- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-248-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00119-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- N. Š.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. priimtą nutarimą Nr. 93-39 taikyti nuteistajam N. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 266 straipsnio 3 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios, vadovaujantis BK kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos su 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia - 2013 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga - 2024 m. gegužės 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2021 m. kovo 1 d. priimtu nutarimu Nr. 93-39 nutarė taikyti nuteistajam N. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės. Komisija įvertinusi N. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą bei tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, sprendė, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis N. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis N. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
5.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nutarimas motyvuotas tuo, jog Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. Sabaitis atsiliepime nepatvirtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau apelianto teigimu, atsiliepime nepateikta jokių šio sprendimo priėmimo motyvų, tuo tarpu prokuroras atmestinai teigdamas atsiliepimą, neatsižvelgė į aplinkybių visumą dėl kurių būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.2. Skunde teigiama, kad teismas remdamasis socialinio tyrimo išvada neįvertino nuteistojo pažangos, daromos atliekant bausmę, kadangi nuo 2015 m. gruodžio 3 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, kurio rezultatas buvo 77 balai (vidutinė rizika), nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo net 50 balų ir šiuo metu sudaro 27 balus (žema rizika). O tai rodo, jog bausmės atlikimo metu N. Š. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje atskleidžia teigiamą požiūrį į taikomas elgesio korekcijos priemones ir socialinės reabilitacijos naudą per atliktus 8 laisvės atėmimo bausmės metus.
5.3. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Komisijos priimtą nutarimą neįvertino visų asmenybės pokyčiams reikšmingų aplinkybių, kurias įžvelgė Komisija. Taip pat nebuvo įvertintos ir pačio asmens atliekančio bausmę pastangos, konkretūs veiksmai, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių visuma ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo padaryta ir tai patvirtina socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys, jog nuteistasis 2018 m. gegužės 17 d. Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus profesiją, 2020 m. gegužės 8 d. įgijo želdinių tvarkytojo specialybę, aktyviai siekė įsidarbinti pataisos įstaigoje t. y. ne vieną kartą kreipėsi į Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu laukia darbo vietos, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turi neterminuotą darbo sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, neturi finansinių įsipareigojimų, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais bei artimaisiais, nepalaiko jokių ryšių su bendrininkais. Nors ir turėjo pavienį susidūrimą su kriminaliniais kompanionais, tačiau jo gyvenimo stilius negali būti siejamas su nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo asmenybei nėra būdingos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos bei vartojimo ir nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos, savęs vertinimas yra adekvatus, vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis. N. Š. su mama turi bendrą, nuosavybės teise priklausantį, būstą, kuriame yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą pasitelkiant elektroninio stebėjimo priemones. Nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, apklausos metu pozicijos dėl kaltės nepakeitė, nors anksčiau yra teistas pagal Tarybų Sąjungos Socialistinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą už nusikalstamos veiklos - vagystės slėpimą, tačiau ši veika dekriminalizuota (prarado nusikalstamos veikos požymius), ir šis teistumas išnykęs. Jis taip pat intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, organizuojamose iniciatyvose, elgesio korekcijos programose, 2017 m. gruodžio 8 d. dalyvavo socialinių įgūdžių ugdymo lavinimo užsiėmimuose, 2018 m. kovo 14 d. baigė programą „Elgesys- Pokalbis-Pasikeitimas“, 2018 m. birželio 15 d. relaksacijos terapijos kursus, nuo 2019 m. vasario 25 d. iki liepos 22 d. dalyvavo meno terapijos grupėje, nuo 2020 m. spalio mėn. iki lapkričio mėn. dalyvavo 24 akad. val. teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinis, jį teigiamai charakterizuoja pataisos įstaigos administracija ir psichologai, jis yra jauno amžiaus, darbingas žmogus, nekonfliktuojantis su kitais nuteistaisiais bei įstaigos administracijos atstovais ir tinkamai atliekantis savo pareigas, tačiau į visa tai nebuvo atsižvelgta apylinkės teismo, sprendžiant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą.
5.4. Skunde nuteistasis nesutinkamas su teismo vertinimu, kad jis laisvės atėmimo bausmės metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, nes per bausmės atlikimo laiką 7 kartus pažeidė nustatytą tvarką ir rėžimo reikalavimus, pažymi, jog jis atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje buvo padaręs tik 2 pažeidimus, tuo tarpu kiti socialinio tyrimo išvadoje pateikti 5 pažeidimai buvo padaryti turint suimtojo statusą Kauno tardymo izoliatoriuje, o tai visiškai nesuponuoja jo neigiamo požiūrio į bausmės atlikimo metu taikytas auklėjamąsias priemones.
