Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-3582-960/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
e2-3582-960/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37189-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Ieškovas
I. U.
Atsakovas
Z. U., V. U.
Trečiasis asmuo
M. U.
Advokatai
Algis Lukoševičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3582-960/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37189-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovams Z. U. ir V. U., trečiajam asmeniui M. U. dėl iškeldinimo iš patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių 61,62 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys 2010 m. birželio 23 d. sudarė preliminarią sutartį pagal kurią susitarė iki 2011 m. rugsėjo 13 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, bet atsakovai nuo 2012 m. pradžios be jokio teisinio pagrindo apsigyveno bute. Po įvykusio ieškovės konflikto su trečiuoju asmeniu, kuris yra jos sutuoktinis, trečiasis asmuo taip pat įsikėlė gyventi į butą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti trečiąjį asmenį iš buto. Kitoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės ir atsakovų ginčas dėl buto ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi butą pripažino ieškovės asmenine nuosavybe. Esant tokiai situacijai, atsakovai šiuo metu gyvena neturėdami jokio teisinio pagrindo ir turi būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsiliepimas

Atsakovai Z. U. ir V. U. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog 2010 m. birželio 23 d. su ieškove sudarė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėjo ieškovei 340 000 litų buto kainą. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovė sutiko grąžinti gautus pinigus. Tam, kad įgytų ieškovės butą, atsakovai pardavė savo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš atsakovų gautus pinigus panaudojo sumokėdama už bendrai su sutuoktiniu M. U. įgyjamą namą ir žemės sklypą, bet namas buvo neįrengtas ir jame ieškovė negalėjo gyventi. Atsakovai 2011 metais pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigus paskolino sutuoktiniams. Ieškovė su sutuoktiniu gavusi atsakovų paskolą, įsirengė namą ir įsikėlė į jį gyventi 2011 m. gruodžio mėn. Susidarė tokia situacija, jog atsakovai neteko nuosavo gyvenamojo būsto ir tikėjosi ieškovės sąžiningumu, jog ji perleis jiems nuosavybės teisę į butą ką žadėjo padaryti. 2012 metų pradžioje atsakovai įsikėlė gyventi į butą, padarė jame remontą, deklaravo gyvenamąją vietą, o ieškovė į buto valdymą nesikišo. Ieškovė yra valstybės tarnautoja, o atsakovai 80-82 metų pensininkai. Ieškovė apgavo savo vaiko senelius ir tuo didžiuojasi. Teismai pagal atsakovų ieškinį neatkūrė teisingumo, nes vienintelis teisėtas gyvenamasis bustas tapo neteisėtu. Ieškovė nemini, jog 2019 m. balandžio 18 d. pateikė atsakovams pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, nors toks pranešimas galėjo būti siunčiamas tik po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir nustačius 3 mėnesių terminą. Ieškovė piktnaudžiauja savo teise, todėl tokia teisė neturi būti ginama. Trečiasis asmuo taip pat investavo į buto remontą, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas ar nebuvo sukurtas naujas objektas. Ieškovės nuosavybės teisė į butą gali būti paneigta santuokos nutraukimo byloje. Šiuo metu atsakovai gyvena bute laukdami kol bus pradėtas išieškojimas iš ieškovės turto, o taip pat bus išnagrinėta ieškovės su sutuoktiniu santuokos nutraukimo byla ir tarsi svečiuojasi pas ieškovės sutuoktinį.

Trečiasis asmuo M. U. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog ieškinio objektas neteisingas, nes įvardintas ieškiniu dėl iškėlimu iš patalpų, o tik vėliau paaiškėja, jog ginčas yra dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nutyli, jog visus pinigus 98 470,80 Eur už butą gavo ir atsakovai į butą įsikėlė kaip teisėti buto pirkėjai. Ieškinys yra tik ieškovės karštu prieš atsakovus. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens yra atnaujinta nagrinėti santuokos nutraukimo byla, kurioje bus nagrinėjamas trečiojo asmens ir ieškovės turto režimas. Trečiasis asmuo yra apskundęs teismo sprendimą dėl jo iškeldinimo iš buto. Ieškovės ir trečiojo asmens santuoka nėra nutraukta ir butas laikomas šeimos turtu. Atsakovai gali gyventi kartu su trečiuoju asmeniu bute, kuris yra šeimos turtu. Ieškovė apgavo atsakovus ir jie neturi jokio nuosavybės teise priklausiančio būsto.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Algis Lukoševičius palaikė ieškinį. Papildomai paaiškinom, jog ieškovei priklauso butas nuosavybės teise. Atsakovai apsigyveno bute pagal preliminarią sutartį, kuri liko neįvykdyta. Dėl šios sutarties tarp šalių buvo nagrinėjamas ginčas teisme. Atsakovai buvo raginami išsikraustyti, bet neišsikraustė.

Atsakovai ir trečiasis asmuo, kuriems buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą be teismui nežinomų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, nepateikė jokių prašymų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ginčo ribų.

