Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir atsakovo T. S. priešieškinį ieškovei A. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo T. S. (toliau – atsakovas) nepilnamečio sūnaus V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 220,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo dydį kas metus indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę A. K. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 7 920,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovę ir atsakovą siejo artimi santykiai. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus V. S.. Nuo vaiko gimimo jo poreikiais išskirtinai rūpinasi ieškovė, atsakovas vaiku nesirūpina ir neteikia vaikui materialinio išlaikymo. Berniukas yra 10 metų amžiaus. Jis sparčiai auga, todėl kiekvienam sezonui reikalingi nauji rūbai bei avalynė. Vaikui reikalingi dienpinigiai. Be išlaidų maistui, aprangai, vaikui reikalingos lėšos laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms. Vaikas lanko rankinio būrelį, vyksta į varžybas. Vaiko išlaikymui reikalinga 500 Eur suma per mėnesį. Kadangi atsakovas vaiko neišlaiko nuo sūnaus gimimo, taip pat prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui jurisdikcijos

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, savo materialiuosius subjektinius reikalavimus grįsdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė prašymą ieškovės ieškinį dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo palikti nenagrinėtą, kadangi ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, motyvuodama tuo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir ieškinys turėtų būti pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė gauti išlaikymą pagal vieno iš tėvų, vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko teisė, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Nepilnamečio vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą pažeidžiama, procesinė padėtis yra ieškovas, o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Atitinkamai vertinant ieškinio teismingumo klausimą pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį yra svarbu nustatyti ne vaiko vardu ieškinį teikiančio asmens, pavyzdžiui, vieno iš tėvų, bet vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą yra pažeidžiama, gyvenamąją vietą.

Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Klausimams dėl išlaikymo priteisimo taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

Išlaikymo reglamento tikslas, kaip matyti iš jo 15 konstatuojamosios dalies, yra užtikrinti išlaikymo kreditoriaus, kuris ieškinyje dėl išlaikymo prievolės laikomas silpnesniąja šalimi, interesų gynimą, minėto reglamento 3 straipsnis kreditoriui, kuris veikia kaip pareiškėjas, suteikia galimybę pateikti reikalavimą remiantis kitais jurisdikcijos pagrindais nei numatytasis šio reglamento 3 straipsnio a punkte (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2004 m. sausio 15 d. sprendimo Blijdenstein, C–433/01, 29 punktą ir 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Sanders ir Huber, C–400/13 ir C–408/13, 27 ir 28 punktus).

Išlaikymo reglamento 3 straipsnis nustato bendrąsias jurisdikcijos taisykles, pagal kurias išlaikymo kreditorius gali pateikti pareiškimą tos vietos, kurioje pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismui arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui pagal minėto straipsnio b punktą arba pagal to paties straipsnio c ir d punktus, jei reikalavimas dėl išlaikymo yra papildomas pagrindiniam ieškiniui, susijusiam su asmenų statusu, kaip pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (c punktas) arba dėl tėvų pareigų (d punktas), teikiamas teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamai vieną ar kitą ieškinį (šiuo klausimu žr. ESTT 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo R prieš A, C-468/18, 31 punktą). Šie kriterijai yra alternatyvūs, o tai patvirtina jungtuko „arba“ vartojimas kiekvieno iš kriterijų išdėstymo pabaigoje (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. sprendimo A, C-184/14, 34 punktą).

Išlaikymo reglamente nustatyta galimybė šalims susitarti dėl kito teismo jurisdikcijos netaikoma ginčams dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo prievolių (Išlaikymo reglamento 4 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Lietuvos teismas turi jurisdikciją spręsti dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškinyje ieškovė nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nepilnametis vaikas gyvena su ja, ir pagal tai teikė ieškinį atitinkamam teismui Lietuvoje (CPK 30 straipsnio 4 dalis). Ieškinyje atsakovo nurodytas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per antstolę Lietuvoje. Priešieškinyje atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).

