Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) m. , Lietuva, gyv. (duomenys neskelbtini) m., Lietuva, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2015-08-29, laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 18 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) esančiame garažų kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) garaže, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, veikdama bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, sudavė ranka keletą kartų A. E. į veidą, šiam pasvirus į šoną, ji spyrė nukentėjusiajam du kartus į galvos sritį, tuomet priėjęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, sėdinčiam A. E. sudavė kumščiu du kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos ir juosmens srityje (kliniškai), odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, smakre, dešiniame dilbyje (kliniškai), kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (kliniškai), sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to, nuo galvos sužalojimų visumos dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju, nukentėjusysis A. E. 2015 m. spalio 16 d. 20.20 val. mirė VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tokiais veiksmais jį nužudė.

E. A. apklausta kaip kaltinamoji kalta neprisipažino. Ji parodė, kad rugpjūčio 29 dieną, apie 14 val., su tėvu atėjo pas V. K. į garažą, ten ji gėrė alų, o kiti gėrė degtinę. Garaže išbuvo apie 4 val., ji išgėrė apie 2 litrus alaus, A. E. matė pirmą kartą. Ji du kartus sudavė delnu A. E. per veidą, nes jis lietė jos krūtinę ir sėdmenis, o jai buvo nemalonus toks A. E. elgesys. Nors tėvas nurodė, kad ji sudavė kumščiu A. E., tačiau jis buvo girtas, gal todėl taip sakė. Ji A. E. nespyrė, o tik norėjo atitraukti savo tėvą nuo A. E.. Jos manymu, V. K. tik pasirodė, kad ji spyrė ir nesupranta, kodėl V. K. taip šneka. Nors po jos nestipriai suduoto smūgio delnu A. E. pasakė, kad ją užmuš, ji nebuvo įsiaudrinusi ir nereikėjo jos tramdyti, nereikėjo niekam tempti ją iš garažo. Kai ji išėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, A. E. veide nebuvo jokių sužalojimų, o kai grįžo, jam po akimi bėgo kraujas, todėl nežino, kodėl tėvas ją apkalba. V. K. meluoja, kad ją ištempė iš garažo po jos suduotų smūgių A. E..

A. E. Iavone konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos ir juosmens srityje (kliniškai); odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, smakre, dešiniame dilbyje (kliniškai); kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (kliniškai). Sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2015-08-29. Sužalojimų visuma dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliai pasisakyti, keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai. A. E. mirė nuo galvos sužalojimų visumos (1 t., 31–33 b. l.).

Teismo medicinos ekspertė K. Š., apklausta kaip specialistė nurodė, kad yra neatmetama galimybė, jog A. E. konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (kliniškai), komplikavęsis galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju (kliniškai), smegenų koma (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, sepsiu (kliniškai), galėjo būti padarytas ir klausime aprašytu galvos traumavimo būdu 2015-08-28, į tai nurodo 2015-08-29 VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliktos dekompresinės trepanacijos metu rasti 80 ml kraujo krešulių (kurie galėjo pradėti formuotis praėjus po galvos traumavimo kelioms valandoms). Sužalojimas (kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu) padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ar, galimai, paviršiumi (-iais). Pagalys pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietiems bukiems daiktams. A. E. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Neatmetama galimybė, jog A. E. konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (kliniškai), komplikavęsis galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju (kliniškai), smegenų koma (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, sepsiu (kliniškai), galėjo būti padarytas ir klausime aprašytu galvos traumavimo būdu 2015-08-29. Sužalojimas (kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu) padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ar, galimai, paviršiumi (-iais). Rankos kumštis pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietiems bukiems daiktams. A. E. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Neatmetama galimybė, kad A. E. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir klausime aprašytu galvos traumavimo būdu (su klausime aprašytu trumpalaikiu sąmonės netekimu) 2015-08-29. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir be trumpalaikio sąmonės netekimo (1 t., 35–37 b. l.).

2015-08-29 GMP kvietimo kortelės formoje Nr. 110/a yra padaryti įrašai, kad A. E. nustatytas galvos sumušimas, akies sumušimas, girtumas. Kvietimo rezultatas: sumušė kažkas (1 t., 41 b. l.). 2015-12-09 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas ir išklausomas BPC garso įrašas tai surašant protokole (1 t., 188–189 b. l.). 2016-02-08 dėl E. A. abonento elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti E. A. ir jos draugo G. trumpųjų SMS Nr. 157, 158, 159, 160, 161, 162–164, 166, 176, 178 duomenys reikšmingi, yra padaryta suvestinė (2 t., 8 b. l.).

