- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- AN2-65-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00019-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pažeidėjas
- D. P.
- Advokatai
- Redvita Mocevičienė, Redvita Mocevičienė Kaunas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės (toliau – ir pareiškėjo, ir apelianto atstovė) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 9 d. nutarties, kuria D. P. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-25413-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23226411785) pakeitimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-25413-2023 D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta subendrinta 1 500 Eur bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 21 mėnesiui, bei automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 18 d. 22.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kai ši teisė asmeniui atimta, taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 promilių girtumas. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 14 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktam D. P. nesutinkant su Institucijos nutarimu, jo atstovė advokatė Redvita Mocevičienė Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė iš dalies pakeisti skundžiamą nutarimą ir pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, panaikinti nutarimo dalį, kuria pareiškėjui už ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta 575 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 9 mėnesiams, ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikui nei sankcijoje numatyta, ar skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalų sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovės skundą, 2024 m. vasario 9 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą: D. P. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trejiems) metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; panaikino nutarimo dalį, kuria D. P. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta 575 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovė advokatė Redvita Mocevičienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir neskirti D. P. automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
4.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas neginčija faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, teismo nutartimi paskirtos nuobaudos dydžio ir teismo nutartimi paskirtos specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones), apeliaciniu skundu nesutinkama tik su palikta nepakeista administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. D. P. mano, kad jam paskirtas automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, yra per griežtas ir neproporcingas.
4.2. Teigiama, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes D. P., būdamas neblaivus, įsėdęs į automobilių stovėjimo aikštelėje jau priparkuoto automobilio vairuotojo sėdynę pasiimti paliktos piniginės, pariedėjo su automobiliu 30 centimetrų iki šaligatvio borto ir tokie jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip pakartotinis vairavimas esant neblaiviam. Žinodamas, kad yra neblaivus ir jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, kelyje jis automobilio nevairavo ir neketino to daryti, automobilį vairavo kartu buvęs draugas. Įvykio vietoje buvę pareigūnai pripažino, kad matė, jog ne jis vairavo automobilį iki stovėjimo aikštelės, tačiau kadangi automobilis policijos pareigūnų akyse sujudėjo, buvo konstatuota, kad D. P. pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes nuo prieš tai jam paskirtos nuobaudos tebuvo praėję vieneri metai. Kaip teisme apklaustas D. P. nurodė, kad jis nesuprato, jog daro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, priešingu atveju jis būdamas išgėręs nebūtų sėdęs į vairuotojo sėdynę. Supratęs, kad jis padarė administracinį nusižengimą, prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti.
4.3. Toliau skunde cituojama ANK 34 straipsnio 6 dalis.
4.4. Atstovės vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pavojingumą, nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, nėra teisinga ir proporcinga priemonė, atitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą.
4.5. Akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. lapkričio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tai taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
4.6. Nurodoma, kad dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Minėtos nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
4.7. Pažymima, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ANK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumų. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimų nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013,2AT-68-507/20/5). Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
4.8. Toliau skunde teigiama, kad nors už D. P. padarytą administracinį pažeidimą sankcijoje numatyta privalomas skirti transporto priemonės konfiskavimas, tačiau šiuo atveju D. P. veiksmai, atsisėdimas į vairuotojo sėdynę, kai automobilis jau buvo priparkuotas automobilių stovėjimo aikštelėje, pariedėjimas su transporto priemone apie 30 cm iki šaligatvio bortelio krašto neturėtų būti prilyginamas veikoms asmenų, kurie vairuoja transporto priemones pakartotinai esant neblaivūs, dalyvauja eisme, važiuojant keliais ir pan. kur juda kitos transporto priemonės ir dalyvauja kiti eismo dalyviai, kur gali būti sukeltas pavojus ar žala kitiems eismo dalyviams. Tokiems atvejams užkardyti įstatymų leidėjas ir nustatė itin griežtą administracinę atsakomybę ypač už pakartotinai daromus pažeidimus. Tačiau D. P. šiuo atveju padaryta veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų būtinybė asmenį bausti tokia griežta sankcijoje numatyta bausme. D. P. nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, padarytas nusižengimas iš esmės buvo tik formalaus pobūdžio, reali grėsmė eismo saugumui net nebuvo kilusi, kas leidžia tokiu atveju vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Ir nors pažeidimas atitiko ANK dispozicijoje nurodytą pažeidimo dispoziciją, tačiau nebuvo toks pavojingas, kad neišvengiamai būtų būtina bausti asmenį tokia griežta ir neproporcinga bausme.
