėtos. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, negali būti laikomas pavyzdingai besilaikančiu įstatymų ir kitų teisės aktų. V. Š. trečią kartą baudžiamas už vairavimą būnant neblaiviam, kas itin neigiamai charakterizuoja ir rodo, jog jam skirtos nuobaudos nepadarė jokio poveikio, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar labiau švelnesnės, nei nustatė Institucija, nuobaudos ar poveikio priemonių skyrimo.

28. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas augina nepilnamečius vaikus, rūpinasi šeima, šios aplinkybės rodo pareiškėjo tvirtus socialinius ryšius. Nekvestionuotina, kad tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, privalo užtikrinti vaikams tinkamas augti sąlygas, juos išlaikyti, jais rūpintis ir užtikrinti tinkamas jų gyvenimo sąlygas. Tačiau net ir esant minėtoms šeiminėms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad minėto automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, jog nagrinėjamu atveju vaikų interesai bus pažeisti vien todėl, kad vienas iš tėvų tam tikrą laiką negalės naudotis teise vairuoti ir bus konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, juo labiau, kad dabartiniu metu yra vaikų mokslo metų vasaros atostogos, o vaikų motina, kaip minėta, turi teisę vairuoti ir pareiškėjas yra nurodęs, jog gali sumokėti 8000 Eur vietoje automobilio konfiskacijos, kas rodo, kad siekiant sutuoktinei naudotis teise vairuoti jie turi galimybę įsigyti kitą tinkamą transporto priemonę ar naudotis kitomis pagal bylos duomenis pareiškėjo turimomis nuosavybės teise trimis keleivinėmis ir vienu krovininiu automobiliu. Teismas pažymi, kad transporto priemonės turėjimas ir jos panaudojimas yra tik viena iš priemonių pasiekti kelionės tikslą, tačiau ne vienintelė. Esant poreikiui nuvykti aplankyti ar pasirūpinti asmeniu, kuriam reikalinga pagalba, ar nuvykti į būtinųjų paslaugų suteikimo vietas, darbą, tiek pareiškėjas, tiek jo žmona gali sėkmingai suplanuoti kelionę, t. y. vykti viešuoju transportu, paprašyti pagalbos artimųjų giminaičių ar pažįstamų, pasinaudoti taksi ir pavežėjų paslaugomis ir pan. (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-304-993/2023).

29. Be to, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl šeimos, nors ir laikytinos teigiamai charakterizuojančiomis pareiškėją, tačiau nelaikytinos išskirtinėmis, kadangi jas gali pateikti dauguma atsakomybėn patrauktų asmenų, juolab pareiškėjui, darant administracinį nusižengimą, minėtos jo nurodytos aplinkybės, jau egzistavo, tad apie automobilio reikalingumą pareiškėjas turėjo galvoti prieš darant skundžiamu nutarimu inkriminuotą nusižengimą. Darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl automobilio būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą.

30. Skunde nurodytos aukščiau minėtos asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (nepilnamečiais vaikais, sutuoktine) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės netaikymą. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, aplinkybės, jog asmuo dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai Institucijos pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat skaudžiai suprato savo elgesio pasekmes ir iš jų pasimokė, aplinkybės dėl paties pažeidėjo ir trečiųjų asmenų (šeimos narių) patiriamais nepatogumais, nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti pažeidėjui administracinio poveikio priemonę taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-65-493/2024, AN2-304-993/2023 ir kt.). Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių, aptartų šios nutarties 27 pastraipoje, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo yra daug kartų pažeidęs KET taisykles, nekartą vairavęs būdamas neblaivus, pažeidimai sunkėja, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo, nes nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

32. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti ar neskirti transporto priemonės konfiskavimo.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonės buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

V. Š. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė