Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėjas Ž. Jaraminas Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-557/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34788-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuTARTis Lietuvos respublikos vardu 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. J. atsakomybei su 500 Eur užstatu, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. T. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti (taip pat ir ją įgyti) kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. Konfiskuota T. N. priklausanti transporto priemonė BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, kad T. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jis 2020-08-30 apie 03.20 val., nuo Palangos miesto iki kelio Šiauliai–Palanga 136 km šviesoforu reguliuojamos Žemaitės al. – Šventosios g. sankryžos, Kretingos mieste, vairavo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2020-08-30 03.27 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0391 jam nustatytas 2,33 promilės neblaivumas, 2020-08-30 04.10 val. paimtame kraujo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio). II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. N. prašo nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinti 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2020-09-03; turto konfiskavimo netaikyti arba taikyti likutinės konfiskuotino turto vertės pinigų sumos paėmimą valstybės nuosavybėn, t. y. 1 500 Eur; vadovaujantis BK 40 straipsnio 4 dalimi, laidavimo terminą sutrumpinti 1 metams. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 2.1. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis BK IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų terminas nustatomas įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018), bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vertinant draudimo naudotis specialiąja teise pagrįstumą ir proporcingumą, pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais yra siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 5, 9 dalys). 2.2. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra dveji metai (BK 61 straipsnio 3 dalis). T. N. neginčija padaręs itin šiurkštų KET pažeidimą, tačiau pažymi, kad jis nevengė atsakomybės, anksčiau nebuvo teistas ar padaręs teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau nusikaltimo padarymo metu nuobaudos nebegaliojo. Be to, T. N. prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir teisė vairuoti jam būtina atliekant jam pavestas užduotis, t. y. vykstant pas vairuotojus ar į susitikimus su užsakovais. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), o darbo vieta yra Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir (duomenys neskelbtini),) – (duomenys neskelbtini). Susisiekimas su darbo vieta, kur nevažiuoja joks visuomeninis transportas, itin komplikuotas. Pagal teismo 2020-07-29 sprendimą jis teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, moka įmokas bankui už paimtus kreditus būstui bei automobilio įsigijimui. Daugiau nei 15 metų jis aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) rajono futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, žaidžia veteranų lygoje. Išvykų metu jam dažnai tekdavo komandos narius vežti keleiviniu transportu, to šiuo metu jis negali daryti. Darbdavio bei (duomenys neskelbtini) rajono futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovo jis charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas bei pareigingas kolektyvo narys. Uždraudimas naudotis specialia teise sukėlė ir artimiausioje ateityje sukels jam neigiamas pasekmes, nes turės samdyti vairuotoją ir derintis prie kitų asmenų, kurie vyks į (duomenys neskelbtini). Visa tai neabejotinai pareikalaus papildomų finansinių išlaidų. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi, itin stipriai pajuto savo elgesio pasekmes ir padarė teigiamas išvadas. Šis įvykis atsiliepė ir jo psichinei sveikatai (neužmiega bei vartoja raminamuosius vaistus, nes dažnai galvoja apie savo nederamą elgesį ir galėjusias kilti pasekmes, o visa tai dar labiau jį neramina ir glumina). Nei toks, nei kaip nors kitaip neteisėtas elgesys ateityje daugiau nepasikartos. Todėl, apelianto nuomone, teismo paskirtas draudimas naudotis specialia teise 3 metų laikotarpiui yra per griežtas, įvertinus ir tai, kad įstatymas nenumato galimybės šio termino sutrumpinti anksčiau laiko. 2.3. T. N. nurodo suprantantis, kad alkoholio vartojimas yra nepateisinamas, todėl sutinka dalyvauti alkoholio kontrolės ir alkoholio vartojimo neigiamo poveikio sveikatai mažinimo programoje. Po nagrinėjamo įvykio jis daugiau alkoholio nebevartoja, nes šis įvykis sukėlė krizę šeimoje, iš esmės visiškai paralyžiavo galimybę dirbti, apribojo jo galimybę laisvai judėti. 2.4. Be to, laidavimo terminas 2 metų laikotarpiui bus pradėtas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laidavimas yra sąlyginis atleidimas, todėl jam nesilaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, bus sprendžiamas klausimas dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kartu peržiūrint ir prevencines priemones. Atsižvelgiant į šias bei kitas aplinkybes, į nustatytą neblaivumo laipsnį, manytina, kad nagrinėjamu atveju prevencinius baudžiamosios atsakomybės tikslus padės pasiekti trumpesnis nei vidutinis specialios teisės uždraudimo terminas, t. y. trumpesnis terminas nei nusprendė pirmosios instancijos teismas. Todėl, apelianto nuomone, draudimo vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinimas iki 1 metų, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, būtų teisingas ir proporcingas jo padarytai veikai. 