- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-1704-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11123-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- Z. U., V. U.
- Atsakovas
- I. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) I. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-255-1080/2022 pagal ieškovų Z. U. ir V. U. ieškinį atsakovei I. U. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės 14 990,03 Eur skolą, 3 747,51 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo iki reikalavimo visiško įvykdymo bei bylinėjimo išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai su atsakove 2010 m. birželio 23 sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią susitarė sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Nors šalys sutarė, kad pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį šalys sudarys iki 2011 m. rugsėjo 13 d., tačiau atsakovei paprašius, ieškovai sutiko buto perrašymą atidėti. Nors ieškovai nesulaukė pagrindinės Sutarties įforminimo, tačiau mokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas, kaupė lėšas pastato remontui ir eksploatacijai, atliko buto remontą, pritaikė jį savo poreikiams. Pašlijus šeimyniniams santykiams atsakovė į savo butą negrįžo, išsinuomojo kitą butą. Kadangi pagrindinė Sutartis nebuvo sudaryta ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl buto Sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo, kuris teismo buvo netenkintas. Ieškovams nepavykus pripažinti nuosavybės teisių į butą, nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ieškovai išsikraustė iš buto ir nebemoka komunalinių mokesčių, tačiau atsakovė neatlygina jų patirtų išlaidų, susijusių su svetimo daikto išlaikymu, pagerinimu ir kaupiamųjų lėšų mokėjimu. Ieškovų teigimu, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buto remontui, eksploatacijai, įrengimui, išlaikymui išleido 14 990,03 Eur.
3. Pažymėjo, jog kad buto stovis perdavimo ieškovams pagal preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį metu buvo tik patenkinamas, tiek vidinė apdaila buvo nusidėvėjusi, tiek išsikrausčius nebuvo sutvarkyti akivaizdūs trūkumai, nesutvarkyti, san. mazgai, trūko pagrindinių daiktų ir įrenginių, taigi butas nebuvo įrengtas taip, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Siekiant padaryti butą tinkamu naudotis ieškovai buvo priversti padaryti buto pagerinimus, kokybinius sprendimus, kurie įtakojo ir buto vertės padidinimą. Anot ieškovų, turto savininkės atsakovės leidimą ir pritarimą atlikti daikto pagerinimus liudija jos konkliudentiniai veiksmai. Suma už remontą ir lėšos kaupiamos renovacijai taip pat gali būti priteisimos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu ir faktiškai nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki šiol gyvena bute be jokio teisinio pagrindo ir už tai atsakovei nemoka jokio atlygio. Atsakovė 2004 metų pabaigoje pati atliko buto kapitalinį remontą; sutvarkyta elektros instaliacija, todėl jos tvarkyti nebuvo reikalo, virtuvė buvo pačios atsakovės suprojektuota ir pagaminta bei sumontuota, todėl jos taip pat nebuvo reikalo remontuoti. Dėl buto būklės antstolė, konstatavusi faktines aplinkybes, nematė ir nevertino buto, kaip nekilnojamojo turto objekto, būklės iki buto vadinamojo remonto, kurį neva atliko ieškovai. Buto grindys nauja danga perklotos nebuvo, ieškovai jokių tinkavimo darbų bute neatliko.
6. Atsakovė pažymėjo, kad ji niekada jokia forma nedavė ieškovams jokio leidimo (sutikimo) atlikti buto bet kokių pagerinimų, tokio leidimo ieškovai atsakovės ir neprašė. Ieškovai nenurodo ir pateikia įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengti su ranga susiję dokumentai, apie galimai padarytus buto pagerinimus, dėl buto pagerinimo patirtas išlaidas, apie tai, kad ieškovams pradėjus gyventi bute, jis buvo avarinės būklės ir/ar netinkamas gyventi. Taip pat nepateikia įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl buto faktinio realaus pagerinimo, t. y. statybos rangos sutarčių, atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktų, apmokėjimą už rangos darbus patvirtinančių dokumentų ir pan. Papildomai pažymėjo, kad ieškovai gera valia iš buto iki šiol neišsikėlė ir teisės aktų nustatyta tvarka buto atsakovei neperdavė, todėl atsakovė buvo priversta inicijuoti iškeldinimą iš buto teismine tvarka.
Šalies argumentai
7. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybės ir argumentus.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškinio argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės I. U. ieškovams Z. U. ir V. U. 12 797,79 Eur išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 797,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 797,57 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovų atsakovei 1 022,33 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovės valstybei 43,47 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, prejudiciniais faktais nustatyta, kad egzistuoja viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių ieškovų teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjo, t. y. atsakovės, leidimą. Šiuo atveju esant skirtingoms šalių pozicijoms dėl leidimo turinio, teismas vertino atliktų buto pagerinimo apimtį ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus.
11. Teismas pažymėjo, jog šalys rašytinės nei panaudos, nei nuomos sutarties nesudarė, neaptarė konkrečių statybos ir remonto darbų, jų kainų, būtinumo, todėl būdami neatsargūs ir nerūpestingi kaip civilinių teisinių santykių subjektai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl teismas laikė, kad nuostoliai, atsiradę dėl nesuderintų šalių veiksmų, tenka abiem šalims. Nustatant ieškovų patirtas išlaidas, teismas įvertino atliktus remonto darbus, atskiriant remonto darbus nuo išsinuomoto daikto pagerinimo.
