Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-472-1028/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-13
Bylos Nr.: e2-472-1028/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07062-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Silvijus Balčytis
Atsakovas: E. K., G. S.
Trečiasis asmuo: B. A., N. L.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus

Civilinė byla Nr. e2-472-1028/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07062-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.1.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovei L. Š.-Tiškevičienei,atsakovei E. K.,trečiajam asmeniui B. A., trečiojo asmens N. L. atstovui advokatui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. K. ir G. S. dėl tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros E. S., gim. (-), atžvilgiu; 2) atskirti E. S., gim. (-), nuo motinos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimą dalyje dėl laikinai apribotos motinos valdžios atsakovei E. A. (K.) sūnaus A. L. atžvilgiu ir atskirti A. L., gim. (-) nuo motinos E. K.; 4) nustatyti nepilnametės E. S., gim. (-), gyvenamąją vietą kartu su laikinąją globėja B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje adresu: (-), iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo; 5) priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. S., gim. (-), po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti; 6) priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. S. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė E. K. (buvusi A.) turi du nepilnamečius vaikus - E. S., gim. (-), ir A. L., gim. (-). Atsakovas G. S. yra nepilnametės E. S. tėvas. N. L. yra nepilnamečio A. L. tėvas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-13 įsakymu nepilnametei E. S. nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta paskiriant laikinąją globėją ir turto administratorę B. A.. Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 atsakovei E. A. (K.) laikinai apribota motinos valdžia sūnaus A. L. atžvilgiu. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu - N. L.. Šiaulių apygardos teismo 2017-06-22 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-300/2017 atsakovė pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl nužudymo), ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuteista laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. 2017-06-23 gautas B. A. prašymas nustatyti laikinąją globą jos anūkams: E. S. ir A. L.. 2017-06-28 B. A. patikslino savo prašymą ir nurodė, kad A. L. rūpinsis jo tėvas N. L.. 2017-10-13 B. A. patikslino prašymą dėl E. S. laikinosios globos. Nurodė, kad G. S. dukra nesirūpina ir nesutinka jos auginti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-17 įsakymu Nr. A-1508 G. S. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų 2018-10-31 Pagalbos plane, atvejo nagrinėjimo posėdžio metu buvo nurodyta, kad mama E. A. (K.) sugrįžta savaitgaliais, bendrauja su dukra E. S.. Vaiko tėvas G. S. su dukra nepalaiko jokio ryšio, išlaikymo neteikia (tik paprašius). Administracinių nusižengimų registro įrašo 2019-09-02 duomenimis E. A. (K.) tris kartus bausta administracine tvarka, iš jų du kartai vartojant alkoholį viešoje vietoje. Administracinių nusižengimų registro įrašo 2019-09-12 duomenimis G. S. 5 kartus padarė administracinius nusižengimus, iš jų 3 kartai dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. VĮ Šiaulių Centro poliklinika 2019-09-16 raštais Nr. 01-02-1355 ir Nr. 01-02-1356 informavo, kad E. K. ir G. S. Psichikos sveikatos centre, sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teiktos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2019-09-17 duomenimis G. S. 2017- 07-27 pripažintas kaltu pagal LR BK 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaiką. Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-18 Baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė: viešieji darbai 4 mėnesius įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Nuo 2017-09-19 iki 2018-01-22 G. S. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai 2019-09-18 atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, pagalbos plane nurodė, kad G. S. išvykęs dirbti į Švediją. G. S. telefonu informavo, kad vaiko neišlaiko, planuoja grįžti į Lietuvą spalio pradžioje, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos G. S. į Skyrių neatvyko. Plane nurodyta, kad E. K. teikia sūnui išlaikymą, 120 Eur. B. A., laikinoji globėja nurodė, kad dukra (E. K.) grįžta kas savaitę, ji dirba (-). E. K. nuteista, bausmės pabaiga numatyta 2021-11-02. Atsakovė nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė teikia išlaikymą sūnui A. L., nors nereguliariai, skirtingomis sumomis, tačiau pagal galimybes stengiasi su sūnumi bendrauti, palaikyti ryšį. N. L. teigimu berniuko motina kartais nuperka vaikui drabužių, kartą metuose nuperka avalynę, kanceliarinių prekių. Atsakovė stengiasi bendrauti ir su dukra E. S., pagal galimybes stengiasi ką nors vaikui nupirkti. Atsakovė kas savaitę grįžta iš įkalinimo įstaigos, ji dirba, todėl iš uždirbtų pinigų stengiasi mokėti išlaikymą vaikams ir atlyginti žalą nukentėjusiajai. Šiaulių lopšelio - darželio duomenimis, atsakovė E. K. su pedagogais bendrauja telefonu, domisi vaiko ugdymu, priežiūra, savijauta. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad dėl objektyvių aplinkybių tikslinga atsakovei E. K. taikyti atskyrimą dukros E. S. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu 2017-10-05 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus A. L. atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jog išlaikymas sūnui A. L. yra mokamas, nors nereguliariai, motina bendrauja su sūnumi, domisi jo gyvenimu, bendru sutarimu sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, prašo teismo pakeisti laikiną motinos valdžios apribojimą į atskyrimą. Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 nustatyta, kad atsakovė nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymui moka po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant N. L. šių lėšų valdytoju uzufrukto teise. E. K. pagal 2019-09-12 Socialinės paramos ir informacinės sistemos (toliau -SPIS) SODRA, duomenis - dirba (-), uždirba apie 200,00 Eur. Teismo 2017-06-22 sprendimu iš atsakovės priteista žala nukentėjusiajai - 579,25 Eur turtinės ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Skyrius neturi duomenų, kiek atsakovė moka ir kokiu periodiškumu atlygina žalą nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į atsakovės materialinę padėtį prašo iš E. K. dukros E. S. išlaikymui priteisti po 30 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas G. S. dukros E. S. neišlaiko, vaiko gyvenimu visiškai nesidomi, nebendrauja. G. S. 2017-07-27 Skyriuje buvo pateikęs sutikimą, kad jo dukrą E. S. laikinai globotų močiutė B. A.. Skyriaus specialistai kelis kartus buvo susisiekę su G. S. telefonu, buvo prižadėjęs grįžus į Lietuvą atvykti į Skyrių, tačiau neatvyko. Pagal 2019-09-12 SODROS, NDNT informacinę sistemą, Užimtumo tarnybos duomenis apie G. S. duomenų nėra. Pats G. S. buvo nurodęs, kad išvykęs dirbti į Švediją. Kadangi pats G. S. yra deklaravęs, jog dirba Švedijoje, prašo iš atsakovo dukros E. S. išlaikymui priteisti po 200, 00 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. E. S. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja B. A..

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo N. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė E. A. (K.) vedė neatsakingą gyvenimo būdą ir netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas. Atsakovė iš esmės niekuomet nedirbo, tik periodiškai ir labai laikinai kažkur įsidarbindavo, prie vaiko išlaikymo niekaip neprisidėdavo, gyvendavo iš gaunamo vaikų išlaikymo bei A. L. neįgalumo pašalpos, jo žiniomis atsakovė nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, neturi jokios kvalifikacijos bei darbo patirties. Po jo susitikimų su vaiku, jis apskritai išreikšdavo nenorą grįžti pas savo motiną, verkdamas prašė nevesti jo į namus, į klausimus kodėl nenori grįžti į namus, vaikas paaiškindavo, kad atsakovė jį muša. Apžiūrėjus vaiką smurto žymių nesimatė, tad buvo nusprendęs dar kurį laiką palaukti. Atsakovė patvirtino tiek jam, tiek vėliau teismo posėdžio metu, kad yra pakėlusi prieš save ranką. Vaiko motina menkai rūpinosi sūnaus sveikata, reguliariu apsilankymu pas gydytojus, dėl įgimtos širdies ydos vaikui yra nustatytas neįgalumas, yra privalomi apsilankymai pas gydytoją-kardiologą. Vaikas nebuvo tinkamai maitinamas. Atsakovė buvo informuota, kad turi su vaiku lankytis pas gydytoją kardiologą kas pusę metų, tačiau atsakovė nepaisė šių rekomendacijų. Atsakovė taip pat nesirūpino vaiko A. L. ugdymu ir lavinimu, kas neigiamai atsiliepė vaiko raidai. Vaikui suėjus keturiems metams vaikas nekalbėjo, negalėjo ištarti savo vardo, pasakydavo pavienius žodžius ir savo mintis išreikšdavo gestais. Nuo 2017-07-06 A. gyvena su juo. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos periodiškai bendrauti su sūnumi savo namuose tiek iki bausmės atlikimo pradžios (t. y. iki 2017 lapkričio mėn.), tiek jau atliekant paskirtą bausmę ir grįžus į namus Šiauliuose, nedaro tam jokių kliūčių. Nuo 2018 m. sausio mėn. pradžios, po savaitės praleistos su atsakove bei jos šeima, sūnus grįžo piktas, užsidaręs, nekalbus. Vaikui būnant jos brolio R. A. namuose, pastarasis aprėkė sūnų, kai šis sulaužė jo dovanotą per Kalėdas automobilį ir A. iš išgąsčio pasišlapino į kelnes. Vėliau A. pergyveno ir prisipažino, jog būnant pas atsakovę, ši palieka jį savo motinos priežiūrai, naktimis negrįžta namo, pasakė, kad močiutė ir mama būna girtos. Vaikas privalo augti aplinkoje, kurioje nebūtų atliekami jį traumuojantys veiksmai, tačiau iš A. elgesio ir pasakojimų matyti, jog jis būdamas dažnai su atsakove patiria stresą, atsakovė elgiasi neatsakingai, nepanašu, jog būtų pakeitusi savo gyvenimo būdą ir požiūrį į vaiką. Atsakovė dažnai atšaukdavo susitikimus, ne visada pranešdavo apie pasikeitusias aplinkybes, apskritai ilgą laiką nesusisiekdavo ir nebendraudavo. Nuo 2018-07-07 iki 2018-11-16, daugiau kaip keturis mėnesius atsakovė neatrado galimybių susitikti su A., retkarčiais (itin retai) su juo bendraudavo paskambinusi jam. Viso nuo 2018-09-01 iki 2019-09-01, atsakovė su sūnumi buvo susitikusi tik 10 kartų. A. grįžęs iš atsakovės, atsisakydavo mokytis, sakydavo, kad jam su mama mokytis nereikia. Man paprašius E. daugiau laiko skirti A., jį lavinti, bent minimaliai mokinti abėcėlės ir pan., ji būna nepatenkinta, tad niekas nevyksta, iš jos pusės nėra nei noro, nei kantrybės užsiimti su A.. Vaikas grįžęs iš motinos dažnai pasakoja, kaip leido laiką ne su mama, o su močiute, sese ir krikšto tėvais, pasakoja, kad pas mamą dažniausiai nakvoja vieną naktį, o kitą naktį vaikas praleidžia pas krikšto tėvus. E. brolio R.šeima noriai bendrauja su vaiku, juo domisi. Prieš kurį laiką, t. y apie š. m. birželį E.buvo griežtai uždraudusi leisti vaikui susitikinėti su jos brolio šeima t. y. A. krikšto tėvais, kadangi anot E., brolio šeimoje yra nuolatos išgėrinėjama. Atsakovės mokėtina 120 Eur/mėn. vaiko išlaikymo suma vaiko išlaikymui yra mokama per antstolius ir (ar) įkalinimo įstaigą, nereguliariai ir skirtingomis sumomis. Atsakovė savanoriškai šių pinigų nemoka, nuo šių metų yra susidariusi skola už 3 mėn., t. y. 400,91 Eur. Ieškovė nenurodo, kokios aplinkybės pasikeitė po Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 priėmimo, kodėl yra prašoma pakeisti tėvų valdžios apribojimo būdą, kodėl apskritai šiuo atveju yra būtina keisti tėvų valdžios apribojimo būdą. Atsakovei atlikus bausmę, įsidarbinus, mokant išlaikymą, galbūt, ateityje, įgijus pakankamai lėšų pragyvenimui, galės sūnumi pasirūpinti. Atitinkamai, objektyvus pagrindas peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą tėvų valdžios apribojimo būdą galėtų iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tačiau abejotina ar jos galėtų pasikeisti anksčiau numatyto atsakovės bausmės atlikimo termino. Ieškovė jokių pasikeitusių aplinkybių nenurodo. Atsakovei laikinai apribota motinos valdžia A. L. atžvilgiu neturėtų būti keičiama į atskyrimą. Yra pagrindas pripažinti visą šios bylos medžiagą nevieša.

