- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-728-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27256-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Laureta Ulbienė, Vitalija Norkūnaitė
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės,
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, D. R. gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. S. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla D. R. nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Taikant BK 72 straipsnį, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš D. R. valstybės naudai automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 107 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. R. pripažinta kalta dėl to, kad ji 2019 m. birželio 29 d., apie 02.36 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. G. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai 2019 m. birželio 29 d., 02.36 val., alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 ARJK-0075 nustatytas 2,14 promilės girtumas, pakartotino patikrinimo metu 2019 m. birželio 29 d., 02.50 val., buvo nustatytas 2,13 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais D. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, D. R. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki dvejų metų, išdėstyti išieškotinos 1 107 Eur sumos mokėjimą vieneriems metams, nurodyti (nustatyti), nuo kurios dienos skaičiuojamas draudimas vairuoti transporto priemones; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisę vairuoti transporto priemones atėmė maksimaliam trejų metų terminui. Apeliantė šiuo metu intensyviai gydosi reabilitacijos centre priklausomybę nuo alkoholio. Pabaigus gydymo kursą, planuoja dirbti – jai yra siūloma dalyvauti (dirbti) socialiniame projekte ir teikti pagalbą turintiems negalią žmonėms jų namuose. Tokio pobūdžio veikla gali nulemti poreikį vykti į skirtingas vietas ir turėti galimybę vairuoti automobilį. Dėl nurodytos priežasties teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sukelia pakankamai didelius sunkumus darbo veikloje, įvertinant ir tai, kad suėjus tokiam terminui dar reikėtų nemažai laiko skirti vairavimo mokymams ir vairavimo egzamino perlaikymui, todėl šis terminas turėtų būti trumpinamas iki dvejų metų. Kadangi dėl taikomo gydymo ir reabilitacijos D. R. šiuo metu nedirba, neturi pakankamai lėšų 1 107 Eur sumai sumokėti iš karto, todėl ši suma turėtų būti išdėstyta vienerių metų terminui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantė kelia klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo išdėstymo.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
8. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
9. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad D. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise ir turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju, buvo nustatytas trejų metų terminas. Toks terminas yra parinktas pagrįstai, jo trukmė abejonių dėl proporcingumo nekelia.
10. D. R. transporto priemonę vairavo, būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio – jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,14 promilės, pakartotino patikrinimo metu - 2,13 promilės), kuris ženkliai viršijo baudžiamojo įstatymo numatytą ribą, nusikalstama veika kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 30 d. apeliantė jau buvo pakartotinai bausta už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviai, jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, už tokį pažeidimą jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Dar nesuėjus šiam terminui, D. R. padarė aptariamą nusikaltimą, t. y. vėl vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, neturėdama teisės vairuoti. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė gana dažnai vairuoja padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, būdama neblaivi, neatsakingai atlieka vairuotojo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina apeliantės dedamas pastangas gydantis priklausomybę nuo alkoholio, vis dėlto, šios aplinkybės jos atsakomybės negali švelninti. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokių duomenų, patvirtinančių D. R. darbines perspektyvas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neigiamą įtaką tinkamam darbo funkcijų atlikimui, šiuo metu apeliantė pati nurodo niekur nedirbanti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų terminui yra proporcingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokiu atveju, jei teisė vairuoti yra atimta metams ar ilgiau, asmeniui kyla pareiga iš naujo perlaikyti teorinį bei praktinį vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“, todėl D. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinus iki dvejų metų, tokia pareiga vis tiek išliktų.
11. Nors apeliaciniame skunde D. R. taip pat kelia klausimą dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, t. y. automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (1 107 Eur), išdėstymo, toks klausimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme keliamas nebuvo. Baudžiamojoje byloje yra tik duomenys, patvirtinantys asmens nedarbo faktą, tačiau jokių kitų duomenų apie D. R. turtinę padėtį nėra. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantė su analogišku prašymu, kartu pateikdama ir savo turtinę padėtį patvirtinančius duomenis, galės kreiptis į nuosprendį vykdysiantį pirmosios instancijos teismą. Šio teismo ji taip pat gali prašyti išaiškinti nuosprendžio vykdymo tvarką, t. y. nurodyti, nuo kada bus skaičiuojamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apeliantės akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, D. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.