12. Teismas nustatė, jog atlikus buto remonto darbus buvo iš esmės pagerintas atsakovės turtas, t. y. pagerintos jo techninės savybės, pagerinti buto kokybiniai sprendimai (pakeistos plytelės, atnaujintos grindys, išspręstos buto erdvės problemos, pasikeitė virtuvės grindų lygis, sutvarkytos buto sienos, pakeistas boileris, gyvatukas ir kt.), atsakovė suremontuotu turtu naudojasi iki šiol, jį nuomoja, gauna pajamas, o duomenų apie tai, kad ieškovams išsikrausčius atliko papildomą buto remontą, papildomai investavo į jo techninę būklę, ar jį būtina iš naujo remontuoti, atsakovė nepateikė. Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti bute atliekami remonto darbai, ir iš pateikto antstolės Daivos Prunskienės 2015 m. rugpjūčio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad bute atlikti remonto darbai. Apie buto pagerinimo darbus netiesiogiai tvirtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas yra 1955 m. statybos. Atsakovė, kaip turto savininkė, duomenų apie tai, kad butas nereikalavo remonto darbų, neteikė. Teismas vertino, jog nustatyti viso buto remonto darbai akivaizdžiai pagerino buto techninę būklę, padidino jo vertę (CK 1.5 straipsnis).
Atsiliepimas
13. Atsakovė nurodė, kad ieškovams išsikrausčius ir jai pateikus į butą paaiškėjo, kad jis yra apgadintas - sienos perdažytos be atsakovės sutikimo, apgadinta virtuvės įranga, išmontuotas ir pasisavintas gartraukis ir kt., ir šią aplinkybę tvirtina 2020 m. rugpjūčio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau teismas vertino, jog pastarieji atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi konstatuota, kad buto remonto darbai buvo atlikti su atsakovės sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas taip pat nustatė, kad yra tam tikri galimai natūralus buto eksploatacijos požymiai, tačiau iš fotonuotraukų negalima nustatyti, kad visi jose užfiksuoti įbrėžimai, langų nišų įtrūkimai ar kiti sąmatoje nurodyti atlikti darbai reikalingi dėl to, kad ieškovai butą sugadino, todėl šiuos atsakovės argumentus teismas laikė nepagrįstais.
15. Teismas nustatė, kad ieškovai susitarė su Z. K., kad jis atliks buto remonto darbus ir ieškovai įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus, medžiagas ir įrenginių nuomą, kurioje taip pat nurodytas laikotarpis ir sumos. Atsakovė nurodytų išlaidų teisingumo neginčijo. Teismas sprendė, kad ieškovų prašomos priteisti daikto pagerinimo išlaidos remonto darbams, statybinėms medžiagoms, įrenginių nuomai, specialiems baldams, viso 10 684,32 Eur yra pagrįstos, atitinkančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, teismas minėtas išlaidas priteisė iš atsakovės.
16. Teismas pažymėjo, jog ieškovai nurodė, kad išlaidos įtaisams ir lempoms sudaro 1 892,13 Eur, tačiau šios išlaidoms pagrįsti ieškovai nepateikė jokių įrodymų. Tačiau atsakovei neginčijant, neteikiant duomenų, kad lempas ir įtaisus (užuolaidas, karnizus) ji bute naudoja ir toliau pagal paskirtį, teismui įvertinus lempų ir įtaisų nusidėvėjimą, sprendė, jog pagrįsta šių išlaidų suma laikytina 1 000,00 Eur. Taigi, šias išlaidas teismas taip pat priteisė iš atsakovės.
17. Teismas nurodė, kad iš UAB „Mano Būstas“ Skolų valdymo ataskaitos ir UAB „ADMI“ 2020 m. vasario 18 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio ieškovai mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas ir kaupė Buto kaupiamąsias lėšas, patyrė išlaidų namo techninei priežiūrai, papildomiems darbams, šildymo sistemos priežiūrai, laiptinės langams ir jų keitimui, kurios sudaro 1 113,58 Eur, jų dydžio atsakovė neginčijo. Kadangi pagal UAB „ADMI“ pažymą lėšos mokėtos atsakovės turtui išlaikyti ir jos naudai, todėl teismas laikė taip pat išlaidomis skirtomis daikto pagerinimui, dėl ko jas priteisė iš atsakovės.
Šalies argumentai
18. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės išlaidas faktinių aplinkybių konstatavimui, kurias sudaro 100,00 Eur, tačiau nepateikė šių išlaidų sumokėjimo faktą pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nurodė, jog būtent ieškovams, siekiantiems įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, galinčius lemti deliktinės atsakomybės taikymą (kad patirtos kraustymosi išlaidos), teko pareiga tokius jos veiksmus įrodyti ir pagrįsti, t. y. pateikti įrodymus, kad šias išlaidas ieškovai patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovams nepateikus šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, teismas pastarąjį ieškinio reikalavimą laikė nepagrįstu ir atmestinu.
20. Pripažinus, kad ieškovai turi teisę į išlaidas patirtas daikto pagerinimui CK 6.501 straipsnio pagrindu, teismas laikė, jog ieškovai neįgijo teisės reikalauti CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatytų 5 procentų dydžio metinių palūkanų už be pagrindo įgytą turtą, dėl ko šį reikalavimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
21. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) I. U. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Nustačius, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir nesant galimybės atskleisti jos esmės apeliacinės instancijos teisme, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliantė nurodė, jog priešingai nei teigia teismas, ji ginčijo ir atliktų darbų pobūdį ir apimtį, o taip pat pateikė įrodymus, apie tai, kad bute remonto darbai tikrai nebuvo reikalingi. Ieškovų pateiktos į bylą nuotraukos akivaizdžiai įrodo, kad butas buvo suremontuotas, juose matosi, kad butas buvo geros būklės, tačiau ieškovų specialiai fotografuotas jau pradėjus jame darbus, pačių ieškovų prišiukšlintas, prikrautas išmontuotų daiktų, kad atrodytų apleistas ir reikalaujantis remonto.
