Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu)/mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vet Ventures“ ieškinį atsakovui MB „La fabrica“ dėl avanso grąžinimo bei nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atitinkamai, 2023-04-13 ieškovė sumokėjo avansą - 4924,70 Eur (toliau – Avansas). Kadangi gamyba patvirtinta 2023-03-31, reklaminės iškabos turėjo būti pagamintos ir sumontuotos iki 2023-04-18 (12 darbo dienų nuo gamybos patvirtinimo), t.y. atsakovė niekada nenurodė, jog numatytas terminas bus skaičiuojamas nuo leidimo gavimo dienos.

2023-04-12, sužinojusi, kad iškabos net nepradėtos gaminti, ieškovė išreiškė nesutikimą su tokiu atsakovės vienašališku gamybos termino pakeitimu, ir nurodė, jog reklaminės iškabos pagamintos ir sumontuotos turi būti bent jau 2023-05-02, nors paties atsakovės nurodymu, tas turėjo būti padaryta iki 2023-04-18.

Net ir gavusi ieškovės prašymą iškabas pagaminti iki 2023-05-02, 2023-04-13 atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad iškabos nebus pagamintos nei 2023-04-18, nei net 2023-05-02.

Ieškovė, būdama nepatenkinta atsakovės veiksmais – 2023-03-23 suderintų gamybos terminų nesilaikymo, veikdama kaip verslo subjektas, pasidomėjo kitų panašias paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymais. 2023-04-13 ieškovė, gavusi kur kas geresnius atsakovės konkurentų pasiūlymus, apie tai informavo atsakovę, siekdama išsiaiškinti kodėl yra tokie dideli kainų skirtumai ir pasiderinti dėl galimybės gauti nuolaidą iš atsakovės. Tačiau atsakovė tokius ieškovės veiksmus, o būtent norą dar kartą pasitikslinti Sutarties sąlygas ir pasiaiškinti dėl Sutarties kainos bei galimos nuolaidos, nepagrįstai ir neteisėtai traktavo kaip neva tai daromą spaudimą, o vėliau (2023-04-20) pradėjo teigti, kad tokie ieškovės veiksmai – tai vienašališkas Sutarties nutraukimas.

Po tokių atsakovės atsakymų (nenoro ieškoti kompromiso dėl užsakymo kainos) bei akivaizdžių kainų skirtumų, ieškovė išreiškė nepasitenkinimą atsakovės veiksmais bei net nurodė, kad jaučiasi apgauta ir svarsto Sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo galimybę.

Tačiau 2023-04-14 atsakovė informavo, jog Sutarties nutraukimo atveju avanso ieškovei negrąžins.

2023-04-18 ieškovė, reaguodama į tokią atsakovės poziciją, dar kartą pasiūlė surasti kompromisą dėl kainos ir tęsti bendradarbiavimą, t.y. įvykdyti Sutartį.

2023-04-19 kompromisas dėl kainos buvo pasiektas, atsakovė pranešė ieškovei, jog Sutartimi sutartais terminais darbų neatliks ir iškabos galės būti pagamintos anksčiausiai 2023-05-17 – 19 dienomis.

Tą pačią 2023-04-19 ieškovė kategoriškai nesutiko su pakeistais terminais, nes dar Sutarties sudarymo metu buvo informavsi, jog terminai šios Sutarties vykdymui yra viena iš esminių sąlygų, o be kita ko, atsakovė dar 2023-03-31 buvo informavusi apie tai, kad gamyba yra pradėta.

2023-04-20 atsakovė nurodė, jog dėl tarp šalių vykusios diskusijos dėl Sutarties kainos, jis visą tą laiką buvo sustabdęs iškabų gamybą.

Reaguodamas į tokį atsakovės teiginį, 2023-04-20 ieškovė dar kartą raštu nurodė, kad Sutarties niekada nenutraukė, tik domėjosi tokia galimybe, ir primygtinai prašė ją vykdyti sutartu terminu.

Nepaisant ieškovo nedviprasmiško patvirtinimo, kad Sutarties jis niekada nenutraukė ir prašo ja vykdyti sutartomis sąlygomis bei terminais, atsakovė 2023-04-20 pareiškė, kad eilinį kartą vienašališkai keičia iškabų gaminimo sąlygas, dėl kurių šalys jau buvo susitarusios.