5.5. Nuteistasis taip pat prieštaringai vertina skundžiamajame nutarime išdėstytą motyvą, dėl žemos rizikos mažinimo. N. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jau yra žema, t. y. 27 balai, tai kodėl jis ją privalo dar mažinti jei žemesnės rizikos vertinimo jau nėra, yra tik aukšta, vidutinė ir žema rizika.
5.6. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, jog vis dar išlieka nuteistojo elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys - buvo įtakojamas asocialios grupės, kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šis kriminogeninis veiksnys priskirtas prie dinaminių, o tai reiškia – kintančių ir kurio šiuo metu nėra, nes net ir pateiktoje formuluotėje yra naudojamas žodis buvo įtakojamas asocialios grupės.
5.7. Apylinkės teismo motyvas, jog ankstesnis teistumas nepadarė įtakos nuteistojo elgesiui taip pat yra nepagrįstas, kadangi teismo minimas teistumas yra išnykęs, remiantis BK 97 straipsnio 6 dalimi. Kartu pabrėžiant, kad nusikalstama veika už kurią N. Š. buvo nuteistas prieš 20 metų šių laikų visuomenėje nėra pripažįstama kaip nusikalstama, nes nuo 2003 m. BK kodekse neliko tokios normos kaip nusikaltimo slėpimas, ji dekriminalizuota ir seniai prarado nusikalstamos veikos požymius. Tačiau ši aplinkybė turėjo tiesioginę įtaką teismo priimtai nutarčiai ir buvo naudojama nuteistojo asmenybei charakterizuoti, pažeidžiant BK įtvirtintas normas.
5.8. Skunde teigiama, kad teismas minėdamas bausmės tikslus pažymi, jog bausmė t. y. atpildas, taip pat ji yra tik valstybės ar visuomenės ir jos narių apsaugos nuo nusikaltimų priemonė. Tačiau skiriamos bausmės tikslai tūrėtų būti susiję tarpusavyje ir taikomi visi, o ne kuris nors vienas iš jų. Tuo tarpu nuteistasis nubaudimo tikslą jau pasiekė, susidurdamas su kliūtimis ne tik aprūpinti šeimą finansiniais ištekliais, bet ir patirdamas kitokio pobūdžio suvaržymus kurie jį paveikė, taip pat atliekant laisvės atėmimo bausmę jis buvo izoliuotas nuo visuomenės, jog nepadarytų naujų nusikalstamų veikų, o vykdydamas jam sukurtą resocializacijos planą ir keisdamas savo elgseną pozityvia linkme siekė sėkmingos probacijos ir visa tai patvirtina socialinio tyrimo išvadoje įtvirtinta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Todėl nuteistasis mano, kad jo atžvilgiu yra pasiektas bausmės tikslas, kurio nemini teismas t. y. paveikta jo asmenybė, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
5.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad per 8 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus padaryta intervencija bei akivaizdžiai sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika patvirtina N. Š. siekį reabilituotis ir išėjus į laisvę laikytis įstatymų bei nenusikalsti. Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas savaime dar nereiškia, kad baigiasi bausmės vykdymas. N. Š. taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis ir toliau bus prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės ypatingai preciziškai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų bei jų nepažeidinėti, juo labiau nenusikalsti, nes nevykdant įpareigojimų, pažeidinėjant įstatymus ar elgiantis neatsakingai, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas ir tuomet jis privalės atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose. Todėl remiantis išdėstyta argumentacija daryti išvadą, jog Kauno apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, pažeidžianti BK 360 straipsnį bei kitas BK įtvirtintas normas, neišsami, neobjektyvi, šališka, priimta neįvertinus socialinio tyrimo išvadoje atsispindinčio pataisos proceso ir pasiektų rezultatų bei tai patvirtinančių dokumentų, esančių asmens byloje.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo N. Š. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos N. Š.. Tokiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
8. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 27 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
9. Kaip teigia pats N. Š., bausmės atlikimo metu jo padaryta akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina jo siekį reabilituotis ir išėjus į laisvę laikytis įstatymų bei nenusikalsti. Tuo tarpu skundžiamoji nutartis yra neobjektyvi, priimta neįvertinus socialinio tyrimo išvadoje atsispindinčio nuteistojo pataisos proceso, pasiektų rezultatų, pastangų bei konkrečių veiksmų, kuriems nuteistasis skunde skiria daug dėmesio, teigdamas, kad į šiuos duomenis apylinkės teismo nebuvo atsižvelgta, sprendžiant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą. Tačiau aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali pažymėdamas, jog N. Š. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes, o skundžiamojoje nutartyje padarytas išvadas, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daromos pažangos pakankamumu, įvardija, kaip prieštaringas. Tuo tarpu apylinkės teismas vertindamas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis pažymėjo, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įvertinęs visus bylos duomenis, padarė išvadą, jog N. Š. pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tam visiškai pritaria ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
10. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad N. Š. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, skatintas devynis kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, šiuo metu laukia įsakymo dėl įdarbinimo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, lygtinio paleidimo atveju darbus tęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ baldų staliaus pareigose. Problemų dėl gyvenamos vietos, N. Š. taip pat neturi, vykdomųjų raštų pataisos įstaigoje nėra gauta. Nuteistasis taip pat palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, dalyvauja elgesio korekcijos programose. Nors šios aplinkybės rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos N. Š. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tvirtinant Komisijos nutarimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, būtina įvertinti visus byloje esančius duomenis, kurie nėra tik išimtinai teigiamai charakterizuojantys nuteistąjį.
11. Nors nuteistasis skunde teigia, kad bausmės atlikimo metu yra padaręs tik du drausminius pažeidimus, o kiti penki pažeidimai buvo padaryti jam turint suimtojo statusą, tačiau tai nepaneigia išvados, jog N. Š. buvo sunku paklusti nustatytoms taisyklėms ir tik struktūrizuota aplinka teigiamai įtakojo nuteistojo tinkamą elgesį. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog vertinant nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus struktūrizuotoje aplinkoje, šiuo metu išskirtiniai elgesio sunkumai nėra stebimi. Todėl teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, pagrįstai abejoja, jog N. Š. būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
12. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu dėl N. Š. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, kurios teistumas yra išnykęs ir kuri laikui bėgant buvo dekriminalizuota, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šių aplinkybių egzistavimas nepaneigia, jog N. Š. tuo metu galiojusių įstatymų ir iš jo reikalaujamo tinkamo elgesio vis dėlto nesugebėjo laikytis, kartu atkreipiant dėmesį, kad šios aplinkybės neliko neįvertintos ir socialinio tyrimo išvadoje, konstatuojant, kad naujai padarytas nusikaltimas nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pažymint, kad N. Š. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų ir už sunkių nusikaltimų (BK 266 straipsnio 3 dalis, BK 260 straipsnio 1 dalis) bei labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymą bendrininkaujant, kartu atkreipiant dėmesį, jog būtent N. Š. organizavo ir vadovavo bendrininkų grupės veiklai, nors šiuo metu nusikaltimą iš dalies ir minimalizuoja. Ir nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymint, kad šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
13. Minėta, jog nuteistojo N. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama žemai rizikos grupei ir sudaro 27 balus, iš kurių net 20 balų yra dinaminiai ir kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Iš nors nuteistasis skunde nesutinka, jog žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar galima sumažinti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog rizikos vertinimo balus sudaro ne tik statiniai (nekintamieji), bet ir dinaminiai (kintamieji) balai, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio bei dedamų pastangų bausmės atlikimo metu gali mažėti, nepriklausomai kokiai rizikos grupei nuteistasis priklauso, kartu pažymint, kad N. Š. atveju kintamųjų balų suma yra žymiai didesnė, už tuos, kurių nuteistasis negali sumažinti.
14. Pritartina skundo argumentui, jog nuteistojo kriminogeninis veiksnys - buvo įtakojamas asocialios grupės, negali būti laikomas didinančiu jo nusikalstamą elgesį, kadangi šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepatvirtina socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys, kuriuose nurodoma, kad atsižvelgiant į N. Š. nusikalstamo elgesio ypatumus, jo gyvenimo būdas turėjo pavienį susidūrimą su kriminaliais kompanionais, o tai teisėjų kolegijai suponuoja apeliaciniame skunde nuteistojo išdėstytą poziciją apie buvusią, o ne šiuo metu esamą asocialių grupių įtaką nuteistajam.
15. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti ir jis yra paveiktas laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, pažymėdama, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. N. Š. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 29 dienos, atsižvelgiant į tai, kad N. Š. nuteistas ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą ir jam skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo N. Š. pažangos, pažymint, kad lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. O tai, kad priimtas apylinkės teismo sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar priešingumą teisės normoms lemiantis veiksnys.
16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą ar rėmėsi tik prokuroro atsiliepime išdėstytais motyvais, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus visą N. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad N. Š. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo N. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.