22.2. Tai, kad bute atsakovės lėšomis buvo darytas kapitalinis remontas paliudijo ir M. U.. Pažymėjo, kad nors M. U. ir pamiršo išvardinti visus darbus, kurie buvo atlikti, tačiau ir iš jo išvardintų darbų akivaizdu, kad butas, skirtingai nei ieškovų, buvo remontuotas kapitaliai ir iš esmės pagerintas būtent atsakovės daryto remonto pagrindu. Ieškovų atlikti darbai detalizuoti atliktų darbų sąraše, iš kurio matosi, kad atlikti einamojo remonto, tačiau ne kapitalinio remonto darbai bei pirkti daiktai būtini ieškovų poreikiams tenkinti. M. U. pasisakymas dėl grindų lygio, neremontuotos vonios bei senų plytelių neatitinka tikrovės, nes sujungus tris patalpas į vieną jos negalėjo būti paliktos neremontuotos ir buvo suremontuotos kaip ir visas butas. Tai, kad buto apdaila nepatiko ieškovams ir jie ją pakeitė pagal savo skonį, butui vertės nepridėjo.
Atsiliepimas
22.3. Atsakovės teigimu, ieškovai neįrodė kiek būtent padidėjo atsakovei priklausančio buto vertė po jų atlikto remonto, tuo tarpu turto pagerinimų dydį skaičiavo tik remiantis turėtomis išlaidomis, nors atlyginamos ne patirtos šiam tikslui būtinos išlaidos, o dėl šio pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas. Pažymėjo, kad net jei ieškovai ir atliktų turto pagerinimo darbus, tiek kiek jie faktiškai turėjo dėl to išlaidų, tai savaime nereikštų, kad tokios išlaidos turi būti atlyginamos ieškovams, nes reikėtų nustatyti kaip atlikti pagerinimai nusidėvėjo, kiek šiuo metu dėl atliktų pagerinimų yra padidėjusi ginčo patalpų vertė ir pan.
22.4. Byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti buto vertę iki ieškovų atlikto remonto ir po jo, todėl atsakovei neaišku kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad išvardinti buto remonto darbai akivaizdžiai pagerino jo techninę būklę, padidino jo vertę.
22.5. Nurodo, jog ieškovai nepateikė jų deklaruotų išlaidų pagrindžiančius dokumentus, sutartis ir pan. Ieškovų pateikti kvitai/čekiai dėl statybinių ir kitų medžiagų pirkimo, neįrodo kur tos medžiagos ir kada buvo naudojamos/panaudotos. Iš ieškovų pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad viskas buvo panaudota būtent butui remontuoti. Iš pateiktų užrašų negalima spręsti pagal kokius įkainius skaičiuoti darbai, nėra įvertintas nusidėvėjimas, bet ir neatsižvelgta, kad dalis darbų yra atlikta nesilaikant normatyvų. Taip pat, neįvertinta ir tai, kad darbai buvo atlikti ūkio būdu, dėl ko, iš pateiktos sąmatos identifikuoti turto pagerinimo vertės, kas reikšminga CK 6.501 straipsnio, reglamentuojančio daikto pagerinimo klausimą, prasme, nėra galimybių.
22.6. Atsakovės teigimu, teismas ieškovų nurodomų patirtų buto pagerinimo išlaidų nepagrįstai nevertino jų būtinumo, realumo ir pagrįstumo aspektais, nepagrįstai netyrė sąmatų turinio, taip netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį. Siekiant tinkamai nustatyti, kas iš tikrųjų vertintina kaip buto pagerinimas, būtina įvertinti visus darbus atskirai, tačiau teismas ieškovų atliktų darbų kiekvieno atskirai nevertino, išvadą dėl buto pagerinimo priėmė atsižvelgdamas į darbų visumą.
22.7. Butas buvo suremontuotas, o virtuvėje ir plytelės ir grindys buvo geros būklės ir jų pakeitimas buvo ieškovų skonio reikalas, o ne būtinumas, sąlygojęs buto pagerinimą; pertvarkyta televizijos ir laidinio telefono instaliacija, įvestas optinis kabelis internetui bei sienoje tarp kambario ir svetainės užtaisyta anga – šie darbai taip pat rodo būtent ieškovų poreikį šiems darbams. Atsakovė nesinaudojo ir neturėjo jokio poreikio naudotis laidiniu telefonu, interneto įvedimas – taip pat yra ieškovų poreikis, nes atsakovė tokio poreikio niekada neturėjo, naudojosi mobiliuoju internetu; 70 proc. pakeistas parketas, nes taisant neveikiantį šildymą, grindys buvo sugadintos – akivaizdu, jog tai yra einamojo remonto darbas, t. y. ieškovams sugadinus parketą, atitinkamai reikėjo jį pakeisti, tad už ieškovų sugadinto parketo pakeitimą, atsakovei mokėti nereikia.
22.8. Atsakovė nurodo, jog nedraudė/neribojo galimybes ieškovams pasiimti likusius bute jiems priklausančius daiktus; priešingai, atsakovė buvo nurodžiusi, kad ieškovai gali pasiimti bute paliktus daiktus, tačiau sprendžiant iš to, kad jie daiktus paliko savo valia, darytina išvada, jog jie jų pasiimti tiesiog nepageidauja ir nepagrįstai prašo už jos kompensaciją.
22.9. Ieškovams butas perduotas buvo 2011 metų pabaigoje, taigi ieškovai bute gyveno apie 8 metus, todėl privalėjo daryti ir remontą (CK 6.636 straipsnis). Ieškovai po remonto ir toliau gyveno bute ir naudojosi remontu apie 7 metus, todėl remonto išlaidas turi prisiimti sau.
22.10. Atsižvelgiant į tai, kad leidimo remontuoti butą suteikimo ar nesuteikimo klausimas nebuvo įrodinėjimo dalyku, todėl į bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo šalių nebuvo teikti jokie įrodymai, nei susiję su buto remontu, nei su leidimu jį atlikti. Tačiau tai, kad atsakovė neginčijo ieškovų atliktų atitinkamų remonto darbų faktą, jokiu būdu nesuponuoja, kad šie darbai buvo atlikti su jos sutikimu, nes tai, kad veiksmas neginčijamas nereiškia, kad su juo yra sutinkama, apie jį tiesiog gali būti nežinoma, ką nepagrįstai konstatavo teismas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-41-450/2022 padaryta išvada dėl sutikimo remontuoti butą negali būti laikoma pagrįsta, taip pat niekaip negali būti vertintina kaip prejudicinis faktas šioje byloje.