2015 m. gruodžio 16-17 d. suvestinėje užfiksuotos E. A. siųstos SMS žinutės, kurių turinys yra grasinančio pobūdžio, kuriuose vartojami žodžiai: „visas išskersiu, papjausiu, pripjausiu, gerklę perpjausiu, pakasiu“ (2 t., 9–10 b. l.)

2015-12-31 suvestinėje užfiksuotas V. K. pokalbis su E. K. apie A. E. sumušimą (2 t., 15–16 b. l.).

2016-05-04 (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė mirties įrašą Nr. 486, kuriame nurodyta, kad V. A., kuris buvo įtariamasis, mirė 2016-04-26 (2 t., 51–52 b. l.).

2016-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKM 4 (54)/2017 (01) nurodyta, kad 1. A. E. kūne nustatyti šie sužalojimai:

1.1. Odos nubrozdinimas kaltos dešinėje pusėje su kraujosruva antakyje ir akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas smakre. Šie du sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant du smūgius apauta koja.

1.2. Kraujosruvos kairės akies ir skruosto srities bei kairio smilkinio ir kaktos minkštuose audiniuose. Šie du sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant du smūgius kumščiu.

1.3. Masyvi kraujosruva viršugalvio ir pakaušio minkštuose audiniuose. Šis sužalojimas yra būdingas ir paaiškinamas griuvimu bei atsitrenkimu į kietą buką neribotą paviršių.

1.4. Nedidelė kraujosruva viršugalvio minkštuose audiniuose, poodinė kraujosruva krūtinės srityje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, masyvi poodinė kraujosruva juosmens srityje užpakaliau dubens sparno. Šie sužalojimai paaiškinami trauminiais kontaktais su kietais bukais daiktais ar paviršiais.

Sužalojimai, nurodyti išvados 1.1–1.3. punktuose, tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, kadangi tarp bet kurio iš jų ir A. E. mirtį lėmusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Sužalojimai, nurodyti išvados 1.4. punkte, tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

6. Galvos sužalojimai (tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 1-6), sprendžiant iš jų lokalizacijos, tikėtino padarymo mechanizmo bei sąryšio su subdurine hematoma, galėjo būti padaryti 2015-08-29. Kiti sužalojimai (pažymėti tiriamojoje dalyje Nr. 7-9) galėjo būti padaryti tiek tą pačią dieną, tiek 2015-08-28.

7. Galimybė, kad mirtį lėmęs kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu buvo padarytas 2015-08-28, atmetama.

8. Tarp ankstesnių galvos traumų ir 2015-08-29 patirto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastinio ryšio nėra ( 3 t., 56–61 b. l. ).

Motyvuojamoji dalis

E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. E. elgesys, kad kaltinamoji iškviesdama medicininę pagalbą siekė suteikti medicininę pagalbą A. E., ir tai buvo padaryta.

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, Valstybinės teismo medicinos specialistų išvadomis bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu. Teismas remiasi kaltinamosios tėvo V. A. parodymais, kai jis nurodė, jog jo dukra E. A.: „trenkė kumščiu du–tris kartus, nemažiau dviejų smūgių A. E. į galvą. Nuo jos smūgių A. nugriuvo ant dėžės su raktais“, nes nėra pagrindo jais netikėti, tuo labiau, kad liudytojas V. K. ne tik patvirtino kaltinamosios tėvo V. A. parodymus, bet dar nurodė, kad kaltinamoji ne tik sudavė smūgius ranka, nuo kurių A. E. nugriuvo, bet ir nugriuvusiam spyrė du kartus į galvą. Šių liudytojų parodymai parodo, kad kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, nes po suduotų smūgių nukentėjusiajam A. E. jos nusikalstamus veiksmus nutraukė V. K., kuris apglėbęs rankomis ją išvedė iš garažo. Nors kaltinamoji neigia ir savo agresyvius veiksmus A. E. atžvilgiu ir V. K. ir tėvo V. A. parodymus, o nurodo, jog tėvas V. A. ir V. K. ją dėl nežinomų priežasčių apkalbėjo, teismas atmeta kaltinamosios parodymus ir vertina juos kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo V. K. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir nagrinėjant bylą teisme, iš esmės dėl smūgių rankomis ir kojomis A. E. sutampa. Be to, liudytojai V. K. bei V. A. parodė, kad A. E. buvo labai girtas, iš to teismas daro išvadą, jog priešingu atveju moteris, nekultivuojanti kovinių sporto šakų, nebūtų galėjusi fiziškai įveikti nukentėjusiojo, o iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamoji fiziškai sudorojo A. E., kuris nesugebėjo pasipriešinti jai ir nepasipriešino, o kaltinamosios įniršį reikėjo net raminti ją jėga išvedant iš garažo. Kad kaltinamoji sudavė A. E., patvirtino ir liudytoja A. J., nors ji dėl girtumo ne viską matė, be to, dažnai išeidavo į tualetą.

Pats A. A. (kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus) ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino sudavęs du smūgius kumščiu A. E. į galvą dėl grubaus jo elgesio dukters atžvilgiu, o šiuos jo parodymus taip pat patvirtino liudytojas V. K., kuris parodė, kad būdamas visų konfliktuojančių pusių draugu, tiesiog siekė nutraukti smurtą A. E. atžvilgiu.

Teismas, remdamasis byloje surinkta ir teisme ištirtais įrodymais, daro išvadą, jog A. E. 2015-08-29 sumušė kaltinamoji E. A. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus.

Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų jurisprudencijoje įtvirtinta, jog priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kuris atskleidžia priežastingumo grandinę nuo atlikto veiksmo iki kilusių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2006).

Specialisto išvadoje Nr. M 574/15(04) nurodyta, kad A. E. mirė nuo galvos sužalojimų visumos (1 t., 31–33 b. l. ). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte nurodyta, jog sužalojimai, nurodyti išvados 1.1–1.3. punktuose, tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą ( 3 t., 56–61 b. l. ).

Remdamasis specialisto išvadomis, ekspertizės aktu bei byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, teismas daro pagrįsta išvadą, jog A. E. sužalojimus padarė kaltinamoji E. A. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir nenustatyti jokie pašaliniai išoriniai veiksniai, kurie būtų turėję įtakos padarytų sužalojimų A. E. sunkumo laipsniui ar kitaip lėmę mirtinų padarinių atsiradimą, todėl A. E. mirtis yra dėsninga padarytų sužalojimų pasekmė. Nustatytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl E. A. kaltės formos.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, 2K-587-697/2015). Veikos padarymo aplinkybės yra esminiai duomenys, kuriais remiantis nustatomas subjektyviųjų veikos požymių turinys. Apie nusikaltimą padariusio asmens kaltės formą, taip pat tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, bei ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2010, 2K-412/2014 ).

Kaip jau buvo minėta, E. A. tyčia sudavė A. E. smūgius rankomis ir kojomis į galvą dėl netinkamo A. E. elgesio, jam esant alkoholinio apsvaigimo būsenos. Konflikto metu suduodama smūgius rankomis ir koja į galvos sritį, kaltinamoji matė, jog A. E. yra alkoholinio apsvaigimo būsenos, tai yra labai girtas, todėl ji suprato, kad toks asmuo yra blogai koordinuotas, neturi galimybių apsiginti ir jo kūnas labiau pažeidžiamas dėl fizinio poveikio, ir nors nenumatė mirtinų padarinių galimybės, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido jiems kilti, tai yra kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Iš šių kaltinamosios veiksmų matyti, kad ji netinkamai įvertino nukentėjusiojo A. E. fizinę būklę dėl savo girtumo ir veikė spontaniškai paveikta jo žodžių ir priekabaus elgesio.

Iš 2016-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKM 4 (54)/2017 (01) matyti, kad sužalojimai, nurodyti išvados 1.1–1.3. punktuose, tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą, kadangi tarp bet kurio iš jų ir A. E. mirtį lėmusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys, o tai reiškia, kad V. A. ir E. A. suduoti smūgiai tiek kartu, tiek atskirai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Kadangi V. A. mirė, už kilusias pasekmes privalo atsakyti kaltinamoji E. A..

Nors specialistė K. Š. nurodė, jog neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir 2015-08-28, tačiau ekspertizės aktu Nr. PEKM 4 (54)/2017 (01) motyvuotai paneigta tikimybė apie galimą sunkių sužalojimų padarymo galimybę 2015-08-28, todėl teismas remiasi šiuo ekspertizės aktu.

Iš specialisto išvados matyti, kad A. E. 2015-08-29 atvežtas į ligoninę, ten 19 val. 25 min. tapo nesąmoningas, todėl buvo atvežtas į chirurginės reanimacijos intensyvios terapijos skyrių, kur jam nustatyta trauminė smegenų liga (ūmus periodas, sunki forma, smegenų koma (1 t., 31–33 b. l.). Nors nukentėjusysis A. E. mirė 2015-10-16 ligoninėje, šios aplinkybės neturi reikšmės nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai.

Teismas daro išvadą, kad E. A., veikdama netiesiogine tyčia, sudavė smūgius A. E., tuo padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to A. E. ligoninėje mirė.

Teismas, remdamasis liudytojų V. K., V. A., A. J. parodymais, taip pat nustatė, kad nukentėjusysis A. E. savo priekabiu ir nederamu elgesiu bei įvairiais grasinančiais žodžiais išprovokavo kaltinamąją smurto protrūkiui, tačiau tai nėra aplinkybės, šalinančios kaltinamosios atsakomybę, o pripažintina tik jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal šioje byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes teismas daro pagrįstą išvadą apie tyčinį gyvybės atėmimo pobūdį, t. y. kad E. A. nužudė A. E. veikdama netiesioginės tyčios forma, ir šiuo požiūriu jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 16–17 d. suvestinėje užfiksuotos E. A. siųstos SMS žinutės, kurių turinys yra grasinančio pobūdžio, ir jose vartojami žodžiai: „visas išskersiu, papjausiu, pripjausiu, gerklę perpjausiu, pakasiu“ (2 t., 9-10 b. l.) Tokios žinutės negali būti vertinamos ir nevertinamos kaip kaltės įrodymas, nes jos išsiųstos po nusikaltimo padarymo ir nesiejamos su tiriamos bylos aplinkybėmis.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę atžvelgtina į tai, kad E. A. neteista, kaltės forma netiesioginė tyčia, charakterizuojama teigiamai, ji padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių, yra viena jos atsakomybę sunkinanti ir dvi lengvinančios aplinkybės, augina du mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais (3 t.,73–74 b. l.), iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktos pažymos matyti, kad E. A. taikytas psichiatrinis gydymas, ji praeityje turėjo psichologinių problemų. Teismas mano, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. jai skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

BK 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 straipsnis nustato analogišką nuostatą, kad tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 straipsnio nuostatomis. Taigi parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teismas nėra varžomas BVK nuostatų, kurios reglamentuoja jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-594/2005). Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nuteistosios asmenybę ir kitas jau išvardytas aplinkybes, bausmės tikslams pasiekti tikslinga nuteistajai paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad atlikdama bausmę atviroje kolonijoje kaltinamoji nepraras ryšio su nepilnamečiais vaikais, su kuriais kartu gyveno ir jais rūpinosi.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji D. E. prašo priteisti 579,25 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos. Jos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nes A. E. motina pateikė laidojimo išlaidas pateisinančius dokumentus, o dėl sūnaus nužudymo ji patyrė dvasinius išgyvenimus.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 5657,56 eurų už A. E. gydymą stacionare (1 t., 45–50 b. l.). Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas iš kaltinamosios, nes A. E. iki jo mirties buvo intensyviai taikomos įvairios medicininės priemonės ir sveikatos priežiūros paslaugos siekiant išgelbėti jo gyvybę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. E., kurią teikė advokatas E. J.. Pažymoje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 231 Eur 60 ct. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl A. E. nužudymo), ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš E. A.: nukentėjusiajai D. E. – 579,25 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 5657,56 Eur už A. E. gydymą (1 t., 45–50 b. l.); 231 Eur 60 ct valstybės naudai už advokato E. J. teikiamą Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. E..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2015-12-09 BPC garso įrašo apžiūros protokolo priedą – kompaktinę plokštelę Nr. 40-41-LK-1110/15 su BPC garso įrašu; kompaktinę plokštelę Nr. 40-26-LA-64 (2016); priedą – suvestinę prie 2016-02-08 protokolo – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.