- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2-6166-308/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01419-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo L. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti :1) 2228,25 EUR jos patirtas išlaidas pagal pateikiamas sąskaitas faktūras, 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pateiktu ieškiniu ieškovė nurodo, kad ji bei atsakovas L. M. vedė bendrą gyvenimo ūkį ne santuokoje ,augino bendrą vaiką sūnų S. D. gim. (duomenys neskelbtini), kurio atsakovas niekada nepripažino kaip savo vaiko, bei neigė, jog tai jo vaikas.
Praėjus ilgesniam laiko tarpui, jos su atsakovu keliai išsiskyrė, ko pasėkoje su vaiku ji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas vaikui alimentų nemokėjo ,kadangi ji nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Praėjus šiek tiek laikui vėl bandė atnaujinti santykius, tačiau kartu negyveno. Atsakovas prašė paskolinti pinigų ,kad kuo greičiau nesukilus kainoms būtų galima atsinaujinti bei įsirengti buitį, ko pasėkoje ji pinigų atsakovui neskolino ,o jo prašymu užsakinėjo medžiagas, čiužinius, virtuvinį komplektą savo vardu. Atsakovas žadėjo pinigus grąžinti dalimis išmokant per kelis kartus. Visoms prekėms ar paslaugoms buvo išrašomos sąskaitos faktūros ,kasos pajamų orderiai jos -ieškovės vardu, nurodant atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kadangi tuo metu vėl bandė atnaujinti santykius. Kai buvo užsakytos prekės jos santykiai su atsakovu galutinai nutrūko. Atsakovas už sumokėtas medžiagas iki šios dienos neatsiskaitė bei jai negrąžino. Bandžiusi tartis gražiuoju ,tačiau po kurio laiko atsakovas pradėjo ją ignoruoti ir į laiškus bei skambučius neatsakė. Tokiu būdu ji padidino atsakovo buto vertę.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu buvo gimę tam pačiam (duomenys neskelbtini), kartu lankė mokyklą, bei po 2000 m jie užmezgė ryšį kaip pora ir po to 2002 m jiems gimė sūnus S.. Tačiau atsakovas savo tėvystės sūnui nepripažino, ji dėl sūnaus tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo į teismą nebuvo kreipusis. Po to jie vėl išsiskyrė ir kurį laiką kartu negyveno. 2015 m susitikus kaime atsakovas prašė jos atleidimo , nurodė, kad jis pripažįsta, jog tai jo vaikas ir siūlė pradėti vėl gyventi kartu. Tuo metu ji važinėjo dirbti į užsienį ir laikotarpiu nuo 2018-07-08 iki 2020-03-31 dirbo Islandijos žuvies fabrike, jos pajamos buvo geros. Likusį laikotarpį kaip ir atsakovas užsidirbdavusi iš miško gėrybių rinkimo, bei papildomų darbų atsodinant mišką. Nuo 2018 m pradėjusi gyventi pas atsakovą jo bute (duomenys neskelbtini), kur išvažiuodavusi į darbą Islandijoje, o parvažiavus per atostogas ar laisvalaikiu rūpinosi buto būklės pagerinimu. Tuo metu atsakovas turėjo 436 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai ji sumokėjusi šią skolą, atsakovui nupirkusi mobilųjį telefoną už 600 Eur, bet šias išlaidas davusi kaip dovaną atsakovui ir dėl jų nereiškianti ieškinio. Kadangi po buto įsigijimo atsakovas buto nebuvo remontavęs, bei butas buvo prastokos būklės, tai pradėję kalbėti, jog butui yra reikalingas remontas. Dirbant Islandijoje žuvų fabrike užsidirbusi nemažai lėšų ir norėdama gyventi su atsakovu nutarusi prisidėti savo lėšomis prie buto bei buities bute sutvarkymo, kadangi atsakovas iš savo gaunamo uždarbio neturėjo lėšų remontui, nes dar mokėdavo išlaikymą savo vaikams. Tai ji pradėjo per internetą ieškoti reikalingų daiktų butui ir užsakydavusi šiuos daiktus. Už perkamus daiktus sumokėdavusi grynais pinigais, kadangi pardavėjai prašydavo apmokėti grynais, bei grynais pinigais apmokėjusi ir už įtempiamų buto lubų įrengimo darbus. Pagal 2020-01-15 išrašytą sąskaitą faktūrą Nr.000253 sumokėjusi 237.00 EUR už pirktą lovą , pagal 2020 m sausio mėn.22 dieną išrašytą baldų gamybos sutartį NR-708 sumokėjusi 1500 Eur už baldų gamybą , sumokėjusi 179,25 Eur už čiužinį, bei pagal sąskaitą faktūrą serija KNN Nr.529 sumokėjusi 62 Eur už interjero detalę.
Atsiliepimas
Atsakovas L. M. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu nurodė, kad su A. D. atsakovas yra pažįstamas, tačiau niekada su ja pastoviai negyveno, bendro ūkio nevedė ir jų santykiai niekada nebuvo artimi šeiminiams. Kiekvienas vedė atskirą ūkį bei tvarkė savo finansus atskirai, t.y. kiekvienas disponavo savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas pastoviai dirba ir turi(ėjo) pastovias pajamas. Gauna pakankamai ne mažą darbo užmokestį, laisvu laiku vasarą ir rudenį grybavo ir uogavo ir už parduotas gerybes gaudavo papildomas lėšas, dėl ko, atsakovas visada buvo finansiškai pajėgus pats susimokėti už prekes ir paslaugas.
A. D. atvykdavo pas atsakovą pagyventi neapibrėžtam laikotarpiui su pertraukomis, bute nuolat negyveno ir nebuvo deklaravusi savo gyvenamos vietos, ji gyveno atskirai. Atsakovo nuomone, kuomet pas jį apsigyvendavo, tais laikotarpiais, ji niekur nedirbo. Iki S. D. lankė ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), ji nuomojo gyvenamą būstą(butą), gali būti, (duomenys neskelbtini) ir su vaiku ten gyveno. Tarpusavio susitarimo ir bendro tikslo gyvenant kartu sukurti šeiminius santykius niekada nebuvo, nes ieškovė nebuvo ta moteris, su kuria atsakovas būtų planavęs bendrą ateitį. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jie turi bendrą vaiką, tačiau nurodytą aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui nepateikia ( vaiko gimimo liudijimo). Ieškovės sūnus S., gimė jai gyvenant kitoje šeimoje, nes jie pradėjo susitikinėti prieš kokius keturis metus.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui paaiškina, kad pas ieškovę niekada nėra prašęs paskolinti jam pinigų ar apmokėti už prekes. Niekada nedavęs jokio sutikimo jo bute jai pirktis ir laikyti daiktus. Visiškai nelogiškas ieškinio argumentas, kad pas ją prašė paskolinti pinigų buities įsirengimui ( buitis sutvarkyta įsigijus nuosavybėje butą) ir atsinaujinimui, bet ji pinigų neskolino, dėl ko atsakovo vardu pradėjo užsakinėti prekes, nurodydama jo gyvenamos vietos adresą. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį įgijęs pirkimo pardavimo sutarties pagrindu 2013 metais. Tiek gyvenant vienam, tiek ieškovės laikino apsigyvenimo laikotarpiais atsakovui priklausančiame bute, vienas mokėjo privalomus mokesčius už komunalines paslaugas (suvartotą elektros energiją, vandenį, dujas, bendrijos ir komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius). Nusipirkęs butą su savo broliu patys savo jėgomis butą pilnai suremontavo, susitvarkė buitį-nusipirko reikalingą buitinę techniką, baldus. Nurodytas aplinkybes, brolis galės paliudyti teisme.
Atsakovo nuomone prekių užsakymas nepatvirtina prekės įsigijimo asmeninėmis lėšomis ir jo priklausomumo nuosavybės teise. Logiška, kad ieškovė jokių prekių jam nenupirko, nes ji pagal ieškinio motyvus nesutiko net skolinti jam pinigų. Visi bute esantys daiktai įgyti jo asmeninėmis lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovas patvirtina, kad keitė bute lubų dangą, nurodytą aplinkybę patvirtina 2019-03-24 paslaugų sutartyje su Rinkis Lubas esantis atsakovo parašas, prie padaryto prierašo pažymėta „ 2019-04-03 darbai atlikti ir atsiskaityta „užsakovas L. M., parašas“. Už medžiagas ir darbus mokėjęs savo asmeninėmis lėšomis.
Nurodytu laikotarpiu nepirkęs lovos ir čiužinio bei interjero detalių atitinkamai už 237,0 Eur ir už 63,0 Eur. Lova su čiužiniu, nupirkta daug anksčiau ,ir ją įsigijęs savo lėšomis. Nurodyta interjero detalė jam nežinoma.
Paslaugų sutartis sudaręs pats. Pateikta 2019-01 -22 baldų gamybos sutartis Nr. 708, kurioje nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas, jo kontaktiniai duomenys ir ieškovės vardas ir pavardė, nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė už pagamintus baldus apmokėjo ar tapo to daikto savininke, priešingu atveju įpareigotina pateikti teismui duomenis apie pinigų sumokėjimą už prekę jos vardu ir lėšomis, bei duomenis ar tuo metu ieškovė dirbo ir turėjo pajamų. Į paslaugų sutartį ji save įsirašė savo nuožiūra, neatsiklausus jo ir neinformavus.
Šalies argumentai
Ieškovė nepateikia jokių duomenų apie nupirktų prekių apmokėjimą, nors nurodo, kad buvo išrašomi kasos pajamų orderiai A. D. vardu. Nurodyti duomenys turėtų būti pas ieškovę ir ji įpareigotina juos teismui pateikti.
Ieškovei nėra skolingas nei lėšų, nei savo asmeninių daiktų ir niekada jai nieko nežadėjęs, nes ji prie jo daiktų įsigijimo nėra prisidėjusi savo asmeninėmis lėšomis t.y. jų nėra nupirkusi, nes jis to pas ją niekada neprašęs. Tą ieškovė patvirtina ieškinyje, nurodydama, kad užsakius prekes, šalių santykiai galutinai nutrūko, kas reiškia, kad ieškovė niekaip negalėjo sumokėti už jo prekes, gyvendama atskirai, kitame mieste.
Kadangi ieškovė pas jį pagyvendavo po kelis mėnesius iš eilės, jo bute buvo likę jos asmeninių daiktų, drabužių, avalynės, kitų smulkmenų, to neginčijantis, tačiau ieškovė visus jai priklausančius asmeninius daiktus jau seniai yra pasiėmusi ir jis tam neprieštaravęs.
Pridėtos SMS žinutės prie patikslinto ieškinio patvirtina, kad ji jį gąsdino, kad už nurodytus asmeninius ieškovės daiktus jis brangiai sumokėsiantis. Dalis teismui pateiktų SMS žinučių vertintinos kritiškai. Atsakovo nuomone, dalis pateiktų SMS žinučių, tai atsakovo susirašinėjimas su visiškai pašaliniu asmeniu. Duomenys nėra tinkamai įforminti, įrodymai neaprašyti, dėl ko atsakovas detaliau negali atsikirsti.
Pateiktos byloje fotonuotraukos yra neinformatyvios(baldų), nenurodyta jų fiksavimo data ir laikas, dėl ko atsakovas irgi negali argumentuotai į jas atsikirsti. Atsakovo nuomone, nuotraukose buvo fiksuojamos aplinkybės bute be jo sutiko, kuomet ieškovė atvyko pasiimti savo asmeninių daiktų 2023 m. ir fotonuotraukose fiksuotos aplinkybės nieko bendro neturi su aplinkybėmis, kurias ieškovė įrodinėja buvusiais 2018-2019 metais.
Šalies argumentai
Ieškovės melagingų argumentų paneigimui, jog ieškinyje nurodyti liudytojai paliudys, kad atsakovas tuo laikotarpiu ,kuomet ieškovė su juo bendravo ,nedirbo ir neturėjo pajamų, atsakovas teikia teismui duomenis patvirtinančius, kad jis UAB „STORA LNSO“ Lietuva dirba nepertraukiamai per 19 metų. Nurodytą aplinkybę patvirtina teikiama darbo sutartis ir duomenys gauti iš VSDFV Kauno skyriaus už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2023-08-07 apie gautas pajamas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateikto Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad atsakovas L. M. 2013-11-14 pirkimo pardavimo sutartimi yra įsigijęs 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovo 2023-08-09 kartu su atsiliepimu pateiktų įrodymų-PVM sąskaitų faktūrų matosi, kad jis 2016-04-12 buvo įsigijęs universalų minkštą kampą 269 Eur vertės, kilimą 18,45 Eur vertės ir staliuką 45 Eur vertės, iš viso už 330 Eur, o 2017-08-25 už 136 Eur buvo įsigijęs sekciją ir 2017-09-06 spintą už 119,99 Eur.