4.9. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad analogiška sankcija yra baudžiami ir asmenys, vairuojantys neblaivūs su vidutiniu ar sunkiu girtumo laipsniu, kai tokie vairuotojai jau visiškai nesiorentuoja aplinkoje ir tikrai kelia didžiulį pavojų aplinkiniams kelyje, ir lyginant tokių asmenų pavojingumą akivaizdu, kad jų padaryti nusižengimai yra žymiai pavojingesni, nei šiuo atveju D. P. Todėl šiuo atveju, įvertinant individualias padaryto nusižengimo aplinkybes, D. P. veiksmus, padarytos veikos pavojingumą, matyti, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai perteklinė ir neproporcinga priemonė padarytam administraciniam pažeidimui ir nubaustų asmenį daug griežčiau nei yra būtina siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus.
4.10. Nurodoma, kad D. P. dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Skaudžiai suprato savo elgesio pasekmes ir iš jų pasimokė. Po paskirtų sankcijų patyrė auklėjimo ir prevencinę priemonę – išklausė transporto priemonių vairuotojų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jį labai skaudžiai paveikė – netekęs teisės vairuoti transporto priemones neteko galimybės toliau tęsti darbą, kuriam buvo būtinas vairuotojo pažymėjimas, nes prieš teisių atėmimą dirbo vairuotoju ir išvežiodavo maistą. Todėl darbo santykiai su juo dėl šios priežasties buvo nutraukti. Šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo. Suprato, kad negalėdamas vairuoti transporto priemonės jis turi itin ribotas galimybes įsidarbinti, o ir įsidarbinus ne visur yra tikimybė atvykti į darbą viešuoju transportu, kas skaudžiai paveikė jo ateities planus. D. P. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta labai ilgam laikui, kas reiškia, kad jam jau yra atimta ar apribota galimybė daryti nusižengimus, jis yra paveiktas laikytis įstatymų ir nenusižengti ir netaikant priverstinio automobilio konfiskavimo.
4.11. Taip pat pažymima, kad turto konfiskavimo institutas iš esmės yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Šiuo atveju, nors konfiskuotina transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota kaip D. P. nuosavybė, tačiau automobilis yra įsigytas už jo tėvų pinigines lėšas ir yra D. P. tėvų šeimos turtas ir juo naudojasi D. P. tėtis J. P., kuris šiuo metu nedirba, nes ieškosi darbo ir su šiuo automobiliu kiekvieną rytą iš Rokų kaimo, Kauno rajone, iki automobilio priverstinio paėmimo važinėdavo į (duomenys neskelbtini), kad pasirūpintų savo mažamečiu anūku, kuris dažnai serga ir turi pasilikti namuose ar nuveža anūką į ugdymo įstaigą. Neturėdamas transporto priemonės, J. P. neturėtų galimybės pasirūpinti mažamečio anūko interesais. Taip pat D. P. tėtis turi pasirūpinti savo senyvo amžiaus mama L. K., kurią reikia nuvežti į gydymo įstaigas ir pasirūpinti kitais jos poreikiais. J. P. vardu registruota transporto priemonė, kaip nurodo teismas, nėra lengvasis automobilis, skirtas keleiviams vežioti, todėl galimybės ja naudotis rūpinantis artimaisiais nėra. Esant tokiai situacijai, automobilio konfiskavimas būtų didžiulė finansinė bausmė D. P. tėvams, kurie šiuo metu sunkiai verčiasi finansiškai, kadangi šeimoje yra tik vienas dirbantis ir šeimą išlaikantis asmuo, tai yra D. P. mama. Todėl šiuo atveju, taikant automobilio konfiskavimą, bus nubausti kiti asmenys, ne pats D. P.. Teismas, palikdamas galioti policijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, turinčių reikšmės individualizuojant skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę, tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertinto. Kaip ir nebuvo įvertinta ir atsižvelgta į konfiskuotino turto vertę, kuri yra D. P. tėvams tikrai yra ženkli ir materialiai skausminga. VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis, konfiskuotino automobilio kaina, nustatyta masinio vertinimo būdu yra 13 050,00 eurų, o reali automobilio vertė, atsižvelgiant į individualias konfiskuotino šio automobilio savybes ir atliktus pagerinimus, yra 18 000 eurų. Kas taip pat patvirtina, kad automobilio konfiskavimas būtų pernelyg didelė ir neadekvati materialinė bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
4.12.Teigiama, kad D. P. supranta ir pripažįsta, kad jo padarytas pažeidimas laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų, tačiau jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, konfiskuotino turto ženklią vertę yra tikrai pernelyg griežta, neadekvati ir neproporcinga priemonė. Dėl šios priežasties D. P. prašo, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.
4.13.Akcentuojama, kad pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis nusižengimo pavojingumas, teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai atitinkamoje ANK straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą be administracinio poveikio priemonės, administracinio poveikio priemonė gali būti netaikoma (2023 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-926/2023).