Atsakovas G. S. ir trečiasis asmuo B. A. atsiliepimų nepateikė.

Atsakovas G. S. taip pat neatvyko į teismo posėdį, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad laikinoji globa gali trukti maksimaliai 18 mėnesių. Po to turi būti nuolatinė globa, dėl kurios turi būti arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, arba atskyrimas. Kad pereiti į neterminuotą apribojimą, mama turi savavališkai nevykdyti savo pareigų vaikui. O ji dabar atlieka bausmę, todėl negali vaiku rūpintis dėl šios priežasties. Pats N. L. į teismą dėl neterminuoto apribojimo nesikreipė. S. su socialiniais darbuotojais nebendravo, nepalaikė iniciatyvos, dingo, buvo išvykęs iš šalies. Mama rūpinasi vaikais, susitinka, bendrauja, moka išlaikymą. Yra abiejų vaikų santykis su mama, jie noriai bendrauja, nori gyventi su mama. Vaikai jei susitinka su mama, gali bendrauti ir su seneliais. Neigiama informacija apie atsakovę skyriaus nėra pasiekusi. Jei vėl nustatyti laikiną apribojimą, po 6 mėnesių vėl reiks tuo pačiu klausimu kreiptis į teismą. Vaikai nuomonės dar negali išreikšti. Skyrius turėtų kreiptis kas 6 mėnesius dėl laikino apribojimo pratęsimo iki bausmės pabaigos.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad leisdavo sūnui ir su krikšto tėvais bendrauti, ji buvo uždraudusi bendrauti dėl alkoholio. Savaitgaliais ji gali parvažiuoti dviems paroms, darbo dienomis dirba. N. L. bausmės pradžioje buvo uždraudęs pusę metų bendrauti su vaiku. Jei dukra sirgdavo, kad sūnaus neužkrėstų, jo nepasiimdavo, arba jei pati sirgdavo. Pats A. norėdavo pabūti pas jo krikšto tėvus. Jei brolis pasiima vaiką, prašo prie jo nevartoti alkoholio. Sūnui patinka bendrauti su giminėmis. Su tėvu gyventi irgi sekasi gerai. S. pastoviai būna neblaivus, turi dar kitų vaikų, kuriais nesirūpina. Su juo stengiasi nebendrauti. S. su vaiku nebendrauja. Ji deda pastangas išeiti anksčiau laiko, turi tris paskatinimus.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. A. nurodė, kad N. L. atveža vaiką. Vaikams patinka bendravimas su mama. Vaikai myli mamą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens N. L. atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo palikti taip, kaip buvo iki šiol. Nereikia spręsti, kur gyvens vaikas, dėl kitų sąlygų jau nuspręsta ankstesniu sprendimu. Vaiko teisių apsaugos skyrius gali kas pusę metų kreiptis dėl laikino apribojimo. Palikus laikiną apribojimą gal mama labiau stengtųsi dėl vaiko. N. L. pats toliau norėtų auginti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-10-13 E. S. nustatyta laikinoji globa (b. l. 8, 10, 12, 13). 2017-10-17 G. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 9). G. S. sutiko dėl laikinos globos skyrimo (b. l. 11). Atsakovė ir N. L. yra A. L. tėvai (b. l. 16). Atsakovė ir G. S. yra E. S. tėvai (b. l. 17). Atsakovė 2017-06-22 nuteista laisvės atėmimo bausme (b. l. 18-27). Pateikti duomenys apie atsakovų baustumą (b. l. 28-36), GRT duomenys (b. l. 37, 72), VSDFV ir užimtumo duomenys apie atsakovus (b. l. 38, 39, 73, 70-71, 89), E. S. aplankymo aktas (b. l. 40-42), pagalbos planai (b. l. 43-50), N. L. paaiškinimas (b. l. 51). 2017-10-05 sprendimu atsakovei laikinai apribota motinos valdžia (b. l. 52-58). Pateikti atsakovų sveikatos duomenys (b. l. 59-60, 66-67), duomenys apie teistumą (b. l. 61-64), B. A. paaiškinimas dėl globėjos pareigų (b. l. 65), darželio informacija (b. l. 68), informacija apie atsakovės bausmės atlikimo laiką (b. l. 69). N. L. pateikė susirašinėjimą su atsakove (b. l. 107-109, 115-117), banko sąskaitos išrašą (b. l. 110-114), duomenis apie vaiko sveikatą (b. l. 118, 122-123), duomenis apie vaiko lankymąsi pas psichologą (b. l. 125-126).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų matyti, kad atsakovas G. S. yra E. S. tėvas, tačiau vaiku visiškai nesirūpina, jo neaugina, paliko globoti kitam asmeniui. 2017-10-13 E. S. nustatyta laikinoji globa (b. l. 8), globėja paskiriant trečiąjį asmenį B. A., kuri nurodė, kad atsakovas vaiku nesirūpina, nesutinka auginti (b. l. 10, 12, 13). 2017-10-17 G. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 9). 2017-07-27 atsakovas G. S. sutiko dėl laikinos globos skyrimo (b. l. 11). Atsakovas ne kartą yra baustas dėl nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu (b. l. 28-33), 2017-08-28 yra nuteistas dėl vengimo išlaikyti kitą savo vaiką (b. l. 61-62, LITEKO). Atsakovas vaiko ugdymu nesidomi (b. l. 68). Kaip matyti iš surinktų įrodymų, atsakovas per visą laiką nuo laikinosios globos nustatymo savo vaiku E. S. nesirūpino ir nesidomėjo, nesiekė ją pasiimti auginti pats, nebendradarbiavo su valstybės institucijomis šiuo klausimu, bylos procese taip pat nedalyvavo. Atsakovas taip pat buvo informuotas apie ieškovės ketinimą kreiptis dėl tėvo valdžios apribojimo (b. l. 48). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina vaiku, dėl ko yra pagrindas priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 4 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 str. 4 d.). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 str.).

2017-10-13 E. S. nustatyta laikinoji globa pas trečiąjį asmenį B. A.. Iš E. S. aplankymo akto (b. l. 40-42), lopšelio-darželio informacijos (b. l. 68) matyti, kad laikinoji globėja savo pareigas atlieka tinkamai, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis globėjos šeimoje. B. A. pageidauja tapti nuolatine globėja (b. l. 65). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes E. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja globėja B. A..

Byloje nustatyta, kad atsakovė E. K. (A.) ir trečiasis asmuo N. L. yra A. L. tėvai (b. l. 16). Atsakovė 2017-06-22 nuteista laisvės atėmimo bausme (b. l. 18-27), numatoma bausmės pabaiga – 2022-01-25 (b. l. 69). 2017-10-05 sprendimu atsakovei laikinai apribota motinos valdžia (b. l. 52-58).

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų (CK 3.181 str. 4 d.). Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 str. 1 d.). Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra įpareigota įstatymo kreiptis į teismą, kadangi atsakovei teismo sprendimu nustatytas laikinas motinos valdžios apribojimas. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į susidariusią padėtį, nurodė neturinti pagrindo prašyti tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą arba šį apribojimą skirti neterminuotai. Ieškovės vertinimu šiuo metu turėtų būti nustatytas vaiko atskyrimas nuo motinos.

