Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 93-591 taikyti nuteistajam K. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 25 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 mėnesiai (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 25 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 93-591 nutarta nuteistajam K. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistasis K. L. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama, kad būtų galima konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis K. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, rėmėsi jo padarytais vidaus tvarkos pažeidimais, tačiau tai padarė visiškai neįsigilinęs į nuobaudos atsiradimo aplinkybes. Teigia, kad nuobauda buvo gauta už tai, jog jis atsisakė gyventi sektoriuje, kuriame tarp nuteistųjų vyravo kriminalinės subkultūros tradicijos. Taip pat teigia, kad jokiuose įstatymuose nėra nurodymo, jog nebegaliojančios nuobaudos yra kliūtis patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.Nuteistasis pažymi, kad Komisija yra nurodžiusi, jog jis suvokia praeityje buvęs paveiktas asocialios grupės, ir tai buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, tačiau supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti. Teismo motyvas netvirtinti Komisijos nutarimo, kad jis sunkų nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, yra nelogiškas ir prieštaraujantis įstatymams, todėl negali būti laikomas tinkamu pagrindu.Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Tačiau teismas nenurodo kokių prieštaravimų, o prieštaravimai, lyginant juos su laiku, kuomet buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, su šiuo metu, ir turi būti. Sulyginus teismo ir Komisijos išvadas matyti, kad jos prieštarauja viena kitai savo logika bei objektyviomis aplinkybėmis, todėl tai negali būti priežastis netvirtinti Komisijos nutarimo. Skunde taip pat nurodoma, kad visiškai nepagrįsti teismo motyvai dėl nepakankamų santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti. Mano, kad tai tik teismo siekis pasiremti iškraipytomis išvadomis ir nepatvirtinti Komisijos nutarimo.Nuteistojo K. L. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. L. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tačiau nuteistasis neatitinka kito formaliojo LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuteistasis turėjo vieną galiojančią nuobaudą (ji paskirta 2016 m. vasario 19 d.) už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, taip pat vieną kartą už tokį pati pažeidimą jam nuobauda nebuvo skirta. Vien šių objektyvių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį nevykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, t. y. nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, todėl nesant visų būtinųjų formaliųjų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu nėra galimybės nuteistajam K. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad K. L. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis K. L. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, o bausmę šiuo metu atlieka už sunkų nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu K. L. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs du kartus, vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, o nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus, tačiau paskutinį kartą jis buvo baustas mažiau nei prieš vienus metus, o po šios nuobaudos paskyrimo jis buvo skatintas tik vieną kartą, dėl ko jam buvo panaikinta paskutinė nuobauda anksčiau termino. Nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Nors nuteistasis nurodo, kad jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, ir su tuo aukštesnysis teismas sutinka, tačiau taip pat nėra pagrindo ir ignoruoti faktą, jog vidaus tvarkos taisyklės visgi buvo pažeistos. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (neapgalvojo visų savo veiksmų pasekmių). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog K. L. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodomu argumentu, kad teismas nepagrįstai kaip motyvą netaikyti lygtinio paleidimo rėmėsi išvada, jog nuteistasis neturi pakankamų santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti. Tai, kad nuteistasis pataisos namuose negauna didelių pajamų, yra visiškai natūrali aplinkybė, kadangi net ir dirbančių nuteistųjų atlyginimai yra nedideli, tačiau tai niekaip negali būti nuteistąjį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe, juo labiau ir dėl to, kad ši aplinkybė nėra susijusi su sprendžiamu klausimu apie tai, ar nuteistasis išėjęs į laisvę gali daryti naujus nusikaltimus. Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau yra dirbęs UAB „Vėjus“ pagalbiniu darbininku, po lygtinio paleidimo turi galimybę įsidarbinti toje pačioje bendrovėje, yra gauta tai patvirtinanti pažyma, taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę gali turėti rūpesčių su pajamomis. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, tai nėra pakankama aplinkybė, kuri nulemtų lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam K. L..Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam LR BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau Komisija netinkamai taikė LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, kadangi nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Be to, Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis K. L. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo K. L. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.