Šalies argumentai
22.11. Apeliantė nurodo, jog teismas neteisingai kvalifikavo ieškovų gyvenimo bute teisinį pagrindą, taip pat neteisingai nustatė su ieškovų gyvenimu bute susijusias aplinkybes, kas suponavo netinkamų teisės normų taikymą sprendžiant klausimą dėl ieškovų išlaidų atlyginimo. Teisme nebuvo nustatytos aplinkybės, kada atsakovė leido ieškovams atlikti buto kapitalinį remontą ir kokius remonto darbus leido atlikti.
22.12. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas buvo priimtas vienašališkai, nesuteikus jai teisės susipažinti ir atsikirsti į naujus ieškovų argumentus, nurodytus baigiamojoje kalboje, juolab kuriais remiantis teismas pagrindė savo sprendimą. Nurodė, jog teismui atsakovės atstovės buvo pateiktas prašymas dėl posėdžio atidėjimo, kuris neatsižvelgiant į tai, kad posėdyje nedalyvavo nei atsakovės atstovė, nei pati atsakovė, tenkintas nebuvo.
22.13. Teismas priteisdamas ieškovams visą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nevertino šių išlaidų pagrįstumo, specialių žinių veiksmams už kurios prašoma atlyginti išlaidas kaip už teisines paslaugas, reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, o taip pat mastą, nei į tai, kad nurodytos išlaidos neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo kriterijų. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JV004371 ieškovų buvo teikta kartu su 2021 m. kovo 31 d. prašymu ir pagal ją priteistos išlaidos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2981-661/2020, todėl šios išlaidos priteistos nepagrįstai. Taip pat byloje į priteistų išlaidų apskaičiavimą nepagrįstai yra įtraukta 717,00 Eur suma.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliantės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. d. sprendimo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
23.1. Ieškovai nurodo, jog 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 Lietuvos apeliacinis teismas išsiaiškinęs tikruosius sutarties šaliu ketinimus ir šalių elgesį po sutarties sudarymo konstatavo, kad atsakovai iš tiesų siekė įgyti butą, kuriame vėliau apsigyveno, mokėjo buto mokesčius, atliko jo remontą, o atsakovė realiai ketino parduoti šį daiktą, nes jį pardavusi siekė kartu su atsakovu įsigyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu bei ten gyventi. Pažymėjo, kad minėtoje nutartyje teismas nenustatė jokių turto panaudos ar nuomos santykių, o konstatavo, kad ieškovai butą pirko, o apeliantė – pardavė, o ginčo šalių sudaryta Preliminarioji sutartis liko neįvykdyta dėl apeliantes kaltės.
23.2. Ieškovai taip pat nurodo, jog sudarius Preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį bei šios sutarties pagrindu ieškovams sumokėjus apeliantei visą buto kainą, taip pareiškus butą turėti kaip savą, atsiranda sąžiningas buto valdymas. Elgdamiesi kaip sąžiningi buto savininkai ir įvertinę buto būklę, ieškovai butą pagerino, t. y. savo lėšomis atliko kapitalinį remontą, mokėjo už komunalines paslaugas, kaupė lėšas pastato remontui ir eksploatacijai.
23.3. Apeliantė leidimą ieškovams paveikti daiktą pagal savo valią daug kartų pagrindė savo konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, per visą laikotarpį nuo Preliminarios sutarties pasirašymo iki ginčo teisme dėl Sutarties pripažinimo sudaryta, apeliantė nei karto jokiais veiksmais neišreiškė savo valios atsisakyti pasirašyti Sutartį; iš karto, po buto pirkimo - pardavimo Preliminarios sutarties sudarymo apeliantė atidavė ieškovams buto raktus, nemokėjo komunalinių mokesčių, namo išlaikymo mokesčių; per visą laikotarpį iki ginčo teisme dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, apeliantė nei karto jokiais veiksmais neišreiškė prieštaravimo dėl bute daromo kapitalinio remonto darbų; 2013 m. rugpjūčio 12 d. apeliantė deklaravo Z. U. gyvenamąją vietą bute. Toks apeliantės elgesys ieškovų buvo vienareikšmiškai vertintas kaip pripažįstantis jų nuosavybės teisę į butą, o tuo laikotarpiu elgėsi kaip sąžiningi buto savininkai naudodamiesi juo ir atlikdami buto pagerinimus.
23.4. Apeliantė pretenzijas dėl ginčo buto atsakovams pradėjo reikšti jau nagrinėjant civilinę bylą dėl buto priteisimo arba praėjus daugiau kaip 7 metams po preliminariosios sutarties galiojimo termino pasibaigimo. Apeliantė, žinodama apie ieškovų atliekamus remonto darbus, kaip daikto savininkė, kuri dabar ginčija buto pagerinimo darbų pobūdį, apimtį ir pan., galėjo ir turėjo pareigą išsiaiškinti, kokie darbai bute buvo atliekami, nesutikus, reikšti prieštaravimą.
23.5. Ieškovai teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, pateikė detalią patirtų išlaidų suvestinę, išlaidų fiksavimo dienoraščio kopiją, sprendime įvardinta kaip „užrašai“, o taip pat atliktų darbų remonto darbų sąrašą. Buto remontą vykdė visame bute, pagerino buto būklę bei technines jo savybes.
23.6. Nors apeliantė nurodo jog remontas butui nebuvo reikalingas, nes ji pati 2004 metais atliko kapitalinį remontą, tačiau ieškovai pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, 2004-2006 metų laikotarpiu butą, paėmęs vartojamą paskolą iš AB SEB bankas bei pasitelkęs meistrus, remontavo M. U.. 2004-2006 metų laikotarpiu buvo atliktas paprastas remontas, po kurio liko neremontuota vonia, neišspręstas namo sienos apšildymo klausimas, todėl rūbų spintos siena labai pelijo, neišspręsta centrinio kambario pajuodusio, apipelijusio parketo problema, prasto šildymo, prasto vėdinimo. M. U. samdyti meistrai nudaužė lubų apvadus, o vonios ir tualeto patalpas remontuoti atsisakė. Prastą buto būklę prieš ieškovų atliktą kapitalinį remontą patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų byloje parodymai.