Nepaisant eilinio ieškovės patvirtinimo, jog Sutarties ji nenutraukia ir nori, kad ji būtų įvykdyta, tą pačią 2023-04-20 atsakovė, be jokio teisinio pagrindo, negrąžinusi Avanso, nutraukė Sutartį pati.

Dėl tokio Sutarties nutraukimo ir negrąžinto Avanso 2023-04-28 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl sumokėto avanso grąžinimo (toliau – Pretenzija), kuria reikalavo Avanso grąžinimo. Tuo tarpu 2023-05-25 atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją (toliau – Atsakymas), kuriuo atsakovė nesutinka su Pretenzija bei su Avanso grąžinimu.

2023-03-31 atsakovė patvirtino, jog reklaminių iškabų gamyba yra pradėta, tačiau komunikacijos eigoje paaiškėjo, kad tai nėra tiesa ir tai sąlygos terminų nesilaikymą.

Akcentuoja, kad tokiam Sutarties vykdymo sustabdymui nebuvo jokio teisinio pagrindo. CK 6.207 str. 2 d. numato teisę stabdyti sutarties vykdymą tik tada, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Šiuo atveju ieškovė buvo įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus: apmokėjusi Avansą bei pateikusi užsakymą. Nėra jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios galėjo sąlygoti Sutarties vykdymo stabdymą.

Pažymi, kad kainos derinimas ir siekis gauti palankesnes sąlygas yra natūrali verslo praktika, kuri nesąlygoja nei Sutarties vykdymo stabdymo, nei Sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato tokios atsakovės teisės savavališkai stabdyti Sutarties vykdymo. Kartu ieškovė niekada laiškais nenutraukė Sutarties, tą taip pat ne kartą akcentavo atsakovei.

Vis tik, atsakovė, visiškai ignoruodama tiek šalių bendradarbiavimo principą, tiek ir kitas teisės aktų, reglamentuojančių sutarties vykdymą bei nutraukimą, nuostatas pareiškė, jog Sutartis yra nutraukiama vienašališkai ir pasiliekant Avansą.

Toks Sutarties nutraukimas, ieškovės nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

CK 6.217 str. 1 d. nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir šių normų aiškinimo ir taikymo praktiką.

CK 6.217 str. 2 d. yra numatytos tokios aplinkybės, kurios patvirtina esminio sutarties pažeidimo egzistavimą: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Kartu ir kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 27 p.).

CK 6.63 str. 1 d. 5 d. numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys. Būtent atsakovė šiuo atveju el. laiškais informavo ieškovę apie Sutarties neįvykdymą ir net atsisakymą ją vykdyti, t.y. atsakovė yra laikytina pažeidusia Sutartį.

Būtent ieškovė, o ne atsakovė yra nukentėjusi šalis, kuri negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos Sutarties. Ieškovę kreipėsi į atsakovę siekdama gauti atitinkamą produktą – pagamintus ir sumontuotus reklaminius stendus, tačiau atsakovė neįgyvendino Sutartinio įsipareigojimo.

Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 str. 2 d. pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį.

Avansas yra sutarties kainos dalis ir mokamas už darbų rezultatą, kuris bus perduodamas užsakovui įvykdžius sutartį (CK 6.309 str. 2 d). Kadangi, darbai, kurių rezultate turėjo būti sukurtas darbų rezultatas – iškabos, nebuvo net pradėtas, todėl ir joks darbų rezultatas ieškovei perduodamas nebuvo. Vadinasi, atsakovė neįgijo jokios teisės į ieškovės sumokėtą avansą ar jo dalį ir todėl atsakovė privalo grąžinti gautą avansą pilnai vadovaujantis CK 6.222 str. nuostatomis.

Akcentuoja, kad Avansas buvo dalinis mokėjimas, o ne prievolės užtikrinimas. Be kita ko, šalys nebuvo susitarusios aplinkybių, kurioms esant atsakovė galėtų pasilikti Avansą.

CK 6.237 str. 1 d. numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Tuo tarpu teismų praktikoje yra konstatuota, kad viena iš sutartinės prievolės neįvykdymo pasekmių yra šalių grąžinimas į iki sutarties buvusią padėtį, kuri konkrečiu nagrinėjamu atveju numato atsakovės pareigą neįvykdžius sutarties, grąžinti sutartimi gautą avansą ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.).

Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl jokios atsakovės išlaidos nėra atlyginamos. Be to, atsakovė dėl atliktų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ne tik privalo grąžinti avansą, bet ir turi pareigą atlyginti visas ieškovės išlaidas ir nuostolius patirtus dėl to, kad atsakovė atsisakė vykdyti Sutartį ir taip ją pažeidė (CK 6.256 str. 2d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė Sutarties, ji privalo grąžinti be teisinio pagrindo įgytą Avansą.

Pažymi, kad dėl atsakovės pažeistos ir neteisėtai nutrauktos Sutarties ieškovė patyrė ir papildomų nuostolių, nurodytų atsakovei teiktoje Pretenzijoje. Atsakovės Sutarties pažeidimas sąlygojo papildomų teisinių išlaidų atsiradimą.

Atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas ir nuostolius. CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Šiuo atveju ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – ieškovė turėjo kreiptis į teisininkus dėl konsultacijos bei Pretenzijos parengimo, siekiant šį ginčą išspręsti taikiai. Tai sąlygojo 363 Eur nuostolių atsiradimą, kuriuos atsakovė turi pareigą atlyginti.

Atsiliepime (b.l. 11-19, dok-121424) bei teiminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad

Balandžio 14 d. ryte atsakovė gavo ieškovės atstovės el. laišką, kuriuo ieškovė pareiškia, kad atšaukia užsakymą ir prašo sugrąžinti sumokėtą avansą.

Skirtingai, nei ieškovė rašo ieškinyje - norime atšaukti užsakymą - šiame kontekste nėra tik ketinimas ar pageidavimas - tokiu būdu buvo išreikšta aiški ieškovės valia atšaukti užsakymą, arba teisine prasme – nutraukti sutartį, be to, pateiktas prašymas (reikalavimas) sugrąžinti avansą. Užsakymo atšaukimas ir reikalavimas gražinti avansą dar buvo „sutvirtintas“ pareiškimu: prireikus, konsultuosimės su teisininkais. Atsakovė, gavusi tokį ieškovės atstovės laišką, nedviprasmiškai suprato, kad atsakovės paslaugų yra atsisakoma ir reikalaujama grąžinti sumokėtą avansą. Tokiu atveju, bet kuris racionalus protingas verslininkas nedelsdamas pirmiausiai imasi mažinti riziką ir išlaidas, ką padarė ir atsakovė – nedelsdama sustabdė reklaminių iškabų gamybą ir pateikė savo atsakymą.

Atsakovės žiniomis, ieškovė jau tuo metu buvo užsakius reklaminių iškabų gamybą pas kitus paslaugų teikėjus/gamintojus. Atsakovė negalėjo sutikti su tokiu pasiūlymu, daugiau ir pati neberašė ieškovės atstovės atstovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės

Su nurodytu terminu (dvi savaites nuo savivaldybės išduoto sutikimo kabinti iškabas) ieškovė nesutiko ir informavo atsakovę, jog reklaminės iškabos turi būti pagamintos ir sumontuotos iki 2023-05-02.

2023-04-13 atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad iškabos nebus pagamintos nei 2023-04-18, nei 2023-05-02 bei siūlė nuolaidas, o 2023-04-14 informavo ieškovę, jog Sutarties nutraukimo atveju avanso ieškovei negrąžins.

Šalys tęsė derybas dėl iškabos pagaminimo, 2023-04-19 el. paštu šalys pasiekė kompromisą dėl kainos, tačiau atsakovė pranešė ieškovei, jog reiklamines iškabas gali pagaminti anksčiausiai 2023-05-17 – 19 dienomis, su kuo nesutiko ieškovė, todėl nepasiekus susitarimo dėl užsakymo atlikimo termino, 2023-04-20 atsakovė el.paštu nutraukė Sutartį.

2023-04-28 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl 4924,70 Eur sumokėto avanso grąžinimo, 2023-05-25 raštu atsakovė nesutiko su pretenzija ir atsisakė grąžinti avansą.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl šalių sutartinių santykių ir dėl to, kad atsakovė negražino ieškovei 4924,70 Eur avanso, dėl ko ieškovė turėjo ir 363 Eur nuostolių.