Taigi, bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo nustatoma ne tik pagal atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą, bet ir pagal kreditoriaus, t. y. vaiko, nuolatinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Be to, paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Kaip jau minėta, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. Lietuvos Respublikoje. Todėl atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi ieškinys yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, nuo kada atsakovas sužinojo aplinkybę, jog atsakovas galimai nėra nepilnamečio vaiko V. S. biologinis tėvas. Atsakovas nurodė, jog pagrįstas manymas, kad nepilnametis vaikas galimai nėra atsakovo biologinis sūnus susiformavo atsakovui gavus teismo procesinius dokumentus, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir teismo šaukimą, t. y. tą dieną, kuomet jam antstolis įteikė minėtus dokumentus. Todėl nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau taip pat tiek priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gimus vaikui ((duomenys neskelbtini)) po kurio laiko jam iš pažįstamų atsigirdo, kad ieškovė turėjo intymių santykių su kitais asmenimis, kas atsakovui sukėlė abejones, jog jis galimai nėra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad įtarimai, jog jis nėra galimai biologinis vaiko tėvas jam kilo seniai, paaiškino, kad dar 2011 m. ieškovei siūlė pasidaryti DNR ekspertizę. Nurodė, kad su atsakove metus laiko intymiai bendravo. Ieškovė su atsakovo pozicija, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir atsakovo priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad šalys artimus santykius iki ieškovės pastojimo palaikė tris metus, o ieškovei pastojus šalys apsigyveno kartu.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į šalių pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas aplinkybę, kad jis galimai nėra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas turėjo žinoti/žinojo dar 2011 m., kai ieškovei pasiūlė pasidaryti DNR ekspertizę. Atsakovo pozicija, kad 2020 m. spalio 30 d. gavus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį ir teismo šaukimą, tik tada atsakovui susiformavo pagrįstas manymas, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, nėra niekuo pagrįsta, priešingai, atsakovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus šią aplinkybę paneigė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi po 10 metų nuo sužinojimo, pripažintina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, kas sudaro pagrindą atmesti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).

Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

Nepaisant to, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties, teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė ir į tai, jeigu terminas ginčyti tėvystę ir nebūtų praleistas. Vis dėlto šiomis bylos aplinkybėmis tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, t. y. vaiko interesą išsaugoti ilgametį susiformavusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą. Teismo vertinimu, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš atsakovo materialinės paramos, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformulavo kriterijus, kurie yra itin svarbūs tokio pobūdžio sprendimams. Pirma, svarbus susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 36 punktą).Taip pat, vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (pvz., civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. 3K-3-115-687/2019 ). Sprendžiant turėtų būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 22 punktą).

Darytina išvada, kad nagrinėjamos situacijos atveju didesnis gėris ir vertybė yra apginti per eilę metų natūraliai susiformavusius ir stabilius buvusius – esamus tėvo ir sūnaus santykius nei ginti objektyvios tiesos konstatavimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas aktyviais veiksmais siekė ir norėjo bendrauti su sūnumi, sūnus taip pat, tai patvirtina prie bylos pridėtas atsakovo ir nepilnamečio vaiko susirašinėjimas. Iš to matyti, kad tarp atsakovo ir vaiko yra susiklostęs emocinis ryšys, berniukas atsakovą laiko tikruoju tėvu, dėl to galimas tėvystės nuginčijimas gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes berniukui ir pan.

Priešieškiniu atsakovas taip pat kelia iš Konvencijos 8 straipsnio kylančios vaiko teisės žinoti savo kilmę užtikrinimo klausimą. EŽTT vertinimu, teisė į tapatybę, iš kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sąvokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir teisiškai ją pripažinti.

EŽTT yra konstatavęs, kad asmenys, bandantys nustatyti savo kilmę, turi gyvybiškai svarbų Konvencijos apsaugotą interesą gauti informaciją, reikalingą tiesai, susijusiai su asmenine tapatybe, nustatyti, o tokios informacijos žinojimas yra labai svarbus asmenybės formavimuisi (žr. 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Jäggi prieš Šveicariją, peticijos Nr. 58757/00; 2003 m. vasario 13 d. sprendimą byloje Odievre prieš Prancūziją, peticijos Nr. 42326/98;).

Tačiau teismas pažymi, kad nėra EŽTT praktikos, kai tariamo tėvo reikalavimas nuginčyti tėvystę vaikui būtų vertinamas vaiko teisės žinoti savo kilmę kontekste. EŽTT praktikos duomenimis, tėvystės nustatymo (nuginčijimo) bylose vaiko teisė žinoti savo kilmę paprastai vertinama tokiais atvejais, kai dėl tėvystės nustatymo teismo sprendimu kreipiasi pats vaikas ir (arba) jo motina arba kai vyras, laikantis save biologiniu vaiko, kurio tėvystė nustatyta kitam vyrui, tėvu, siekia nuginčyti įregistruotą tėvystę ir pripažinti savąją (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje L. D. ir P. K. prieš Bulgariją, peticijų Nr. 7949/11 ir Nr. 45522/13; 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su atsakovu, kad atmetant priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, yra pažeidžiama vaiko teisė žinoti savo kilmę. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad atsakovo priešieškinis atmestinas visais tėvystės nuginčijimo aspektais.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pasisakyti dėl DNR ekspertizės skyrimo, vaiko motinai nesutinkant su tokios ekspertizės skyrimu ir atlikimu. Tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, specialiųjų procesinių prievartos priemonių nenumatymas ir galimybės panaudoti bendrąsias proceso įstatyme įtvirtintas prievartos priemones nebuvimas siekiant užtikrinti DNR ekspertizės, skirtos biologiniam tėvystės ryšiui patvirtinti ar paneigti, atlikimą paaiškintinas, inter alia, būtinybe garantuoti konstitucinės teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą užtikrinimą (Konstitucijos 21 straipsnis) – šios konstitucinės teisės sudėtinė dalis yra ta, kad su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad CK 2.25 straipsnio, įgyvendinančio Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, pirmojoje dalyje yra pateikta šiek tiek platesnė įvardytos teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą sudėtinės dalies apibrėžtis, t. y. kad be paties asmens valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Pažymėtina, kad teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą yra absoliuti – tik pats asmuo sprendžia dėl šios teisės įgyvendinimo. Vadinasi, pirmiau nurodyta DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų, veikiančių kaip vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai, valią, t. y. prievarta, nes toks atlikimas reikštų nepagrįstą įsikišimą į pirmiau įvardytos konstitucinės teisės veikimo sferą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 29 punktas). Taigi, teismas neturi skirti DNR ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti, jeigu vaiko tėvai, veikiantys kaip vaiko atstovai pagal įstatymą ir (ar) savo vardu (jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai), išreiškia nesutikimą dėl tokios ekspertizės skyrimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė – vaiko motina – atsiliepime į priešieškinį, teismo posėdžio metu išreiškė nesutikimą dėl ekspertizės skyrimo, todėl teismas neturėjo teisės skirti DNR ekspertizės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas dėl ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškė.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus ir proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas lėšų, reikalingų sūnaus poreikių patenkinimui, dydis, yra protingas ir realus. Per mėnesį 500 Eur dydžio suma yra pakankamo dydžio patenkinti ne tik būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, bet ir poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Eur ir 70 Eur išmoka vaikui, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, kreditorių neturi, turi dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas duomenų, apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) statybininku, jo gaunamos pajamos yra apie 2 000 Eur. Nors atsakovas duomenų apie savo šeiminę padėtį nepateikė, tačiau iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad jis gyvena su sutuoktine ir turi dar vieną nepilnametį vaiką. Nustatytų aplinkybių pagrindu, įvertinus Civilinio kodekso nuostatas, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, teismas daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovas nepilnamečio sūnaus poreikius, teikdami išlaikymą, turi tenkinti lygiomis dalimis.

Teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams 500 Eur suma per mėnesį yra pakankamo dydžio. Nuo 2019 m. sausio 1 d. yra mokama kasmėnesinė išmoka vaikui, išmokos dydis yra 70 Eur. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog išmokos (vadinamieji „vaiko pinigai“) yra skirti vaiko poreikių tenkinimui ir atitinkamai šia suma mažintinas iš tėvų priteistinas išlaikymo dydis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į būtinus sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas, šalių sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistina po 220 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (36 mėn. x 220 Eur ? 7 920 Eur).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdo nuo pat jo gimimo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą.

Teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 220 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 25 d.) Vadinasi, atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 25 d. turėjo būti sumokėjęs 7 920 Eur (36 mėn. x 220 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y., kad išlaikymas vaikui priteistas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymo atsakovas neteikė jokia forma, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais ir būtinybe teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo T. S. priteisti nepilnamečiam vaikui V. S. 7 920 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 25 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 220 Eur, iš kurio pareikštas išvestinis reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 59 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (2640 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ir 178 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viso 237 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 12,51 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

Kadangi atsakovo priešieškinis atmestinas, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. birželio 25 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 920 Eur (septynių tūkstančių eurų devynių šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 25 d.

Nepilnamečio vaiko V. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K..

Priteisti iš atsakovo T. S. 237 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 12,51 Eur (dvylika eurų 51 ct) už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-293-824/2021, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.