- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- TS-91-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34336-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- R. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. M. , gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 11 punktais, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 22 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, buvo fiksuotinas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas ir žemėjimas, stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos vykdyti rekomenduojamas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nebaustas, neskatintas, dalyvauja psichiką veikiančių medžiagų mažinimo prevencijos užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologų vedamuose užsiėmimuose, taip pat nustatomi nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį mažinantys veiksniai ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Ž. G. pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir netaikyti R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas tuo, kad egzistuoja formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nurodoma, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal subendrintą nuosprendį, įvykdyti nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbu įvertinti veikos pavojingumą ir nuteistojo pavojingumą visuomenei. Prokurorės manymu, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą, kadangi yra nustatomi 7 statiniai ir 25 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, nusikalstamos veikos padarytos siekiant finansinės naudos, nuteistasis pripažįsta turintis priklausomybę lošimams, minimalizuoja kaltę. Be to nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, prokurorė manymu, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis nepakankamai pakeitė savo mąstymą ir elgesį, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas neprieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu netaikyti.
Atsiliepimas
Nuteistasis R. M. nesutikdamas su prokurorės skundu, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti prokurorės skundo ir parodyti jam pasitikėjimą. Atsiliepime nurodo, kad skundas nepagrįstas jokiais argumentais, neatitinkantis tikrovės ir prieštaraujantis nuteistojo pataisos procesui. Nuteistasis atsiliepime nurodė, kad bausmės atlikimo metu jo elgesys buvo nepriekaištingas, jis sistemingai mažino savo nusikalstamo elgesio riziką ir rodė pastangas keistis, todėl nuteistasis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą R. M. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta mažėjanti vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Pritartina prokurorės skundo argumentui, kad ši rizika BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme nėra sudaranti pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nustačius tokią riziką, reikalinga įvertinti koks asmens nusikalstamo elgesio pokytis yra stebimas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir ar tas pokytis sudaro pagrindą spręsti, jog asmuo yra padaręs tokią akivaizdžią pažangą, kuri leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų aktualus. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, tačiau stebima teigiama elgesio dinamika, t. y. nuteistajam nustatoma pakartotinio elgesio rizika sumažėjo nuo didelės iki vidutinės, kas leidžia teismui spręsti apie nuteistojo daromą pažangą.
Šalies argumentai
Nors savo skunde prokurorė nurodė nuteistojo nusikalstamų veikų motyvą dėl finansinės naudos ir priklausomybę azartiniams žaidimams, kaip itin neigiamą aspektą, kuris neleidžia taikyti lygtinio paleidimo, teismas su šiuo skundo argumentu sutinka iš dalies. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirbti neatsisakė, tačiau darbus dirbti gali tik pagal jo turimas galimybes, t. y. atsižvelgus į nuteistojo nustatytą darbingumo lygį ((duomenys neskelbtini)). Taip pat nuteistasis pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie įdarbinimą, ką teismas pripažįsta teigiama motyvacija darbui, kuri palengvintų nuteistojo socialinę adaptaciją. Be to bylos duomenys patvirtina, jog turimus finansinius įsipareigojimus dengia pagal išgales. Nors nuteistojo darbinė patirtis laisvėje nebuvo stabili, o jis pats pažymėjo, jog jo darbo patirtis laisvėje menka, tačiau vis dar vykdo individualią veiklą, tačiau dabartinė jo motyvacija darbui atskleidžia, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi kreipti pozityvia linkme, kovodamas su probleminėmis sritimis.
Kartu sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, spręstina, jog nuteistasis yra linkęs spręsti problemą dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę išreiškė norą dalyvauti programose, padedančiose spręsti narkotikų vartojimo problemas bei koreguoti savo elgesį, ko rezultate nuteistasis baigė priklausomybių prevencijos grupę, o atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstama veika, už kurios įvykdymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susijusi su psichiką veikiančių medžiagų platinimu, buvo itin aktualus teigiamai nuteistojo elgesio korekcijai ir patvirtina aplinkybę, kad R. M. atpažindamas savo problemines sritis siekia jas koreguoti.
Be kita ko svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, baigė smurto prevencijos užsiėmimus, lanko psichologo konsultacijas. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti bei leidžia konstatuoti, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali vykti neizoliavus jo nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ši pažanga yra įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, taikant jo atžvilgiu probaciją. Tokiu būdu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundas atmestinas, o Komisijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą, paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.