Teisinis įvertinimas

Nors rašytinės sutarties šalys nebuvo sudariusios, tačiau jų elelktroninis susirašinėjimas el.paštu leidžia teismui padaryti išvadą, kad jos yra sudariusios rangos sutartį, kurios sąvoka yra išaiškinta CK 6.664 str. 1 d., t.y. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Nagrinėjamu atveju šalių el.susirašinėjimas, kuris pateiktas tiek ieškvės su ieškiniu, tiek atsakovės su atsiliepimu į ieškinį, įrodo, kad šalys susitarė dėl reklaminių iškabų pagaminimo. Taip, iš 2023-03-07 d. ieškovės elektroninio rašto atsakovei matyti, kad ieškovė pradeda ruoštis naujos klinikos atidarymui, todėl reikės pagaminti naujus logotipus ir taip pat suderinti projektą su savivaldybe, projektas yra patvirtintas su pastato savininku, su savivaldybe, todėl klausė dėl terminų, reikalingų pagaminti ir pakabinti „vidaus logo“, o taip pat, ieškovė klausė „kiek laiko užtruksime su laiko projektu (pasitvirtinimas su savivaldybe, lipdukų pagaminimas ir uždėjimas, logotipų pakabinimas ir uždėjimas)?“ Tolesnis šalių elektroninis susirašinėjimas el.paštu rodo derybas dėl užsakymo kainos ir terminų.

Iš šalių elektroninio susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2023-03-23 atsakovė nurodė ieškovei, kad reklaminės iškabos gamyba bei jos montavimas kainuos 9849,40 Eur (su PVM), atlikimo laikas- 12 darbo dienų, su kuo ieškovė raštu sutiko, o 2023-03-31 d. atsakovė nurodė, kad iškabų gamyba yra patvirtinta. Šios aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad 2023-03-31 d. šalys sudarė sutartį dėl rangos sutarties sudarymo, nurodant esmines sąlygas-kainą (9849,40 Eur) bei terminą (12 darbo dienų nuo gamybos patvirtinimo gamybos ir montavimo).

Vykdant šalių 2023-03-31 d. sudarytą rangos sutartį bei 2023-04-12 d. atsakovės el. prašymą dėl avanso sumokėjimo, ieškovė 2023-04-13 d. sumokėjo 50 proc. užsakymo avansą- 4924,70 Eur ( 9849,40 Eur x 50 proc.) atsakovei, nes laikė, kad reiklaminių iškabų gamyba jau prasidėjo.

Bylos duomenimis, atsakovė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, reklaminių iškabų nepagamino, 2023-04-20 d. sutartį nutraukė, avanso negrąžino. Atsakovės nuomone, projektas nebuvo suderintas nei su patalpų savininku, nei su savivaldybe, todėl iškabos gamyba neprasidėjo ne dėl atsakovės kaltės. Be to, skirtingos ieškovės vadybininkės nebuvo suderinusios pozicijos dėl reiklaminės iškabos gaminimo eigos, terminų.

Kaip matyti iš šalių el.susirašinėjimo, tik 2023-04-12 d. buvo suderintas projektas su patalpų savininku UAB „E.“ ir ieškovės atstovė A. B. išsiuntė projektą su UAB „E.“ parašu atsakovei tuo pačiu klausdama, kada iškabos bus pagamintos ir kiek laiko užtruks derinimasis savivaldybėje, gaunant savivaldybės administracijos leidimą. 2023-04-12 d. atsakovė atsakė, kad derinimas savivaldybėje užtruks 14 darbo dienų, iškabų pagaminimas -2 savaitės, su kuo nesutiko ieškovė, 2023-04-12 d. nurodydama galutinė terminą- 2023-05-02 d. Gavus avansą, 2023-04-13 d. el.laišku atsakovė informavo ieškovę, kad pradeda gaminti reklamines iškabas neturint savivaldybės leidimo. Kilus nesutarimams dėl užsakymo atlikimo terminų, atsakovė 2023-04-20 šalių sutartį nutraukė dėl ieškovės kaltės, ieškovės nenoro tęsti sutarties, avanso negrąžino, nes patyrė nuostolius vykdant užsakymą. Tokiu būdu, byloje kyla ginčas ir dėl to, kas yra kaltas dėl rangos sutarties nutraukimo.

CK 6.156 str. numato, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. o CK 6.157 str. neleidžia šalių susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo.