2.5. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018. 2K-35-719/2018); Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-I97-851/2018, Nr. 1A-413-626/2018, 1A-245-626/2019). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už šiurkščius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo 2.6. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir turto konfiskavimą (BK 62 straipsnio 2 dalies 7 punktas). 2.7. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Tuo tarpu atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-728-312/2019, 1A-86-935/2020, 1A-121-932/2020). 2.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baigiamajame teismo dokumente turi būti nurodyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Taigi, viena vertus, akivaizdu, kad teismo nutartyje ar nuosprendyje bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi būti skiriama motyvuotai, taip pat motyvuotai nustatomas ir jos dydis. Nagrinėjamu atveju motyvuotai turi būti nustatoma, kodėl buvo būtina konfiskuoti pačią transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančią sumą ar jos dalį, įvertinant turto likutinę vertę (1 500 Eur). 2.9. Kita vertus, nei BPK, nei BK nėra jokios normos, nurodančios, kokios aplinkybės turi būti vertinamos ir į ką reikia atsižvelgti, teismui taikant BK 72 straipsnio 5 dalį. Įstatymo leidėjas nurodo, kad visais atvejais reikia spręsti klausimą dėl šios priemonės tikslingumo bei taikymo apimties, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. 2.10. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės skyrimo pagrindai ir vertinamos aplinkybės nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Šios aplinkybės vertinamos kiekvieną kartą skiriant bausmę, jų analizė teismui padeda parinkti tinkamiausią, teisingą, proporcingą ir pagristą bausmės rūšį ir jos dydį. Todėl skiriant baudžiamojo poveikio priemones bei sprendžiant dėl daikto konfiskavimo, taip pat reikėtų vertinti BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytas aplinkybes. Manytina, kad šioje normoje aprašytos aplinkybės yra gana plačios, apima ir asmens turtinę padėtį, todėl įstatyme papildomai nurodyti dar ir kitas aplinkybes nėra tikslinga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atitinkamai turėtų būti sprendžiama ir dėl konfiskuotino turto, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytus pagrindus. 2.11. Aptariamu atveju teismas neteisingai nurodė, kad panašiais atvejais vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. 2.12. Konfiskuotino turto likutinės vertės išieškojimo principo laikomasi ir minėtoje aktualioje teismų praktikoje. Todėl yra pagrindas manyti, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. 2.13. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir su šia transporto priemone jokių kitų šiurkščių KET pažeidimų anksčiau nebuvo padaryta. Juolab, kad, apelianto nuomone, automobilio realizavimas būtų papildoma finansinė našta VMI, nes likusių dalių saugojimas ir transportavimas yra papildomos išlaidos, kurios dengiamos iš mokesčių mokėtojų lėšų. 2.14. Sprendžiant klausimą dėl būtinumo skirti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turi būti vertinama ir tai, ar tokiu atveju bus pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp viešojo intereso ir asmens teisių ir ar atitinkama poveikio priemonė gali būti vertinama kaip proporcinga. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai; LAT 2018-01-09 nutartis Nr. 2K-34-699/2018). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 3. Apeliacinis skundas atmestinas. 4. Iš apeliacinio skundo matyti, jog T. N. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 72 straipsnyje, – automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu – ir prašo turto konfiskavimo netaikyti arba taikyti likutinės konfiskuotino turto vertės pinigų sumos – 1 500 Eur – paėmimą valstybės nuosavybėn, taip pat kelia jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, termino atitikties teisingumo ir proporcingumo reikalavimams klausimą ir prašo draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą trejiems metams sutrumpinti iki vienerių metų bei sutrumpinti laidavimo terminą iki vienerių metų. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves ir nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018). 6. Paminėta kasacinio teismo praktika įtvirtina, jog bet kuri iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja asmenų, pripažintų kaltais (BK 67 straipsnio 1 dalis), arba asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI ar IX skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistų nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistų iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis), teises ir laisves ir nustato specialias pareigas. 7. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Todėl vertinamas T. N. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas ir suderinamumas. Dėl BK 72 straipsnio taikymo 8. Nors apeliantas T. N. prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba konfiskuoti jo vertę atitinkančią sumą ar jos dalį, įvertinant turto likutinę vertę (1 500 Eur), nurodydamas, kad jo padaryta veika, kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas, yra atsitiktinio pobūdžio ir su šia transporto priemone jokių kitų šiurkščių KET pažeidimų anksčiau nebuvo padaryta, kartu pažymėdamas, kad šio automobilio realizavimas būtų papildoma finansinė našta VMI (nes likusių dalių saugojimas ir transportavimas yra papildomos išlaidos, kurios dengiamos iš mokesčių mokėtojų lėšų), taip pat atkreipdamas dėmesį, kad konfiskuotino turto likutinės vertės išieškojimo principo laikomasi aktualioje teismų praktikoje, kuria, pasak apelianto, teismas nesivadovavo, bei akcentuodamas, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. 9. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). 10. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą. 11. Byloje nustatyta, kad T. N. vairavo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliantas, žinodamas, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviam, to nepaisė – būdamas neblaivus, kaip pats nurodė, naktį ir visą dieną nemiegojęs, vakare išgėrė porą kokteilių (per tris valandas išgėrė gal 3 kokteilius), susipyko su drauge ir išvažiavo namo, sunkiai atsimena, kaip jį sustabdė policijos pareigūnai. Taigi T. N. sąmoningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis T. N., vairuodamas automobilį neblaivus, nuvažiavo nuo kelio sankasos, padangų pėdsakai buvo fiksuoti ir ant pėsčiųjų tako, o tai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, rodo, jog buvo sukeltas realus pavojus aplinkinių saugumui, taigi jis sąmoningai elgėsi pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas T. N. yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Taigi nenustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas. 12. Nepagrįstas apelianto alternatyviai pateikiamas prašymas pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto likutinę vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 500 Eur – konfiskavimą. 13. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. 14. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes taikyti T. N. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto likutinę vertę atitinkančią pinigų sumą. Vien tai, jog, apelianto nuomone, automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimas būtų papildoma finansinė našta VMI, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota šio automobilio likutinę vertę atitinkanti pinigų suma (kaip nurodo apeliantas – 1 500 Eur), o ne konfiskuota nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. 15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į T. N. apeliacinio skundo kontekstą, pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje byloje apygardos teismas neįžvelgia. T. N. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, neigiamai vertina savo veiksmus, anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, nevertintinos kaip išskirtinės. Kita vertus, visos jos buvo įvertintos priimant sprendimą atleisti T. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai dėl T. N. priklausančio automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo nagrinėjamoje byloje ir mano, jog kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju būtent baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo bei turto konfiskavimo) taikymas yra būtinas ir proporcingas, siekiant BK 40 straipsnyje nustatytų tikslų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui priklausančios kelių transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevenciją; ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita T. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu. 16. Įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Tai, kad turto (automobilio) konfiskavimas suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. 17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas T. N. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Keisti skundžiamą teismo sprendimą dėl automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo nėra pagrindo. Dėl BK 68 straipsnio taikymo 18. T. N. taip pat prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, sutrumpinant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki vienerių metų. Tokį prašymą apeliantas argumentuoja tuo, jog jam parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus – yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka protingumo principo ir siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, pažymėdamas, kad, nors jis padarė šiurkštų KET pažeidimą ir dėl to labai gailisi, išgyvena ir padarė išvadas, tačiau nevengė atsakomybės, anksčiau nebuvo teistas ar padaręs teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau nusikaltimo padarymo metu nuobaudos nebegaliojo, kartu atkeipdamas dėmesį, kad teisė vairuoti jam būtina tiek darbe, tiek nuvažiuoti iš namų (duomenys neskelbtini) į darbą Klaipėdoje – (duomenys neskelbtini), kur nevažiuoja joks visuomeninis transportas, tai pat dalyvaujant (duomenys neskelbtini) rajono futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Atsižvelgiant į visa tai, apelianto nuomone, teismo jam paskirtas draudimas naudotis specialia teise trejų metų laikotarpiui yra per griežta ir neproporcinga priemonė, juolab, kad įstatymas nenumato galimybės šio termino sutrumpinti anksčiau laiko. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti 19. Pagal teismų praktiką, BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. 20. Kaip minėta, T. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (2020-08-30 03.27 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,33 promilės neblaivumas, 04.10 val. paimtame kraujo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė yra pakankamai išsamiai motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas sulaikyti T. N. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgė į tai, kad jis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vairuodamas automobilį T. N. nuvažiavo nuo kelio sankasos, padangų pėdsakai buvo fiksuoti ir ant pėsčiųjų tako, o tai reiškia, jog buvo sukeltas realus pavojus aplinkinių saugumui, kartu atsižvelgdamas ir į kitas T. N. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto pirmą kartą, tačiau yra baustas administracine tvarka, dirba ir kt.), kurios akcentuojamos ir apeliaciniame skunde, nusprendė, kad yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise (taip pat ir ją įgyti) vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, nurodydamas šį terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – skyrimo dienos, t. y. nuo 2020-09-03. Teismas pasisakė ir dėl T. N. nurodytos ir kartu apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga darbe, pažymėdamas, kad ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo skirti trumpesnį draudimo naudotis specialiąja teise terminą, kadangi neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą (šiuo atveju – nusikalstamą veiką) darantis asmuo. 21. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus T. N. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes – jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu, – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,16 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais keldamas realią grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir net gyvybei, taip pat įvertinus T. N. asmenybę – neteistas, tačiau praeityje baustas administracine tvarka, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) rajono futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir šio klubo vadovo charakterizuojamas kaip atsakingas bei pareigingas kolektyvo narys, darytina išvada, kad apylinkės teismo nustatytas trejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo trumpinti. Kaip minėta, kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau valstybės ir visuomenės interesų. 22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas, nebūdamas teisininku, matomai dėl įstatymų neišmanymo savo apeliaciniame skunde klaidinančiai nurodo, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, o šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra dveji metai, toliau atitinkamai argumentuodamas, neva teisė vairuoti transporto priemones jam atimta didesniam už vidurkį, maksimaliam įstatymo nustatytam terminui. Nuo 2019-04-01 įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo vienerių iki penkerių metų. Tai reiškia, kad vidutinis šios baudžiamosios priemonės terminas yra treji metai, būtent šiam terminui, kuris atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos šios baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – vidurkį, teismas ir uždraudė T. N. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcingas padarytam nusikaltimui. Minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą. Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas T. N. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. 23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad abi šioje byloje pirmosios instancijos teismo T. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu ir trukme yra proporcingos jo padarytai nusikalstamai veikai, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Dėl laidavimo termino 24. T. N., prašydamas sutrumpinti laidavimo terminą iki vienerių metų, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nustatytas dvejų metų laidavimo terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pažymėdamas, kad laidavimas yra sąlyginis atleidimas, todėl jam nesilaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, bus sprendžiamas klausimas dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kartu peržiūrint ir prevencines priemones. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju prevencinius baudžiamosios atsakomybės tikslus padės pasiekti minimalus specialios teisės atėmimo terminas. Taigi, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo, apeliantas prašymą sutrumpinti laidavimo terminą iki vienerių metų iš esmės sieja su, jo nuomone, per ilgu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo termino ir specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas nėra tapatūs dalykai. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje T. N. paskirtas dvejų metų laidavimo terminas, atitinkantis įstatyme numatytą šio termino vidurkį, įvertinus apelianto padarytos veikos pavojingumą tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, yra proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui. Kartu pažymėtina, kad asmeniui, kuris laikosi įstatymų, laidavimas nevaržo jo teisių ir nesukelia jokių nepatogumų kasdieniniame gyvenime, juolab, kad laiduotoja paskirta T. N. mama pagal asmenines savybes ir vidines nuostatas gali užkirsti kelią spontaniškiems ir neapgalvotiems atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. N. veiksmams ir daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismo T. N. nustatytas dvejų metų laidavimo terminas yra proporcingas garantas užkardyti galimą jo nusikalstamo elgesio pasikartojimą, minimaliai varžant jo teises. Kaip minėta, išskyrus apelianto nuomone per ilgą jam taikomą atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, su kuriuo jis netiesiogiai sieja ir savo nesutikimą su teismo nustatytu laidavimo terminu, T. N. savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų nesutikimo su teismo nustatytu laidavimo terminu argumentų. Todėl, laikantis apeliacinio skundo ribų ir nenustačius sąlygų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui trumpinti, apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais revizuoti pirmosios instancijos teismo nustatytą laidavimo termino dydį. 25. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo T. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas