Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-545-227/2017 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams M. K., V. V. ir N. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. K., V. V., N. P. 67 331 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad pagal anoniminį pranešimą nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. kovo 6 d., neturint leidimo, buvo kertami medžiai Tatulos kraštovaizdžio draustinyje, Biržų regioniniame parke, Gerkiškių k., Pabiržės šen., Biržų r. valstybiniame žemės sklype ir Tatulos upės apsauginėje juostoje. Pažymėjo, kad šio sklypo nuomotojas šiuo metu yra M. K., tačiau pažeidimo padarymo metu jis nuomininku nebuvo, tik įtrauktas į pretendentų sąrašą. Žemė priklausė valstybei, todėl nei M. K., nei jo įgalioti asmenys V. V., N. P. neturėjo teisės kirsti tiek saugotų, tiek nesaugotų medžių. Ne miškų ūkio paskirties žemėje buvo iškirsta 249 vnt. medžių, o Tatulos upės apsauginėje juostoje 96 medžiai, padaryta žala sudaro 67 331 Eur. Aplinkybę, jog atsakovai N. P. ir V. V. padarė žalą kraštovaizdžiui, įrodo įsiteisėję teismo nutarimas ir nutartis administracinėse bylose. Atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai su savo atstovu, todėl žala priteistina ir iš M. K.Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. birželio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriaus vedėjo įsakymu jis buvo įtrauktas į pretendentų nuomoti valstybinę žemę sąrašus. Nuomojamų žemės sklypų ribos ir vietos buvo suderintos dar 2014 m. liepos 2 d., o Biržų skyriaus vedėja A. S. savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nuo šio momento asmuo tampa žemės sklypo naudotoju. N. P. ir V. V. ėmė ruošti sklypą naudoti pagal tikslinę paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai, organizavo ir samdė žmonės reikiamų darbų atlikimui. 2016 m. birželio 23 d. Panevėžio apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame buvo pareikšti įtarimai N. P. ir V. V., nutraukimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, šie atsakovai nubausti administracine tvarka. Pažymėjo, kad M. K. buvo tik išdavęs įgaliojimus kitiems atsakovams, tačiau niekada nedavė jokių nurodymų ar pavedimų kaip tvarkyti žemės sklypus, kirsti medžius, nebuvo kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, jam nebuvo paskirta nuobauda administracine tvarka. Atsakovai V. V. ir N. P. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.