CK 6.193 str. 1 d., 3 d., 5 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgti į sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmę, šalių tarpusavio santykius, praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Byloje nekyla ginčo dėl šalių ketinimų, sutarties prigimties, esmės bei dalyko, nes kaip ieškovės, taip ir atsakovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad šalys sudarė rangos sutartį dėl reklaminių iškabų pagaminimo ir montavimo, iš esmės sutarė dėl kainos, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl užsakymo atlikimo termino ir skirtingo supratimo dėl sutarties vykdymo bei nutraukimo.

Iš esmės atsakovė grindė prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą būtinumu gauti patalpų savininko sutikimą ir savivaldybės leidimą iškaboms sumontuoti, todėl užsakymo terminas dėl imperatyvių įstatymo normų užtruko, o ieškovė pati prarado interesą užsakymui ir surado kitą rangovą, t.y. sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

Teismų praktika pakankamai plačiai išplėtota, išaiškinant, kad sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (LAT 2007-10-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015-02-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; 2020-05-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl pasirašydama Sutartį atsakovė turėjo įvertinti riziką dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (Šiaulių apygardos teismo 2023-03-29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-162-440/2023).

Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius (Panevėžio apygardos teismo 2023-04-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-127-828/2023).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Vadovaujantis CK 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienašališkas sutarties atsisakymas negalimas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo kriterijais; kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi, kooperuotis; asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo visiškai atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.38 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.251 str., 6.256 str. 2 d.).

CK normose įtvirtintas reikalavimas sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys jokiais pagrindais negali šio reikalavimo nesilaikyti ar jį riboti. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus. Sąžiningas sutartinės prievolės vykdymas reiškia, kad ne tik prievolės įvykdymo forma turi atitikti sandoryje aptartas sąlygas, bet ir šios prievolės įvykdymo turinys.

CK 6.205 str. nustatyta, jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Taigi, vienos sutarties šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė - neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 1,2 d.).

Sutartinės prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas (CK 6.205 str., 6.256 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu.

Nagrinėjamoje byloje 2023-03-31 d. el.paštu atsakovė suteikė ieškovei nepagrįstą pranešimą, kad iškabų gamybą yra patvirtinta, gamybos ir montavimo terminas-12 darbo dienų nuo gamybos patirtinimo (2023-03-23 d. atsakovės el.laiškas).

Vadinasi, 2023-03-31 d. atsakovei patvirtinus, kad iškabų gamyba yra patvirtinta, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad reklaminių iškabų gamybos ir montavimo terminas bus 12 darbo dienų, t.y. ieškovės paskaičiavimu, iki 2023-04-18 d.

Rangos sutarties vykdymą patvirtina ir atsakovės 2023-04-03 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr, (duomenys neskelbtini) dėl 4658,50 Eur, paskirtis-medžiagos (duomenys neskelbtini) iškaboms. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė 2023-03-31 d. elektroniniu paštu patvirtinus pagal ieškovės užsakymą iškabų gamybą pradėjo rangos sutartį vykdyti, 2023-04-03 d. supirko iš UAB „LOGOEPA“ reikalingas medžiagas ieškovės užsakymui vykdyti. Atsakovės veiksmai atitinka CK 6.647 str. Nuostatas, kurios numato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis.

Tačiau, kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, atsakovė užsakymo nepradėjo nevykdyti.

2023-04-12 el.laišku paprašė iš ieškovės avanso ir nurodė gamins iškabas nesulaikius leidimo iš savivaldybės iki 2023-05-02 d., pagamins ir montuos balandžio 28 - gegužės 1 d., o 2023-04-13 d. gavus 50 proc.užsakymo avansą- 4924,70 Eur, 2023-04-13 d. el.laišku pakartotinai nurodė, kad pradeda gaminti reklamines iškabas neturint savivaldybės leidimo, tikėdamasi iki 2023-05-02 d. tokį leidimą gauti.

