- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1525-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37189-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Z. U., V. U.
- Ieškovas
- I. U.
- Trečiasis asmuo
- M. U.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinę bylą pagal atsakovų Z. U. ir V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovams Z. U. ir V. U. dėl iškeldinimo iš patalpų, trečiasis asmuo M. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. U. ir V. U., prašydama iškeldinti atsakovus iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad šalys 2010 m. birželio 23 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią iki 2011 m. rugsėjo 13 d. turėjo sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovai neturėdami jokio teisinio pagrindo nuo 2012 m. pradžios apsigyveno Bute. Atsakovė Bute deklaravo savo gyvenamąją vietą, taip pat neturėdami ieškovės sutikimo Bute atliko remonto darbus. Trečiasis asmuo M. U. po šeimyninio konflikto 2015 m. rugpjūčio 7 d. taip pat apsigyveno Bute. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31773-1097/2019 tenkintas ieškovės I. U. ieškinys dėl M. U. iškeldinimo iš Buto.
3. Atsakovai Z. U. ir V. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodė, kad 2010 m. birželio 23 d. su ieškove sudarė preliminarią Buto pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėjo ieškovei 340 000 Lt Buto kainą. Šalims nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovė sutiko grąžinti gautus pinigus. Tam, kad įgytų ieškovės Butą, atsakovai pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš atsakovų gautus pinigus panaudojo atsiskaityti už bendrai su sutuoktiniu M. U. įgyjamą namą ir žemės sklypą. Namas buvo neįrengtas ir jame ieškovė negalėjo gyventi. Atsakovai 2011 metais pardavė kitą savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigus paskolino sutuoktiniams. Ieškovė su sutuoktiniu gavusi atsakovų paskolą, įsirengė namą ir 2011 m. gruodžio mėn. įsikėlė į jį gyventi. Susidarė tokia situacija, jog atsakovai neteko nuosavo gyvenamojo būsto ir tikėjo ieškovės sąžiningumu, kad ji perleis jiems nuosavybės teisę į butą. 2012 metų pradžioje atsakovai įsikėlė gyventi į Butą, atliko jame remontą, pati ieškovė Bute deklaravo atsakovės gyvenamąją vietą, ieškovė į Buto valdymą nesikišo. Nurodė, kad ieškovė yra valstybės tarnautoja, o atsakovai yra 80-82 metų pensininkai. Teismai pagal atsakovų ieškinį neatkūrė teisingumo, nes vienintelis teisėtas gyvenamasis bustas tapo neteisėtu. Ieškovė nemini, jog 2019 m. balandžio 18 d. pateikė atsakovams pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, nors toks pranešimas galėjo būti siunčiamas tik po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir nustačius 3 mėnesių terminą. Ieškovė piktnaudžiauja savo teise, todėl tokia teisė neturi būti ginama. Ieškovės nuosavybės teisė į butą gali būti paneigta santuokos nutraukimo byloje. Šiuo metu atsakovai gyvena Bute laukdami kol bus pradėtas išieškojimas iš ieškovės turto, o taip pat bus išnagrinėta ieškovės su sutuoktiniu santuokos nutraukimo byla ir tarsi svečiuojasi pas ieškovės sutuoktinį.
