Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam N. Š., buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį N. Š. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 266 straipsnio 3 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos su 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 25 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. rugpjūčio 27 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 8 mėnesiai 28 dienos.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl šio Komisijos nutarimo buvo atmestas. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, kurios svarbios priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo, nutarė, jog nuteistojo N. Š. asmeninės savybės bei bausmės atlikimo metu nustatytos objektyvios faktinės aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamos atleidžiant jį nuo likusios bausmės atlikimo pataisos įstaigoje.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepakankamai atidžiai įvertino socialinio tyrimo išvadą, kurioje nustatyti jo pasiekti rezultatai. Taip pat nuteistasis mano, kad teismas, vertindamas bausmės paskirtį, nepagrįstai susiaurino šio įstatymo aiškinimą, formaliai atskleidė jo tikslą.

5.2. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas, įvertindamas aplinkybę, kad jis buvo teistas ir anksčiau, nevertino to fakto, jog teistumas išnykęs, o anksčiau jo įvykdyta nusikalstama veika buvo įtvirtinta dar galiojant ankstesniam 1961 metų baudžiamajam kodeksui.

5.3. Skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistasis nepagrįstai buvo įvertintas kaip pakankamai adekvačiai palaikantis kriminalinio pasaulio subkultūrą, minimizuojantis padarytas nusikalstamas veikas.

5.4. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo pateiktais argumentais dėl jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Pagal QASys metodiką jam nustatyta rizika yra žema, todėl jam nesuprantama, kokiu būdu jis ją turėtų sumažinti dar labiau. Bausmės tikslai, numatyti įstatyme, jau šiuo metu yra pasiekti. Nuteistasis mano, jog likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti taikant probaciją, o ne laikant jį izoliuotą nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo N. Š. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Bylos duomenimis, N. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to, jis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje siekė vykdyti darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, buvo ne vieną kartą paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam jau šiuo metu gali būti taikoma probacija.

10. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (27 balai) ir nuo bausmės atlikimo pradžios ji reikšmingai sumažėjo, tačiau ją vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (20 balų), kuriuos likusios bausmės atlikimo metu jis savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šią riziką sudaro socialinio tyrimo išvadoje nurodomas dinaminis kriminogeninis veiksnys, pasireiškiantis tuo, kad nuteistasis buvo ir vis dar yra įtakojamas asocialios grupės. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis N. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, todėl aptartas dinaminis kriminogeninis veiksnys, t. y. asocialios grupės įtaka jo atžvilgiu, vertinamas kritiškai sprendžiant dėl nuteistojo elgesio korekcijos pataisos proceso metu ir galimybės jau šiuo metu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ši išvada grindžiama socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, be kita ko, jog nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas. Nors nuteistasis iš esmės savo skunde šią aplinkybę neigia, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi socialinio tyrimo išvados turinį ir atsižvelgusi į kompetentingų specialistų pateiktus duomenis, neturi pagrindo jais abejoti.

11. Be to, sprendžiant dėl nuteistojo elgesio kryptingumo viso jo iki šiol atliktos bausmės vykdymo proceso metu, itin kritiškai vertintina ir tai, kad bausmę atlikdamas nuo 2013 metų, nuteistasis iš esmės sistemingai iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo baudžiamas drausmine tvarka ar svarstomas drausmės komisijoje (pataisos įstaigos vidais tvarkos taisykles pažeidė 7 kartus, baustas drausmine tvarka 5 kartus). Paskutinė nuobauda jam nustojo galioti tik 2019 m. balandžio 24 d., ją panaikinus prieš terminą, taigi iš esmės tik nuo aptarto termino galima spręsti apie kryptingus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius pataisos proceso metu ir šis terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo jau atliktą bausmės dalį bei teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius atspindintį laikotarpį, dar nėra pakankamas spręsti, kad nuteistasis savo tikslų jau šiuo metu yra pasiruosęs siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis būdamas nestruktūruotoje aplinkoje.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma pozityviai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, jog jis, atvykęs į pataisos namus, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įdarbintas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo mėn. N. Š. kreipėsi į VĮ „I. (duomenys neskelbtini)“ prašydamas suteikti galimybę dirbti apmokamą darbą, tačiau buvo informuotas, jog tokios galimybės šiuo metu nėra. Teisėjų kolegija pozityviai vertina nuteistojo teigiamas socialines apraiškas, t. y. siekį pradėti dirbti, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad BVK 134 straipsnio nuostatos suteikia galimybę ir nemokant už darbą, nuteistuosius įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tuo tarpu duomenų apie nuteistojo vykdytą ilgalaikį ir sistemingą įsitraukimą į veiklą, kuri skatintų jo darbinių įgūdžių gerinimą vykdant minėto pobūdžio veiklą nepateikta. Kadangi nuteistasis bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė siekdamas finansinės naudos, todėl nuteistojo siekis įgauti kuo daugiau darbo įgūdžių ir užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį itin reikšmingas pataisos proceso metu. Vis tik šiuo atveju, apart nuteistojo įgytų dviejų specialybių, jo pastangos resocializacijai šiame kontekste negali būti vertinamos kaip pakankamos. Šios aplinkybės nepaneigia V. Š. apygardos teismui pateikti duomenys apie galimą nuteistojo įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tai savaime nepatvirtina, kad nuteistasis galimo lygtinio paleidimo laikotarpiu iš tikrųjų minėtoje bendrovėje įsidarbins.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Tuo tarpu lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

14. Šiuo atveju tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojantys, tiek ir jo pažangą pataisos proceso metu apibūdinantys duomenys, be kita ko, ankstesnis nuteistojo teistumas, kuris priskiriamas statiniams pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarantiems veiksniams, Komisijos bei pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai, neišskiriant išimtinai neigiamai N. Š. apibūdinančių aplinkybių iš jų visumos, todėl pagrindo tvirtinti, kad procesiniai sprendimai buvo priimti neužtikrinant nuteistajam Konstitucijoje bei baudžiamajame ar bausmių vykdymo procese garantuojamų teisių apsaugos, nėra. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

15. Aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad N. Š. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

N. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.