- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2861-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26321-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“
- Kategorijos
- 2.6.38pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“ dėl taikos sutarties pakeitimo arba terminuoto servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TeleTower“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama (i) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtintos taikos sutarties 1.4 punktą ir jį išdėstyti taip: „UAB „TeleTower“ įsipareigoja atlaisvinti (iškelti mobiliojo ryšio bazinę stotį) 0,1038 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1995-8671; kadastrinis Nr. 0101/0164:582, esantį Zubiškių g. 167, Vilniuje, iki 2023 m. kovo 31 d. Nustatyti, kad iki šio sklypo faktinio atlaisvinimo dienos už naudojimąsi 0,1038 ha bendro ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. 4400-1995-8671; kadastrinis Nr. 0101/0164:582, esančiu Zubiškių g. 167, Vilniuje, UAB „TeleTower“ moka UAB „Baltic casings“ 2 000 Eur ir PVM (jei toks mokestis būtų taikomas) metinį mokestį. Jeigu ieškovas praleidžia šiame Taikos sutarties punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai atsakovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo priverstiniam UAB „TeleTower“ iškeldinimui“; (ii) tuo atveju, jei teismas atsisakytų tenkinti ieškinio reikalavimą dėl taikos sutarties 1.4 punkto pakeitimo, prašo nustatyti terminuotą iki 2023 m. kovo 31 d. servitutą 0,1038 ha bendro ploto žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1995-8671, kadastrinis Nr. 0101/0164:582, esančiam Zubiškių g. 167, Vilniuje, kaip tarnaujančiam daiktui, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti viešų ryšių tinklą – mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai) (viešpataujantis daiktas), nustatant kompensaciją UAB „Baltic casings“ už servituto nustatymą - 2 000,00 Eur per metus. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Atsakovė UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise valdo 0,1038 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1995-8671, kadastro Nr. 0101/0164:582, esantį Zubiškių g. 167, Vilniuje (ankstesnis adresas Užukampio k., Vilniaus m. sav.) (toliau – Žemės sklypas), kuriame stovi ieškovei UAB „TeleTower“ nuosavybės teise priklausanti mobiliojo ryšio bazinė stotis. Ieškovė Žemės sklypu naudojasi nuomos sutarties pagrindu.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2204-734/2016 pagal ieškovės UAB „TeleTower“ ieškinį atsakovams UAB „Rackunai Project holdings“ ir UAB „Investicijos ir kapitalas“ dėl nuomos sutarties pakeitimo ir servituto nustatymo. Byloje tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuria, be kita ko, buvo susitarta, kad „Ieškovas įsipareigoja atlaisvinti Taikos sutarties 1.2. punkte nurodytą žemės sklypą (iškelti mobiliojo ryšio bazinę stotį) iki 2021 m. spalio 21 d. Jeigu Ieškovas praleidžia šiame Taikos sutarties punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai Atsakovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo priverstiniam Ieškovo iškeldinimui“ (taikos sutarties 1.4 p.), taip pat, kad „Šalys susitaria, kad Ieškovas už naudojimąsi Taikos sutarties 1.2. punkte nurodytu žemės sklypu moka 2 000 EUR plius PVM (jei toks mokestis būtų taikomas) dydžio metinį mokestį nuo šios Taikos sutarties pasirašymo iki žemės sklypo atlaisvinimo (mobiliojo ryšio bazinės stoties iškėlimo). Jeigu Ieškovas praleidžia Taikos sutarties 1.4. punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai už kiekvieną pradelstą atlaisvinti žemės sklypą dieną jis moka 30 EUR baudą“ (taikos sutarties 1.5 p.).
1.3. Ieškovė, sudarydama taikos sutartį manė, jog prievolės perkelti nekilnojamą turtą įvykdymo terminas, kuris buvo ilgesnis nei penkeri metai, yra protingas. Sutarties sudarymo metais savivaldybė rengė teritorijų planavimo dokumentą – bendrąjį planą, tačiau jo rengimas užtruko beveik visą taikos sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą, o iki šio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ieškovė negalėjo vykdyti taikos sutartyje nustatyto įpareigojimo perkelti nekilnojamą turtą į kitą vietą. Šiuo metu savivaldybė, nors jau ir yra patvirtinusi teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ieškovei nebeliko pakankamai laiko įvykdyti taikos sutartį.
1.4. Atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašydama atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtintos taikos sutarties 1.4 punkte nustatytą terminą atlaisvinti Žemės sklypą iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nustatant ieškovės atsakovei mokamą 2 000 Eur ir PVM (jei toks mokestis būtų taikomas) metinį mokestį iki šio sklypo faktinio atlaisvinimo dienos. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 atsisakė priimti ieškovės prašymą, nurodydamas, kad ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškovė prašo pakeisti taikos sutarties susitarimo esmę, dėl to ieškovės pareiškimą atsisakė priimti.
1.5. Nors ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtintos taikos sutarties 1.4 punktą, nustatant, kad ieškovė įsipareigoja atlaisvinti Žemės sklypą iki 2023 m. kovo 31 d., mokant atsakovei 2 000 Eur ir PVM metinį mokestį, arba sudaryti servituto sutartį, kuria Žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, būtų nustatomas terminuotas servitutas iki 2023 m. kovo 31 d., suteikiantis teisę aptarnauti ir naudoti viešų ryšių tinklą – mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai), nustatant kompensaciją atsakovei už servituto nustatymą 2 000,00 Eur per metus, tačiau atsakovė atsisakė svarstyti ieškovės prašymą, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą tam, kad būtų užtikrintas bazinės stoties eksploatavimas atsakovės Žemės sklype iki tol, kol ši stotis teisės aktų nustatyta tvarka galės būti perkelta į kitą sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei dėl sutarties pakeitimo arba terminuoto servituto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 yra patvirtinęs tarp šalių sudarytą taikos sutartį, o vadovaujantis CPK nuostatomis bei šiuo aspektu suformuota teismų praktika, kur išaiškinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo šalių ginčas yra galutinai išspręstas, šalims turi res judicata galią, kas reiškia, kad šalys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, bei atsižvelgęs į tai, kad įstatymas nenumato galimybės ginčyti įsiteisėjusio ar neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, taip pat ir teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, kadangi priešingu atveju būtų paneigiami pamatiniai civilinio proceso principai – teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnis) ir kt., pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „TeleTower“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Baltic casings“ priimti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neteisingai nustatė ieškovės reiškiamo ieškinio pagrindus ir dalyką, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Nagrinėjamu atveju reiškiamu ieškiniu ieškovė neginčijo taikos sutarties ir pakartotinai nekėlė taikos sutartimi užbaigto ginčo reikalavimų, t. y. ieškovė prašė teismo išspręsti ne taikos sutarties (jos sąlygų) teisėtumo ir/ar galiojimo klausimą, o siekė spręsti taikos sutarties vykdymo klausimus, o būtent – ieškinys buvo pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio, reglamentuojančio sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms taisykles, o ne bendraisiais CK įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Šiuo atveju taikos sutartis iš esmės yra įvykdyta, t. y. ieškovė nuo taikos sutarties sudarymo penkerių metų laikotarpiu tinkamai vykdė taikos sutartį, naudodamasi atsakovės Žemės sklypu ir mokėdama už tai nuomos mokestį, kuris taikos sutartimi buvo ženkliai padidintas nuo mokesčio, kuris buvo nustatytas pradine nuomos sutartimi. Tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms jos vykdymas tapo apsunkintas, dėl ko ir atsirado pagrindas modifikuoti taikos sutartį, nustatant kitą sutartinių įsipareigojimų vykdymo tvarką. Todėl ginčas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo, jos sąlygų keitimo reiškia savarankišką teisinį ginčą, o ne ginčą dėl tų pačių faktų bei teisinių santykių, kurie jau buvo išspręsti taikos sutartimi. Šiuo atveju ieškovė kėlė sutarties vykdymo klausimą ir prašė modifikuoti šalių materialinius teisinius santykius, susiklosčiusius taikos sutarties vykdymo metu, todėl šiuo atveju taikos sutarties sąlygų pakeitimo klausimas turėjo būti sprendžiamas tik atskiroje byloje pareiškus ieškinį teismui.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antrojo ieškinio reikalavimo - tuo atveju, jei teismas atsisakytų tenkinti ieškinio reikalavimą dėl taikos sutarties 1.4 punkto pakeitimo, ieškovė prašė nustatyti terminuotą, iki 2023 m. kovo 31 d., servitutą 0,1038 ha bendro ploto Žemės sklypui kaip tarnaujančiam daiktui, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti viešų ryšių tinklą – mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai) (viešpataujantis daiktas), nustatant kompensaciją UAB „Baltic casings“ už servituto nustatymą 2 000,00 Eur per metus. Šis reikalavimas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 pareikštam reikalavimui, kadangi skiriasi tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, todėl teismas šioje dalyje turėjo ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
6. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Minėtos taikos sutarties 1.2. punktas numatė, kad šalys susitaria, jog ieškovė iki 2021 m. rugsėjo 30 d. už taikos sutarties 1.5. punkte nustatytą mokestį naudojasi atsakovei nuosavybės teise priklausančiu 0,1038 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-1995-8671, kadastrinis Nr. 0101/0164:582, esančiu Vilniaus m. sav., Užukampio k., jame ieškovės pastatytai mobiliojo ryšio bazinei stočiai eksploatuoti. Taikos sutarties 1.3. punktas numatė, kad šalys susitaria pakeisti 2012 m. vasario 15 d. žemės sklypo nuomos sutarties Nr. VL125-02 terminą, jį sutrumpinant iki 2021 m. rugsėjo 30 d. be galimybės pratęsti sutartį.
7. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovė dar 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašydama atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtintos taikos sutarties 1.4 punkte nustatytą terminą atlaisvinti Žemės sklypą iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nustatant ieškovės atsakovei mokamą 2 000 Eur ir PVM (jei toks mokestis būtų taikomas) metinį mokestį iki šio sklypo faktinio atlaisvinimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 atsisakė priimti ieškovės UAB „TeleTower“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo, nurodydamas, kad ieškovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškovė prašo pakeisti taikos sutarties susitarimo esmę. Ieškovė minėtos nutarties neskundė.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą ieškinio teisena su alternatyviu reikalavimu: pirma, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.4 punktą, įpareigojant ieškovę atlaisvinti (iškelti mobiliojo ryšio bazinę stotį) 0,1038 ha bendro ploto Žemės sklypą iki 2023 m. kovo 31 d., nustatant 2 000 Eur ir PVM (jei toks mokestis būtų taikomas) metinį mokestį už naudojimąsi šiuo sklypu iki jo atlaisvinimo dienos; antra, tuo atveju, jei teismas atsisakytų tenkinti ieškinio reikalavimą dėl taikos sutarties 1.4 punkto pakeitimo, nustatyti terminuotą, iki 2023 m. kovo 31 d., servitutą Žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti viešų ryšių tinklą – mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai) (viešpataujantis daiktas), nustatant 2 000,00 Eur per metus kompensaciją atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydamas, kad ginčas tarp šalių jau yra sureguliuotas 2016 m. gegužės 24 d. teismo patvirtinta taikos sutartimi, tuo tarpu įstatymas nenumato galimybės ginčyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo/nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis.
10. Atskirajame skunde apeliantė (ieškovė), nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad reiškiamu ieškiniu ieškovė neginčijo taikos sutarties ir pakartotinai nekėlė taikos sutartimi užbaigto ginčo reikalavimų, o prašė teismo spręsti taikos sutarties vykdymo klausimus, t. y. ieškinys buvo pareikštas CK 6.204 straipsnio pagrindu, kadangi pasikeitus aplinkybėms taikos sutarties vykdymas tapo apsunkintas, todėl ginčas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo ir jos sąlygų keitimo reiškia savarankišką teisinį ginčą, o ne ginčą dėl tų pačių faktų bei teisinių santykių, kurie jau buvo išspręsti taikos sutartimi, todėl šiuo atveju, anot apeliantės, taikos sutarties sąlygų pakeitimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atskiroje byloje pareiškus ieškinį teismui.
11. Taigi, apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl taikos sutarties pakeitimo arba terminuoto servituto nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties institutas įtvirtintas CK LII skyriuje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis. Įstatyme taikos sutarčiai nustatyta privaloma rašytinė forma, rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.983 straipsnio 3 dalis), šis reikalavimas taikomas tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudarytai, tiek teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai.
13. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020, 15 punktas).
14. Kita vertus, teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, o taip pat ir vykdymui bei kitiems klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka. Tuo tarpu teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011, kt.). Taigi, teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kt. klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos, kaip ir teismo sprendimui.
15. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (CPK 365–369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020, 16 punktas).
16. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Pirma, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta teismo procese, tai jos ginčijimas taip pat turi vykti teismo procese. Jei teismo sprendimai būtų koreguojami neprocesine tvarka ir ne teismo, tai reikštų, kad būtų paneigta teismo sprendimo galia ir pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, įtvirtinantis išimtinį teisingumo vykdymo priskirtinumą teismams. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau šalys, tik sudariusios taikos sutartį, paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teisme civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama ar keičiama kitoje civilinėje byloje. Gavęs tokį ieškinį teismas turi atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-516/2016).
18. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti/pratęsti/prailginti šalių taikos sutartimi nustatytą (sulygtą) terminą, iki kurio ieškovė įsipareigojo atlaisvinti žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1995-8671, kadastrinis Nr. 0101/0164:582, esantį Zubiškių g. 167, Vilniuje. Apeliacinio teismo vertinimu, tokiu reikalavimu ieškovė iš esmės siekia, jog būtų pakeista teismo patvirtintos ir priverstinai vykdytinos taikos sutarties sąlyga – terminas, per kurį turi būti įvykdyta ieškovės prisiimta prievolė, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o taip pat ginčo atvejui taikytiną 4 punktą. Identiškos pozicijos dėl negalimumo atskira ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimus dėl anksčiau teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties esminių sąlygų keitimo, laikomasi ir naujausioje bei aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021). Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos galėtų būti peržiūrėtos atskiroje civilinėje byloje, o tai nepagrįstai paneigtų teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią ir galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti procesu.
19. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės negalėtų sudaryti pagrindo ieškovei kreiptis ir dėl teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, nutarties įvykdymo termino atidėjimo pagal CPK 284 straipsnį ar sudaryti pagrindą pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismui spręsti dėl taikos sutarties sąlygų keitimo, nes abiem atvejais būtų sprendžiama dėl taikos sutartimi šalių pasiekto susitarimo esmės keitimo. Pažymėtina, jog CPK 646 straipsnio 3 dalyje yra numatyta tik galimybė pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, o ne pačias taikos sutarties sąlygas. Pasisakydamas šiuo aspektu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Tai, kad teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyti tam tikrų prievolių įvykdymo (pvz., skolos grąžinimo ar pan.) terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, ne kartą pažymėta teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-961-330/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1683-823/2016; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-302/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1518-302/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip matyti, jau buvo kreipusis į teismą su prašymu pakeisti taikos sutarties 1.4 punkto vykdymo tvarką, t. y. atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 patvirtintos taikos sutarties 1.4 punkte nustatytą terminą atlaisvinti žemės sklypą iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nustatant ieškovo atsakovui mokamą 2000 Eur ir PVM (jei toks mokestis būtų taikomas) metinį mokestį iki šio sklypo faktinio atlaisvinimo dienos (žr. šios nutarties 7 pastraipą), tačiau teismas, kaip minėta, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 atsisakė priimti tokį ieškovės UAB „TeleTower“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pareikštame ieškinyje nurodytos naujos aplinkybės galėtų būti vertinamos teismo nebent sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto (priešingos šalies prašymu) išdavimo pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pagrindo buvimo, teismui vertinant, ar apskritai buvo ieškovės padarytas taikos sutarties pažeidimas, o jeigu taip – dėl kokių priežasčių (ar priklausančių nuo ieškovės valios, objektyvių ir pan.).
21. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, jog apeliantė turi teisę pateikti prašymą dėl taikos sutarties pakeitimo tik atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, arba pasiekiant abiejų šalių susitarimą, tačiau šiuo atveju apeliantė, prašydama pakeisti taikos sutartį, neprašė atnaujinti proceso byloje, kurioje yra patvirtinta taikos sutartis.
22. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinio reikalavimą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, nepagrįstai atsisakė priimti bei iš esmės išnagrinėti kitą – alternatyviai ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą dėl servituto žemės sklypui nustatymo, tačiau pritarti šiam argumentui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pati ieškovė nurodė, kad šį alternatyvų reikalavimą reiškia ir prašo tenkinti tik tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų patenkinti pirmą reikalavimą (dėl taikos sutarties sąlygų keitimo), o nagrinėjamu atveju pirmasis reikalavimas teismo apskritai nebuvo nagrinėtas iš esmės, atitinkamai teismas nepasisakė dėl jo tenkinimo / atmetimo, kaip prielaidos nagrinėti iš esmės antrąjį (alternatyvų reikalavimą). Kita vertus, tai neatima iš ieškovės teisės kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu išimtinai tik dėl servituto nustatymo.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.