Iš ieškovės su pradiniu ieškiniu ir 2023-07-24 patikslintu ieškiniu pateiktų įrodymų :
2019-01-19 iš UAB “Dariaus verslo grupė“ pasirašytos su užsakovais A. D. ir L. M. gyv. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl baldų gamybos ir montavimo darbų 1500 Eur sumai matosi, kad yra nurodytas ieškovės telefono numeris (duomenys neskelbtini) bei pasirašyta yra tik ieškovės .
2019-02-18 UAB“ Rinkis lubas“ pasirašyta sutartimi su A. D. numatyta, kad už 140 Eur sumą bus pagamintos ir įrengtos įtempiamos lubos (duomenys neskelbtini).
2019-03-24 UAB“ Rinkis lubas“ pasirašyta sutartimi su L. M. , kur nurodytas užsakovo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), numatyta, kad už 415 Eur sumą bus pagamintos ir įrengtos įtempiamos lubos (duomenys neskelbtini), kur sutarties sudarymo dieną buvo sumokėta 300 Eur, o likusi 115 Eur suma bus sumokėta po darbų atlikimo, bei sutarties gale yra atžymėjimas, jog „darbai atlikti ir atsiskaityta 2019-04-03 “ , bei parašas nėra tapatus pradiniam užsakovo parašui.
2020-01-15 PVM sąskaitos faktūros KOM Nr.002534 matosi, kad pirkėja A. D. gyv. (duomenys neskelbtini) įsigijo lovą be čiužinio už 237 Eur, bei nurodyta L. M. kontaktiniai duomenys: elektroninis paštas ir telefonas.
2020-02-11 sąskaitos faktūros KNN Nr.529 matosi, kad iš K. N., vykdančios individualią veiklą, A. D. įsigijo interjero detalę už 62 Eur.
Iš ieškovės pateiktos čiužinio ir 2020-01-11 kliento apmokėjimo čekio foto nuotraukos matosi, kad už čiužinį buvo sumokėta 179,25 Eur.
Iš ieškovės su ieškiniu ir su patikslintu ieškiniu bei jos atsiliepimu į atsakovo prieštaravimą pateikto susirašinėjimo matosi, kad atsakovas bendrais bruožais pripažįsta, kad ieškovė buvo padariusi pagerinimus jo bute nurodydamas, kad: ieškovė neadekvačią sumą užsiprašė(6:28); kad už akmenį ,lubas, dažus po truputį atiduosiu ar nulupt ir sudėt, nors nieko neprašiau pirkt ;
2023-11-24 teismo posėdyje apklausta liudytoja A. L.(ieškovės sesuo) patvirtino, kad sesuo A. su atsakovu tam tikrą laiką gyveno kaip pora atsakovo bute (duomenys neskelbtini), kur sesuo pirko įvairių daiktų, reikalingų bute bei norėdama pagerinti buto buitį, o nutrūkus jos santykiams su L. M. jis už tai nekompensavo.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę suinteresuoti asmenys gali įgyvendinti, pareikšdami teisme ieškinį ar pateikdami kitokį CPK numatytą procesinį dokumentą. Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo
CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Taigi, pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas). Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktas).
Aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste teismas pažymi, kad ieškovės pateiktais įvairių daiktų įsigijimo dokumentais patvirtinama, kad ieškinyje nurodomi daiktai buvo nupirkti, bei ieškovės pateikta vaizdo medžiaga patvirtinama ,kad atsakovo bute yra nurodyti ieškiniu daiktai bei atlikti įtempiamų lubų įrengimas. Atsakovas faktiškai neginčija, jog tokie daiktai yra jo bute, o nurodo, kad šiuos daiktus yra įsigijęs iš savo lėšų. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų apmokėjęs už ieškovės ieškiniu nurodomus pirktus daiktus ar darbus dėl įtempiamų lubų įrengimo, kada atsakovas pateikė įrodymus apie jo įsigytus daiktus 2017 m , dėl kurių nėra jokio ginčo, kas nurodo, jog atsakovas po daiktų įsigijimo saugo jų įsigijimo dokumentus. Jog ieškovė buvo nupirkusi daiktus ir vyko šalių ginčas dėl dalies daiktų grąžinimo patvirtinama šalių susirašinėjimu mobiliaisiais įrenginiais. Ieškovės pateikta pažyma iš Islandijos bendrovės patvirtinama, kad ieškovė 2018-07-18 iki 2020-03-31 laikotarpiu dirbo Islandijos žuvų apdirbimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir jai buvo išmokėta 10 197 442 Islandijos kronų (2024-11-24 valiutos skaičiuoklė nurodo, kad 1 Eur kainavo 153,90 Islandijos kronų) .Tokiu būdu matosi, kad ieškovė finansiškai buvo pajėgi apmokėti ieškinyje nurodytus įsigytus daiktus ar paslaugas.
Visų aukščiau aptartų įrodymų analizės kontekste, teismas sprendžia, kad labiau tikėtinos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji su atsakovu buvo sugyventiniai ir jai parvykus iš Islandijos ji tam tikrus laiko tarpus gyvendavo kartu su atsakovu jo bute bei tuo laiku rūpindavosi buto remonto ir buities pagerinimo klausimais, bei apmokėdavo grynais pinigais už įsigyjamos daiktus ar suteikiamas paslaugas.
Ieškovei atsakovo skolą kildinant iš bendro jų gyvenimo, pažymėtina, kad galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reguliuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereguliuoja. Tokių asmenų santykiams reguliuoti skirtos CK trečiosios knygos XV skyriaus ,,Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ normos, tačiau kol nėra priimto ir įsigaliojusio įstatymo, reguliuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, minėtos normos nėra įsigaliojusios ir negali būti taikomos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis).
Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktas). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).
Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
Ieškovė byloje nuosekliai įrodinėja, kad ji iš savo lėšų pagerino ieškovo būstą ir buitį, tikėdamasi su ieškovu sukurti nuolatinius faktinės šeimos santykius.Tačiau nutrūkus jų santykiams atsakovas nesutinka jai atlyginti jos patirtų išlaidų atsakovo būstui pagerinti ir tokiu būdu atsakovas negrąžindamas jai jo būsto pagerinimui išleistų piniginių lėšų nepagrįstai praturtėjo.
Ieškovė prašė priteisti ir 62 Eur už jos 2020-02-11 sąskaita faktūra įsigytą interjero detalę. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė aiškiai nenurodė, kokiu tikslu ji pirko šią detalę bei kur tiksliai panaudojo šią detalę, t.y. ar atsakovo bute ar kur kitur, kadangi sąskaitoje faktūroje nėra jokio nurodymo, jog detalė būtų perkama butui (duomenys neskelbtini). Todėl šios detalės panaudojimas atsakovo bute nėra įrodytas ir teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmeta.
Dėl procesinių palūkanų
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( LR CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė 2023-07-02 buvo sumokėjusi 18 Eur žyminio mokesčio, o 2023-07-18 sumokėjo dar 36 Eur, t.y.iš viso sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio.
Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies ,kur patenkintoji ieškinio dalis sudaro 34 dalis, o nepatenkintoji 1 dalį, tai ieškovei mokestis iš atsakovo priteistinas 52 Eur dydžio jos sumokėtas žyminis. Ieškovė turėjo ir kitų bylos nagrinėjimo išlaidų-50 Eur išlaidų už dokumento išvertimą iš islandų kalbos į lietuvių kalbą, kurios patvirtinamos 2023-11-21 pateikta vertėjų biuro sąskaita bei šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistina iš atsakovo.
Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos ir 19,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 500 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos suteikimo. Kadangi ieškinys buvo netenkintas 1 dalies apimtimi, tai iš ieškovės atsakovui priteistina 14,29 Eur šios pagalbos turėtų išlaidų(2228,27:35= 14,2857).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, straipsniais teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2166,25 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus dvidešimt penkis centus) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-07-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 102(vieną šimtą du) Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų .
Priteisti valstybei iš atsakovo L. M. 19,20 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų(pašto) išlaidų(Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti atsakovui L. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,29 Eur (keturiolika eurų 29 centus)jo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.