- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- e2-8561-907/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05962-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovei E. A., institucijoms, duodančioms byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikino motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei spręsdama ieškovo N. L. atstovės ir atsakovės E. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsakovės E. A. pateiktą ieškinio pripažinimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas N. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei E. A., institucijoms, duodančioms byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-798-650/2014 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013 m., gyvenamąją vietą su tėvu N. L., pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-798-650/2014 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir priteisti iš atsakovės E. A. nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovo N. L. banko sąskaitą, paskiriant jį šių lėšų valdytoju uzufrukto teise, laikinai apriboti motinos E. A. valdžią nepilnamečio sūnaus A. L., gim. 2013m., atžvilgiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė Šiaulių apygardos teismo 2017-06-22 teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteista laisvės atėmimo bausme už nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., padarymą, be to, tinkamai nesirūpina vaiku (1-14 b. l.).
Ieškovas N. L. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Ieškovo atstovė advokato padėjėja K. R. parengiamajame teismo posėdyje visiškai palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, po posėdžio pateikė ieškovo vardu su atsakove E. A. pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, prašė ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalims žinomos šio procesinio veiksmo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. ir 294 str.
Atsakovė E. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje ieškinį pripažino, po parengiamojo teismo posėdžio pateikė teismui ieškinio pripažinimą raštu ir taikos sutartį, sudarytą su ieškovu, kurią prašo teismo patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalims žinomos šio procesinio veiksmo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. ir 294 str.
Institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. parengiamajame teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą, kad šiuo metu vaikui geriausia būtų gyventi su tėvu (75-76 b. l.).
Institucijos, duodančios byloje išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodyta, jog palaiko pateiktą išvadą laikinai palikti vaiką su tėvu, tėvo gyvenimo sąlygos patikrintos, jos pripažintos tinkamomis ir saugiomis (62-64, 132 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio pagrindinis reikalavimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis nustato, jog bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsakovė E. A. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, tačiau į parengiamąjį teismo posėdį atvyko ir pareiškė, jog ieškinį visiškai pripažįsta, po parengiamojo teismo posėdžio užpildė ir pateikė teismui ieškinio pripažinimą raštu. Parengiamajame teismo posėdyje ji nurodė, jog puikiai suvokia, kad šiuo metu, kai apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka dalyje tik dėl civilinio ieškinio, yra nuteista laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, tai galėtų padaryti tėvas, sutiko, kad iki šiol vedė netinkamą gyvenimo būdą, nevisada tinkamai pasirūpindavo sūnumi, todėl nurodė, jog sutinka, kad jai laikinai būtų apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu, sutiko su jo gyvenamosios vietos pakeitimu ir išlaikymo dydžiu (137 b. l.), dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo sudarė su ieškovu taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba ieškinys atmetamas (CPK 406 str. 1 d.). Pagal CPK 140 str. 2 dalį bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. CPK 140 str. 3 d. nustato, kad šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Šios bylos ypatumas yra tas, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra reikalavimas dėl motinos valdžios laikino apribojimo, dėl ko taika nėra galima, todėl šioje dalyje byloje turi būti priimamas sprendimas. Tačiau šioje civilinėje byloje atsakovė ieškinį ir šioje dalyje pripažįsta, todėl galimas bylos nagrinėjimo užbaigimas iš esmės su sutrumpintais motyvais (CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d.). Dėl kitų ieškinio reikalavimų (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo) galimas taikos patvirtinimas, nes šalys susitarė abipusiu susitarimu, todėl minėti klausimai gali būti nagrinėjami kartu ir turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus tuo aspektu, ar toks teismo sprendimas nepažeidžia paties vaiko psichologinės gerovės.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Motinos valdžios apribojimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir motinos tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir motinos santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Atsižvelgiant į vaiko interesus nagrinėjamoje byloje, į tai, kad motinai atliekant laisvės atėmimo bausmę vaikas lieka be motinos priežiūros ir globos, į tai, kad būtina užtikrinti vaiko priežiūrą, globą ir saugumą, į tai, kad atsakovė visiškai pripažįsta ieškinį, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo sudarė su ieškovu taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, teismas, remdamasis CPK 140 str. 2 d., nutaria baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti sprendimą rašytinio proceso tvarka, nes to nedraudžia įstatymas, be to, tai neprieštarauja šalių ir išimtinai vaiko interesams, nes jis nelieka be globos (CPK 375 str., 376 str., 400 str.).
Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos (15 b. l.) matyti, kad A. L. gimė 2013m., jo motina yra atsakovė E. A., o tėvas – ieškovas N. L..
Ieškovas nurodo, jog atsakovė netinkamai panaudoja motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jo nelavina, neugdo, vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį, bandė nusižudyti, smurtauja vaiko atžvilgiu, niekur nedirba, daro administracinius nusižengimus, padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuteista laisvės atėmimo bausme, taip savo amoraliu elgesiu daro neigiamą įtaką nepilnamečiam sūnui, todėl prašo laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią vaiko atžvilgiu. Atsakovė minėtų aplinkybių neginčijo, su ieškiniu sutiko, pateikė jo pripažinimą raštu (137 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 268 str. 5 d. nustatyta, kad atsakovui ieškinį pripažinus visiškai ar iš dalies, teismas gali surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus. Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja ji auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 str. 2 d.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009).
Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė E. A. netinkamai panaudoja motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jo nelavina, neugdo, nesirūpina jo sveikata, reguliariu apsilankymu pas gydytojus (110-116, 119-123 b. l.), dažnai vartoja alkoholį, daro administracinius nusižengimus (103-106 b. l.), vaiko akivaizdoje bandė nusižudyti, smurtauja vaiko atžvilgiu, niekur nedirba (54-57 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2017-06-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-300/2017 atsakovė buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., nuteista laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą (34-42 b. l.). Atsakovė to nepaneigė, su ieškinio reikalavimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo sutiko, nurodė, jog atlikdama laisvės atėmimo bausmę negalės tinkamai pasirūpinti vaiku. Teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu ji daro žalą vaiko vystymuisi, ji pažeidė savo, kaip motinos, pareigas vaiku rūpintis, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tačiau atsakovė nori pasikeisti, atlikti bausmę, įsidarbinti, mokėti vaikui išlaikymą, galbūt, ateityje, įgijusi pakankami lėšų pragyvenimui, galės tinkamai vykdyti motinos pareigas. Iš byloje esančių duomenų ir institucijų, duodančių byloje išvadą, pateiktų išvadų matyti, kad nepilnametis vaikas A. L. su motina bendrauja, tarp motinos ir sūnaus nėra nutrūkę artimi šeimyniniai ryšiai, atsakovė myli savo sūnų ir galbūt ateityje norės pati jį auklėti bei juo rūpintis, yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovei laikinai apribotina motinos valdžia vaiko A. L. atžvilgiu, nenustatant termino, nes įstatymas jokio termino laikinam tėvų valdžios apribojimui nenustato (LR CK 3.180 str.).
Išaiškintina atsakovei, kad apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 str. 3 d.). Tačiau tėvų valdžios apribojimas yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (motinai atlikus laisvės atėmimo bausmę, dirbant, materialiai remiant vaiką, turint pastovią gyvenamąją vietą ir esant įrodymams, kad ji gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas jos rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą (CK 3.181 str. 3.182 str. 3 d.), t. y. motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti sūnų, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovės situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir motinos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei šiai nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.
CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą bei priteisia išlaikymą. Ieškovas prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-798-650/2014 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., gyvenamąją vietą su tėvu N. L., pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-798-650/2014 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir priteisti iš atsakovės E. A. nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovo N. L. banko sąskaitą, paskiriant jį šių lėšų valdytoju uzufrukto teise.
Konstatuotina, kad nebeliko ginčo tarp šalių dėl vaikui priteistino išlaikymo iš atsakovės bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. 2017-10-03 po parengiamojo teismo posėdžio šalys sudarė taikos sutartį, prašydamos teismo ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
Šalių prašymai tenkintini
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d.). Šalys sudarė taikos sutartį, kurioje nurodė, kad susitaria ginče dėl nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., gyvenamosios vietos pakeitimo (nustatymo su tėvu) ir vaiko išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo, prašydamos šią sutartį patvirtinti, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Kadangi taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia šalių teisių bei nepilnamečio vaiko teisėtų interesų, taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla dalyje pagal ieškovo teiktus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo nutrauktina.
Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.).
Priimdamas sprendimą, teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą. Kadangi ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-13 nutartimi (43-44 b. l.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, todėl tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 75,00 Eur žyminis mokestis, kitoje ieškinio dalyje šalims sudarius taikos sutartį teismas bylinėjimosi išlaidų (taip pat ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) nepaskirsto ir nepriteisia (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 94 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Be to, teismui suteikta teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tinkamą procesinį šalių elgesį (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.). Be to, pažymėtina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo šalys susitarė taikos sutartyje (taikos sutarties 3 p.), todėl teismas šio klausimo nesprendžia.
Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-21 nutartimi (70-72 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. L., gim. 2013m., ir nustatyta laikina gyvenamoji vieta nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., su tėvu N. L.,- paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, jos panaikintinos (CPK 149 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 2 d., 3 d., 259 str., 263-270 str., 293 str. 1 d. 5 p., 307 str., 376 str., 406 str., teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinio reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo tenkinti.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. L., gim. 2013m, atžvilgiu.
Patvirtinti 2017-10-03 sudarytą ieškovo N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo advokato padėjėjos K. R., ir atsakovės E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) taikos sutartį dalyje dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos ir priteisto vaikui išlaikymo pakeitimo tokiomis sąlygomis:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-798-650/2014 nustatytą nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., gyvenamąją vietą su ieškovu tėvu N. L., a.k. (duomenys neskelbtini)Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-798-650/2014 nepilnamečiam vaikui A. L., gim. 2013m., priteistą išlaikymą ir nustatyti, kad atsakovė E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., išlaikymui moka po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) šių lėšų valdytoju uzufrukto teise.Atsakovė E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja atlyginti ieškovo N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas – 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų).
Patvirtinus šalių taikos sutartį dalyje dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos ir priteisto vaikui išlaikymo pakeitimo, civilinę bylą toje ieškinio reikalavimų dalyje nutraukti.
Priteisti ieškovui N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L., gim. 2013m., ir nustatytą laikiną gyvenamąją vietą nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2013m., su tėvu N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.