- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-216-497/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49792-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Arūnas Bartkus, Audrius Cininas
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij
- Kategorijos
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Bartkaus ir Jurgitos Mačionytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą B. M. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo B. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant R. M. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Remiantis BK 68 straipsniu B. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, B. M. paskirtas jam priklausančio turto (automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, automobilis įvertintas 1740 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. B. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 7 d. už tai, kad 2018 m. spalio 15 d., apie 21.03 val., Vilniuje, Centrinėje g. ties pastatu Nr. 52, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. B. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš dalies ir maksimaliai sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminą. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai paskyrė aiškiai per ilgą uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo terminą. Įstatymų leidėjas, numatant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, nurodė, jog tokiam asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo diskrecijos teisę sprendžiant baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimą, tačiau vis tiek paskyrė uždraudimą naudotis specialiąja teise, neatsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes.
4. Skunde taip pat teigiama, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip tam tikros bausmės paskyrimas, asmens teisių apribojimas. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei pasiekti tam tikrus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslus (sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti naujų nusikaltimų darymo galimybes, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį. Manytina, jog teismas visiškai nemotyvavo, kodėl B. M. paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise tokiam ilgam terminui.
5. Apeliantas teigia jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindžia savo išvadas dėl poveikio priemonės termino parinkimo išimtinai tik administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 422 straipsnio 9 dalies nuostatomis, tačiau neatsižvelgė į konkrečias šioje byloje nustatytas aplinkybes, B. M. asmenybę ir besiformuojančią skirtingą teismų praktiką dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo. Skiriant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su B. M. darbine veikla, neatsižvelgta į jo asmenybę, sveikatos būklę, socialinius ryšius bei turtinę padėtį. B. M. yra nustatytas 40 procentų nedarbingumo lygis (turi judėjimo problemų); jis dirba pagal Užimtumo tarnybos įdarbinimą subsidijuojant neįgaliųjų įgyvendinimo programą baldžiaus pareigose, kur nuolat reikia važinėti pas užsakovus; gyvena užmiestyje; motina ir sesuo yra neįgalios, joms nustatytas nuolatinis slaugos poreikis, o artimieji gyvena kitame mieste. Taip pat nusikaltimu žala nebuvo padaryta, B. M. nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, todėl darytina išvada, jog padaryta veika yra atsitiktinė. Kadangi vairavimas yra neatsiejama B. M. gyvenimo dalis, paskyrus uždraudimą naudotis specialia teise tokiam ilgam terminui, būtų apribojama B. M. galimybė dirbti ir gauti pajamas bei rūpintis šeimos nariais.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, būtina atsižvelgti į nuosprendžiu nustatytą 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, per kurį asmuo turi laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat B. M. buvo taikytas automobilio konfiskavimas, todėl kartu su šia poveikio priemone taikomo uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra neproporcingai ilgas.
7. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje B. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą B. M. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas bei paskirtas automobilio konfiskavimas. Apeliaciniu skundu ginčijamas B. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgdamas esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, aptars tik teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje.
9. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t.y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-14-511/2018).
10. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – gali būti skiriama nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas B. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, skyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams ir transporto priemonės konfiskavimą.
11. Nepaisant to, kad pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, B. M. nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, neatsiranda teistumas), ir yra aiški įstatymo leidėjo valia griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus neblaivių vairuotojų, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, iš esmės jo nemotyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino nustatymo susiejimas tik su Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis nėra pakankamas. Būtina įvertinti asmens charakteristiką, jo sveikatos būklę.
12. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos dydį, būtina įvertinti ne tik padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltininką charakterizuojančias aplinkybes – tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo (b. l. 48), administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, taip pat nebaustas, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, nesistemingi (b. l. 49). B. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28, 30) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ją vertino neigiamai. Taip pat jis dirba pareigose, kuriose vairavimas yra būtinas tinkamai įvykdyti darbo funkcijas. Įvykio metu jokia žala nebuvo padaryta.
13. Nustatant baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą, taip pat atsižvelgtina į tai, jog B. M. yra neįgalus, jam nustatytas 60 procentų nedarbingumas (b. l. 77). Nuo apeliacinio skundo pateikimo dienos, B. M. sveikata dar labiau pablogėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu B. M. gynėjas pateikė medicininę pažymą, iš kurios matyti, jog B. M. buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas. B. M. nustatytas gydymas susijęs su nuolatiniu važinėjimu pas gydytojus, taip pat numatyta sudėtinga operacija, po kurios, akivaizdu, jo galimybės judėti bus dar labiau apribotos. (b. l. 119). Atsižvelgiant į visas paminėtas minėtas aplinkybes, tikslinga nustatyti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą.
14. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog draudimo B. M. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turėtų būti minimalus, t.y. 1 metai. Kolegija vertina, kad yra nustatytos išskirtinės aplinkybės (šiuo atveju pablogėjusi B. M. sveikata) ir uždraudus vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei konfiskavus automobilį nebus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą B. M. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo naudotis specialia teise - termino ir nustatyti, kad draudimas vairuoti transporto priemones skiriamas 1 metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.