5. Trečiasis asmuo M. U. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
6. Nurodė, kad ieškinio objektas neteisingas, nes įvardintas ieškiniu dėl iškėlimu iš patalpų, o tik vėliau paaiškėja, jog ginčas yra dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nutyli, jog visus pinigus 98 470,80 Eur už Butą gavo ir atsakovai į Butą įsikėlė kaip teisėti buto pirkėjai. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens yra atnaujinta nagrinėti santuokos nutraukimo byla, kurioje bus nagrinėjamas trečiojo asmens ir ieškovės turto režimas. Trečiasis asmuo yra apskundęs teismo sprendimą dėl jo iškeldinimo iš buto. Ieškovės ir trečiojo asmens santuoka nėra nutraukta ir butas laikomas šeimos turtu. Atsakovai gali gyventi kartu su trečiuoju asmeniu bute, kuris yra šeimos turtu. Ieškovė apgavo atsakovus ir jie neturi jokio nuosavybės teise priklausiančio būsto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės I. U. ieškinį tenkino; nusprendė iškeldinti atsakovus Z. U. ir V. U. iš buto, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovų Z. U. ir V. U. lygiomis dalimis 1 890,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. U. naudai; priteisė iš atsakovų Z. U. ir V. U. lygiomis dalimis 6,84 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, byloje esantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas pagrindžia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 2003 m. gruodžio 10 d. priklauso ieškovei. 2010 m. birželio 23 d. tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovų buvo sudaryta Buto pirkimo – pardavimo preliminarioji sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią atsakovai įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 13 d. nusipirkti Butą už 340 000 litų kainą. Atsakovai atsiliepime į ieškinį pripažino šios bylos nagrinėjimui reikšmingą aplinkybę, jog jie įsikėlė gyventi į Butą nuo 2012 metų ir jame iki šiol gyvena. Ieškovės, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais nurodytais procesiniuose dokumentuose yra įrodyta, jog pagrindinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir dėl to tarp šalių buvo kilęs ginčas, kuris buvo nagrinėjamas teismuose. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 pagrindžia, jog atsakovai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu pareikšdami tris alternatyvius reikalavimus ir teismas tenkino ieškovų ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą. Šioje nutartyje teismas nustatė šios bylos nagrinėjimui reikšmingus prejudicinius faktus, jog nėra pagrindo pripažinti, jog tarp šalių sudaryta preliminarioji Buto pirkimo pardavimo Sutartis pripažintina pagrindine sutartimi ir pasibaigus joje nustatytam terminui ją įvykdyti I. U. perduotomis piniginėmis lėšomis toliau disponavo be pagrindo, o tai sudaro teisines sąlygas reikalauti grąžinti perduotus pinigus. Atlikęs šių teismo sprendimų analizę teismas sprendė, kad kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl Sutarties vykdymo ir Buto nustatant, jog Sutartis negali būti laikoma Buto pardavimo sutartimi, o iš ieškovės atsakovams buvo priteistos pagal Sutartį sumokėtos piniginės lėšos. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimuose į ieškinį nurodytos aplinkybės, susijusios su jų nesutikimu su tokiu ginčo išsprendimu, laikytinos teisiškai nereikšmingomis šioje byloje, todėl teismas plačiau jų neanalizavo.
9. Teismas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus sprendė, kad Butas viešajame registre nėra įregistruotas kaip šeimos turtas, kad ieškovė gyvena jai ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), o Bute gyvena trečiasis asmuo ir atsakovai, t. y. sutuoktiniai šiuo metu gyvena skirtinguose vietose, kad ieškovės, vaiko ir trečiojo asmens gyvenamosios vietos buvo (duomenys neskelbtini), todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo Buto laikyti šeimos turtu. Teismas nurodė, kad šeimos turto statusas ir ypatingas režimas yra skirtas apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų teises ir interesus, o ne sutuoktinių tėvų interesus, todėl atsakovų argumentai dėl jų teisės gyventi Bute kaip kitų asmenų šeimos turte laikomi visiškai nepagrįstais.
10. Teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacijos sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-46-930/2020 pagal I. U. ieškinį M. U. dėl santuokos nutraukimo, kurioje M. U. nėra pareiškęs reikalavimų dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teisės į Butą ginčijimo, todėl atsakovų ir trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu motyvus dėl Buto neaiškios teisinės padėties laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Butas pagal viešajame registre esančius duomenis yra laikomas ieškovės asmenine nuosavybė, todėl vien tik atsakovų ir trečiojo asmens nepagrįstos abejones nesudaro pagrindo nesivadovauti šioje byloje esančiais viešajame registre įregistruotais duomenims.
11. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai neįrodė savo teisės ar teisėto pagrindo gyventi Bute, neatvyko į teismo posėdį bei nepateikė bylai reikšmingų paaiškinimų, todėl pripažino ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu bei jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliantai (atsakovai) Z. U. ir V. U. apeliaciniu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės I. U. ieškinį dėl Z. U. ir V. U. iškeldinimo su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos, prijungti naujus įrodymus prie bylos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13.1. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams nedalyvaujant teismo posėdyje, nors atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Atsakovai į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl sveikatos problemų. Atsakovų dokumentai, pateisinantys jų nedalyvavimą teismo posėdyje, buvo išsiųsti, tačiau dėl techninių kliūčių nepasiekė teismo. Vėliau buvo prašyta atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šio prašymo netenkino, todėl teismas priėmė sprendimą dėl neegzistuojančios teisinės situacijos.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas sprendime nurodė, kad byloje esančius duomenis nustatė, kad Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, kad atsakovai į Butą įsikėlė 2012 m. ir jame iki šiol gyvena, tačiau vėlesniuose tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose akivaizdžiai matyti, kad atsakovai Bute po 2020 m. sausio 1 d. nebegyvena, visus komunalinius mokesčius už butą moka trečiasis asmuo. Teismas nenurodė materialinės teisės normų, kurių pagrindu tenkino ieškinį.
13.3. Teismas nesivadovavo kitų teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nesigilino į ieškovės ir jos atstovo prieštaringą poziciją byloje. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovai faktiškai gyvena Bute. Atsakovai po 2019 m. spalio 10 d, teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad Butas priklauso ieškovei, išsikraustė iš Buto.
Atsiliepimas
14. Ieškovė I. U. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovai nepateikė jokių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžiančių įrodymų, nenurodė teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimo ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant teismo sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neneigė aplinkybės, kad nuo 2012 m. iki šiol gyvena Bute, neįrodinėjo, kad yra išsikėlę iš Buto. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovai ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Bute gyvena be teisinio pagrindo, todėl turi būti iškeldintini iš Buto.
Atsiliepimas
15.2. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t.y., kad atsakovai Bute nebegyvena, todėl šios aplinkybės negali būti apeliacinio skundo pagrindas, negali būti apeliacinio skundo argumentais, sudarančiais teisinį pagrindą panaikinti teismo sprendimą.
15.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.
16. Trečiasis asmuo M. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės I. U. ieškinį dėl atsakovų Z. U. ir V. U. iškeldinimo su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
17. Nurodo, kad teismo posėdis įvyko atsakovams nedalyvaujant, į kurį atsakovai neatvyko dėl sveikatos problemų, teismas nenustatė fakto, kad atsakovai Bute negyvena, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teismas išsprendė neegzistuojančią teisinę situaciją, kadangi atsakovai Bute negyveno.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
.Dėl naujų įrodymų prijungimo.
21. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
22. Nagrinėjamu atveju, atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad pirmos instancijos teismui elektroniniu paštu buvo siunčiamos atsakovų sveikatos pažymos, pateisinančios jų neatvykimą į teismo posėdį. Kadangi šie patvirtina aplinkybę, kad buvo siunčiami atsakovų nedalyvavimą teismo posėdyje pateisinantys dokumentai, tačiau dėl techninės klaidos nepasiekę bylą nagrinėjančio teismo, šie dokumentai prijungiami prie bylos.
23. Taip pat teisme 2020 m. rugpjūčio 12 d. gautas atsakovų prašymas prijungti prie bylos 2020 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtinantį, kad atsakovai Bute negyvena. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nuo jiems pareikšto ieškinio nesigynė aplinkybe, kad jie Bute negyvena, teismui pateiktas 2020 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra surašytas jau po teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina atsakovų prašymo prijungti prie bylos faktinių aplinkybių protokolo (CPK 314 straipsnis). Be to, pateiktas įrodymas neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, kadangi jame užfiksuotos aplinkybės, esančios po sprendimo priėmimo, o ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu (CPK180 straipsnis).
Dėl apeliacinio proceso nutraukimo.
24. 2020 m. rugsėjo 3 d. gautas ieškovės prašymas dėl apeliacinio proceso nutraukimo bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis, kad Butas yra atlaisvintas. Prašymas grindžiamas tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl nebeliko apeliacinio skundo objekto.
25. CPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Taip pat CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. pareiškė atsakovai Z. U. ir V. U.. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 8 d. 8.00 val. rašytinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio pradžios teisme nebuvo gautas atsakovų atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo įvykdymas po apeliacinio skundo pateikimo (tuo labiau, kad apeliantai šio fakto nepripažįsta, bet teigia, jog aplamai bute negyveno), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad išnyko apeliacijos objektas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkino ieškovės prašymo nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantų (atsakovų) Z. U. ir V. U. apeliacinį skundą.
Dėl apelianto informavimo apie teismo posėdį ir nedalyvavimo teismo posėdyje.
27. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams nedalyvaujant teismo posėdyje, nors atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą.
28. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai jam įteikiami asmeniškai. Tai atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo šaukimai į teismo paskirtą pirmąjį parengiamąjį posėdį (2020 m. vasario 6 d. 15.00 val.) apeliantams buvo siunčiami jų gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), ir buvo įteikti: apeliantei Z. U. asmeniškai; apeliantui (atsakovui) V. U. skirtą teismo šaukimą priėmė apeliantė Z. U. (žmona) (elektroninės bylos priedas, b.l. 18, 19). Iš 2020 m. vasario 6 d. parengiamojo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad parengiamajame posėdyje dalyvavo apeliantė (atsakovė) Z. U., apeliantas (atsakovas) V. U. posėdyje nedalyvavo. Parengiamasis posėdis atidėtas apeliantės (atsakovės) Z. U. prašymų, sudarant galimybę atsakovams pasirūpinti atstovavimu. Apie kito parengiamojo posėdžio, paskirto 2020 m. kovo 12 d. 14:30 val., laiką ir vietą apeliantė (atsakovė) Z. U. informuota pasirašytinai teisme (elektroninės bylos priedas, b.l. 21); apeliantui (atsakovui) V. U., nedalyvavusiam parengiamajame posėdyje, jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) 2020 m. vasario 7 d. buvo išsiųstas teismo šaukimas, kurį priėmė apeliantė (atsakovė) Z. U. (elektroninės bylos priedas, b.l. 22).
30. Taigi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantui (atsakovui) V. U. skirtas teismo šaukimas buvo įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. jam skirtą teismo šaukimą priėmė sutuoktinė Z. U.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai Z. U. ir V. U. turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra vienodas, kadangi atsakovai teismui visus procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, apeliacinį skundą) teikė bendrai.
31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki 2020 m. kovo 12 d. parengiamojo posėdžio byloje nebuvo gautas joks apeliantų prašymas atidėti teismo posėdį, nenurodytos neatvykimo parengiamąjį posėdį priežastys, nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Be to, pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartyje, spręsdamas apeliantų prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti atsakovų priešieškinį, nurodė, kad neatvykimo į teismo posėdį priežastis pagrindžiantys įrodymai nėra pateikti iki prašymo nagrinėjimo, t.y. iki 2020 m. kovo 30 d.
32. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas (atsakovas) V. U. apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, apeliantai nei iki teismo posėdžio, nei iki teismo sprendimo priėmimo nepateikė nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis pagrindžiančių įrodymų, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs apeliantui (atsakovui) V. U. bei apeliantams nedalyvaujant teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių.
Dėl ginčo esmės
33. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir atsakovų teisės gyventi ginčo bute.
34. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino tuo pagrindu, kad Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovai bute gyvena be teisėto pagrindo. Apeliantai apeliacinį skundą grindė aplinkybe, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Bute nebegyvena.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 2003 m. gruodžio 10 d. priklauso ieškovei I. U.. 2010 m. birželio 23 d. tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovų buvo sudaryta Buto pirkimo – pardavimo preliminarioji sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią atsakovai įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 13 d. nusipirkti Butą už 340 000 litų kainą. Atsakovai atsiliepime į ieškinį pripažino aplinkybę, jog jie įsikėlė gyventi į Butą nuo 2012 metų ir jame gyvena. Bylos duomenimis tarp šalių pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Dėl to tarp šalių buvo kilęs ginčas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 pagal ieškovų Z. U. ir V. U. ieškinį atsakovams I. U. ir M. U. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019, priimtos apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovų Z. U. ir V. U. bei atsakovės I. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018. Šių teismo sprendimų analizė leidžia teismui spręsti, jog kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl Sutarties vykdymo ir Buto nustatant, jog Sutartis negali būti laikoma Buto pardavimo sutartimi, o iš ieškovės atsakovams buvo priverstos pagal Sutartį sumokėtos piniginės lėšos. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra neginčijamai nustatyta, kad Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei I. U. (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
37. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir ši aplinkybė, kaip minėta, yra neginčijamai nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 12, 178 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis), šios aplinkybės apeliantai neginčija. Ši aplinkybė laikoma nustatyta ir teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako.
38. Atsiliepime į ieškinį apeliantai (atsakovai) aplinkybės, kad Bute gyvena neginčijo (atsiliepimo į ieškinį 2 lapas). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad procesinius dokumentus apeliantams (atsakovams) teismas siuntė atsakovų gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir procesiniai dokumentai nurodytu adresu atsakovams buvo įteikti: teismo šaukimai į teismo paskirtą pirmąjį parengiamąjį posėdį (2020 m. vasario 6 d. 15.00 val.) (elektroninės bylos priedas, b.l. 18, 19); apeliantui (atsakovui) V. U., nedalyvavusiam parengiamajame posėdyje, jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) 2020 m. vasario 7 d. buvo išsiųstas teismo šaukimas, kurį priėmė apeliantė (atsakovė) Z. U. (elektroninės bylos priedas, b.l. 22). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovai Bute gyveno. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovai būtų iš Buto išsikėlę iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 12 ir 178 straipsniai). Šiuos motyvus apeliantai iškėlė tik apeliaciniame skunde, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytą aplinkybę, t.y. kad būtent nuo 2020 m. sausio 1 d. Bute nebegyvena. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai Bute teismo sprendimo priėmimo metu gyveno.
39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantai (atsakovai) neįrodė teisėto pagrindo gyventi bute, apeliaciniame skunde apeliantai šios teismo nustatyto aplinkybės taip pat neginčijo, todėl teisėjų kolegija dėl to atskirai nepasisako.
40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos baigties.
41. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei keisti nei naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
42. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 004,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 694,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 130,00 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 180,00 Eur išlaidos už avarinį Buto atrakinimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kokios išlaidos laikomos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, yra nurodyta CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Prie šių išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas); atsakovo paieškos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas); išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas); ) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas); atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas); išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas); būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
44. Nagrinėjamu atveju, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teismui pateiktas kartu su prašymu nutraukti apeliacinį procesą, kuris teismo nebuvo tenkintas, 130,00 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą iš atsakovų nepriteisiamos.
45. Ieškovės prašomos priteisti 180,00 Eur išlaidų už avarinį Buto atrakinimą negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, nes šios išlaidos nėra procesinio pobūdžio, t.y. nėra susijusios su bylos nagrinėjimu; teismo sprendimas šioje byloje dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl išlaidos negali būti priskirtos ir prie išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai atsisakė jai perduoti Buto raktus ir, kad į Butą galėjo patekti tik avariniu būdu, todėl išlaidos, susijusios su Buto atrakinimu avariniu būdu, taip pat negali būti pripažintos pagrįstomis ir būtinomis.
46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
47. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme dydis (1 694,00 Eur) yra artimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punkte nurodytam maksimaliam įkainiui už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 795,30 Eur (1 381,00 Eur (2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla teisiniu ir faktiniu požiūriu nėra sudėtinga, sprendžia, kad ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme yra akivaizdžiai per didelis, todėl bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 800 Eur ir ieškovės naudai iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis po 400,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti apeliantų (atsakovų) Z. U. ir V. U. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. U. iš atsakovės Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei I. U. iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.