23.7. Apeliantė klaidina teismą ir teigia, kad neįrodyta, jog atliktas remontas pagerino buto vertę. Remiantis prejudiciniu faktu, ieškovams atlikus buto kapitalinį remontą jis tapo vertingesnis, t. y. apeliantei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31773-1097/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-910-779/2020, sutuoktinį, šioje byloje M. U. iškeldinus iš patalpų neįdėjus daugiau investicijų, butas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. yra nuomojamas, o apeliantė naudodama daiktus ir Viktoro ir Z. U. daikto pagerinimą, gauna pajamas.
23.8. Ieškovai pažymėjo, kad dėl posėdžio atidėjimo apeliantės atstovė nei prieš, nei po teismui nepateikė jokių sveikatos būklės pablogėjimą pagrindžiančių dokumentų, be to, dieną prieš apeliantė teismui pateikė savo nuomonę dėl bylos.
23.9. Ieškovų atstovas teismui pateikė tikslų ir be klaidų detalų darbų sąrašą, kurio pagrindu teismas ieškovams priteisė apmokėtas atstovavimo išlaidas. Ieškovų atstovas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo numatytų principų, pagristai įtraukė visas šioje byloje ieškovų patirtas ir apmokėtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
27. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
28. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra tarpusavyje artimais santykiais susijęs asmenys - atsakovė yra ieškovų sūnaus M. U. sutuoktinė. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys 2010 m. birželio 23 d. sudarė pastarojo buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė iki 2011 m. rugsėjo 13 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
30. Po buto preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovai atliko buto remonto darbus, mokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas, kaupė lėšas pastato remontui ir eksploatacijai. Pašlijus tarpusavio šalių santykiams, atsakovė 2014 m. sausio 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu persikėlė gyventi į kitą butą.
31. Ieškovai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams I. U. ir M. U. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo, kuris 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeitė, tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovams iš atsakovės I. U. priteisė 98 470,80 Eur negrąžinto avanso, 24 617,70 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat solidariai iš atsakovo priteisė 57 924,00 Eur negrąžintą paskolą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
32. Atsakovė I. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ieškovams dėl iškeldinimo iš buto, kuris 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3582-960/2020 buvo tenkintas ir nuspręsta iškeldinti ieškovus iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
33. Ieškovai nurodo, kad reiškia ieškinį atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo ir išlaidų atlyginimo, kurios susidarė dėl to, kad ieškovai laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buto remontui, įrengimui, eksploatacijai ir išlaikymui išleido 14 990,03 Eur, t. y. išlaidos patirtos daikto pagerinimui. Mano, kad turto valdytojas daikto pagerinimui yra gavęs leidimą ir pritarimą, todėl turto savininkas turi pareigą atlyginti turto valdytojo patirtas išlaidas, susijusias su daikto pagerinimu ir turto vertės padidėjimo bei nurodyta suma už remontą ir kaupiamos lėšos renovacijai taip pat gali būti priteisimos CK 6.237 straipsnio pagrindu.
34. Taigi, ieškovai siekia susigrąžinti lėšas, patirtas buto remontui, įrengimui, eksploatacijai, kitas išlaikymo išlaidas, t. y. išlaidas skirtas buto pagerinimui ir jam išlaikyti. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka ir teigia, jog sutikimo ieškovams atlikti remonto darbus nedavė, ieškovai nepateikė įrodymų apie bute atliktus pagerinimus ir tai, kad po remonto butas tapo vertingesnis, taip pat įrodymų apie išlaidų dydį, buto avarinę būklę iki remonto.
Dėl būtinumo atlikti remontą bute
35. Atsakovės teigimu, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ji ginčijo ir atliktų darbų pobūdį ir apimtį, o taip pat pateikė įrodymus, apie tai, kad bute remonto darbai nebuvo reikalingi.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad sudarius preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį ieškovai jame atliko sekančius remonto darbus: sienų tinkavimo darbus, sutvarkė elektros instaliacijos po sienomis išvedžiojimo darbus, įrengė gipsinės arkas tikslu išspręsti problemą, kai iš kambario patenki iš karto į laiptinę; virtuvėje išvalė ventiliacijos vamzdį ir paslėpė po virtuvės apdaila, išardytas grindų laminatas, išlygino virtuvės grindis, išklotos plytelės, suremontavo tualetą ir vonios patalpą (pakeitė senas plyteles, radiatorių, perdarė boilerio pakabinimo sieną, pakeitė lubas; išsprendė supelijusios sienos, prasto šildymo ir vėdinimo problemą, nušlifavo parketą, dėjo plyteles koridoriuje ir balkone, atstatė kambario lubų apvadus, įrengė karnizus, pakabino užuolaidas, investavo į namo stogo ir durų remontą, diktofono įrengimą, laiptinės langų keitimą ir kt.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, prastą buto būklę prieš ieškovų atliktą kapitalinį remontą patvirtina ieškovų į bylą pateiktos fotonuotraukos, antstolės Daivos Prunskienės ir Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Be to, apie atliktų remonto darbų apimtį, buto būklę prieš ir po ieškovų atlikto kapitalinio buto remonto, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai, t. y. liudytojas M. U. nurodė, kad paskutinį kartą butas buvo remontuotas 2004-2005 metais, per tą laiką eksploatuotas, todėl butą buvo reikalinga remontuoti. Taip pat ir liudytojai Z. K. ir O. V. paliudijo, kad bute buvo reikalinga atlikti remontą. Pažymėtina, jog atsakovė kaip turto savininkė duomenų apie tai, kad butas nereikalavo remonto darbų, neteikė (CPK 178 straipsnis).