Ieškovės atstovė posėdžio metu nurodė, jog tam, kad pereiti į neterminuotą apribojimą, mama turi savavališkai nevykdyti savo pareigų vaikui, o ji dabar atlieka bausmę, todėl negali vaiku rūpintis dėl šios priežasties. Pats N. L. į teismą dėl neterminuoto apribojimo nesikreipė. Mama rūpinasi vaikais, susitinka, bendrauja, moka išlaikymą. Yra abiejų vaikų santykis su mama, jie noriai bendrauja, nori gyventi su mama. Vaikai, jei susitinka su mama, gali bendrauti ir su seneliais. Neigiama informacija apie atsakovę skyriaus nėra pasiekusi. Skyrius turėtų kreiptis kas 6 mėnesius dėl laikino apribojimo pratęsimo iki bausmės pabaigos. Vaikai nuomonės dar negali išreikšti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. A. nurodė, kad vaikams patinka bendravimas su mama, vaikai myli mamą.

Nagrinėjamu atveju iš to, kas jau nurodyta, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė daro ypatingą žalą vaikų A. L. ar E. S. vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovė susitinka su vaikais, dirba ir tokiu būdu stengiasi A. L. mokėti išlaikymą, rūpinasi vaikais tiek, kiek tai įmanoma atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra abiejų vaikų santykis su mama, jie noriai bendrauja, tuo pačiu gali bendrauti ir su seneliais, nėra neigiamos informacijos apie atsakovę. Trečiasis asmuo B. A. nurodė, kad vaikams patinka bendravimas su mama, vaikai myli mamą. Taigi, nėra pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią.

Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu byloje Nr. e2-8561-907/2017 atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia A. L. atžvilgiu. Šiuo teismo sprendimu atsakovei buvo suteikta reali galimybė, kiek tai įmanoma atliekant bausmę, pakeisti į gerąją pusę tas savo gyvenimo aplinkybes, kurios lėmė teismo sprendimą jai laikinai apriboti tėvo valdžią. Kaip matyti iš ieškovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų, paaiškinimų, atsakovė šia galimybe naudojasi, nors pastangų galbūt galėtų dėti ir daugiau, o aplinkybės, kurios lėmė teismo sprendimą apriboti atsakovės motinos valdžią, pasikeitė į gerąją pusę, atsakovė parodė pozityvių pokyčių, palaiko ryšius su vaikais.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017-10-05 sprendimo matyti, jog buvo konstatuota, kad atsakovė E. A. netinkamai panaudoja motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jo nelavina, neugdo, nesirūpina jo sveikata, reguliariu apsilankymu pas gydytojus, dažnai vartoja alkoholį, daro administracinius nusižengimus, vaiko akivaizdoje bandė nusižudyti, smurtauja vaiko atžvilgiu, niekur nedirba, nuteista laisvės atėmimo bausme. Atsakovė to nepaneigė, su ieškinio reikalavimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo sutiko, nurodė, jog atlikdama laisvės atėmimo bausmę negalės tinkamai pasirūpinti vaiku. Tačiau teismas konstatavo, kad atsakovė nori pasikeisti, atlikti bausmę, įsidarbinti, mokėti vaikui išlaikymą, galbūt, ateityje, įgijusi pakankamai lėšų pragyvenimui, galės tinkamai vykdyti motinos pareigas. Nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. L. su motina bendrauja, tarp motinos ir sūnaus nėra nutrūkę artimi šeimyniniai ryšiai, atsakovė myli savo sūnų ir galbūt ateityje norės pati jį auklėti bei juo rūpintis, yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovei laikinai apribotina motinos valdžia.