4.14. Skundas apibendrinamas nurodant, kad įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir administracinių nuobaudų keliamus tikslus – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti laikytis įstatymų, taip pat atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo nagrinėjamu atveju D. P., nuoširdžiai besigailinčiam ir labai skausmingai išgyvenančiam dėl savo elgesio kilusias pasekmes (paskirtą didžiulę piniginę baudą ir teisės vairuoti atėmimą trejiems metams) ir ypatingai sudėtingus nepatogumus kasdieniniame gyvenime, kurie neabejotinai jau atgrasė D. P. nuo naujų nusižengimų darymo ateityje, paveikė jį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, už padarytą administracinį nusižengimą paskyrus 1 200,00 eurųr baudą bei specialios teisės atėmimą 3 metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 6 mėnesiams, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir netaikant automobilio konfiskavimo, tokiu būdu išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės skundas netenkinamas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su viena iš jam paskirtų administracinio poveikio priemonių, t. y turto konfiskavimu, kuri, jo atstovės teigimu, yra per pernelyg griežta, neadekvati ir neproporcinga priemonė. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti D. P. automobilio konfiskavimo. Tai yra apeliaciniu skundu yra keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu D. P. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas Institucijos 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimą pakeitė – D. P. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, o nutarimo dalį, kuria D. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, panaikino, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. D. P. yra paskirta 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda ir paskirtos dvi administracinio poveikio priemonės, tai yra specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trejiems) metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bei automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
8. Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Tuo tarpu ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi, už pastarojo nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
9. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis).
10. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą (šios nutarties 8 punktas), už D. P. padarytą administracinį nusižengimą automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra privaloma administracinio poveikio priemonė. Pažymėtina ir tai, kad minėtas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, automobilis nėra paslėptas, suvartotas, nepriklauso tretiesiems asmenims, taip pat nenustatyta kitų priežasčių, dėl kurių jo nebūtų galima paimti.
11. Kaip matyti, apeliaciniu skundu prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, D. P. netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskacijos.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas šioje byloje svarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti minėtas nuostatas ir neskirti D. P. transporto priemonės konfiskavimo. Apygardos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas D. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam įvykio dieną pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,00 (± 0,017) promilės, o antro – 0,92 (± 0,017) promilių neblaivumas, ir tai darė nepraėjus vieniems metams po to, kai taip pat už vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,11 promilių girtumas) jam buvo paskirta nuobauda už ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
14. Skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai Institucijos pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat skaudžiai suprato savo elgesio pasekmes ir iš jų pasimokė, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti. Visos šios aplinkybės, o taip pat skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pažeidimo padarymu, paties pažeidėjo ir trečiųjų asmenų (tai yra apelianto šeimos narių) patiriamais nepatogumais, nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti pažeidėjui administracinio poveikio priemonę taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde paminėtas aplinkybes privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų tiek pats asmeniškai, tiek patiria nepatogumų, susijusių su savo aplinka, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir D. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, tačiau nuo neteisėto ir ypač didelį pavojų kelių eismo saugumui keliančio elgesio jo nesustabdė.
15. Skunde teigiama, kad D. P. būdamas neblaivus automobilio nevairavo, vairavo draugas (M. N.), tačiau įsėdo į automobilių stovėjimo aikštelėje jau priparkuoto automobilio vairuotojo sėdynę pasiimti paliktos piniginės, pariedėjo su automobiliu 30 centimetrų iki šaligatvio borto. Apelianto atstovės vertinimu, šiuo atveju D. P. veiksmai, tai atsisėdimas į vairuotojo sėdynę, kai automobilis jau buvo priparkuotas automobilių stovėjimo aikštelėje, pariedėjimas su transporto priemone apie 30 centimetrų iki šaligatvio bortelio krašto neturėtų būti prilyginamas veikoms asmenų, kurie vairuoja transporto priemones pakartotinai esant neblaivūs, dalyvauja eisme, važiuojant keliais ir pan. Atstovės manymu, tokiems atvejams užkardyti įstatymų leidėjas ir nustatė itin griežtą administracinę atsakomybę ypač už pakartotinai daromus pažeidimus, tuo tarpu D. P. šiuo atveju padaryta veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų būtinybė asmenį bausti tokia griežta sankcijoje numatyta bausme. Taip pat teigiama, kad D. P. nesuprato, jog daro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, priešingu atveju jis būdamas išgėręs nebūtų sėdęs į vairuotojo sėdynę. Teismas negali pritarti tokiai apeliantų pozicijai, kadangi įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne kokias tai išlygas turinti išskirtinė aplinkybė. Juolab, kad skunde akcentuojamas aplinkybes, jog D. P. tik įsėdo į jo draugo priparkuotą automobilį ir juo tik pariedėjo 30 centimetrų, paneigia 2023 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo policijos pareigūnės, tai yra tyrėjos E. B. nurodytos aplinkybės, kad patruliuojant tarnybiniu automobiliu buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neturi teisės vairuoti transporto priemones, važiuojant ties adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas minėtas automobilis, prie kurio stovėjo asmuo, tai yra M. N., o tuo metu minėto automobilio vairuotojas (tai yra D. P.) policijos pareigūnų akivaizdoje automobiliu pavažiavo į priekį ir užbaigė automobilio parkavimo manevrą. Skunde taip pat teigiama, kad įvykio vietoje buvę pareigūnai pripažino matę, jog ne D. P. vairavo automobilį iki stovėjimo aikštelės. Minėtame 2023 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime nėra fiksuota, kas iki stovėjimo aikštelės vairavo automobilį, tačiau jame nėra fiksuota ir skunde minimo policijos pareigūnų paneigimo, kad būtent ne apeliantas vairavo automobilį iki stovėjimo aikštelės. Pažymėtina, kad 2023 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo yra aiškiai patvirtintas D. P. vairavimo faktas nurodant, kad policijos pareigūnų akivaizdoje D. P. vairuojamas automobilis pavažiavo į priekį , taip pat nurodyta, jog kadangi D. P. jų akivaizdoje vairavo automobilį ir nuo asmens sklido alkoholio kvapas, policijos pareigūnai vairuotojo paklausė, ar jis šiandien yra vartojęs alkoholinių gėrimų, į ką pastarasis atsakė, kad maždaug prie valandą jis išgėrė du butelius alaus, todėl buvo patikrintas minėto asmens blaivumas. Kaip matyti, apeliantui nustatytas mažiausias 0,92 (± 0,017) promilių girtumas daugiau negu du kartus viršijo įstatymu nustatytą 0,41 promilių girtumo ribą. Todėl net neabejotina, kad pareiškėjas, pavartojęs alkoholinio gėrimo sėsdamas už automobilio vairo privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.
16. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, kad automobilio praradimas yra susijęs su D. P. tėvų šeimos interesais, pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, ir jo aplinkos interesus. Asmuo, žinodamas, kad jo tėvų šeimos poreikių tenkinimui yra būtinas jo automobilis, prieš sėsdamas už vairo būdamas neblaivus pats turėjo būti suinteresuotas nedaryti tokio teisės pažeidimo, kuris galėtų lemti automobilio netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, artimai aplinkai, kitiems eismo dalyviams. Todėl nėra pagrindo laikyti išskirtine aplinkybe, leisiančia panaikinti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskaciją, dėl reikalingumo patenkinti pažeidėjo ir jo artimos aplinkos kasdieninius buitinius poreikius ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
17. Dėl skunde nurodomos aplinkybės dėl konfiskuotos transporto priemonės vertės (tai yra, kad reali automobilio vertė yra 18 000 Eur) aukštesnis teismas pažymi, jog vadovaujantis minėtomis ANK 29 straipsnio nuostatomis nagrinėjamu atveju yra konfiskuojamas pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas (automobilis), kurio vertė šiuo atveju jokios esminės reikšmės nesudaro.
18. Kritiškai vertintina ir pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų padarinių. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Visuomenės informavimo priemonėse nuolat skleidžiama informacija apie vairavimą neblaiviu pavojus ir tokių vairuotojų sukeltas sunkias pasekmes. Tačiau nežiūrint į tai, pareiškėjas, aptariamo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir po to neatsakingai sėdo už automobilio vairo.
19. Apygardos teismo vertinimu, D. P. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas – sėdo prie vairo būdamas neblaivus nepraėjus metams, kai buvo nubaustas administracine nuobauda taip pat už vairavimą esant neblaiviam, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, taip pat pažeidėjo asmenybė – praeityje baustas administracine tvarka ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (leistino greičio viršijimas; vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu), nors jie ir nelaikytini itin šiurkščiais, nagrinėjamo įvykio metu padarytas itin pavojingas administracinis nusižengimas, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tai reiškia, kad 2023 m. lapkričio 18 d. įvykis, kai apeliantas sėdo prie vairo būdamas neblaivus, nebuvo atsitiktinis jo gyvenime ir kartu parodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas, – neduoda pagrindo išvadai, kad D. P. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes, kaip minėta, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę, visuma.
20. Apeliaciniu skundu prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskacijos, todėl dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su kita administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu (skunde nurodoma, kad teisė vairuoti susijusi su pareiškėjo darbine veikla) aukštesnis teismas nepasisako.
21. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.