2023-04-19 d. el.laišku atsakovė nurodė kitus užsakymo įvykdymo terminus- ne ankščiau gegužės 17-19 d., motyvuojant tuo, kad gamybos termonas keliasi, nes „be Jūsų turime dar keliolika klientų ir šiomis dienomis esame jau įsipareigoję iki balandžio 28 d. ir gegužės 11 d. dvi dideles parduotuves atnaujinti. Vasarai darbų kiekiai yra milžiniški“. Taigi, reklaminių iškabų pagaminimo ir montavimo atlikimo terminus kelis kartus perkėlė būtent atsakovė nuo 2023-03-31 iki 2023-05-17 d. - 19 d., nors, kaip jau minėta, atsakovė įsipareigojo užsakymą atlikti per 12 darbo dienų nuo gamybos patirtinimo, o toks patvirtinimas gautas, kaip jau minėta, 2023-03-31 d.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad reikalingas patalpų savininko sutikimas ir savivaldybės administracijos leidimas, dėl kurių gavimo nusikelė darbų atlikimo terminai.

Lietuvos CK 6.645 str. 1 d. numato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką.

Teismo vertinimu, 2023-03-31 d. atsakovė tokios informacijos ieškovei nesuteikė ir suklaidino ieškovę, nurodydama 12 d.d. užsakymo atlikimo terminą be šių sąlygų (patalpų savinimo sutikimas bei savivaldybės leidimas). Pažymėtina ir tai, kad patalpų savininko UAB „EIKA“ projekto sutikimas buvo gautas ir atsakovei išsiųstas 2023-04-12 d., tad šalys sutarė, kad gamins reklamines iškabas iki savivaldybės sutikimo gavimo ir spės pagaminti, sumontuoti ir lygiagerečiai gauti savivaldybės leidimą iki 2023-05-02 d. (pagal ieškovės prašymą) ir teismo, nuomone, yra pakankamas terminas (nuo 2023-04-12 d. iki 2023-05-02 d.). Tačiau, kaip jau minėta, atsakovė vienašališkai dėl didelio darbo krūvio ir kitų užsakymų nukelė ieškovės užsakymo atlikimo terminą iki 2023-05-17 d-19 d., o 2023-04-20 d. ieškovei nesutikus el.laišku sutartį nutraukė.

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ginčo rangos sutartis nutraukta atsakovės iniciatyva ir dėl pastarosios kaltės (užsakymo atlikimo terminų nesilaikymo).

CK 6.652 str. 1 d.-2 d. numato, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga ir rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino pažeidimą, t.y. atsakovės kaltė dėl darbų pabaigos pažeidimo preziumuojama.

Kaip nustatyta byloje, galutinai šalys susitarė dėl rangos sutarties pabaigos-2023-05-02 d. Tačiau 2023-04-19 d. el.laišku atsakovė vienašališkai rangos sutarties terminą pakeitė į 2023 metų gegužės 17-19 d., su kuo ieškovė nesutiko. Ši aplinkybė rodo, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas dėl atsakovės kaltės vienašališkai, svarbių priežasčių tai padaryti bei atsakovės civilinę atsakomybę šalinančių aplynkibių nenustatyta.

CK 6.652 str. 4 d. numato, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti 4924,70 Eur avanso tenkintinas, nes atsakovė darbų neatliko, pažeidė darbų atlikimo galutinį terminą, dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, jis kreipėsi į kitus rangovus.

CK 6.658 str. 2 d. numato, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Teismas negali sutikti su atsakovės argumentais, jog rangos sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės ar užsakovo/ieškovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, todėl CK 6.656 str., 6.658 str. 4 d., 6.661 str. 1-2 d.d., 6.721 str. 1 d. nurodytos pasekmės ieškovės atžvilgiu netaikytinos.

Taip pat nesutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovės sumokėtas avansas - 4924,70 Eur įskaitytas į nuostolius pagal atsakovės 2023-04-03 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4658,50 Eur, nes teismas nekonstatuoja ieškovės kaltės dėl rangos sutarties nutraukimo, be to, atsakovė yra bendrovė, vykdanti veiklą statybos srityje, o byloje nėra duomenų, kad ji negali panaudoti įgytų statybinių medžiagų savo veikloje, o tokios aplinkybės ji ir neįrodinėjo (CPK 12, 178 str.).

Nėra pagrindo sutikti ir su kitu atsakovės argumentu, kad šalių prievolės pasibaigė atsakovės įskaitymu-negrąžinti ieškovei avanso, jį įskaitant į atsakovės nuostolius (įgytų medžiagų kainą) (CK 6.130 str. 1 d.), nes tarp šalių kilo ginčas dėl prievolių vykdymo, o, kaip jau minėta, sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.), t.y. atsakovės kaltės atveju įskaitymas negalimas.

Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant rangos santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys.

Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, kad būtent atsakovė be jokio teisėto pagrindo rangos sutarties neįvykdė, pažeidė sutarto darbo atlikimo terminus, todėl turi prisiimti ir neigiamas pasekmes-gražinti avansą ieškovei.

Atsakovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji buvo sąžininga sutartinių teisinių santykių, susiformavusių pagal rangos sutartį, dalyvis ir kad jos atsisakymas ginčo sutartį vykdyti, vienašališkai pakeičiant sutarties atlikimo terminus yra pagrįstas.

Šios faktinės bylos aplinkybės, teismų praktika bei teisinis reglamentavimas, išdėstyti teismo sprendime suponuoja ieškinio tenkinimą.

Pagal CK 6.200 str. 1 d. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

Taigi, esant šalių sutartiniams santykiams CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.

Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009-04-02 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Teismo vertinimu, ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, o atsakovė savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė (CPK 178 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl nuostolių priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 363 Eur pretenzijos parengimo ir pateikimo išlaidų. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

CK 6.249 str. I d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (4 d.). Atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko rangos sutartis buvo vienašališkai atsakovės nutraukta, ieškovei teko kreiptis į advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ advokates Ingą Kostogriz-Vaitkienę bei Liuciją Jankoitę dėl teisinės pagalbos, siekiant apginti pažeistas teises bei interesus. Pažymėtina, kad ieškovė nėra teisininkė, neturi specialių žinių savo pažeistiems interesams apginti. Iki kreipiantis į teismą, advokatė Inga Kostogriz-Vaitkienė ieškovės vardu parengė ir pateikė atsakovei pretenziją, už kurios parengimą ieškovė patyrė papildomų 363 Eur išlaidų, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Pažymėtina, kad šias papildomas išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės nebendradarbiavimo, vengimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, darbų atlikimo termino pažeidimo, todėl patirtas papildomas išlaidas privalo pilnai atlyginti šiuos įsipareigojimus priėmusi bet pažeidusi šalis - atsakovė.

Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-330-798/2018). Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-120-186/2018). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-353-241/2018).

Taigi, teismų praktika nagrinėjamu atveju gerai išplėtota, todėl ieškovės nurodomos 363 Eur pretenzijos parengimo ir pateikimo išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Dėl 11,50 procentų metinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1-2 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi šalys yra verslininkai, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Be to, CK 6.37 str. 1 d. numto, kad palūakanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.

Nagrinėjamu atveju nuo pradelstos sumokėti sumos bus taikomos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 2 str. 5 d. , 3 str. 2 d. pagrindu iš atsakovės priteistinos 11,5 procentų (8+3,50) dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 5287,70 Eur (4924,70+363 Eur ) sumos, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023-07-03 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė UAB „Vet Ventures“ patyrė 119 Eur žyminio mokesčio, 3085 Eur advokatės išlaidų.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 119 Eur žyminio mokesčio elektroninėje byloje ieškovės naudai (5287,70 Eur x 3% x 75 %) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatės išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus leistino dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra elektroninė, vieno tomo, nesudėtinga, tačiau kilęs iš sutartinių santykių, todėl reikalingas pakanakamas laikas įvertinti šalių susirašinėjimą ir veiksmus, ginčas turtinis, priteistina suma didelė -5287,70 Eur, buvo paskirti 2 posėdžiai, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei priteistina 3085 Eur advokatės išlaidų (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1936 Eur advokato išlaidų) nepriteistinos, nes sprendimas priimtas ieškovės naudai (CPK 93 str.).

Valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės pajamas priteistinos šios pašto išlaidos (13,28 Eur) CPK 96 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės MB „La fabrica“ j. a. k. 304762588, 4924,70 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis Eur 70 ct) sumokėto avanso, 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) nuostolių atlyginimo, 11,50 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5287,70 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2023-07-03 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 119 Eur (vieną šimtą devyniolika Eur) žyminio mokesčio, 3085 Eur (tris tūkstačius aštuoniasdešimt penkis Eur) advokatės išlaidų ieškovės UAB „Vet Ventures“, j.a. k. 305405952, naudai.

Priteisti iš atsakovės MB „La fabrica“ j.a.k. 304762588, į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika Eur 28 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.