Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant T. T. per visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir T. T. paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. gegužės 2 d. 11.37 val. iki 2023 m. gegužės 3 d. 14.10 val. (1 para).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. J., M. L., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: iki 2023-03-07, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį, tai yra ne mažiau kaip 0,05352 g psichotropinės medžiagos – lizergido (LSD), kurį neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023-05-02, kol apie 13.22 val. šią psichotropinę medžiagą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, T. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: jis 2023-05-02 savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį, tai yra 4,269 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 15,2 iki 24 procentų) ir nedidelį kiekį, tai yra 0,003 g psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio (koncentracija 0,07 procento), iki 2023-05-02, kol apie 13.22 val. šias medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Iš nuteistojo T. T. apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir veikų kvalifikavimo nėra, apeliantas nesutinka tik su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jam už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir prašo už šį nusikaltimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam su laisvės atėmimu nesujusią bausmę – laisvės apribojimą arba baudą, jos sumokėjimą išdėstant ilgesniam terminui. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu ir išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023, 2K-7-119-719/2024 ir kt.). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

2. Nuteistojo T. T. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirtiną bausmę, pagrįstai nuspręsdamas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, vis dėlto nepakankamai atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, t. y. kad jis nusikalto būdamas jauno amžiaus, buvo teisiamas pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino (dėl jo duotų parodymų buvo atskleisti ir kitų nuteistųjų padaryti nusikaltimai) ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo neteisėtai disponuotas psichotropinės medžiagos kiekis – 0,05352 g lizergido (LSD) – tik labai nežymiai (vos 0,0035 g, t. y. 3,5 tūkstantosiomis gramo dalimis) viršijo didelį šios medžiagos kiekį, dėl to ši veika buvo kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o ne pagal šio straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta kur kas švelnesnė atsakomybė, o tai, pasak apelianto, rodo mažesnį šio jam inkriminuoto nusikaltimo rūšinį pavojingumą. Todėl, T. T. nuomone, atsižvelgiant į tai, kartu į tai, kad jis mokosi ir dirba, siekiant apsaugoti svarbiausius jo socialinius ir kreditorių finansinius interesus, suteikiant galimybę neprarasti darbo, tęsti aukštąjį mokslą, nenutraukti pozityvių socialinių ryšių, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusisijusią bausmę.

3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam T. T. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų, jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti, neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – lizergido (LSD) turėdamas tikslą platinti. Nors tiksliai nenustatytas jo parduotas šios medžiagos kiekis, tačiau iš paties T. T. paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad dalis šios psichotropinės medžiagos buvo parduota ar iškeista į kitos rūšies medžiagas. Taigi šis T. T. padarytas nusikaltimas pagal jo pavojingumą ir konkrečias jo padarymo aplinkybes atitinka rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. T. anksčiau neteistas, prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi, jo laikytas psichotropinės medžiagos kiekis tik labai nežymiai viršija didelio kiekio ribą, šią medžiagą jis įgijo vienu užsakymu, duomenų, šis medžiagų įsigijimas buvo vienintelis, jis mokosi ir dirba, lankosi pas psichiatrą. Atsižvelgdamas į šių duomenų visumą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad paskyrus T. T. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, tokia bausmė nebūtų proporcinga padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, prieštarautų teisingumo principui ir turėtų priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties, t. y. dėl ilgos laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūktų nuteistojo ryšiai su šeima ir galimybė mokytis ir dirbti, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, T. T. paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba.

4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam T. T. net minimalios bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl teismo sprendimas taikyti nuteistajam T. T. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę yra pagrįstas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytos T. T. padaryto nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu turint tikslą platinti psichotropine medžiaga – 0,05352 g lizergidu (LSD), kuris, pažymėtina, labai nežymiai (vos 0,0035 g) viršijus didelio kiekio ribą, buvo kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti nuteistajam T. T. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

5. Minėta, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų. Taigi už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.

6. Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingumo principas, skiriant bausmę, be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo), įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-40-648/2020, 2K-233-976/2021).

7. Byloje nustatyta, kad T. T., be kita ko, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje, kaip minėta, nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų, buvo teisiamas pirmą kartą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, vertinamos atskirai, išties nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos įvertinimas ir išvada, kad net ir švelnesnės negu sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės riba skyrimas nuteistajam T. T. neatitiktų teisingumo principo. Minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu ir išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-348/2013, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-24-1073/2018, 2K-179-693/2019). Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. T. neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 0,05352 g psichotropinės medžiagos – lizergido (LSD), kuris itin nežymiai (vos 0,0035 g) viršijo didelį šios medžiagos kiekį (būtent dėl to ši T. T. padaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nustatančią kur kas griežtesnę atsakomybę, nei numatyta šio straipsnio 1 dalyje). Pats T. T. tokį savo elgesį paaiškino tuo, kad nelabai sekėsi vykdyti individualią brokerio veiklą, todėl nusprendė pabandyti užsidirbti pinigų kitu būdu, nes reikėjo pinigų mokslams, būsto nuomai, todėl susisiekė su asmeniu, su kuriuo susipažino 2020 m. studijuodamas Nyderlanduose, ir iš jo įsigijo draudžiamų medžiagų. Šiuo metu pats labai neigiamai vertina tokį savo poelgį, kuriam įtakos turėjo tiek jo jaunas amžius, tiek ir gyvenimas užsienyje – Nyderlanduose, kur narkotikų vartojimas yra plačiai liberalizuotas. Be to, šiuo metu T. T. ir pats pripažįsta narkotinių medžiagų žalą ir, norėdamas atsisakyti bet kokio jų vartojimo, siekdamas plėsti brokerio veiklą, mokytis, kurti šeimą, ėmėsi priemonių atsisakyti žalingų įpročių – dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms konsultavosi su medicinos psichologu ir šiuo metu draudžiamų medžiagų nebevartoja. Draudžiamą psichotropinę medžiagą (LSD), kuri pareigūnų buvo rasta kratos jo gyvenamojoje vietoje metu, jis įsigijo tik vieną kartą (ši medžiaga jam buvo atsiųsta iš užsienio Nyderlandų 2023 m. vasario mėnesį). Policijos pareigūnai kratos metu visą T. T. įsigytą psichotropinę medžiagą paėmė, todėl ši medžiaga nebuvo išplatinta didesniam asmenų ratui. Duomenų, kad šis draudžiamų medžiagų įsigijimas buvo ne pirmas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad prieš T. T. būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, dėl savo jauno amžiaus lengvabūdiškai neįvertinus galimų savo nusikalstamo elgesio pasekmių. Šios aplinkybės jokiu būdu nešalina nuteistojo T. T. atsakomybės, tačiau jis savo kaltės ir neneigė. Priešingai, visiškai prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią jam inkriminuotą veiką ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

9. Sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, reikšmingas ir nuteistojo asmenybės vertinimas. T. T. nusikalto būdamas jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Nors anksčiau jis, kaip pats pripažino, vartojo kanapes, tačiau nurodė, kad po sulaikymo jis iš esmės pakeitė savo elgesį – siekdamas atsikratyti šios priklausomybės, kreipėsi į medikus ir šiuo metu narkotinių medžiagų nebevartoja, o stresą stengiasi valdyti užsiimdamas sportine veikla. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad T. T. kreipėsi į priklausomybės ligų centrą, kur 2023-08-17, 2023-10-06, 2023-10-31, 2023-12-20, 2024-02-29, 2024-04-10, 2024-05-06, 2024-08-23 jam buvo suteiktos konsultacijos dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms (kanapėms) ir dėl to jam diagnozuoto psichikos ir elgesio sutrikimo (t. 8, b. l. 28–43). Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos medicinos psichologės A. V. 2023-08-21 pažymos, T. T., siekdamas suprasti priklausomybės ir su ja susijusių aplinkybių priežastis, konsultavosi su medicinos psichologu (iš viso jam buvo suteiktos 4 konsultacijos) (t. 8, b. l. 44). Tai rodo, kad nuteistasis T. T. padarė teigiamas išvadas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. T. dirba (t. 8, b. l. 48–53), taip pat studijuoja universitete (byloje pateiktoje „(duomenys neskelbtini)“, UAB 2024-09-30 pažymoje Nr. 03-01-13081 nurodyta, kad T. T. yra Finansų programos bakalauro nuolatinių studijų II kurso studentas (numatoma studijų baigimo data – 2027 m. liepos mėn.), kartu pažymėta, kad 2023 m. studentas buvo išėjęs akademinių atostogų ir jomis pasinaudoti ilgiau nei pusmečiui jau nebegali (t. 8, b. l. 105).

10. Nurodytos aplinkybės nors ir nepašalina T. T. atsakomybės, tačiau suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant nuteistajam T. T. švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos nuomone, paskyrus T. T. laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas iš esmės tik vienas BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas tikslas – nubaudimas, o tai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, apelianto izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant net ir mažesnę nei minimali laisvės atėmimo bausmę, būtų neproporcingas, per ankstyvas, sukeltų neadekvačius neigiamus padarinius jo socialiniams ir ekonominius ryšiams – T. T. prarastų galimybę dirbti ir tęsti aukštojo mokslo studijas universitete, todėl pirmenybė šiuo atveju turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

11. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, į nustatytą T. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į T. T. pastangas keisti savo gyvenimo būdą, jo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistajam T. T. bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat ir visuomenės interesas gali būti užtikrinti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo – taikant T. T. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jam maksimalią BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės trukmę – 2 metus, kaip to prašo pats apeliantas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu nuteistajam T. T. intensyvi priežiūra neskiriama, o vietoje jos, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami to paties straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimai ir 5 dalies 2 ir 4 punktuose numatyti draudimai – per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (arba) mokytis, uždraudžiant bendrauti su psichotropines ar narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis ir uždraudžiant pačiam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šie įpareigojimai ir draudimai, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, teisėjų kolegijos vertinimu, turės teigiamos įtakos nuteistojo T. T. elgesiui ir sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Priimdama tokį sprendimą teisėjų kolegija suteikia nuteistajam T. T. galimybę įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laisvės apribojimo bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

12. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingos bausmės nuteistajam T. T. paskyrimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas), atitinkamai yra pagrindas panaikinti ir skundžiamo nuosprendžio dalį dėl T. T. paskirtų bausmių bendrinimo ir iš naujo subendrinti jam šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę su jam už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas), paliekant BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, t. y. subendrintą bausmę sumažinant vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su anksčiau nurodytais draudimais ir įpareigojimais.

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

13. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024-09-19 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kitam nuteistajam – M. L. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, taip pat už 2023-03-07 ir 2024-07-22 padarytus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, buvo subendrintos ir M. L. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiam nuteigtajam – M. L. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė jam buvo paskirta ne laisvės apribojimas, o laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams su teismo nurodytais draudimais ir įpareigojimais. Tokiu atveju teisėjų kolegija tokį nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumą vertina kaip rašymo apsirikimo klaidą ir šią klaidą ištaiso (BPK 308¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti:

T. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (arba) mokytis, nebendrauti su psichotropines ar narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam T. T. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, T. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (arba) mokytis, nebendrauti su psichotropines ar narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. paskirti galutinę 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir (arba) mokytis, nebendrauti su psichotropines ar narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad nuteistajam M. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.