Kaip matyti iš teismo sprendimo visos priežastys, dėl kurių atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia, atsirado gyvenimo laikotarpiu iki atsakovė pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju, galima sakyti, sudarė sąlygas pakeisti nemažai aplinkybių, dėl kurių buvo laikinai apribota motinos valdžia. Kadangi A. L. šiuo metu gyvena su tėvu, tėvui tenka didžioji dalis pareigų, susijusių su vaiko lavinimu, ugdymu, rūpinimusi jo sveikata, reguliariu apsilankymu pas gydytojus. Laisvės atėmimo įstaigoje atsakovei taip pat nėra sudaromos galimybės vartoti alkoholį, stipriai apribotos galimybės daryti administracinius nusižengimus. Kadangi vaikas gyvena su tėvu, o atsakovė atlieka bausmę, jos matymasis su vaiku yra retas, dėl ko vaikas retai galėtų pamatyti mamos negatyvias psichologines būsenas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė šiuo metu susitikusi su vaiku prieš jį smurtautų. Atsakovė taip pat įsidarbino. Ieškovė neturi neigiamos informacijos apie atsakovę. Esant nustatytoms aplinkybėms galima vertinti, kad atsakovė deda pastangas pašalinti aplinkybes, dėl kurių jos motinos valdžia buvo apribota, dalis buvusių aplinkybių išnyko, iš dalies dėl objektyvių priežasčių, iš dalies dėl atsakovės pastangų, tačiau tai bet kuriuo atveju yra pozityvus rezultatas. Taipogi ir vaiko gyvenimas su tėvu laikytinas padedančiu ir ateityje, net atlikus bausmę, galinčiu padėti spręsti atsakovės problemas, dėl kurių jos motinos valdžia buvo apribota. Atsakovei paskirta laisvės atėmimo bausmė labiau yra objektyvi aplinkybė, nors ir įtakota atsakovės veiksmų. Laisvės atėmimo bausmės negalima savaime vienareikšmiškai priskirti tyčiniams tėvų veiksmams, dėl kurių jie nebesirūpina vaikais, bausmės už nusikalstamas veikas taip pat ne visada būna vien tik laisvės atėmimo.

Trečiasis asmuo N. L. nurodė įvairių aplinkybių ir pateikė įrodymų, neigiamai apibūdinančių atsakovę, kurie būtų neabejotinai reikšmingi, jei būtų keliamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tačiau šioje byloje teismas klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nesprendžia. Be to, vaikas jau ilgą laiką gyvena su N. L., neigiamų duomenų apie N. L. nėra, bylos duomenimis tėvas vaiką prižiūri tinkamai, todėl neturėtų baimintis dėl nežinia kada galbūt kilsiančių ginčų dėl vaiko su atsakove. Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui turi būti labai svarių argumentų, t. y. tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, turi akivaizdžiai netinkamai atlikti savo pareigas, o kitas tėvas turi įrodyti, kad šias pareigas gali atlikti geriau ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitinka vaiko interesus. Atsakovė galimai dar beveik dvejus metus atlikinės bausmę, neaišku, kokia bus atsakovės pozicija dėl vaiko išėjus į laisvę, kokios bus atsakovės šeimos, gyvenimo sąlygos, koks bus atsakovės gyvenimo būdas. Taigi, atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo pakeitimas į atskyrimą jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė tokiu būdu įgyja kažkokią teismo garantiją dėl vaiko auginimo ateityje. Priešingai, atsakovei ateityje vėl pasirinkus netinkamą gyvenimo būdą, jos motinos teisės gali būti vėl apribotos, ir ne tik laikinai, bet ir neterminuotai.

Pagal esamą faktinę situaciją, atsižvelgiant į pozityviai pasikeitusį atsakovės elgesį, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas atskirti vaikus nuo atsakovės, nes atsakovė atlieka bausmę. Nagrinėjamu atveju reikia spręsti ir kur gyvens atsakovės dukra E. S., nes reikalinga nustatyti nuolatinę jos globą. Tuo tarpu dėl A. L. toks klausimas nekyla savaime, kadangi jis turi tėvą, kuris jį ir augina.

Vaikų atskyrimas nuo atsakovės taikytinas dar ir dėl to, kad vadovaujantis CK 3.183 str. 5 d. ieškovė iš esmės kas pusmetį turėtų kreiptis į teismą dėl laikino atsakovės motinos valdžios apribojimo tęsimo, nors atsakovės laisvės atėmimo bausmė dar gali tęstis beveik dvejus metus, o kol ji atlikinės bausmę, didžiosios dalies savo kaip motinos pareigų prisiimti ji vis tiek negalės tiesiog objektyviai, todėl teismui atsakovės atveju kiekvieną pusmetį iš esmės nebūtų ką vertinti. Tokia situacija taip pat neatitiktų proceso koncentracijos ir protingumo principų, kadangi bylos būtų keliamos dėl formalumo. Pažymėtina, kad jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 str. 5 d.). Taigi, atsiradus nurodytoms aplinkybėms atsakovės laikino ar neterminuoto motinos valdžios apribojimo klausimas gali būti vėl nesunkiai iškeltas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. S. atskirtina nuo atsakovės. Kadangi nėra pagrindo atsakovei tęsti laikiną ar skirti neterminuotą motinos valdžios apribojimą A. L. atžvilgiu, tačiau išlieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su atsakove, atsakovės motinos valdžios laikinas apribojimas pakeistinas A. L. atskyrimu nuo atsakovės (CK 3.181 str. 4 d.).

Atsakovei išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.).

Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių savo vardu neturi. Iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovas oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba, atsakovė dirba, gauna įvairias pajamas, atliekama laisvės atėmimo bausmė tiesiogiai įtakoja jos galimybes susirasti darbą, gauti daugiau pajamų. Iš atsakovės priteistas 120 Eur išlaikymas sūnui A. L.. LITEKO duomenimis iš atsakovo G. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. K. po 125,00 Eur, A. S. po 300 Lt. LITEKO duomenimis atsakovas galimai turi skolų. Iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje, galimai yra kitų skolų.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2020 m. MMA sudaro 607 Eur. Skaičiuojant atsakovų prievolę pagal MMA, ji sudarytų atitinkamai 303,50 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovų prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės E. K. galimybės gauti didesnes pajamas atliekant laisvės atėmimo bausmę yra apribotos, yra priteistos didelės sumos žalos atlyginimui baudžiamojoje byloje, E. S. laikinoji globėja yra atsakovės motina, kuri galimai bus ir nuolatinė globėja, į tai, kad atsakovas G. S., neatliekantis laisvės atėmimo bausmės, turi visas galimybes laisvai rinktis darbą, vykti dirbti į užsienį, tokiu būdu gauti didesnes pajamas, jam priskirtina didesnės apimties prievolė išlaikyti E. S., nei atsakovei - materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas 30 Eur išlaikymas vaikui. Kadangi atsakovas turi dar ir kitų išlaikytinų vaikų, ieškovės reikalavimas jo atžvilgiu tenkintinas iš dalies, priteisiant 150 Eur išlaikymą E. S..

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Atsakovės E. K. teisinė padėtis ieškovės reikalavimu yra lengvinama, ieškinys pateiktas ieškovės iniciatyva, atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos.

Už reikalavimus, susijusius su atsakovu G. S., mokėtinas 116,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, valstybei iš atsakovo priteistina 116,00 Eur žyminio mokesčio.

Pašto išlaidos kiekvienam iš atsakovų neviršija nustatyto minimalaus dydžio, todėl nepriteistinos.

Trečiojo asmens N. L. išlaidos teisinei pagalbai nepriteistinos, kadangi ieškinio reikalavimai, kuriems trečiasis asmuo prieštaravo, tenkinami.

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8561-907/2017 atsakovei E. K. (A.), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą sūnaus A. L. atžvilgiu į vaiko atskyrimą nuo motinos ir atskirti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 30,00 Eur (trisdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nuo 2019-11-05, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, suteikiant laikinajai globėjai B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nuo 2019-11-05, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, suteikiant laikinajai globėjai B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. S. 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Trečiojo asmens N. L. išlaidų teisinei pagalbai nepriteisti.

Pradėti bylos dėl E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis