Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausta laisvės atėmimu 4 metams, bausmę nustatant atlikti atviroje kolonijoje.

Iš E. A. priteista: nukentėjusiajai D. E. 579,25 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Šiaulių teritorinei ligonių kasai 5 657,56 Eur už A. E. gydymą, valstybei 231,60 Eur už Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. E..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpiu nuo 14 iki 18 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) esančiame garažų kooperatyvo Nr. 47 garaže, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, veikdama bendrai su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, sudavė ranka keletą kartų A. E. į veidą, šiam pasvirus į šoną, spyrė nukentėjusiajam du kartus į galvą, tada priėjęs asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, sėdinčiam A. E. sudavė kumščiu du kartus į veidą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos ir juosmens srityje (kliniškai), odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, smakre, dešiniame dilbyje (kliniškai), kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (kliniškai), sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo galvos sužalojimų visumos dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju nukentėjusysis A. E. 2015 m. spalio 16 d. 20.20 val. mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, tokiais veiksmais jį nužudė.

4. Nuteistosios E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendis keičiamas, byloje netinkamai išsprendus civilinio ieškinio klausimą dėl nukentėjusiajai D. E. priteisto neturtinės žalos dydžio.

5.2. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės žalos (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

5.3. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kalto asmens interesus, siekiant teisingos bei protingos interesų pusiausvyros. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.).

6. Skundžiamu nuosprendžiu iš E. A. priteista atlyginti D. E. 20 000 Eur neturtinės žalos. Apygardos teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad D. E. dėl sūnaus nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotina, jog jai padaryta neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir tokiai žalai teisingai atlyginti.

7.1. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog žmogaus gyvybė yra itin svarbi vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nukentėjusioji D. E. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinį stresą dėl sūnaus, su kuriuo kartu gyveno ir palaikė artimus santykius, mirties, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai atsirado ilgalaikių sunkių sveikatos sutrikimų. Civiliniame ieškinyje nepateikta duomenų apie D. E. psichikos būsenos pablogėjimą (t. 3, b. l. 6–7; t. 2, b. l. 177–178).

8. Atsižvelgtina į tai, jog E. A. nužudė A. E. netiesiogine tyčia, be to, negalima visiškai ignoruoti ir netinkamo nukentėjusiojo elgesio.

8.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. E. prisidėjo prie garaže alkoholį vartojančios kompanijos, jau būdamas stipriai neblaivus, tačiau toliau girtavo ir kabinėjosi prie ten buvusių merginų (taip pat ir nuteistosios). Dėl to kilo konfliktas, ir nuteistoji E. A. jam sudavė keletą kartų ranka į veidą bei du kartus spyrė į galvą, o kitas asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, sėdinčiam A. E. sudavė kumščiu du kartus į veidą. Nuteistoji parodė sudavusi A. E., nes jis lietė jos krūtinę ir sėdmenis, o jai buvo nemalonus toks nukentėjusiojo elgesys, be to, po jos suduoto smūgio A. E. pasakė ją užmušiąs (t. 3, b. l. 18–20, 34, 108).

Liudytojas V. K. patvirtino, kad A. E. prie kompanijos prisidėjo, būdamas jau labai girtas. Liudytojas konflikto pradžios nematė, tačiau į garažą sugrįžo tuo metu, kai A. E. kalbėjo su E. A. pakeltu tonu, rodė jai nepagarbą (t. 2, b. l. 193–196). Šią aplinkybę nurodė išgertuvėse dalyvavę V. A., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus ir kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka perskaityti teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 44–46), bei liudytoja A. J., kuriai A. E. taip pat rodė nepagarbų dėmesį (t. 3, b. l. 96–98).

8.2. Taigi nors E. A. tyčia sudavė A. E. smūgius rankomis ir kojomis į galvą, tačiau A. E. elgėsi netinkamai ir išprovokavo E. A. padaryti nusikaltimą, kuri dėl girtumo veikė spontaniškai, paveikta jo žodžių ir priekabaus elgesio. Nuteistosios girtumas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, tačiau tai nereiškia, jog jau aptartos aplinkybės nėra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai.

9. Analizuojant konflikto eigą ir nuteistosios elgesį po jo, yra svarbūs minėtų liudytojų parodymai, iš kurių matyti, jog E. A. ir V. A. konfliktas su A. E. buvo trumpalaikis, nuteistoji E. A. su A. E. susitaikė ir jį išlydėjo namo.

10. Tai, kad konfliktas buvo pasibaigęs, o A. E. su E. A. daugiau nesipyko, priešingai, pastaroji jam norėjo padėti ir, pasijutus blogai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o šis ją užstojo prieš atvykusius pareigūnus, patvirtina kiti bylos duomenys. Kaip liudytojas apklaustas patrulis A. S. parodė, kad nuvyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur buvo neblaivus vyras sužalota galva, su juo buvo mergina, kuri jį prilaikė. Mergina užsiminė apie konfliktą, tačiau vyriškis ją tildė, ragino nieko nepasakoti, pareigūnams tvirtindamas, kad užsigavo krisdamas (t. 2, b. l. 178). Tokią pačią aplinkybę nurodė ir kaip liudytojas apklaustas patrulis R. S., kuris papildomai paaiškino, jog sužalotam vyriškiui jis padėjo įlipti į greitosios medicinos pagalbos automobilį, o šalia buvo neblaivi mergina, jos akys paraudusios, matėsi ašaros, su sužalotu vyriškiu ji elgėsi rūpestingai (t. 2, b. l. 178–179). Iš pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtos merginos (E. A.) nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris atitinka greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytą kvietėjo telefono numerį, o tai rodo, jog būtent nuteistoji E. A. iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 15, 41). Taigi iškviesdama medicinos pagalbą ji siekė padėti A. E. ir tai padarė. Ši aplinkybė pripažinta jos atsakomybę lengvinančia.

11. E. A. yra jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus, yra neteista ir gerai charakterizuojama. Teismas nustatė dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią. Nukentėjusysis A. E. niekur nedirbo, buvo išlaikomas tėvų ir girtavo (liudytojo E. K. parodymai, t. 2, b. l. 191–193; nukentėjusiosios D. E. parodymai, t. 2, b. l. 177–178).

12. Apeliantė skunde akcentavo savo materialinę padėtį ir ribotą galimybę sumokėti teismo priteistą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau į šį kriterijų atsižvelgiama, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.

12.1. Iš bylos duomenų matyti, jog E. A. turtinė padėtis tokia, kad prašomą iš jos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį (20 000 Eur) išieškoti realiai nebus galimybės. Be to, nustatant atlygintiną neturtinę žalą, įvertinamos ne tik aplinkybės, rodančios kaltininko turtinę padėtį žalos atlyginimo priteisimo metu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Mažai tikėtina, jog E. A. ateityje galės uždirbti ar įgyti turto tiek, jog galėtų atlyginti prašomo dydžio nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, juo labiau kad nuteistoji prieš tai privalės atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, ji augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas neturi nė metų amžiaus, o kitas turi fizinę negalią (t. 3, b. l. 73, 74, 75).

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į susiklosčiusią teismų praktiką, jog tokio pobūdžio nužudymo bylose nukentėjusiesiems (tėvams) iš kaltininko priteisiama nuo 8 926 Eur iki 14 481 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, 2K-162-895/2015, 2K-179-699/2015, 2K-513-697/2015 ir kt.).

14. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, todėl nukentėjusiajai D. E. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas iki 10 000 Eur. Pabrėžtina, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, privalu laikytis šalių lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose.

16. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį civilinio ieškinio priteisimo dalyje pakeisti:

iš E. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai D. E. sumažinti iki 10 000 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.