38. Pažymėtina, jog koks detalus turėtų būti leidimas daryti daikto pagerinimus – tai kiekvienu konkrečiu atveju šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, žinodama apie ieškovų atliekamus remonto darbus, kaip daikto savininkė, kuri dabar ginčija buto pagerinimo darbų pobūdį, apimtį ir pan., galėjo ir turėjo pareigą išsiaiškinti kokie darbai bute buvo atliekami, nesutikus, reikšti prieštaravimus, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų prieštaravusi vykdomiems darbams, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog bute buvo reikalingas remontas.
39. Nors atsakovė nurodo, jog byloje pateiktos nuotraukos įrodo, kad butas buvo suremontuotas, buvo geros būklės, tačiau ieškovų specialiai fotografuotas jau pradėjus jame darbus, pačių ieškovų prišiukšlintas, prikrautas išmontuotų daiktų, kad atrodytų apleistas ir reikalaujantis remonto yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl buto pagerinimo
40. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodo kokios buto techninės savybės ir kaip buvo pagerintos. Nurodo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti buto vertę iki ieškovų atlikto remonto ir po jo.
41. Pažymėtina, jog remonto darbams tenkančios išlaidos prie daikto pagerinimo išlaidų gali būti priskiriamos tik tuo atveju, jei remontas būtų daromas jį pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-415/2016).
42. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovų lėšomis atliktu buto remontu buvo pakeistos plytelės, atnaujintos grindys, išspręstos buto erdvės problemos, pakeistas virtuvės grindų lygis, sutvarkytos buto sienos ir lubos, pilnai suremontuota sanitarinė patalpa. Tai patvirtina ir byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 28 d. antstolės Daivos Prunskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovė suremontuotu turtu naudojasi iki šiol, jį nuomoja, gauna pajamas, o duomenų apie tai, kad ieškovams išsikrausčius atliko papildomą buto remontą, papildomai investavo į jo techninę būklę, ar jį būtina iš naujo remontuoti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi priešingai nei teigia atsakovė, šiuo atveju buvo pagerintos buto techninės savybės bei pagerinti buto kokybiniai sprendimai, o butą pagerinus, akivaizdu, jog jo vertė padidėjo, todėl atsakovės minėti argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
43. Taip pat atsakovės teigimu, ieškovų pateiktų kitų dokumentų negalima daryti išvados, kad viskas buvo panaudota būtent butui remontuoti. Be to, iš pateiktų užrašų negalima spręsti pagal kokius įkainius skaičiuoti darbai, nėra įvertintas nusidėvėjimas, bet ir neatsižvelgta, kad dalis darbų yra atlikta nesilaikant normatyvų.
44. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai į bylą pateikė užrašus, išlaidų suvestinę nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., išlaidų kvitų suvestinę pagal prekių įsigijimo datą ir pagal prekių kategorijas, taip pat kasos kvitus, apie patirtas išlaidas remontui, iš kurių matyti, kad išlaidos remonto darbams, statybinėms medžiagoms, įrenginių nuomai, specialiems baldams sudaro 8 454,58 Eur, išlaidos prietaisams ir medžiagoms sudaro 2 229,74 Eur. Šias išlaidas detalizuoja ir tvirtina taip pat į bylą pateikti AB „Dvarčionių keramika“ sąskaitos, 2012 m. rugsėjo 20 d. Sutartis Nr. 1-18429-15, 2012 m. rugsėjo 24 d. Sutartis Nr. 1-18429-16, 2013 m. sausio 7 d. Sutartis Nr. 1-118429-17 sudarytos tarp UAB „GOTAS“ ir Z. K., 2012 m. sausio 23 d. LMDP detalių gamybos užsakymai – sutartis Nr. LG130123-20 dėl detalių ir įrankių nuomos, kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai.
45. Nors atsakovė nurodo, jog iš ieškovų pateiktų minėtų duomenų, nėra aišku ar viskas buvo panaudota buto remontui, tačiau atsakovė nenurodo konkrečių aplinkybių, kas jos manymu, buvo nepanaudota buto remontui. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai kapitalinį remontą vykdė visame bute, apeliantės tokie abstraktaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ne viskas (pagal ieškovų pateiktus duomenis), buvo panaudota buto remontui. Be to, ieškovai pateikė į bylą remonto, įrengimo, išlaikymo išlaidų suvestinę 2012 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d., iš kurios aiškiai matyti apskaičiuotos darbų kainos, nurodytos konkrečios sumos už atitinkamus darbus. Be to, byloje yra pateikti kiti įrodymai, kuriais remiantis buvo apskaičiuotos darbų kainos. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, byloje pateikti įrodymai, kurie patvirtiną apskaičiuotą darbų kainą. Nepaisant to, kad atsakovė ir nurodo, kad šiuo atveju nėra įvertintas nusidėvėjimas ir dalis darbų yra atlikta nesilaikant normatyvų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius buto remonto pagerinimo tikslią sumą (kainą), kurią tuo metu ieškovai mokėjo už buto remontą, minėti apeliantės argumentai nėra reikšmingi, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
46. Taip pat atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno ieškovų atlikto darbo remontuojant butą, atskirai, t. y. nenustatinėjo ar atliktas darbas buvo reikalingas ieškovų poreikiams tenkinti, ar atitinka einamojo remonto darbą, ar atliktas darbas išties pagerino butą, ar „pagerinimai“ atskirtini nuo buto nepadarant jam žalos. Tačiau nesutikdamas su tokiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų byloje apie tai, buto remonto darbai nebuvo reikalingi, nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, apie tai, kad visame bute buvo reikalinga atlikti remonto darbus paliudijo liudytojai M. U., Z. K. ir O. V.. Be to, atliekamus remonto darbus atsakovė matė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žinojo apie atliekamus remonto darbus, juos matė ir tai kad atsakovė dėl kiekvieno atliekamo darbo atskirai nereiškė prieštaravimų, teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui kiekvieną atskirą remonto darbą įvertinti atskirai. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to, nors apeliantė teigia, kad butas iš esmės pagerintas būtent atsakovės daryto remonto pagrindu, tačiau šiuos argumentus paneigia tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tiek minėtų liudytojų parodymai.
47. Taip pat nors atsakovės teigimu, ieškovai bute daiktus paliko savo valia, todėl jie nepagrįstai prašo už juos kompensacijos, tačiau įvertinus tai, kad apeliantė turtu naudojasi iki šiol, naudoja bute paliktus daiktus, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovai nepasiėmė bute paliktų daiktų, nesudaro pagrindo atsakovę atleisti nuo kompensacijos už naudojimąsi ieškovų daiktais. Be to, atsakovė neįvardija konkrečių ieškovų daiktų, kurių jos manymu, ieškovai turėjo pasiimti. Pažymėtina ir tai, kad tokie daiktai, kaip sumontuotos lentynos, naujos grindų plytelės, pakeistas parketas, norint juos pasiimti reikėtų papildomai juos išardyti ir išardžius, atitinkamai jų vertė sumažėtų.
48. Atsakovė nurodo, jog ieškovams butas perduotas buvo 2011 metų pabaigoje, ieškovai bute gyveno apie 8 metus, todėl privalėjo daryti ir einamąjį remontą. Bylos duomenimis nustatyta, jog priešingai nei teigia apeliantė, bute atliktas remontas bei nauja buto įranga, supirkta ketinant ieškovams persikeliant į butą iš Klaipėdos tarnybinio buto į naujai įgytą butą Vilniuje. Be to, 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1525-653/2020 iškeldino atsakovus iš ginčo buto panaudos pagrindu, kuriame jie negyveno, nes laikotarpiu 2017 m. kovo 8 d. – 2020 m. birželio 12 d. gyveno trečiasis asmuo. Taigi, byloje nėra duomenų, jog ieškovai minėtame bute visada gyveno. Teisėjų kolegijos vertinimu, remontas bute buvo atliktas, siekiant pagerinti butą bei jo vertę, turint tikslą jį įsigyti, o ne atlikti einamojo remonto darbus. Be to, sutiktina su ieškovų argumentais, jog byloje nustatyti remonto darbai viršija einamojo remonto apibrėžtį, todėl apeliantės argumentai dėl einamojo remonto darbų atmesti kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl leidimo remontuoti butą
49. Apeliantė nurodo, jog byloje nei remonto, nei leidimo remontuoti butą suteikimo ar nesuteikimo klausimas nebuvo įrodinėjimo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti prejudiciniu faktu nustatytu kitoje byloje dėl atsakovės leidimo ieškovams remontuoti butą. Apeliantės teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-41-450/2022 padaryta išvada dėl sutikimo remontuoti butą negali būti laikoma pagrįsta, o tai reiškia teisėta.
50. Bylos duomenimis nustatyta, jog per visą laikotarpį nuo Preliminarios sutarties pasirašymo iki ginčo teisme dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, apeliantė jokiais veiksmais (žodinio, rašytinio ir pan.) neišreiškė savo valios atsisakyti pasirašyti pagrindinę sutartį. Taip pat iš karto, po buto pirkimo - pardavimo preliminarios sutarties sudarymo apeliantė atidavė ieškovams buto raktus, nemokėjo buto komunalinių mokesčių, namo išlaikymo mokesčių. Be to, 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 konstatavo, kad atsakovai mokėjo buto mokesčius, o apeliantė niekada ir jokia forma nedavė ieškovams jokio (žodinio, rašytinio ir pan.) atsisakymo dėl už butą mokamų komunalinių mokesčių, kaupiamų lėšų namo renovacijai. Taip pat byloje nėra duomenų, jog per visą laikotarpį nuo Preliminarios sutarties pasirašymo iki ginčo teisme dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, apeliantė būtų reiškusi prieštaravimus dėl bute daromo kapitalinio remonto darbų. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. apeliantė deklaravo Z. U. gyvenamąją vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini), o pati apeliantė į buto valdymą nesikišo ir 2014 m. vasario 10 d. pati apeliantė Z. U. įgaliojo dalyvauti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininku bendrijos susirinkime su visomis bendrijos nario (daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) savininko teisėmis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovų argumentais, jog atsižvelgiant į tokį apeliantės elgesį, ieškovai pagrįstai manė, kad apeliantė pripažino ieškovų nuosavybės teisę į butą ir tuo laikotarpiu ieškovai elgėsi kaip sąžiningi teisėti buto savininkai.
51. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 25 d nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-41-450/2022 konstatavo, kad atsakovai po preliminariosios sutarties sudarymo atvažiuodavo į ginčo butą, lankydavosi jame, mokėjo už šį butą komunalinius mokesčius, pradėjo daryti jame kapitalinį remontą. Atsakovai iš tiesų siekė įgyti butą, kuriame vėliau apsigyveno, juo rūpinosi, išlaikė, tikėdamiesi, kad pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ir buto nuosavybės teisė pereis jiems. Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, kad tiek preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu, tiek suėjus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, būtų prieštaravusi šių atsakovų veiksmų atlikimui, todėl teismas sprendė, jog šie veiksmai buvo atliekami ieškovės leidimu (sutikimu).
52. Kaip matyti, šiuo atveju apeliantė leidimą ieškovams paveikti daiktą pagal savo valią daug kartų pagrindė ne tiesiogiai išreikštu sutikimu CK 6.501 straipsnio prasme, o sutikimu išreikštu šios nutarties 50 punkte išdėstytais konkliudentiniais veiksmais. Be to, konkliudentiniais veiksmais išreikštas minėtas apeliantės sutikimas buvo įrodinėjamas byloje, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti prejudiciniu faktu yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
53. Nors apeliantė teigia, kad iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaip jau buvo minėta, apeliantė, žinodama apie ieškovų atliekamus remonto darbus, kaip daikto savininkė, kuri dabar ginčija buto pagerinimo darbų pobūdį, apimtį, galėjo ir turėjo pareigą išsiaiškinti kokie darbai bute buvo atliekami, o nesutikus, reikšti prieštaravimus, tačiau to nedarė.
54. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi nuo įprastinių, sprendžiant turto pagerinimo išlaidų kompensavimo klausimus, nes kaip jau ne kartą minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai buto remonto darbus atliko kaip sąžiningi teisėti buto savininkai, nors ir buvo sudarę tik preliminarią sutartį, o atsakovė šiems buto pagerinimo darbams neprieštaravo (CPK 178 straipsnis).
Dėl ieškovų teisinio pagrindo gyventi bute ir netaikytų prejudicinių faktų
55. Apeliantė skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3582-960/2020, kuriame nustatyta, kad atsakovai atsiliepime į ieškinį pripažino, jog jie įsikėlė gyventi į butą nuo 2012 metų; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1525-653/2020 dėl atsakovų iškeldinimo iš buto konstatuotu faktu, kad atsakovai bute gyveno be teisinio pagrindo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31773-1097/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-910-779/2020, kuriuose buvo konstatuota, kad bute gyveno ir ieškovų sūnus M. U., kuris nurodytais sprendimais iš buto taip pat buvo iškeldintas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtuose teismų sprendimuose atitinkamos išvados padarytos tų bylų kontekste pagal bylose buvusius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismui priimant 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį nebuvo įvertintos aplinkybės dėl šalis siejusių panaudos teisinių santykių (2019 m. balandžio 18 d. pranešimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, išsikėlimo ir turto atidavimo), paskolinių teisinių santykių, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės, o vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, pažymėtina, jog šioje byloje ginčo, jog ieškovų sūnus tam tikrą laiką gyveno atsakovei priklausančiame bute, nebuvo.
56. Taip pat nors atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškovų gyvenimo bute teisinį pagrindą, neteisingai nustatė su ieškovų gyvenimu bute susijusias aplinkybes, tačiau atsakovė nepateikė jokių kitų tai pagrindžiančių aplinkybių, todėl minėti atsakovės argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl atsakovės procesinių teisių suvaržymo pirmosios instancijos teisme
57. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas vienašališkai, nesuteikus jai teisės susipažinti ir atsikirsti į naujus ieškovų argumentus, nurodytus baigiamojoje kalboje, juolab kuriais remiantis teismas pagrindė savo sprendimą. Nurodė, jog teismui atsakovės atstovės buvo pateiktas prašymas dėl posėdžio atidėjimo, kuris neatsižvelgiant į tai, kad posėdyje nedalyvavo nei atsakovės atstovė, nei pati atsakovė, tenkintas nebuvo.
58. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkes teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi konstatavo, kad 2022 m. sausio 10 d. nuotolinio teismo posėdžio metu įrašytame garso įraše nėra užfiksuotos šalių atstovų sakytos baigiamosios kalbos (2022 m. sausio 11 d. tarnybinis pranešimas, 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Kadangi baigiamosios kalbos yra viena iš teismo posėdžio sudedamųjų dalių, jos nėra užfiksuotos garso įraše, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu, todėl neįmanoma nustatyti viso vykusio teismo posėdžio turinio, taip pat šalims apribota teisė susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu. Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimas atnaujino iš esmės pakartoti teismo posėdį šalių baigiamosios kalboms išklausyti (CPK 168 straipsnio 1, 4, 5 dalys, 253, 256 straipsniai).
59. Bylos nagrinėjimo baigiamosios kalbos vyko 2022 m. kovo 21 d. Ta pačią dieną atsakovės atstovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kurį grindė prasta sveikatos būkle, t. y. pateko į loginę.
60. Taigi, nors 2022 m. kovo 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje kai buvo sakomos baigiamosios kalbos nedalyvavo nei atsakovė, nei jos atstovė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės atstovė nei prieš, nei po teismui nepateikė jokių dėl sveikatos būklės pablogėjimą pagrindžiančių dokumentų. Taip pat 2022 m. kovo 21 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės pasisakymas (nuomonė) dėl bylos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas vienašališkai, nesuteikus jai teisės susipažinti ir atsikirsti į naujus ieškovų argumentus. Taip pat ir pagrįsto pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą šiuo atveju nebuvo. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
61. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovams visą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nevertino šių išlaidų pagrįstumo, specialių žinių veiksmams už kurios prašoma atlyginti išlaidas kaip už teisines paslaugas, reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, o taip pat mastą, nei į tai, kad nurodytos išlaidos neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo kriterijų.
62. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 68,30 procentais.
63. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 4 096,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 138,00 Eur žyminis mokestis ir 3 958,01 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, įvertino ne tik tai, kad išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių bet ir byloje teiktų procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priteistos ir atitiko realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pproporcingai patenkintų materialaus pobūdžio reikalavimų daliai pagrįstai ieškovams iš atsakovės priteisė 2 797,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
64. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovų tam tikros sąskaitos faktūros šioje byloje buvo teiktos, tačiau pagal jas išlaidos jau buvo priteistos kitose civilinėse bylose, t. y. Nr. e2-2981-661/2020, Nr. e2-853- 1080/2021, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovų pateiktas sąskaitas faktūras, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog minėtos išlaidos buvo priteisto kitose bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų atstovas pateikė tikslų ir be klaidų detalų darbų sąrašą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė ieškovų atstovui apmokėtas atstovavimo išlaidas. Be to, pažymėtina, jog atsakovės nurodyta byla Nr. e2-853-1080/2021 yra ne kita, o ši byla, tik su senesniu, t. y. 2021 m. bylos numeriu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl kitose bylose priteistų bylinėjimosi išlaidų bei tai, jog į priteistų išlaidų apskaičiavimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė 717,00 Eur sumą yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
65. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
66. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus visus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
67. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
68. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
69. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi atidėjo atsakovei 213,00 Eur dalies dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistinas 213,00 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).
70. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
71. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės (apeliantės) I. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. U. 213,00 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.