Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. (V.) M. gynėjui advokatui Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal E. M. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš V. M. traktoriaus „Belarus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės dalį atitinkančią sumą, t. y. 1 000 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. Ž. (R. Ž.) priklausantį traktorių „Belarus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2019 m. rugsėjo 4 d., 17.31 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0762, jam nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, 2019 m. rugsėjo 4 d. 17.53 val. pakartotinio tikrinimo metu buvo nustatytas 2,90 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas V. M. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to pastarasis nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, neatsiranda teistumas) ir nustatė trumpiausią įstatymo numatytą atleidimo pagal laidavimą terminą. Taip pat teismas iš V. M. išieškojo tik šeštąją traktoriaus „Belarus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią dalį, t. y. 1 000 eurų (traktoriaus vidutinė rinkos vertė – 5 960 eurų, priekabos – 2 770 eurų). Negana to, skirdamas V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti, teismas nustatė minimalų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą – 1 metus, tačiau savo sprendimo dėl šio paskirto įpareigojimo trukmės visiškai nemotyvavo.

6. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. M. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio ir prašo: a) neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 1 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones; b) nustatyti iš V. M. išieškotinos traktoriaus „Belarus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės dalį atitinkančios sumos, t. y. 1 000 eurų, sumokėjimo terminą iki 2020 m. lapkričio 6 d.

9. Teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. gynėjas prašė ginamojo skundą patenkinti, o prokuroro skundą – atmesti. Tuo tarpu prokuroras prašė asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, skundą atmesti, o prokuratūros skundą – tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. M. apeliacinis skundas atmetamas, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas tenkinamas.

10. Nagrinėjamoje byloje yra paduoti du apeliaciniai skundai, kuriuose analizuojamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise - paskyrimo ir nustatyto termino pagrįstumas. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. M. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog jam dėl darbo ir šeimos yra svarbu neprarasti teisės vairuoti transporto priemones, ir prašo neatimti šios specialiosios teisės. Tuo tarpu prokuroras išdėsto priešingą poziciją - teismas nepagrįstai baudžiamosios poveikio priemonės terminą nustatė minimaliam laikotarpiui – vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų apeliantų prašymai yra susiję su paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės pagrįstumu, teisėjų kolegija apeliacinius skundus analizuos kartu.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, savo sprendimo skirti V. M. uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam vienerių metų terminui, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo.

12. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama kartu su bausme, o taip pat gali būti skiriama ir tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju siekiama prevencinių ir auklėjamojo pobūdžio tikslų, t. y. apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei jį paveikti, pamokyti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.

13. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Nustatęs pagrindus taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas jos terminą nustato atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, apibūdinančių tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, tiek ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmę nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui, kas nulėmė aiškiai per švelnų baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

15. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

16. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkui, padariusiam itin šiurkštų teisės pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, vien tik minimalaus baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino paskyrimas, nėra pakankamas užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra treji metai. Nagrinėjamu atveju apeliantas vairavo didelių gabaritų transporto priemonę - traktorių, kai jo kraujyje buvo nustatytas net 2,90 promilių girtumas, t. y. beveik dvigubai viršijantis ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Neabejotina, jog tokio sunkiai nuo alkoholio apsvaigusio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija ženkliai prastesnė, todėl dėmesingai ir saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje yra sudėtinga, iškyla tiesioginis pavojus eismo saugumui. Pažymėtina ir tai, kad iš paties V. M. parodymų matyti, kad jis 2019 m. rugsėjo 4 d. alkoholį gėrė darbo metu (nuo 12.00 val. iki 17.30 val.), vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę – traktorių. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, V. M. sulaikytas neblaivus pirmąją naujųjų mokslo metų savaitę, darbo dieną, 17.30 val., kai žmonių ir automobilių eismas tokiu metu būna didesnis, taigi sutiktina su prokuroru, kad transporto priemonę vairavo tuomet, kai kėlė aiškiai padidintą pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantui būdingas nepakankamai atsakingas požiūris į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, o taip pat ir į dėl tokių pažeidimų kylančią realią grėsmę.

17. Be to, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad transporto priemonės valdymas esant apsvaigus nuo alkoholio yra ne pirmas, V. M. jau anksčiau yra neatsakingai elgęsis kelyje. Iš byloje esančio Administracinio nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugsėjo mėn. V. M. važiavo dviračiu būdamas neblaivus (tąkart jam nustatytas 1,78 prom.) girtumas, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka (b. l. 62). Ir nors pastarasis baudą sumokėjo, o paskirta nuobauda yra nebegaliojanti, tai visgi rodo, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo yra linkęs rizikuoti ir transporto priemonės valdymas, esant apsvaigus, nėra atsitiktinis. Laikytina, kad už administracinį teisės nusižengimą paskirta bauda pakankamo auklėjamojo poveikio neturėjo, nuo naujų neteisėtų veiksmų V. M. nesulaikė ir nagrinėjamu atveju pastarasis padarė naują, daug sunkesnę ir pavojingesnę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, už kurią įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Nors, kaip minėta anksčiau, administracinis nusižengimas padarytas prieš dvejus metus, o nuobaudos galiojimas išnyko, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja V. M. ir leidžia spręsti, kad jis nėra drausmingas eismo dalyvis, savo specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, yra linkęs pažeisti Kelių eismo taisykles, o šiuo atveju tai padarė itin šiurkščiai. Todėl, net ir esant byloje nustatytai atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas vieneriems metams yra neproporcingas ir nepakankamas. Nors teisė vairuoti transporto priemones, kaip teigia V. M., jam reikalinga tiek ieškantis darbo, tiek ir kasdieniniame gyvenime, tačiau šiuo atveju apelianto patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl turi prioritetą prieš asmeninius interesus.

18. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. M. taip pat prašo, įvertinus sunkią materialinę padėtį, nustatyti ilgesnį išieškotinos traktoriaus „Belarus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės dalį atitinkančios sumos, t. y. 1 000 eurų, sumokėjimo terminą – iki 2020 m. lapkričio 6 d.

19. BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, t. y. nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nuostatos neįtvirtina galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Teismas pažymi, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti konfiskuotino turto dalies sumokėjimą, kadangi, kaip minėta, įstatymas tokios galimybės nenumato ir įtvirtina tik bausmės – baudos – išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka (BVK 22 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. M. skirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas padidinamas iki prokuroro apeliaciniame skunde prašomų trejų metų, atitinkančių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, V. M. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą nustatyti 3 (trejiems) metams.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.