Byloje pateiktas rašytinis įrodymas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas pagrindžia, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - Butas) asmeninės nuosavybės teise nuo 2003 m. gruodžio 10 d. priklauso ieškovei.

2010 m. birželio 23 d. tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovų buvo sudaryta Buto pirkimo – pardavimo preliminarioji sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią atsakovai įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 13 d. nusipirkti Butą už 340 000 litų kainą.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį pripažino šios bylos nagrinėjimui reikšmingą aplinkybę, jog jie įsikėlė gyventi į Butą nuo 2012 metų ir jame iki šiol gyvena.

Ieškovės, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais nurodytais procesiniuose dokumentuose yra įrodyta, jog pagrindinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir dėl to tarp šalių buvo kilęs ginčas, kuris buvo nagrinėjamas teismuose.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 pagrindžia, jog atsakovai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu pareikšdami tris alternatyvius reikalavimus ir teismas tenkino ieškovų ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą. Šioje nutartyje teismas nustatė šios bylos nagrinėjimui reikšmingus prejudicinius faktus, jog nėra pagrindo pripažinti, jog tarp šalių sudaryta preliminarioji Buto pirkimo pardavimo Sutartis pripažintina pagrindine sutartimi ir pasibaigus joje nustatytam terminui ją įvykdyti I. U. perduotomis piniginėmis lėšomis toliau disponavo be pagrindo, o tai sudaro teisines sąlygas reikalauti grąžinti perduotus pinigus. Šių teismo sprendimų analizė leidžia teismui spręsti, jog kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl Sutarties vykdymo ir Buto nustatant, jog Sutartis negali būti laikoma Buto pardavimo sutartimi, o iš ieškovės atsakovams buvo priverstos pagal Sutartį sumokėtos piniginės lėšos. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimuose į ieškinį nurodytos aplinkybės, susijusios su jų nesutikimu su tokiu ginčo išsprendimu, laikytini teisiškai nereikšmingais šioje byloje ir teismas plačiau jų neanalizuoja.

Dėl Buto kaip šeimos turto statuso ir atsakovų teisės jame gyventi.

Atsakovai ir trečiasis asmuo nesutikimą su ieškiniu grindė ir aplinkybėms, jog Butas laikytinas šeimos turtu, todėl jame gali gyventi ieškovės sutuoktinis (trečiasis asmuo) ir atsakovai (ieškovės sutuoktinio tėvai).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog Butas viešajame registre nėra įregistruotas kaip šeimos turtas. Šeimos turto laikoma šeimos gyvenamojo patalpa (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovė gyvena jai ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), o Bute gyvena trečiasis asmuo ir atsakovai, t. y. sutuoktiniai šiuo metu gyvena skirtinguose vietose. Atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės ir byloje esantis 2016 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimas pagrindžia, jog ieškovės, vaiko ir trečiojo asmens gyvenamosios vietos buvo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog nėra pagrindo Buto laikyti šeimos turtu dėl to, jog jame gyvena atsakovai ir trečiasis asmuo.

Šeimos turto statusas ir ypatingas režimas yra skirtas apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų teises ir interesus, o ne sutuoktinių tėvų interesus, todėl atsakovų argumentai dėl jų teisės gyventi Bute kaip kitų asmenų šeimos turte laikomi visiškai nepagrįstais.

Dėl atsakovės Buto nuosavybės teisės ginčijimo.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacijos sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-46-930/2020 pagal I. U. ieškinį M. U. dėl santuokos nutraukimo. Šioje byloje M. U. nėra pareiškęs reikalavimų dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teisės ginčijimo, todėl atsakovų ir trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu motyvai dėl Buto neaiškios teisinės padėties, laikytini visiškai nepagrįstais. Šios bylos nagrinėjimo metu Butas pagal viešajame registre esančius duomenis yra laikomas ieškovės asmenine nuosavybė, todėl vien tik atsakovų ir trečiojo asmens nepagrįstos abejones, nėra pagrindu nesivadovauti šioje byloje esančiais viešajame registre įregistruotais duomenims.

Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje yra numatyta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Anksčiau teismo nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas, kuriame šiuo metu faktiškai gyvena atsakovai. Tarp šalių kilęs ginčas dėl Buto buvo išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neįrodė savo teisės ar teisėto pagrindo gyventi šiame Bute, neatvyko į teismo posėdį, kuriuo metų galėtų pateikti papildomus bylai reikšmingus paaiškinimus. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko pagrįstu ieškovės reikalavimą grindžiamą iš jos nuosavybės teisės į Butą įgyvendinimo, todėl jį tenkina ir atsakovus iškeldina iš Buto su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, buvo patirtos 0,41 Eur banko komisinio mokesčio išlaidos ir 1 815,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovės advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkintas, t.y. sprendimas priimtas ieškovės naudai, tai teismas priteisia lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei visas jos patirtas 1 890,41 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 6,84 Eur pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus Z. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovų Z. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 890,41 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų Z. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 6,84 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski