Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Š. K. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir Š. K. paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuspręsta paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. K. paskirti galutinę 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo Š. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Š. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Š. K. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad:

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo Š. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skundo autorius kelia klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo, skundu ir teismo posėdžio metu prašė nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį (iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), paskirti bausmes nesusijusias su realiu laisvės atėmimu arba pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį (nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) atidėti visiškai ar iš dalies bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Sprendžiant apeliaciniu skundu keliamą klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

10. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) ir nuteistajam paskirti bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, tačiau šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas dėl sekančių motyvų.

11. BK 54 straipsnio 3 dalis (iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-122-719/2019 ir kt.).

12. Prašymas nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) motyvuojamas tuo, kad nuteistasis gailisi, dirba, yra sukūręs faktinę šeimą, narkotinių medžiagų įsigijime atliko tik tarpininko vaidmenį, narkotinių medžiagų kiekis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios jis laikomas dideliu, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, nustojo vartoti narkotines medžiagas. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, priešingai apelianto tvirtinimui, nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies (iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines, bei veikos padarymo aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, nors, kaip pabrėžiama apeliaciniame skunde, nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją atskleisti, nuoširdžiai gailisi, laikomas neteistu, tačiau šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su kitais bylos duomenimis, apibūdinančiais padarytos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą.

13. Pažymėtina, jog pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas didelis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra daugiau kaip 500 g, šiuo atveju nuteistasis disponavo (įgijo) 536,995 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 520,433 g, bei 9,677 g pardavė (išplatino) V. U., todėl atmestinas skundo argumentas, jog šis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis vos viršijo leistiną didelio kiekio ribą, nes jis ją viršijo net 7,4 procento, t. y. 36,995 g, o toks didelis bendras narkotinių medžiagų kiekis parodo ir žymiai didesnį nuteistojo veikos pavojingumą. Jeigu nuteistojo veiksmai būtų mažesnio masto ir (ar) mažiau intensyvūs, jam kiltų lengvesnės teisinės pasekmės nei šiuo atveju, tačiau turimas ir išplatintas narkotinių medžiagų kiekis pagal minėtas rekomendacijas laikomas dideliu, todėl ir pasekmės už tokį veiksmą turi kilti didesnės. Nuteistojo veiksmai potencialiai sudarė prielaidas sunkiems padariniams kilti (dideliam narkotinių medžiagų kiekiui patekti į visuomenę). Šiuo atveju neigiamų pasekmių pavyko išvengti dėl teisėsaugos institucijų atstovų savalaikių veiksmų, o ne dėl kokių nors nuteistojo pozityvių veiksmų, kurie galėtų jį apibūdinti teigiamai. Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis niekaip nėra susijęs su tuo, kad psichotropinė medžiaga, kuria jis disponavo ir ją vėliau išplatino, nepasiekė galutinio vartotojo ar vartotojų. Nuteistojo padaryta BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, ar įvykdyta dėl netinkamai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, Š. K., vedamas vieningo sumanymo (vieningos tyčios), kryptingai ir suplanuotai atliko pavojingus veiksmus (neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir jas pardavė), darant tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys nebuvo netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Minėtos aplinkybės lemia aukštesnio teismo išvadą, kad nuteistojo Š. K. elgesio negalima vertinti kaip mažiau pavojingo. Taigi, aptartos aplinkybės taip pat parodo didesnį nuteistojo padarytų veikų pavojingumo laipsnį bei kartu su toliau vertinamomis aplinkybėmis patvirtina, kad pirmos instancijos teismo paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies (iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kitos rūšies bausmė nebūtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo, pirmos instancijos teismas, paskirdamas Š. K. bausmę, pagrįstai įvertino tai, kad jis padarė dvi tyčines, nusikalstamas veikas (vieną sunkią ir vieną nesunkią), prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinantį aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba. Byloje taip pat yra pateikta nuteistojo charakteristika – darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ Š. K. apibūdino kaip atsakingą, pareigingą darbuotoją, noriai prisidedantį prie sandėlio veiklos tobulinimo projektų, noriai dalyvaujantį mokymuose, sutariantį su kolegomis (4 t., b. l. 1). Teisėjų kolegija sutinka, jog pateikta charakteristika teigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, tačiau ji turi būti vertinama kartu su kitomis, neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgus ir į aptartą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog jis teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Sutiktina su skundo argumentu, jog padarytos minėtos nusikalstamos veikos buvo baudžiamieji nusižengimai ir jis naujų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo laikomas neteistu, tačiau vien faktas apie ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas (tapataus pobūdžio, susijusias su narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimu be tikslo platinti), už kurias jis buvo nuteistas, skirtos bausmės, kurios akivaizdu nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nesuformavo nuostatos gyventi dorai, pagal visuomenėje priimtas elgesio normas, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, nuteistasis eilę kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (3 t., b. l. 18-46), kas taipogi nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip linkusį pažeisti visuomenei priimtinas elgesio taisykles. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Š. K. už vieną veiką paskyrė BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią 8 metų laisvės atėmimo bausmę, už kitą veiką – artimą šio straipsnio (259 straipsnio 1 dalies) sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kurias teismas subendrino apėmimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskyrė galutinę subendrintą 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nei už atskiras veikas paskirtų, nei subendrintos galutinės Š. K. paskirtos bausmės vertinti kaip per griežtos, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį taip pat nėra teisinio pagrindo.

15. Skunde taip pat ginčijamas nuteistojo finansinės naudos gavimo klausimas, nurodoma, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra tipiniai, daugiau atsitiktiniai, o ne versliškos, ilgalaikės ir gerai suplanuotos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, vertindamas kitas aplinkybes, atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, be to nurodė, jog nuteistasis jau anksčiau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta kad nuteistasis dalį įgytų narkotinių medžiagų pardavė ir gavo už jas pinigus, kas parodo, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o buvo daromos siekiant finansinės naudos gavimo.

16. Be to, atmestinas ir nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytas prašymas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies redakciją įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d. Pažymėtina, jog nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 54 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), kuri laikytina nuteistojo atžvilgiu švelnesne, nei galiojusi iki tol, todėl spręstinas klausimas ir dėl jos taikymo nuteistojo atžvilgiu. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 d. redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamą bausmės ryšį, jos dydį ir jos keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (teistas du kartus už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimu be tikslo platinti, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau padarytų išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimose nutartyse kitų teismų padarytos išvados ar priimti procesiniai sprendimai. Teisėjų kolegijos nuomone visuose apeliaciniame skunde minimuose teismų procesiniuose sprendimuose (Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-448/2024, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-152-317/2021, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-239-1049/2024, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-211/2018, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-932/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-1069/2024 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartyje Nr. 2K-179-693/2019) yra nustatyti kitokie narkotinių medžiagų kiekiai, dalyje jų sulaikytos visiškai kitos narkotinės medžiagos, be to, visuose šiose bylose nagrinėjamos visiškai kitos faktinės situacijos, vykusios kitomis aplinkybėmis, dalyje jų taip pat padarytos visai kituose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, nei nagrinėjamos veikos šioje byloje. Todėl visi šie teismų procesiniai sprendimai negali būti laikomi precedentais šioje byloje priimamam sprendimui. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismas net už tas pačias veikas skirtingiems asmenims neprivalo skirti vienodų bausmių. Kitose bylose nuteistiems asmenims skiriamų bausmių rūšis, dydis, negali turėti įtakos nustatant bausmės dydį šioje byloje nuteistam Š. K.. Pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.).

18. Pažymėtina, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Įvertinus nuteistojo Š. K. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, nustatytas baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta. Š. K. paskirta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Š. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.